Baudžiamoji byla Nr. 2K-25-976/2024 Teisminio proceso Nr. 1-11-0-00004-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. A.-G. gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. A.-G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi S. V. dokumentais) – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, 225 straipsnio 2 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su L. V. dokumentais) – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudos bausmė. Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bausmės, paskirtos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 682 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės verstis medicinos praktika trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip gauti iš nusikalstamos veikos iš J. A.-G. konfiskuoti 50 Eur.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo advokato E. Sergaičio bei Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. A.-G. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo bei panaudojo:
1.1. ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdama UAB J. A. klinikos (toliau – ir Klinika) direktore ir licencijuota šeimos gydytoja (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)),
1.2. nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. surašė arba pasirašė bei savo medicinos praktikos spaudu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino aštuonias medicinines pažymas dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją (forma Nr. 094/a): 1) 2019 m. birželio 12 d. pažymą Nr. 978 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. birželio 12 d. – 2019 m. birželio 18 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas M54.17 („Radikulopatija, juosmens ir kryžmens sritis“); 2) 2019 m. birželio 18 d. pažymą Nr. 978-2 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. birželio 19 d. – 2019 m. birželio 25 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas M54.17 („Radikulopatija, juosmens ir kryžmens sritis“); 3) 2019 m. birželio 25 d. pažymą Nr. 978-3 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. birželio 26 d. – 2019 m. liepos 6 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas M54.17 („Radikulopatija, juosmens ir kryžmens sritis“); 4) 2019 m. liepos 10 d. pažymą Nr. 1225 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. liepos 10 d. – 2019 m. rugpjūčio 6 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas S93.0 („Čiurnos sąnario išnirimas“); 5) 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymą Nr. 1225-2 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 2019 m. rugpjūčio 29 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas S93.0 („Čiurnos sąnario išnirimas“); 6) 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymą, serija J, Nr. 12 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. rugpjūčio 28 d. – 2019 m. spalio 1 d.), tyčia įrašydama į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas F33.1 („Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas“); 7) 2019 m. spalio 1 d. pažymą, serija L, Nr. 15 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. spalio 2 d. – 2019 m. lapkričio 15 d.), tyčia įrašydama į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas F33.1 („Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas“); 8) 2019 m. lapkričio 28 d. pažymą, serija K, Nr. 28 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. lapkričio 28 d. – 2020 m. sausio 13 d.), tyčia įrašydama į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas S93.0 („Čiurnos sąnario išnirimas“);
1.3. nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d. atitinkamu laiku ji šiuos dokumentus realizavo, perduodama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir žinodama, kad 2019 m. spalio 1 d. pažyma, serija L, Nr. 15, bei 2019 m. lapkričio 28 d. pažyma, serija K, Nr. 28, siekiant melagingai pateisinti probuojamo asmens S. V. neatvykimą pas probacijos pareigūną per nieko nežinančią apie vykdomą nusikaltimą S. V. seserį D. V., bus pateiktos Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui;
1.4. be to, ji 2019 m. rugsėjo 13 d. Klinikos blanke surašė Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūnui A. A. adresuotą raštą „Dėl informacijos pateikimo“, tyčia nurodydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V. yra gydomas Klinikoje nuo 2019 m. birželio 12 d., numatyta gydymo pabaiga 2019 m. lapkričio 15 d., šį raštą pasirašė ir jį panaudojo iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiųsdama Lietuvos probacijos tarnybos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
1.5. Pirmiau nurodytais dokumentų klastojimo ir jų realizavimo ar panaudojimo veiksmais ji pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento 2015 m. gegužės 11 d. pasirašyto Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso, kuris yra privalomas kiekvienam Lietuvos gydytojui, 1.1 punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo laikytis, inter alia (be kita ko), Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teises, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medicinos praktiką, nuostatų, ir 1.4 punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 2) 1996 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (2004 m. balandžio 20 d. įstatymo redakcija) 10 straipsnio 6 punktą, įpareigojantį gydytoją laikytis gydytojo profesinės etikos principų, ir to paties straipsnio 7 punktą, įpareigojantį gydytoją tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.
1.6. Šiais veiksmais J. A.-G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes dėl jos padarytų pažeidimų didelę neturtinę žalą patyrė juridiniai asmenys UAB J. A. klinika ir didžiąją dalį Lietuvos gydytojų vienijanti ir jiems atstovaujanti profesinė organizacija – Lietuvos gydytojų sąjunga, kadangi visuomenės akyse buvo diskredituotas šių įstaigų autoritetas ir apskritai sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas.
