Baudžiamoji byla Nr. 2K-165-648/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52019-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.3; 2.3.2.2.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutarties.
Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduota motinos L. K. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, baudžiamoji byla jai nutraukta. L. M. išteisinta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu L. M. inicijuota administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį dėl tyčinio R. B. turto sugadinimo, nuosprendžiui įsiteisėjus tyrimą pavedant atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui.
Iš dalies patenkinus R. B. civilinį ieškinį, jam priteista iš L. M. 1200 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta, o ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. spalio 30 d. 0.50 val. Rietave, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kieme esančioje terasoje prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalsti, kilusio žodinio konflikto metu iš asmeninių paskatų tyčia plastikiniu kibiru sudavė vieną smūgį R. B. į dešinę veido pusę, taip jam sukėlė fizinį skausmą.
2. L. M. išteisinta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. spalio 30 d. 0.50 val. Rietave, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kieme esančioje terasoje prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, tyčia išvartė ir sudaužė keturis molinius ir keturis plastikinius vazonus su gėlėmis, kurių bendra vertė 28 Eur, tyčia peiliu pradūrė dviejų automobilių po vieną padangą, kurių bendra vertė 92 Eur, taip sugadino nukentėjusiojo R. B. 120 Eur vertės turtą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. gynėjas advokatas A. Jokūbauskas prašo: panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria L. M. inicijuota administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 115 straipsnį dėl tyčinio R. B. turto sugadinimo, nuosprendžiui įsiteisėjus tyrimą pavedant atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatui, bei nuosprendžio dalį, kuria R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo paliekant nenagrinėtą; pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria priteista R. B. iš L. M. 1200 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ir priteistų išlaidų sumą sumažinti; kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl inicijavimo L. M. administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 115 straipsnį dėl tyčinio R. B. turto sugadinimo, nuosprendžiui įsiteisėjus tyrimą pavedant atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatui, netinkamai pritaikė BK 187 straipsnio 1 dalį ir neatsižvelgė į to paties straipsnio 4 dalies nuostatą, kad teisinis persekiojimas dėl turto sunaikinimo galimas tik esant nukentėjusio asmens skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui. Kartu pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 3 dalies, 255 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 305 straipsnio 3 ir 6 dalių pažeidimus, kurių apeliacinės instancijos teismas neištaisė.
3.2. ANK 115 straipsnio dispozicijoje nustatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai žala padaryta nukentėjusiajam. Šioje byloje nukentėjusiuoju buvo pripažintas R. B., kuris teisme parodė, kad sugadintas turtas priklausė ne jam, o jo dukroms. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo inicijuotu pakeistu kaltinimo epizodu dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo nenustatyti ir proceso šalimis nepripažinti galimai nukentėję asmenys, nėra jų skundo ar jų teisėtų atstovų pareiškimų ar prokuroro reikalavimo dėl galimai žalą padariusio asmens patraukimo baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą pranešti L. M. ir jos gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai ir nustatyti pertraukos laiką, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nepranešimas L. M. ir jos gynėjui apie kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimą nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų pažeidęs BPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl pakeistų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išviešinimo, gynyba jau pirmosios instancijos teisme būtų buvusi kitokia ir L. M. nebūtų sutrukdyta aktyviai gintis nuo kaltinimo dėl R. B. turto sugadinimo.
3.3. Byloje nustačius, kad kaltinime nurodytas materialusis turtas R. B. nepriklausė, jo pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl 328 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš L. M. atmestinas kaip pareikštas netinkamo subjekto.
3.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė R. B. iš L. M. visą jo sumokėtą advokatui lėšų sumą, o apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl priteistos sumos sumažinimo nepagrįstai atmetė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Dėl to, pirmosios instancijos teismui atmetus R. B. pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš L. M. ir palikus nenagrinėtą ieškinio dalį dėl 328 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš L. M. išlaidų, kurias R. B. turėjo advokato paslaugoms už parengtą civilinį ieškinį apmokėti, atlyginimą. Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad R. B. ir jo atstovas palaikė kaltinimą L. M. pagal BK 284 straipsnį, o teisme L. M. veika buvo perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus pagrįstais gynybos prašymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas advokato M. Griciaus darbą atstovaujant R. B., nepagrįstai priskyrė jam civilinio ieškinio parengimą.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma L. M. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasatoriaus argumentus dėl netinkamo kaltinimo pakeitimo teisme įvertino ir motyvuotai atmetė apeliacinės instancijos teismas. Nors šis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė BPK 256 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tačiau šio pažeidimo nelaikė esminiu BPK pažeidimu. Darydamas tokią išvadą teismas vertino viso proceso eigą nuo kaltinamojo akto įteikimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi kaltinimas svetimo turto sunaikinimu nuo pat įtarimų L. M. pareiškimo bei baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui nepakito, gynyba turėjo visas galimybes gintis nuo aiškaus ir konkretaus kaltinimo. Be to, L. M. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, buvo ne nuteista, o išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
4.2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad L. M. teisinis persekiojimas dėl svetimo turto sunaikinimo (sugadinimo) negalėjo būti pradėtas. Byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, gavus R. B. pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. R. B. ir L. M. susitaikius, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pagal R. B. skundą panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Taigi nukentėjusiojo pareiškimas (skundas) dėl teisinės atsakomybės taikymo L. M. ne tik dėl fizinio skausmo sukėlimo, bet ir dėl turto sunaikinimo buvo gautas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. M. veiksmais buvo padarytas teisės pažeidimas, atitinkantis ANK 115 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius, ir inicijavo administracinio nusižengimo tyrimo procedūras, pavesdamas jas atlikti policijos įstaigai. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visos aplinkybės, susijusios su L. M. nekaltumu dėl R. B. (ar kitiems asmenims) priklausančio turto sunaikinimo, galės būti įrodinėjamos administracinio nusižengimo bylos procese.
