Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-4-594/2024
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00016-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 19.27
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. U. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. U. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 7 d. nutarimu nubausta pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį 40 Eur bauda už tai, kad gyvenamojo namo, esančio Alytaus r., Simno sen., Žuvintų k., (duomenys neskelbtini), dūmtraukis nebuvo valomas prieš kūrenimo sezoną ir kartą kas trys mėnesiai šildymo sezono metu, taip pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 160 punkto reikalavimus.
2. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi A. U. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. kovo 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi A. U. apeliacinis skundas netenkintas ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. U. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Įvertindami byloje surinktus įrodymus, bylą nagrinėję teismai padarė esminius ANK 569 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus. Įrodinėjimo pareiga administracinio nusižengimo byloje tenka Institucijai, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl to Institucija, veikdama per savo pareigūnus, turi imtis veiksmų bet kokioms abejonėms pašalinti, o to nepadariusi, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, prisiima visą įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo riziką. Pareiškėja teigia, kad Institucija administracinio nusižengimo byloje nesurinko jokių įrodymų, kad ji padarė ANK 525 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Išvada dėl jos kaltės negali būti grindžiama vien tik pareigūno tarnybiniu pranešimu, administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, nes pareigūno tarnybiniam pranešimui negali būti suteikiamas prioritetas prieš asmens parodymus.
5.2. Darydami išvadą, kad pareiškėjos veika atitinka aprašytą ANK 525 straipsnio 1 dalyje, bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. ANK 525 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą arba jų nevykdymą, taigi ši ANK norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, nagrinėjamu atveju į Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 160 punktą. Pagal Taisyklių 160 punktą, asmuo turi pareigą iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių išvalyti suodžius kiekvienais metais prieš eksploatavimą ir ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius eksploatavimo metu. Pareiškėja nurodo, kad namas, už kurio dūmtraukio nevalymą yra nubausta, buvo įsigytas kaip kaimo sodyba, skirta savaitgaliams ir atostogoms praleisti, name nebuvo nuolat gyvenama ir dūmtraukis buvo naudojamas retai. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad dūmtraukis buvo eksploatuojamas ir pareiškėja turėjo Taisyklių 160 punkte nurodytą pareigą ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius valyti iš dūmtraukio suodžius. Į šią aplinkybę bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė. Teismai teisės normas aiškino ir taikė neatsižvelgdami į įvykio situaciją, t. y. formaliai, taip nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teikiamas prioritetas sąžiningumo principui, o ne formalioms teisės aktų normoms. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Institucija skundžiamame nutarime vadovavosi Taisyklių 160 punkto redakcija, galiojusia iki 2018 m. lapkričio 7 d., kuri reglamentavo, kad iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina išvalyti suodžius, o pagal nuo 2018 m. lapkričio 8 d. galiojančią redakciją, nustatyta pareiga iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių, kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
6. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas, atliekantis valdybos viršininko, įgalioto Departamento direktoriaus, funkcijas, vidaus tarnybos majoras Erikas Žalalis atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Nesutiktina su prašymo argumentu, kad pareigūnai, surašydami pareiškėjai administracinio nusižengimo protokolą, nesilaikė reikalavimo imtis visų veiksmų, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl to, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pareiškėja nenurodo, kokių jos kaltumą paneigiančių įrodymų ar kokių bylos aplinkybių surašydami protokolą pareigūnai neįvertino. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ištyrė įrodymus, visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, nenustatė jokių pareiškėjos procesinių teisių suvaržymų, todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje padaryta esminių proceso teisės pažeidimų.
6.2. Neapgrįstas prašymo teiginys, kad bylą nagrinėję teismai pareiškėjos veikai ANK 525 straipsnio 1 dalį pritaikė netinkamai. Pareiškėjos pažeista Taisyklių 160 punkte įtvirtinta nuostata yra imperatyvaus pobūdžio, jokių jos išimčių nėra nurodyta. Dėl to administracinei atsakomybei pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį kilti nebūtina nustatyti, kad dūmtraukiu būtų naudojamasi nuolat šildymo sezono metu. Taigi ir retas dūmtraukio naudojimas nepašalina Taisyklių 160 punkte įtvirtintos asmens pareigos valyti suodžius iš dūmtraukio prieš jo eksploatavimą ir ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. U. prašymas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir esminio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjos teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
9. Pareiškėja teigia, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai ją pripažino kalta dėl ANK 525 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo be jokių tai patvirtinančių įrodymų.
10. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu bei kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
11. Pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022).
12. Iš Institucijos nutarimo, skundžiamų teismų nutarčių turinio matyti, kad bylos aplinkybė, jog pareiškėja nevalė dūmtraukio Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtinama ne tik pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame yra pareiškėjos ranka įrašyta ir pasirašyta informacija apie dūmtraukio valymo laiką ir dažnumą, administracinio nusižengimo protokolu, bet ir pareiškėjos parodymais nagrinėjant bylą teisme, jos rašytiniais paaiškinimais. Dėl to prašymo argumentai dėl esminių ANK 569 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimo, siejami su įrodymų, patvirtinančių padarytą administracinį nusižengimą, nebuvimu, atmestini kaip prieštaraujantys teismų procesinių sprendimų turiniui.
13. Tiek apylinkės teismas, tiek ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismas laikėsi ir ANK nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (ANK 569 straipsnis), byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į visumą, skundžiamuose sprendimuose pateikė motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo, pareiškėjos veiksmų atitikties ANK 525 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiams. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tikrindamas apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su byloje atlikto įrodymų tyrimo apimtimi, bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, esmingai pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės.
Dėl ANK 525 straipsnio 1 dalies taikymo
14. Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamas teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 525 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, teigia, kad teismai netinkamai taikė ANK 525 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad dūmtraukiu buvo naudojamasi retai ir dėl to pareiškėja neturėjo Taisyklių 160 punkte nustatytos pareigos dūmtraukį valyti prieš šildymo (eksploatavimo) sezoną ir ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius šildymo sezono (eksploatavimo) metu, taigi, pareiškėja tvirtina, kad yra nubausta be teisinio pagrindo.
15. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
16. ANK 525 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą arba jų nevykdymą, išskyrus ANK 279, 288, 397, 404, 409, 413 straipsniuose ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio gali kilti gaisras, sprogimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nubausta už priešgaisrinę saugą reglamentuojančio teisės akto – Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 160 punkto pažeidimą.
17. Taisyklių IV skyriaus „Technologiniai procesai ir įrenginiai“ Trečiojo skirsnio „Šildymas“ 160 punkte yra nustatyta asmenų pareiga iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Protingas šių specialiųjų saugos taisyklių laikymosi aiškinimas leidžia teigti, kad atidus ir rūpestingas dūmtraukio savininkas, jei jis neeksploatuoja dūmtraukio, patikrinęs, kad jame išties nesusikaupę suodžių, nėra įsakmiai įpareigotas švarų, t. y. neturintį suodžių, dūmtraukį periodiškai valyti. Kita vertus, siekiant užtikrinti dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių naudojimo priešgaisrinę saugą, juos naudojantys asmenys turi atitinkamų taisyklių reikalavimų protingai ir atsakingai laikytis ir, esant abejonių dėl to, ar eksploatuoti dūmtraukį saugu, susilaikyti nuo tokių įrenginių naudojimo.
18. Tačiau nagrinėjamu atveju teismai, nepadarydami esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, nustatė, kad tokios sąlygos nebuvo, nes pareiškėja, nebūdama įsitikinusi, kad dūmtraukis yra švarus, t. y. jame nėra suodžių, krosnį ir dūmtraukį eksploatavo, gaisro židinys buvo ir dūmtraukyje, kuriame išdegė suodžiai. Dėl to bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, kad pareiškėjos veika atitinka aprašytą ANK 525 straipsnio 1 dalyje, teisės taikymo klaidos nepadarė. Nors pareiškėja pagrįstai teigia, kad Institucija nutarime vadovavosi ne aktualia Taisyklių 160 punkto redakcija, tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad šis pažeidimas yra esminis, kadangi tiek anksčiau galiojusi, tiek nusižengimo padarymo metu galiojusi Taisyklių 160 punkto redakcija nustatė pareigą eksploatuojamą dūmtraukį valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai nepadarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų ir tinkamai nustatė visus administracinio nusižengimo (ANK 525 straipsnio 1 dalis) požymius pareiškėjos veikoje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2023 m. kovo 7 d. nutarimą, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį A. U. administracinio nusižengimo byloje nepakeistus.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Artūras Ridikas
Albinas Antanaitis