2. J. A.
3. Be to, J. A.-G. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo. Ji, būdama UAB J. A. klinikos direktorė ir licencijuota šeimos gydytoja (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. birželio 25 d. tyrimo nenustatytu elektroniniu įrenginiu prisijungė prie Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos (EPTS) ir suformavo joje elektroninį nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pacientės L. V. vardu, tyčia nurodydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. V. nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d. yra nedarbinga dėl ligos, kurios kodas M54.17 („Radikulopatija, juosmens ir kryžmens sritis“), ir nurodytu laikotarpiu 12.40–12.41 val. šį dokumentą elektroniniu parašu pasirašė, taip išleisdama jį į teisinę apyvartą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistosios J. A.-G. gynėjas advokatas E. Sergaitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Pritaikydami J. A.-G. veikai BK 300 straipsnio 1 dalį dėl veikos, susijusios su S. V. dokumentais, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad pas J. A.-G. kaip pacientas lankėsi ne S. V., bet kitas, nenustatytas asmuo, kuris prisistatė S. V. Dėl to išvada, kad nuteistoji suklastojo, panaudojo ir realizavo netikrus dokumentus, grindžiama tikėtina aplinkybe, jog nenustatytas asmuo, prisistatęs nuteistajai S. V., nesirgo ligomis, kurios buvo nurodytos su S. V. susijusiuose dokumentuose. Pažymėtina, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu S. V. prisistatęs asmuo nebuvo surastas, taigi byloje liko patikimai nenustatyta, kad nuteistoji dokumentuose nurodė ligas, kuriomis S. V. prisistatęs nenustatytas asmuo nesirgo. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog su S. V. susijusiuose dokumentuose dėl lankymosi datų galėjo būti rašymo apsirikimų, tačiau tikėtina aplinkybe, kad rašymo apsirikimų nebuvo, grindė savo išvadą dėl nuteistosios kaltumo padarius šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, todėl laikytina, kad J. A.-G. veika neatitinka nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.
4.2. Darydami išvadą, kad J. A.-G. veikai taikytina BK 228 straipsnio 1 dalis, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą. Byloje teismai pripažino, kad nėra pakankamų įrodymų, jog, išrašydama pažymas S. V. prisistačiusiam asmeniui, nuteistoji žinojo, kad šis asmuo pažymas pateiks Lietuvos probacijos tarnybai. Iš to išplaukia, kad J. A.-G. neturėjo tikslo suklaidinti probacijos pareigūnus ar pateisinti S. V. nesilankymą Lietuvos probacijos tarnyboje. Pažymėtina, kad nė vienoje pažymoje ar rašte Lietuvos probacijos tarnybai J. A.-G. nenurodė, kad S. V. dėl jam diagnozuotų ligų negali lankytis Lietuvos probacijos tarnyboje. Taigi byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaip vienas iš BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kasatoriaus nuomone, teismų išvada, kad J. A.-G. veika padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos gydytojų sąjungai ir UAB J. A. klinikai, yra deklaratyvi. Apie įvykį informuota Lietuvos gydytojų sąjunga atsisakė dalyvauti procese, o UAB J. A. klinika nepateikė jokios informacijos dėl jai J. A.-G. veiksmais padarytos turtinės ar neturtinės žalos.
4.3. Pritaikydami J. A.-G. veikai BK 225 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje teismai nustatė, kad L. V. kyšį J. A.-G. davė ne tiesiogiai, o per be kaltės veikusią L. J. Įvykio dieną ir artimiausiomis dienomis po įvykio J. A.-G. buvo išvykusi ir darbo vietoje nebuvo. L. V. duotas kyšis – 50 Eur – nebuvo rastas ir paimtas, bet, pagal L. J., R. A., G. R. parodymus, pinigai buvo įdėti į Klinikos bendro naudojimo rašomojo stalo stalčių. Taigi darytina išvada, kad kyšio dalykas buvo įdėtas į bendro naudojimo stalčių, bet tolesnis jo likimas yra nežinomas. Įvertinus tai, kas nurodyta, tik kaip prielaida vertintina teismų išvada, jog kyšio dalyką kažkokiu būdu paėmė J. A.-G., o tai reiškia, kad byloje nenustatyta, jog nuteistoji priėmė kyšį. Byloje dėl išsamiai neištirtų bylos aplinkybių nėra aišku, ar J. A.-G. reikalavo kyšio iš L. V., ar buvo atvirkščiai – pati L. V. reikalavo neteisėtų veiksmų iš nuteistosios, siūlydama už tai atlygį. Dėl to teismų išvada, kad J. A.-G. reikalavo kyšio iš L. V., vertintina tik kaip prielaida, o tai taip pat reiškia, kad byloje nėra nustatyta, jog nuteistoji reikalavo kyšio iš L. V.