4.3. Kasacinio skundo argumentai dėl proceso išlaidų dydžio nepagrįsti. Teismai atsižvelgė į visas šiuo klausimu reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą dėl proceso išlaidų nukentėjusiajam atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam R. B. atlygintiną proceso išlaidų dydį, atsižvelgė į bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad byla išnagrinėta teismo posėdyje, kad R. B. atstovas advokatas M. Gricius suteikė jam teisinę pagalbą. Teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos išieškotinos iš L. M.. Kartu teismas nenustatė aplinkybių, kad prašoma priteisti suma už advokato pagalbą būtų aiškiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas tokioms išvadoms pritarė ir nurodė argumentus, kodėl atmeta apeliacinio skundo reikalavimus. Aplinkybė, kad L. M. už padarytą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesudaro pagrindo nepriteisti ar sumažinti nukentėjusiajam patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, išsamiai išnagrinėjo L. M. gynėjo apeliacinį skundą, nutartyje motyvuotai pasisakė dėl visų esminių skundo argumentų ir nurodė, kodėl jie atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas pagrįstu ir teisingu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. gynėjo advokato A. Jokūbausko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų laikymosi ir veikos kvalifikavimo
6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas L. M. veiką apie tokią galimybę iš anksto nepranešęs kaltinamajai ir jos gynėjui, padarė esminius BPK 255 straipsnio, 256 straipsnio nuostatų pažeidimus ir sutrukdė tinkamai gintis nuo kaltinimo, be to, nepagrįstai inicijavo L. M. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 115 straipsnį.
7. BPK 255 straipsnis apibrėžia ir nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).
8. BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus. Šiame straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.
9. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.).
10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių – ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-469-648/2015, 2K-199-696/2017).
11. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo akto matyti, kad L. M. buvo kaltinama pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2018 m. spalio 30 d. 0.50 val. Rietave, (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, R. R. ir J. D. akivaizdoje žodinio konflikto, kilusio dėl bendros praeities, metu įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fizinio smurto panaudojimu, bei vandališkais veiksmais, pasireiškiančiais svetimo turto sugadinimu, tyčia plastikiniu kibiru sudavė nukentėjusiajam R. B. į dešinę veido pusę, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Tęsdama nusikalstamą veiką, peiliu subadė kieme stovinčių nukentėjusiajam priklausančių automobilių dvi padangas, kurių vienos vertė 46 Eur, iš viso padarė 92 Eur turtinę žalą, be to, išvartė kieme esančius keturis molinius ir keturis plastikinius vazonus su gėlėmis, taip juos sudaužė ir padarė nukentėjusiajam R. B. 120 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu L. M., demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
12. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249/2009">2K-249/2009</a>). Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo požymių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcyLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-272-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-272-648/2015">2K-272-648/2015</a>). Analogiškai kaltininko veiksmai, kuriais yra sunaikinamas ar sugadinamas svetimas turtas, gali būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio atitinkamą dalį.
13. Pirmosios instancijos teismas nenustatė viešosios tvarkos pažeidimo požymių, nurodytų BK 284 straipsnyje, tačiau padarė išvadą, kad yra įrodyta, jog L. M. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį R. B., t. y. tyčia kibiru sudavė smūgį jam į veidą, taip sukėlė R. B. fizinį skausmą. Teismas sprendė, kad L. M. veika atitinka požymius nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir, netaikydamas BPK 256 straipsnio nuostatų, L. M. veiką iš BK 284 straipsnio perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį. Pritaikęs BK 40 straipsnio nuostatas, teismas L. M. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šios nusikalstamos veikos pagal laidavimą.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad lyginant kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas veikų faktines aplinkybes ir kvalifikavimą matyti, jog L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už lengvesnį nusikaltimą, kurio požymiai yra kaltinamajame akte aprašytų nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje, požymių dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė kaltinimą L. M., susiaurindamas jo apimtį. Analogiškai pirmosios instancijos teismas sprendė ir dėl L. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnį dėl nukentėjusiojo turto sugadinimo. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje neįspėjęs kaltinamosios, jos teisės į gynybą nepažeidė. Tai atitinka ir teismų praktiką (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-696/2017).
15. Atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (12 500 Eur); pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (250 Eur); už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 115 straipsnyje, – tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą – kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur).
16. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog L. M. tyčia sugadino R. B. turtą. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje L. M. baudžiamoji byla teismui buvo perduoda, be kita ko, kaltinant ją peiliu subadžius automobilių dvi padangas, taip padarius 92 Eur dydžio turtinę žalą, ir sudaužius keturis molinius ir keturis plastikinius vazonus su gėlėmis, taip padarius 120 Eur dydžio turtinę žalą. Taigi, nenustačius L. M. veiksmuose viešosios tvarkos pažeidimo požymių, pagal bendrą kaltinamajame akte nurodyto sugadinto turto vertę (212 Eur) jos veika atitiktų požymius baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje (pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad L. M. veika dėl svetimo turto sugadinimo atitinka BK 187 straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau ši klaida kaltininkę išteisinus esminės reikšmės neturi). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu sprendęs, kad bendra sugadinto turto vertė yra 120 Eur, t. y. mažesnė nei 3 MGL ir trys bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiai (150 Eur), padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju L. M. veiksmai neužtraukia jai baudžiamosios atsakomybės.
17. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. M. išteisino pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir kartu nusprendė inicijuoti jai administracinę teiseną pagal ANK 115 straipsnį dėl tyčinio R. B. turto sugadinimo, nuosprendžiui įsiteisėjus tyrimą pavedant atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui. Taigi nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kad L. M. nubaudimas pagal ANK 115 straipsnį teismo inicijuotoje administracinio nusižengimo teisenoje dėl tų pačių L. M. veiksmų, dėl kurių ji šioje byloje priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais išteisinta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, reikštų non bis in idem principo pažeidimą.
18. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas ir asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03, ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnės proceso atitikties non bis in idem principui. Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administraciniai nusižengimai Konvencijos ir Konstitucijos požiūriu pripažįstami baudžiamaisiais. Taigi draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-514-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-514-942/2015">2K-514-942/2015</a>, 2K-109-788-2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2019).
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog L. M. nekyla baudžiamoji atsakomybė už sugadinimą svetimo turto, kurio vertė nesiekia sumos, nuo kurios asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, ir ją išteisinęs (t. y. užbaigęs baudžiamąjį procesą), neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą inicijuoti L. M. administracinę teiseną pagal ANK 115 straipsnį, nuosprendžiui įsiteisėjus tyrimą pavedant atlikti konkrečiai policijos įstaigai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. M. administracinės teisenos pagal ANK 115 straipsnį inicijavimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies atmestas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. ir jos gynėjo apeliacinis skundas, naikintinos.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo
20. Kasatorius ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nukentėjusiojo R. B. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėją ir teigia, kad nustačius, jog kaltinime nurodytas turtas nukentėjusiajam nepriklauso, ieškinys dėl šios dalies turėjo būti atmestas.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla nutraukiama, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Taigi, kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-411/2013, 2K-73-677/2016).
22. Šioje byloje teismams pripažinus, kad L. M. veiksmai dėl svetimo turto sugadinimo neužtraukia jai baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiojo R. B. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos už sugadintą turtą atlyginimo pagrįstai palikta nenagrinėta.
23. Kasatorius taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam iš L. M. priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu ir prašo jį sumažinti.
24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-374/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-374/2012">2K-374/2012</a>, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016 ir kt.).
25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme advokatas M. Gricius teikė teisinę pagalbą, dėl to nukentėjusysis turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir priteisė iš L. M. R. B. jo prašomus 1200 Eur už advokato paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. gynėjo apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, buvo keliamas išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo nukentėjusiajam pagrįstumo klausimas, nustatė, kad advokatas M. Gricius, atstovaudamas nukentėjusiajam, aktyviai dalyvavo tiek ikiteisminio tymo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, ir, atsižvelgdamas į advokato darbo atstovaujant nukentėjusiajam mastą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo nepriteisti nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų arba jas sumažinti.
26. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai proceso išlaidų klausimą sprendė vertindami konkrečias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, nėra pagrindo sumažinti proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą, kuri yra objektyviai proporcinga suteiktai teisinei pagalbai. Kasatoriaus minimos CPK 93 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nuostatos yra taikomos nagrinėjant civilines bylas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, šioje byloje spręsdami proceso išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė BPK 106 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutartį.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria L. M. inicijuota administracinė teisena pagal ANK 115 straipsnį dėl tyčinio R. B. turto sugadinimo.
Kitas Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