4.4. Darydami išvadą, kad J. A.-G. veikai taikytina BK 300 straipsnio 1 dalis dėl veikos, susijusios su L. V. dokumentais, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistoji dėl šios kaltinimo dalies yra pripažinta kalta už tai, kad surašė L. V. nedarbingumo pažymėjimą apie tai, jog ši nuo 2020 m. birželio 25 d. iki tų pačių metų birželio 29 d. yra nedarbinga dėl radikulopatijos. Pažymėtina, kad byloje yra nustatyta, jog L. V. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad ji nedarbinga nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 21 d. dėl radikulopatijos. Byloje nėra duomenų, kad L. V. pasveiko per keturias dienas, praėjusias nuo 2020 m. birželio 21 d. iki tų pačių metų birželio 25 d., ši aplinkybė byloje net nebuvo tiriama. Dėl to byloje nėra nustatyta, kad J. A.-G. suklastojo L. V. išduotą laikotarpio nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d. nedarbingumo pažymėjimą, jį panaudojo ir realizavo.
4.5. Paskirdami baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vertis medicinos praktika, teismai netinkamai pritaikė BK 67 straipsnio 6 dalį, 682 straipsnį. BK 67 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę kartu su bausme, teismas turi atsižvelgti į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Priimdami sprendimą taikyti baudžiamojo poveikio priemonę šioje byloje, teismai nevertino, ar paskirta baudžiamojo poveikio priemonė taisomai veiks nuteistąją. Savo sprendimą skirti baudžiamojo poveikio priemonę teismas motyvavo tuo, kad nuteistoji praeityje ne vieną kartą yra nuteista už tokį patį nusikaltimą ir už tai teisė verstis medicinos praktika jai nebuvo atimta, tačiau ir vėl nusikalto padarydama tokį patį nusikaltimą. Kasatorius pažymi, kad nuteistoji nuteista už tokias pačias veikas 2016 m. sausio 29 d. ir 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiais, tačiau nuosprendžiai priimti dėl nusikaltimų, kurie padaryti 2009 metais. Iš to darytina išvada, kad nuo paskutinio J. A.-G. nuteisimo už tokius pat nusikaltimus praėjo 13 metų (2018 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistoji nuteista už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nurodyta aplinkybė, kuria motyvuotas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės verstis medicinos praktika atėmimas, nepagrindžia teismo sprendimo. Kasatorius nurodo, kad toks teismų sprendimas neatitinka ir teismų praktikos panašiose baudžiamosiose bylose, kuriose tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo paskirta ir į kurią teismai, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, turėjo atsižvelgti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-303/2021, 2K-215-942/2022; Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamieji įsakymai baudžiamosiose bylose Nr. e1-1202-1128/2022, 1e-1531-1034/2022). Bylą nagrinėję teismai, skirdami nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės verstis medicinos praktika, nevertino nuteistosios asmeninių ir valstybės prioritetų, nes neatsižvelgė į tai, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės Klinikos pacientai net trejus su puse metų neteks aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos medicinos pagalbos, kurią teikdavo nuteistoji.
4.6. Nagrinėjant bylą teisme buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 10 straipsnyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnyje, teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje, nesilaikyta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, buvo pažeisti ir proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principai, įtvirtinti BPK 7, 21, 22 straipsniuose, nes teismai netyrė esminių bylos aplinkybių ir atmetė gynybos prašymus.
4.6.1. Konstitucijoje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas bylos aplinkybes. Nuteistoji dėl kaltinimų, susijusių su S. V. dokumentais, įvykio aplinkybes aiškino tuo, kad ji buvo apgauta pas ją atėjusio ir S. V. prisistačiusio asmens, patvirtino, kad šis asmuo sirgo S. V. vardu surašytuose medicininiuose dokumentuose nurodytomis ligomis, apibūdino šio asmens išvaizdą. Nors nuteistosios aiškinimas apie įvykio aplinkybes paneigė kaltinimą, tačiau S. V. prisistatęs asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškomas ir nustatytas, nors kaip liudytojas apklaustas S. V. patvirtino, kad jo aplinkoje buvo klastojami asmens dokumentai ir koks nors kitas asmuo galėjo turėti jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Dėl to byloje J. A.-G. dėl kaltinimų, susijusių su S. V. dokumentais, yra nuteista tik remiantis tikimybine aplinkybe, kad S. V. prisistatęs asmuo ir jo asmens dokumentą pateikęs asmuo nesirgo ligomis, kurias nurodė nuteistoji. Remiantis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, neaiškumai dėl nuteistosios kaltės turėjo būti aiškinami jos, kaip kaltinamosios, naudai, tačiau teismai to nepadarė, sprendimą laikyti nuteistąją kalta dėl kaltinimų, susijusių su S. V. dokumentais, pagrindė prielaidomis, taip nukrypdami nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-232/2014).
4.6.2. Kaltinimo dalys, susijusios su L. V. dokumentais, yra grindžiamos nepatikimais, neįtikinamais liudytojų L. V. ir L. J. parodymais. Abi liudytojos buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad davė J. A.-G. kaltinančius parodymus, taigi yra suinteresuotos bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja L. V., apklausiama teisme, patvirtino, jog pasirašė tyrėjos surašytus parodymus. Liudytojos L. J. parodymai teisme buvo nenuoseklūs, prieštaringi, o tai pripažino ir patys bylą nagrinėję teismai. Dėl to jie nesudaro pagrindo pripažinti J. A.-G. kalta padarius kaltinime nurodytas veikas, susijusias su L. V. dokumentais. Aiškinantis kaltinimo dalis byloje buvo aktualu išanalizuoti pirmąjį L. V. ir J. A.-G. pokalbį telefonu, siekiant įsitikinti, ar L. V. neprašė nuteistosios atlikti neteisėtus veiksmus – išrašyti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data už piniginį atlygį. Prašymas ištirti šį įrodymą buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepagrįstai atmestas, o pats įrodymas nuslėptas ir sunaikintas. Šią aplinkybę ignoravo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taip nukrypdami nuo teismų praktikos, pagal kurią esminiai korupcinės nusikalstamos veikos požymiai negali būti nustatomi tik pagal teismo pasirinktą ir kaltinimui palankią užfiksuoto pokalbio interpretaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).
4.6.3. Ikiteisminio tyrimo metu atmesti prašymai atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir pateikti prašomus įrodymus nulėmė, kad viso proceso metu buvo nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o įrodinėjimo pareiga buvo perkelta nuteistajai, taip nukrypstant nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).
4.6.4. Dėl pirmiau nurodytų BPK pažeidimų byloje priimti nuosprendis ir nutartis buvo surašyti nenustačius tikrųjų bylos aplinkybių, todėl buvo iš esmės pažeista nuteistosios teisė į teisingą ir nešališką teismą, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, teismų atliktas įrodymų vertinimas ir surašyti baigiamieji aktai negali atitikti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 3 punktų, 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
4.7. Visi pirmiau nurodyti BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes sutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios J. A.-G. gynėjo advokato E. Sergaičio kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, o tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pats iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-221/2018). Dėl to paliktini nenagrinėti su įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu susiję kasacinio skundo argumentai dėl liudytojų L. V., L. J. parodymų vertinimo, pirmojo L. V. ir J. A.-G. telefoninio pokalbio turinio nustatymo ir vertinimo, didelės neturtinės žalos nustatymo fakto, teiginiai, kad ne nuteistoji, o bendrosios praktikos slaugytoja L. J. paėmė pinigus iš Klinikoje apsilankiusios L. V.
5.2. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai taikė J. A.-G. veikai BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už veikas, susijusias su S. V. dokumentais. Byloje nustatyta, kad nuteistoji, išrašydama konkrečias pažymas, nematė S. V. ir realiai nevertino S. V. prisistačiusio asmens sveikatos būklės, o pažymose fiksavo pramanytas ligų diagnozes. Dėl to nuteistoji negalėjo būti kieno nors suklaidinta, o priešingai, pacientui realiai neatvykus į Kliniką, nuteistoji, jo neapžiūrėjusi ir nenustačiusi jokių ligos simptomų bei nediagnozavus jokios ligos, paprašyta nenustatyto asmens (asmenų), sąmoningai įrašė į pažymas tikrovės neatitinkančius faktus. Byloje paneigti kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistoji pažymas rašė ne Lietuvos probacijos tarnybai, bet S. V. mokymo įstaigai, nes nuteistosios kabineto darbo stalo rakinamame stalčiuje rastas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus viršininko 2019 m. rugsėjo 12 d. raštas, kuriame nurodoma, kad S. V. yra probuojamųjų sąraše, ir prašoma informuoti apie tai, nuo kada ir iki kada jis yra gydomas, taip pat nuteistosios pasirašytas 2019 m. rugsėjo 13 d. raštas, kuriuo nuteistoji informuoja Lietuvos probacijos tarnybą apie S. V. gydymą. Pritartina teismų išvadai, kad, suklastodama aštuonias pažymas ir vieną raštą apie S. V. gydymą, J. A.-G. pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – gydytojo – vardą, sumenkino medicinos įstaigos prestižą ir diskreditavo Kliniką kaip įstaigą. Pirmiau nurodyti padariniai, atsižvelgiant į veikos pobūdį, yra teisiniu požiūriu reikšmingi, nes nuteistoji suvokė, kad pažymos bus pristatytos kitoms įstaigoms ar organizacijoms, o dvi iš jų (2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d.) bei 2019 m. rugsėjo 13 d. raštas – konkrečiai valstybinei institucijai – Probacijos tarybai, kuri vykdė probuojamo asmens S. V. priežiūrą, ir taip S. V. buvo sudarytos sąlygos vengti ar netinkamai atlikti jam paskirtus teismo įpareigojimus ir probacijos sąlygas bausmės vykdymo atidėjimo laiku, o išsiuntus šį raštą šiai tarnybai, buvo suklaidinti nuteistojo S. V. priežiūrą vykdantys pareigūnai, šie negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti savo pareiginių funkcijų – nuteistojo S. V. priežiūros ir imtis Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodytų veiksmų, probuojamajam be pateisinamos priežasties pažeidus ar nevykdant teismo skirtų įpareigojimų ar probacijos sąlygų. Šie nuteistosios veiksmai tęsėsi pusę metų. Nuteistosios veiksmai buvo neteisėti, prieštaraujantys jos, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, veiklos esmei ir turiniui, ji piktnaudžiaudama tarnyba suklastojo dokumentus, juos realizavo ar panaudojo, taip padarė kitą nusikalstamą veiką. Dėl to gydytojo autoritetas bei valstybės tarnautojo vardas ir medicinos įstaigos prestižas buvo sumenkinti tokiu mastu, kad Klinikai kaip įstaigai buvo padaryta didelė žala. Dėl to darytina išvada, kad didelės žalos požymis byloje yra įrodytas.
5.3. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais dėl veikos, susijusios su L. V. dokumentais, kad bylą nagrinėję teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes nenagrinėjo esminių aplinkybių, reikšmingų tam, kad būtų išspręstas nuteistosios kaltumo klausimas. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai įvertino tiek J. A.-G., tiek L. V. bei L. J. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais ir motyvuotai paneigė nuteistosios gynybos versiją. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosekliai išdėstė įrodymus, atskleidė jų turinį, įrodomąją reikšmę, teismo išvados yra logiškos, neprieštaringos, pagrįstos byloje surinktų įrodymų palyginimu ir priimto sprendimo motyvavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.
5.4. Atmestini kasacinio skundo teiginiai, kad teismai netinkamai taikė BK 225 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nes, pagal byloje nustatytas aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
5.5. Paskirdami nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės užsiimti medicinos praktika trejiems su puse metų, bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė BK 67 straipsnio, 682 straipsnio 2 dalies normas. Baudžiamojo poveikio priemone siekiama to paties rezultato kaip ir kriminaline bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai vertina kaltininko asmenybę, kaltės formą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). BK 682 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo taikymo sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką padarė darbinės ar profesinės veiklos srityje arba teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą. Šioje byloje, paskirdamas nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstama veika padaryta profesinės veiklos srityje, t. y. tiesiogiai einant licencijuoto šeimos gydytojo pareigas. Dėl to taikyti baudžiamojo poveikio priemonę buvo teisinis pagrindas. Kasacinio skundo teiginiai, kad paskirdami nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę teismai nukrypo nuo teismų praktikos, nepagrįsti, nes nurodomi teismų baigiamieji aktai yra priimti baudžiamosiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos nei nagrinėjamoje byloje. Pritartina apeliacinės instancijos teismo motyvams skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės užsiimti medicinos praktika – atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji padarė daugetą nusikalstamų veikų profesinės veiklos srityje, nusikaltimai buvo daromi sistemingai, ilgą laiką, nuteistoji ne kartą teista, taip pat ir už tokią pat nusikalstamą veiką. Prokuroro manymu, bylą nagrinėję teismai, skirdami nuteistajai teisės užsiimti medicinos praktika atėmimą trejiems su puse metų, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga, siekiant tikslų, nustatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 1 ir 3 punktuose.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios J. A.-G. gynėjo advokato E. Sergaičio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis).
8. Paduotame kasaciniame skunde ginčijamas teismų atliktas liudytojų L. V., L. J. parodymų patikimumo vertinimas, keliamas byloje surinktų įrodymų pakankamumo, nustatant kyšio dalyku buvusių 50 Eur tolesnį likimą, klausimas. Šie argumentai yra susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir bylos faktinių aplinkybių nustatymu, todėl jie, kaip peržengiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, paliekami nenagrinėti.
Dėl BPK 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 ir 3 punktų, 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų
9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminius BPK 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 3 punktų, 331 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nes netenkino gynybos prašymų, išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, abejones ir prielaidas aiškino ne nuteistosios naudai, todėl surašė byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių neatitinkančius nuosprendį bei nutartį. Kasatorius nurodo, kad dėl kaltinimo dalies, susijusios su S. V. dokumentais, nesiimta priemonių, kad būtų nustatytas asmuo, prisistatęs S. V., todėl nenustatyta, ar S. V. prisistatęs asmuo iš tiesų nesirgo dokumentuose nurodytomis ligomis. Kasatoriaus teigimu, kaltinimo dalyje, susijusioje su L. V. dokumentais, padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes nebuvo tenkintas gynybos prašymas pateikti bylai pirmąjį L. V. ir J. A.-G. pokalbį telefonu, siekiant išsiaiškinti, ar J. A.-G. reikalavo kyšio, ar kyšis jai buvo pasiūlytas L. V.
10. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016). Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015).
11. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nes nebuvo tenkinti gynybos prašymai, siejami su naujų, gynybos nuomone, svarbių bylai aplinkybių nustatymu. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.
12. Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo imtasi priemonių, kad būtų nustatytas asmuo, apsimetęs S. V., kuris lankėsi pas nuteistąją ir galimai sirgo atitinkamomis ligomis, kurias fiksavo nuteistoji medicininiuose dokumentuose, surašytuose S. V. ir vėliau pateiktuose Probacijos tarnybai. Iš nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad realiai nei S. V., nei kitas juo prisistatęs asmuo pas J. A.-G. kaip gydytoją kaltinime nurodytu metu nesilankė ir dokumentai, kuriais diagnozuotos paciento ligos, buvo surašyti be realaus žmogaus apžiūros. Dokumentai, kuriais konstatuojama medicininės apžiūros metu diagnozuota asmens liga, nors tokia apžiūra realybėje neįvyko, negali būti laikomi atitinkančiais tikrovę ir nesuklastotais. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, buvo būtina surasti S. V. prisistačiusį asmenį ir įsitikinti, ar jis kaltinime nurodytu laiku nesirgo S. V. vardu surašytuose dokumentuose nurodytomis ligomis, yra nepagrįstas.
13. Kitas kasatoriaus nurodomas prašymas, kuris buvo netenkintas, yra prašymas pateikti bylai pokalbį, kuris, kasatoriaus teigimu, vyko iki byloje ištirto L. V. ir J. A.-G. telefoninio pokalbio, kurio metu nuteistoji pareikalauja kyšio, ir kuris, kasatoriaus teigimu, įrodytų, kad kyšio perdavimo iniciatyva kilo ne iš nuteistosios. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai nepagrįsti, nes neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.
14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios gynėjas advokatas E. Sergaitis, susipažinęs su pabaigta tirti baudžiamąja byla, 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, be kitų prašymų, prašydamas įpareigoti tyrėją papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą visų J. A.-G. 2020 m. birželio 25 d. telefoninių pokalbių stenogramomis ir pateikti jas gynybai susipažinti (5 t., b. l. 17–20). Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro G. Tamulionio 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu šis prašymas tenkintas, be kita ko, motyvuojant tuo, kad tokie dokumentai nebuvo suteikti gynėjui dėl techninės klaidos, kai į kompiuterinę laikmeną nebuvo perkelti visi bylos duomenys (5 t., b. l. 21–22). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistosios gynėjas advokatas E. Sergaitis prašė išreikalauti ir pridėti prie bylos L. V. ir J. A.-G. telefoninį pokalbį, įvykusį prieš pokalbį, esantį byloje, tačiau prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad kaltinimas byloje pateiktas remiantis byloje pateiktu pokalbiu ir teismas vertins šį pokalbį kaip įrodymą kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (6 t., b. l. 38–39). Susipažinus su teismų tirtu ir vertintu L. V. ir J. A.-G. telefoniniu pokalbiu, matyti, kad jis teikia pakankamai duomenų apie veikos turinį ir iniciatyvą dėl kyšio už nepagrįstai išrašytą medicininę pažymą išreiškusį asmenį (1 t., b. l. 111–114). Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog J. A.-G., prieš išrašydama L. V. nedarbingumo pažymėjimą, būtų atlikusi jos apžiūrą ir diagnozavusi šiai nedarbingumo pažymėjime nurodytą ligą, kurios kodas M54.17. Taigi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo laikyti, jog gynybos prašymas buvo nemotyvuotai ir nepagrįstai atmestas.
15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad, pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti esminių BPK 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 ir 3 punktų, 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų.
Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo
16. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai J. A.-G. veiką netinkamai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes byloje nenustatyta, kad J. A.-G. suklastojo L. V. dokumentus, juos panaudojo ir realizavo, pareikalavusi ir gavusi už tai 50 Eur kyšį.
17. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, be kitų aplinkybių, atsako valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, reikalavęs duoti kyšį ir jį priėmęs už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą ar jį realizavo.
18. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, bylą nagrinėję teismai, laikydamiesi įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė, kad J. A.-G., būdama gydytoja, 2020 m. birželio 25 d. telefoninio pokalbio metu iš pacientės L. V. pareikalavo 50 Eur kyšio už nedarbingumo pažymėjimo išdavimą be pagrindo. L. V. tą pačią dieną perdavė kyšį J. A.-G. per veikusią be kaltės L. J., o J. A.-G. kyšį priėmė paimdama 50 Eur iš Klinikos bendro naudojimo stalo stalčiaus ne vėliau kaip 2020 m. birželio 29 d. Kyšis priimtas už tai, kad nuteistoji, kaip gydytoja prisijungusi prie Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų ir elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos, 2020 m. birželio 25 d. suformavo ir pasirašė nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad L. V. yra nedarbinga 2020 m. birželio 25–29 d. dėl ligos.
19. Esant tokioms aplinkybėms, pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą kvalifikuodami šias J. A.-G. veikas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo
20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad J. A.-G. veiką teismai netinkamai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta, kad nuteistoji žinojo apie tai, kad S. V. išrašytos pažymos bus pateiktos Lietuvos probacijos tarnybai, ir turėjo tikslą šią instituciją suklaidinti, t. y. byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistosios veiksmų ir padarinių. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai nustatė didelės žalos požymį.
21. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo. Pagal teismų praktiką, BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020). Didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020), taip pat tada, kai piktnaudžiavimas yra susijęs ir su kitos nusikalstamos veikos padarymu (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, 2K-401-222/2015, 2K-18-976/2015, 2K-177-677/2016, 2K-52-648/2017, 2K-87-303/2022). Didelės žalos požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-263/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16-489/2021).
22. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad J. A.-G., rašydama pažymas ir raštą, nesuvokė, jog šie dokumentai skirti Lietuvos probacijos tarnybai, ir dėl to nesuprato, kad savo veika gali padaryti didelę žalą. Teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad raštas Lietuvos probacijos tarnybai apie S. V., kuris turėjo lankytis pas probacijos pareigūną, gydymą buvo pasirašytas J. A.-G., jis pateiktas atsakant į Lietuvos probacijos tarnybos paklausimą dėl S. V. diagnozuotų ligų ir jų gydymo eigos; dauguma pažymų S. V. buvo surašyta už vasaros mėnesius, kai mokymo veikla nevyksta ir nedalyvavimo fizinio lavinimo ar kituose užsiėmimuose mokymo įstaigose pateisinti nėra poreikio ir tai negalėjo būti nuteistajai kaip gydytojai nežinoma bei kitos skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje nurodytos bylos aplinkybės.
23. Kasacinio skundo argumentas, kad teismų išvada dėl nuteistosios nusikalstama veika padarytos žalos yra deklaratyvi, nepagrįstas. Bylą nagrinėję teismai, nepadarydami esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nustatė, kad dėl J. A.-G. veikos didelę neturtinę žalą patyrė juridiniai asmenys UAB J. A. klinika ir Lietuvos gydytojų sąjunga, kadangi visuomenės akyse buvo diskredituotas šių įstaigų autoritetas ir apskritai sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas.
24. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl žalos buvimo neturi teisinės reikšmės, ar byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011), nes nukentėję asmenys dėl organizacinių priežasčių, ryšių su nuteistuoju ar kitų aplinkybių gali būti nesuinteresuoti dalyvauti baudžiamajame procese kaip civiliniai ieškovai. Dėl to aplinkybė, kad šioje byloje nepareikštas civilinis ieškinys ar pretenzija dėl piktnaudžiavimo patirtai didelei neturtinei turtinei žalai atlyginti, savaime tokio pobūdžio žalos fakto nepaneigia.
25. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai padarė išvadą, kad J. A.-G. veika, pasireiškusia piktnaudžiavimu valstybės tarnautojui prilyginto asmens padėtimi, buvo padaryta didelė neturtinė žala. Teismai konstatavo, kad, atsižvelgiant į suklastotų ir panaudotų dokumentų skaičių (aštuonios pažymos ir vienas raštas), jų sukeltus padarinius (nuteistajam S. V. dėl veikos buvo sudarytos galimybės vengti ar netinkamai atlikti jam paskirtus teismo įpareigojimus ir probacijos sąlygas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), nusikalstamos veikos darymo trukmę (apie pusę metų), veikos padarymo būdą (padarant kitą nusikalstamą veiką, t. y. dokumentų klastojimą), nuteistosios veika sukėlė didelę neturtinę žalą – pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – gydytojo vardą, sumenkino medicinos įstaigos prestižą.
26. Esant tokioms aplinkybėms, pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami J. A.-G. veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.
Dėl BK 67 straipsnio 6 dalies, 682 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) taikymo
27. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 67 straipsnio 6 dalį ir 682 straipsnį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), nes nepagrįstai paskyrė nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – teisės verstis medicinos praktika atėmimą, taip pat nustatė neproporcingai ilgą jos trukmę.
28. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tada, kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. BK 682 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) buvo nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad už BK XXXIII skyriuje nustatytus apysunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame BK 681 straipsnyje,,Viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas “ (2023 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija) numatytos analogiškos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas – taikymo tikslas, sąlygos, trukmė nepasikeitė.
29. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamos įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2022, 2K-67-942/2022).
30. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, teismai, skirdami baudžiamojo poveikio priemonę, vertino nusikalstamų veikų pobūdį bei nuteistosios asmenybę ir tinkamai individualizavo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės rūšį ir jos taikymo trukmę. Nagrinėjamoje byloje J. A.-G. nuteista už du apysunkius BK XXXIII skyriuje nurodytus nusikaltimus, kuriuos padarė užsiimdama medicinos praktika po to, kai praeityje buvo teista už vieno tokio pat nusikaltimo padarymą. Paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su nuteistajai paskirta bausme. Pažymėtina ir tai, kad paskirtoji priemonė neabejotinai padės įgyvendinti bausmės paskirtį, kurios vienas iš tikslų yra atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Pagal kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad teisės verstis medicinos praktika atėmimas J. A.-G. galėtų pažeisti visuomenės interesą į sveikatos apsaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti, ar paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė taisomai veiks nuteistąją, nes tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas sudarys galimybę nuteistajai padaryti pertrauką vykdant medicinos praktiką ir iš naujo įvertinti šios veiklos reikšmingumą savo gyvenime. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismai, nustatydami jos taikymo laikotarpį (mažesnį nei šios priemonės taikymo vidurkį), vertino ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumą.
31. Esant tokioms aplinkybėms, pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad, paskirdamas nuteistajai teisės vertis medicinos praktika atėmimą, teismas padarė BK 67 straipsnio 6 dalies, 682 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) taikymo klaidą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios J. A.-G. gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė
