R. D. pagal BK 220 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-161-628/2020

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00016-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4.4; 2.1.15.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. ir R. B. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

D. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir D. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąją šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti penkiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

D. B. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir R. B. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti penkiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

R. B. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš UAB „R. P.“ bei subsidiariai iš R. B. ir D. B. priteista 34 586,13 Eur valstybei; iš UAB „R.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. priteista 41 608,83 Eur valstybei; iš UAB „Rm.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. priteista 15 031,38 Eur valstybei; iš R. B., D. B. ir R. D. subsidiariai priteista 51 320,38 Eur valstybei (dėl buvusios bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „V. T. P. “ veiklos).

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės S. M. bei nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliaciniai skundai.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti juridiniai asmenys UAB „R.“, UAB „Rm.“, UAB „R. P.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, R. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, o juridiniam asmeniui UAB „V. T. P. “ baudžiamoji byla nutraukta. Kasacinių skundų dėl jų nėra gauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su R. D., R. B. organizavo, o D. B. apgaulingai tvarkė bendrovių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinių asmenų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

1.1. D. B., nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. būdama UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) vyriausioji buhalterė, nuo 2006 m. birželio 14 d. būdama UAB „R. P.“ (duomenys neskelbtini) vyriausioji buhalterė ir akcininkė, nuo 2007 m. liepos 1 d. būdama UAB „Rm.“ (duomenys neskelbtini) vyriausioji buhalterė ir nuo 2010 m. vasario 26 d. – UAB „V. T. P. “ (duomenys neskelbtini) vyriausioji buhalterė, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste veikdama bendra tyčia bendrininkų grupe su R. B. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – su UAB „V. T. P. “ direktoriumi R. D., įgyvendindama R. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2007 m. sausio 1 d., parengtą nusikalstamos veikos planą – nuslėpti vykdančių keleivių vežimą lengvaisiais taksi automobiliais UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ ir UAB „V. T. P. “ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), veikdama pagal bendrą susitarimą rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką, R. B. nurodymu vykdė nurodytų bendrovių apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o R. B., įgyvendindamas šį planą, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su D. B. ir R. D., tyčia organizavo apgaulingą nurodytų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą, vadovavo bendrininkų grupės nariams D. B. ir R. D., kurie veikė pagal bendrą susitarimą rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką.

1.2. R. B., vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir būdamas UAB „Rm.“ (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas bei nuo 2007 m. liepos 1 d. direktorius; UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir nuo 1996 m. rugpjūčio 15 d. direktorius; UAB „R. P.“ (duomenys neskelbtini), kurios penkiasdešimt procentų akcijų priklauso D. B., nuo 2006 m. sausio 12 d. direktorius; UAB „V. T. P. “ (duomenys neskelbtini), kurios vienintelė akcininkė nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. tapo R. D. (B.), o jis (R. B.) kartu su D. B. tapo bendrovės realiais valdytojais, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas suplanuotai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2009 m. rugpjūčio 5 d., sutarė su R. D., kad pastarasis tęs darbą UAB „V. T. P. “ eidamas direktoriaus pareigas.

1.3. R. B., organizuodamas nurodytų bendrovių veiklą bei veikdamas bendra tyčia su D. B. ir R. D., įgyvendindami nusikalstamą sumanymą bei siekdami, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė pirmiau minėtų bendrovių taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“ (planus), kurios vienam taksi vairuotojui sudarė: UAB „Rm.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 190,57 Eur (658 Lt) per mėnesį; UAB,,R.“ 2007 metais ne mažiau nei 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį, 2008 metais ne mažiau nei 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį, 2009 metais ne mažiau nei 86,89 Eur (300 Lt) per mėnesį, 2010 metais ne mažiau nei 86,89 Eur (300 Lt) per mėnesį, 2011 metais ne mažiau nei 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį; UAB,,R. P.“ ne mažiau nei 173,77 Eur (600 Lt) per mėnesį, 2008 metais ne mažiau nei 188,25 Eur (650 Lt) per mėnesį, 2009 metais ne mažiau nei 231,70 Eur (800 Lt) per mėnesį, 2010 metais ne mažiau nei 231,70 Eur (800 Lt) per mėnesį, 2011 metais ne mažiau nei 188,25 Eur (650 Lt) per mėnesį; UAB „V. T. P. “ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ne mažiau nei 189,12 Eur (653 Lt) per mėnesį, 2010 metais ne mažiau nei 198,10 Eur (684 Lt) per mėnesį, 2011 metais ne mažiau nei 199,26 Eur (688 Lt) per mėnesį.

1.4. R. B., siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti savo vadovaujamų bendrovių finansus, nurodė UAB „Rm.“, UAB „R.“ ir UAB „R. P.“ dirbantiems taksi vairuotojams privalomas grynųjų pinigų sumas pristatyti asmeniškai jam arba šių bendrovių apskaitą tvarkančiai D. B. į biurą, esantį (duomenys neskelbtini), jiems nesant, grynuosius pinigus palikti dirbančioms dispečerėms, o dirbantiems UAB „V. T. P. “ taksi vairuotojams per direktorių R. D. nurodė grynuosius pinigus perduoti asmeniškai R. D. arba buhalterijoje dirbusioms M. K. (P.) arba A. S. (kurioms ikiteisminis tyrimas nutrauktas).

1.5. Vykdydami R. B. nurodymą, taksi vairuotojai, dirbantys nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Rm.“, UAB „R.“ ir UAB „R. P.“, taip pat vykdydami R. D. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „V. T. P. “ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nepriklausomai nuo gautų per mėnesį pajamų už teikiamas taksi paslaugas, pristatė bei perdavė R. B., o jam nesant – D. B. ar palikdami dispečerinėje arba buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ (planus) – bendrą ne mažesnę nei 757 079,47 Eur (2 614 044 Lt) sumą, kurią sudarė: UAB „Rm.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 54 350,67 Eur (187 662 Lt) (2007 metais – 26 267,38 Eur (90 696 Lt), 2008 metais – 18 980,24 Eur (65 535 Lt), 2009 metais – 8798,37 Eur (30 379 Lt), 2010 metais – 304,97 Eur (1053 Lt); UAB „R.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 295 651,36 Eur (1 020 825 Lt) (2007 metais – 60 153,21 Eur (207 697 Lt), 2008 metais – 65 200,71 Eur (225 125 Lt), 2009 metais – 49 099,28 Eur (169 530 Lt), 2010 metais – 59 411,20 Eur (205 135 Lt), 2011 metais – 61 786,95 Eur (213 338 Lt); UAB,,R. P.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 145 206,79 Eur (501 370 Lt) (2007 metais – 38 458,64 Eur (132 790 Lt), 2008 metais – 24 123,90 Eur (83 295 Lt), 2009 metais – 25 072,41 Eur (86 570 Lt), 2010 metais – 14 437 56 Eur (49 850 Lt), 2011 metais – 43 114,28 Eur (148 865 Lt); UAB „V. T. P. “ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 261 870,66 Eur (904 187 Lt) (2009 metų rugpjūčio mėnesį – 9474,92 Eur (32 715 Lt), 2009 metų rugsėjo mėnesį – 10 888,26 Eur (37 595 Lt), 2009 metų spalio mėnesį – 11 364,98 Eur (39 241 Lt), 2009 metų lapkričio mėnesį – 7487,83 Eur (25 854 Lt), 2009 metų gruodžio mėnesį – 8608,09 Eur (29 722 Lt), 2010 metais – 103 898,57 Eur (358 741 Lt), 2011 metais – 110 148 Eur (380 319 Lt).

1.6. R. B., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės, nei nustatyta „arenda“ (planas), D. B. ir R. D. nurodė likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaityti bendrovių buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams kaip darbo užmokestį. D. B., veikdama kartu su R. B. ir R. D., įgyvendindama nusikalstamą sumanymą ir žinodama, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės, nei nustatyta „arenda“ (planas), R. B. nurodymu likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė bendrovių buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu į UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ ir UAB „V. T. P. “ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis, bei visiškai neapskaitė likusių taksi vairuotojų realiai gautų lėšų – dalies pajamų, gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasiliko sau kaip darbo užmokestį, ir bendrai bendrovių buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų – grynųjų pinigų sumų, kurios yra ne mažesnės kaip bendrovėse dirbusiems vairuotojams priskaičiuotos ir deklaruotos darbo užmokesčio ir su juo susijusių įmokų sumos, kurių dydis: UAB „Rm.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 45 338,86 Eur (156 546 Lt) pajamų (2007 metais – 19 906,16 Eur (68 732 Lt), 2008 metais – 18 408,25 Eur (63 560 Lt), 2009 metais – 6795,35 Eur (23 463 Lt), 2010 metais – 229,09 Eur (791 Lt); UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt) pajamų (2007 metais – 3318,47 Eur (11 458 Lt), 2008 metais – 5194,91 Eur (17 937 Lt), 2009 metais – 8173,08 Eur (28 220 Lt), 2010 metais – 7738,07 Eur (26 718 Lt), 2011 metais – 6790,43 Eur (23 446 Lt); UAB „R. P.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 60 576,05 Eur (209 157 Lt) pajamų (2007 metais – 15 114,80 Eur (52 187 Lt), 2008 metais – 11 944,22 Eur (41 241 Lt), 2009 metais – 9125,64 Eur (31 509 Lt), 2010 metais – 6902,51 Eur (23 833 Lt), 2011 metais – 17 489,28 Eur (60 387 Lt); UAB „V. T. P. “ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 100 690,16 Eur (347 663 Lt) pajamų (2009 metų rugpjūčio mėnesį – 3981 Eur (13 747 Lt), 2009 metų rugsėjo mėnesį – 4149,67 Eur (14 328 Lt), 2009 metų spalio mėnesį – 4527,34 Eur (15 632 Lt), 2009 metų lapkričio mėnesį – 3832,83 Eur (13 234 Lt), 2009 metų gruodžio mėnesį – 3712,35 Eur (12 818 Lt), 2010 metais – 38 513,09 Eur (132 978 Lt) ir 2011 metais – 41 973,47 Eur (144 926 Lt), kurios sudaro iš viso ne mažiau nei 237 821,19 Eur (821 149 Lt).

1.7. R. B., veikdamas bendra tyčia su D. B., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, savo vadovavimo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., turėdamas teisę atstovauti juridiniams asmenims UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“, priimti sprendimus jų vardu bei kontroliuoti jų veiklą ir veikdamas juridinių asmenų vardu, jų naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už juridinių asmenų kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas nuslėpti realiai iš UAB „Rm.“, UAB „R.“ ir UAB „R. P.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, kartu su buhalterinę apskaitą nurodytose bendrovėse tvarkančia D. B., kuri veikdama bendra tyčia kartu su R. B., turinčiu teisę atstovauti juridiniams asmenims UAB „Rm.“, UAB „R.“ ir UAB „R. P.“, ir R. D., turinčiu teisę atstovauti juridiniam asmeniui UAB „V. T. P. “, priimti sprendimus jų vardu bei kontroliuoti jų veiklą, veikė juridinių asmenų vardu, jų naudai ir interesais bei būdami atsakingi už juridinių asmenų kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. D. B. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuslėpti realiai iš UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ ir nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „V. T. P. “ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas bei suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, tyčia klastojo finansinius dokumentus – kasos pajamų orderius, juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašė mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ (planą), arba šių pajamų visiškai neįtraukė į bendrovių buhalterinę apskaitą bei juos pasirašė.

1.8. Tokiu būdu į UAB „Rm.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neįtraukė ne mažiau kaip 23 102,41 Eur (79 768 Lt) pajamų (2007 metais – 15 848 Eur (54 720 Lt), 2008 metais – 4485,92 Eur (15 489 Lt), 2009 metais – 4754,40 Eur (6416 Lt), 2010 metais – 910,27 Eur (3143 Lt); į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neįtraukė ne mažiau kaip 133 409,12 Eur (460 653 Lt) pajamų (2007 metais – 37 422,38 Eur (129 212 Lt), 2008 metais – 28 478,05 Eur (98 478,05 Lt), 2009 metais – 18 127,61 Eur (62 591 Lt), 2010 metais – 28 561,17 Eur (98 616 Lt), 2011 metais – 20 819,34 Eur (71 885 Lt); į UAB „R. P.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neįtraukė ne mažiau kaip 91 702,97 Eur (316 692 Lt) pajamų (2007 metais – 28 855,71 Eur (99 633 Lt), 2008 metais – 15 644,70 Eur (54 018 Lt), 2009 metais – 14 272,47 Eur (49 280 Lt), 2010 metais – 9848,24 Eur (34 004 Lt), 2011 metais – 23 775,20 Eur (82 091 Lt).

1.9. R. B. ir D. B., tęsdami nusikalstamą veiką, būdami realūs UAB „V. T. P. “ valdytojai, veikdami bendra tyčia su UAB „V. T. P. “ direktoriumi R. D., siekdami nuslėpti realiai iš UAB „V. T. P. “ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas, R. B. asmeniškai ar per D. B. nurodė R. D. tyčia nefiksuoti finansinių operacijų UAB „V. T. P. “ buhalterinėje apskaitoje. R. D., vykdydamas realių valdytojų nurodymą, UAB „V. T. P. “ apskaitą iki 2010 m. vasario 26 d. tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nurodė parengti kasos pajamų orderius pagal R. B. ar D. B. arba jo (R. D.) pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašyti į kasos pajamų orderius mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ (planą), arba šių pajamų visiškai neįtraukti į buhalterinę apskaitą bei juos pasirašyti. Tokiu būdu į UAB „V. T. P. “ buhalterinę apskaitą nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neįtraukė ne mažiau kaip 130 779,08 Eur (451 554 Lt) pajamų (2009 metų rugpjūčio mėnesį – 5070,38 Eur (17 507 Lt), 2009 metų rugsėjo mėnesį – 5056,19 Eur (17 458 Lt), 2009 metų spalio mėnesį – 5848 Eur (20 192 Lt), 2009 metų lapkričio mėnesį – 2106,41 Eur (7273 Lt), 2009 metų gruodžio mėnesį – 4030,93 Eur (13 918 Lt), 2010 metais – 50 238,36 Eur (173 463 Lt), 2011 metais – 58 428,81 Eur (201 743 Lt).

1.10. UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ ir UAB „V. T. P. “ iš viso buhalterinėje apskaitoje tyčia neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su nurodytų bendrovių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios sudaro ne mažiau kaip 379 010,95 Eur (1 308 649 Lt) pajamų.

1.11. R. B. ir D. B., toliau tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami išvengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į Garantinį fondą, apskaitomų UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ ir UAB „V. T. P. “ buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, o D. B. išmokėjo R. B. nurodymu biure adresu: (duomenys neskelbtini), R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, sudarančias sutartą, darbo sutartyse nenurodytą darbo užmokesčio dalį darbuotojams, dirbusiems nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukiant šių išlaidų į UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ ir UAB „V. T. P. “ buhalterinę apskaitą, kurios sudarė iš viso ne mažiau nei 74 040,33 Eur (255 646,45 Lt): UAB „Rm.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 6442,60 Eur (22 245 Lt) pajamų; UAB,,R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt) pajamų; UAB,,R. P.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 4474,63 Eur (15 450 Lt) pajamų; UAB „V. T. P. “ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt) pajamų.

1.12. R. B., būdamas UAB „Rm.“, UAB „R.“ ir UAB „R. P.“ direktorius, turintis teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, su D. B., žinodamas, kad jo vadovaujamų bendrovių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovių buhalterinės apskaitos registruose, bei žinodamas, jog yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, o D. B., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama bendra tyčia su R. B. ir R. D., žinodama, kad nurodytų bendrovių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovių buhalterinės apskaitos registruose, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. tvarkydama UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ bei nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „V. T. P. “ buhalterinę apskaitą, tyčia į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį bei įrašė į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

1.13. R. B. ir D. B., būdami realūs UAB „V. T. P. “ valdytojai, veikdami bendra tyčia su UAB „V. T. P. “ direktoriumi R. D., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, R. B. nurodžius R. D. į UAB „V. T. P. “ darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, o R. D. vykdant D. B. ar R. B. nurodymus bei žinant, kad UAB „V. T. P. “ veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, ir žinant, kad jis (R. D.) yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, vykdydamas R. B. nurodymą, nurodė UAB „V. T. P. “ iki 2010 m. vasario 26 d. buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.

1.14. D. B. ir apskaitą tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) jų darbo laikotarpiu minėtose taksi paslaugas teikiančiose bendrovėse parengus bei pateikus pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, R. B. ir R. D. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims. Po to D. B. ir M. K. (P.) apskaitė bendrovių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.

1.15. Dėl šių R. B., D. B. ir R. D. nusikalstamų veiksmų, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisingai apskaitant ir deklaruojant išmokėtą darbo užmokestį UAB,,Rm.“, UAB „R.“, UAB,,R. P.“ ir nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB,,V. T. P. “ darbuotojams neapskaitant ir nedeklaruojant minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių, buvo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostata („Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“); 6 straipsnio 2 dalies nuostata („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“); 11 straipsnio 1 dalies nuostata („Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“); 12 straipsnio 1 dalies nuostata („Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) bei 4 dalies nuostata („Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“); 14 straipsnio 2 dalies nuostata („Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“); 16 straipsnio 1 dalies nuostata („Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“), nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus, bei 3 dalies nuostata („Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“), 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos (,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“).

1.16. Pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatą („<...> pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“) bei šių taisyklių 41 punkto nuostatą („kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“).

1.17. Pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340,,Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 13 punkto nuostatą („Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“).

1.18. Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalį („Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“), 27 straipsnį („Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“) ir 28 straipsnį („už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“).

1.19. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių mokestiniais 2007 metais, 2008 metais, 2009 metais, 2010 metais, 2011 metais, bei UAB „V. T. P. “ – buvusių mokestiniais 2009 metais, 2010 metais, 2011 metais.

2. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., įgyvendindami nusikalstamą sumanymą ir siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – išvengti mokesčių, R. B. davė nurodymą įrašyti, o D. B. įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“, o nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – UAB „V. T. P. “ pajamas, pelną, turtą, kurias pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

2.1. R. B., būdamas UAB „Rm.“, UAB „R.“ ir UAB „R. P.“ direktorius, turintis teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, veikdamas bendra tyčia su apskaitą tvarkančia D. B., kuri, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, per tęstinį laikotarpį iš anksto žinodami, kad R. B. vadovaujamų bendrovių veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, atliko šiuos veiksmus:

2.2. D. B. parengė UAB „Rm.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572); metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį; metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Rm.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašė. Po to R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, o apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „Rm.“ pažeidė: 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 86 straipsnį, 92 straipsnio 1 dalį, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju, neapskaičiavo gautų pajamų nuo 100 257,18 Eur (346 168 Lt), jų nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 11 010,48 Eur (38 017 Lt) pardavimo PVM; 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 6442,60 Eur (22 245 Lt) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 1550,63 Eur (5354 Lt) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus; 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 6442,60 Eur (22 245 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė neišskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo VSD įmokų – iš viso 2188,95 Eur (7558 Lt); 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2009 m. vasario 19 d. įstatymo redakcija Nr. XI-183) 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 1 dalį ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo nauja redakcija Nr. IX-2535) 7 straipsnio 1 dalį, nes nuo darbuotojams 2009 metais buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto 3375 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 58,79 Eur (203 Lt) PSD; 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnį ir už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 22 245 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 11,01 Eur (38 Lt) garantinio fondo įmokų; 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 47 888 Lt apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo bei į biudžetą nesumokėjo 2121,18 Eur (7324 Lt) pelno mokesčio; 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, nes neapskaičiavo, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) socialinio mokesčio deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini) už 2007 metus bei nedeklaravo ir nesumokėjo 337,99 Eur (1167 Lt) (38 898 x 3 / 100) socialinio mokesčio.

2.3. D. B. parengė UAB „R.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572); metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį; pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600); metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašė. Po to R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, o apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bei deklaracijas elektroniniu būdu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „R.“ pažeidė: Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, nes nuo 104 447,12 Eur (360 635 Lt) gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 23 865,27 Eur (82 402 Lt) pardavimo PVM; Gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo (Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 31 214,96 Eur (107 779 Lt) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 5401,70 Eur (18 651 Lt) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymą (Nr. VA-145) „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2007 metais – 3318,47 Eur (11 458 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2008 metais – 5194,91 Eur (17 937 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2009 metais – 8173,08 Eur (28 220 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2010 metais – 7738,07 Eur (26 718 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2011 metais – 6790,43 Eur (23 446 Lt) išmokėtų A klasės išmokų; Valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. IX-I-1336 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 31 214,96 Eur (107 779 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovė neišskaičiavo ir į Valstybinio sveikatos draudimo fondo biudžetą nesumokėjo iš viso 12 001,27 Eur (41 438 Lt) VSD įmokų; 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo (toliau – ir GF) įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnį, nes už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 31 214,96 Eur (107 779 Lt) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 34,75 Eur (120 Lt) GF įmokų; Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 86 405,53 Eur (298 341 Lt) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 11 613,47 Eur (40 099 Lt) pelno mokesčio; Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio 2005 m. birželio 7 d. įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį („Metinės mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“), nes neapskaičiavo, nepateikė VMI socialinio mokesčio deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini) už 2007 metus bei nedeklaravo ir nesumokėjo 693,64 Eur (2395 Lt) (79 818 x 3 / 100) socialinio mokesčio.

2.4. D. B. parengė UAB „R. P.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572); metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį; metines pelno mokesčio deklaracijas (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (FR0608); socialinio mokesčio deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas ir į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R. P.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašė. Po to R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, o apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bei deklaracijas elektroniniu būdu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „R. P.“ pažeidė: Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 86 straipsnį, 92 straipsnio 1 dalį, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju nuo 205 782,84 Eur (710 527 Lt) gautų pajamų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 20 208,24 Eur (69 775 Lt) pardavimo PVM; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymą (Nr. VA-145) „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2009 metais – 695,09 Eur (2400 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2010 metais – 1911,49 Eur (6600 Lt) išmokėtų A klasės išmokų, 2011 metais – 1868,05 Eur (6450 Lt) išmokėtų A klasės išmokų; Valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, nesilaikė Valstybinio socialinio draudimo 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo (Nr. IX-2535) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 7 straipsnio 1 dalies (įstatymas galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d.), nes nuo neapskaityto 4474,63 Eur (15 450 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovė neišskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso 1788,98 Eur (6177 Lt); Garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, nes už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 4474,63 Eur (15 450 Lt) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 11,01 Eur (15 Lt) GF įmokų; Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 85 770,97 Eur (296 150 Lt) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 13 534,52 Eur (46 732 Lt) pelno mokesčio; Laikinojo socialinio mokesčio 2005 m. birželio 7 d. įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, kad „Metinės mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“, nes už 2007 metus nedeklaravo (forma (duomenys neskelbtini) ir nesumokėjo 839,03 Eur (2897 Lt) (96 558 x 3 / 100) socialinio mokesčio.

2.5. R. B. ir D. B., tęsdami nusikalstamą veiką, būdami realūs UAB „V. T. P. “ valdytojai, R. B. asmeniškai ar per D. B. UAB „V. T. P. “ direktoriui R. D., kuris pagal Įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-575) 28 straipsnį atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, nurodė parengti UAB „V. T. P. “ deklaracijas pagal R. B. ar D. B. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V. T. P. “ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį. R. D., vykdydamas R. B. ar D. B. nurodymus ir žinodamas, kad UAB „V. T. P. “ veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., apskaitą tvarkančiai M. K. (P.) nurodė parengti UAB „V. T. P. “ deklaracijas ir, šiai parengus pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (FR0608), mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį ir jas pasirašius, o už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. D. B. parengus UAB „V. T. P. “ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas ir į šiuos dokumentus įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „V. T. P. “ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašius, R. D. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, o apskaitą tvarkanti M. K. (P.) popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bei apskaitą tvarkanti D. B. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., metinę pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) ir deklaracijas (FR0572, FR0573, (duomenys neskelbtini) FR0600) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „V. T. P. “ pažeidė: Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, nes nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 27 362,43 Eur (94 477 Lt) pardavimo PVM; Gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo (Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1, 3 dalis, 24 straipsnio 1, 2 dalis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7 „Dėl mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 punktą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145 „Dėl metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (2007 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. VA-75) 23 punktą, 37 punktą, 39 punktą, nes nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuo išmokėto, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo 5184,64 Eur (17 901,53 Lt) GPM; Valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį bei Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis, nes nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovė neišskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 12 769,33 Eur (44 089,94 Lt) VSD ir PSD įmokų; Garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, nes už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 31,91 Eur (110,17 Lt) GF įmokų; Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 130 779,08 Eur (451 554 Lt) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 13 238,24 Eur (45 709 Lt) pelno mokesčio.

2.6. Tokiais veiksmais R. B. ir D. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., R. B. davus nurodymą D. B. ir R. D. įrašyti, o D. B. įrašius į UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ ir UAB „V. T. P. “ deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovių pajamas, pelną ir turtą, R. B. davė nurodymą jas pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu būdu nurodytais laikotarpiais neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma sudaro 165 011,77 Eur (569 752,64 Lt), iš jų 12 136,97 Eur (41 906,53 Lt) GPM, 82 446,42 Eur (284 671 Lt) PVM, 40 507,41 Eur (139 864 Lt) pelno mokesčio, 82,01 Eur (283,17 Lt) įmokų į GF, 1031,63 Eur (3562 Lt) socialinio draudimo įmokų, 28 807,33 Eur (99 465,94 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistųjų D. B. ir R. B. gynėjas advokatas Romualdas Mikliušas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Teismai išsamiai nemotyvavo nusikalstamų veikų kvalifikavimo požymių, o dėl BK 220 straipsnio apskritai nurodė porą sakinių, kad kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kildinamas iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl, pasitvirtinus kaltinimo daliai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, R. B. ir D. B. pagrįstai pripažinti kaltais bei nuteisti ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

3.2. Apeliaciniuose skunduose buvo nurodyti itin išsamūs ir konkretūs motyvai dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, ypač dalyje dėl ekonominės ekspertizės atlikimo, tačiau apeliacinis teismas jų iš esmės nenagrinėjo, o tiesiog apsiribojo bendro pobūdžio frazėmis apie tai, kad „teismui nėra privalomos dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų ir išvadų“. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai neišnagrinėjo pateiktų apeliacinių skundų.

3.3. Auditorius savo išvadose ir apklausiamas teismo posėdyje kategoriškai nurodė, kad vertintos VMI specialistų išvados yra ekonomine prasme nepagrįstos, kadangi buvo taikomi netinkami tyrimo metodai bei pažeisti konkretūs norminiai aktai, reglamentuojantys tokių išvadų surašymą. Be to, auditorius nurodė, kad VMI specialistai savo išvadas grindė prielaidomis, kadangi į išvadas įtraukė ir tuos vairuotojus, kurie niekada nebuvo apklausti ar nebuvo gauti jų paaiškinimai. VMI specialistų išvados buvo grindžiamos vairuotojų parodymuose užfiksuotais pajamų „vidurkiais“, kas yra draudžiama. Kaip nurodė specialistas, tokio skaičiavimo metodo apskritai nenustato galiojantys norminiai aktai, reglamentuojantys išvadų surašymą.

3.4. Kasatorius akcentuoja atskirų VMI atliktų patikrinimų trūkumus:

3.4.1. Apklausiama teisme VMI specialistė, atlikusi UAB „R. P.“ patikrinimą, pripažino, kad jos skaičiavimai yra pagrįsti vairuotojų parodymuose nurodytais „plano vidurkiais“. Ši specialistė pripažino, kad ji negalėjo surašyti išvados pagal įmonės buhalterinius dokumentus, todėl sudarė lenteles pagal žmonių paaiškinimus, nors turėjo tik 44 procentų apklaustų asmenų, skaičiuojant nuo visų dirbusių įmonėje, paaiškinimus.

3.4.2. Apklausiama teisme VMI specialistė B. M., atlikusi UAB „V. T. P. “ patikrinimą, taip pat pripažino, kad jos skaičiavimai yra pagrįsti vairuotojų parodymuose nurodytais „plano vidurkiais“, be to, jai buvo pateikti tik 97 vairuotojų, dirbusių įmonėje, paaiškinimai. Duomenis dėl kitų vairuotojų ji ėmė vadovaudamasi apklaustų vairuotojų parodymais, išvesdama „vidurkį“. Įmonės kolektyvinė sutartis jai pateikta nebuvo.

3.4.3. Apklausiama teisme VMI specialistė N. P., atlikusi UAB „Rm.“ patikrinimą, pripažino, kad jos skaičiavimai yra pagrįsti vairuotojų parodymuose nurodytais „plano vidurkiais“. Be to, ši specialistė pripažino, kad jos išvada gali būti neteisinga ir taisytina dalyje dėl vairuotojų atostogų, kadangi vairuotojai savo paaiškinimuose nebuvo apklausti ir nepasisakė dėl jų atostogų laiko.

3.5. Apklausiama teisme VMI specialistė, atlikusi R. B. ir D. B., kaip fizinių asmenų, pajamų ir išlaidų patikrinimą, pripažino, kad specialisto Č. M. išvadoje yra daug jai naujų nežinomų faktų, duomenų, kurių ji neturėjo. Ši specialistė pripažino, kad sutinka su dalimi specialisto Č. M. išvadoje nurodytų faktų ir išvadų ir dėl to yra priversta keisti (sumažinti priskaičiuotas sumas) savo išvadą. Ši specialistė pripažino ir padarytas skaičiavimo klaidas. Teismui pasiūlius patikslinti jos išvadą, ši specialistė pateikė teismui 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. savo paaiškinimus dėl 2015 m. birželio 29 d. išvados. Šiuose paaiškinimuose ši specialistė nurodė, kad keičia 2015 m. birželio 29 d. specialisto išvadą ir joje nurodytas sumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai šioje byloje negalėjo vadovautis specialistės pateiktais 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. paaiškinimais ir vertinti juos kaip patikslintą specialisto išvadą, kadangi šie paaiškinimai tiek formos, tiek turinio prasme prieštarauja ir neatitinka ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklių. Apklausiant teisme VMI specialistes paaiškėjo, kad joms nebuvo pateikti visi tikrinamų bendrovių buhalteriniai bei kiti dokumentai, nors tokie dokumentai ikiteisminio tyrimo pareigūnų iš bendrovių buvo išimti. Šie dokumentai buvo pridėti prie bylos – pateikti teismui tik Vilniaus apygardos teismui baigiant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme.

3.6. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ir sutiko, kad specialisčių atlikti mokesčių skaičiavimai buvo sąlyginiai, tačiau juos pateisino ir neskyrė ekonominės UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“ bei UAB „V. T. P. “ ūkinės finansinės veiklos ekspertizės, kuri būtų pašalinusi visas abejones šioje byloje. Neatlikus papildomo tyrimo, kuris įvertintų visas byloje esančias specialistų išvadas, neįmanoma objektyviai ir teisingai išnagrinėti šios bylos, kadangi teismai neturi tam būtinų specialiųjų žinių ir nėra aišku, ar teisingai yra atlikti skaičiavimai, o šie skaičiavimai sudaro pareikšto kaltinimo esmę ir be jų neįmanoma priimti objektyvaus sprendimo bei nustatyti tikslios ieškinio sumos.

3.7. Kasatorių nuomone, teismai, formaliais motyvais atmesdami nuteistųjų prašymus dėl papildomo ekonominio tyrimo atlikimo, kartu pažeidė ir jų teisę į gynybą, kadangi kaltinamieji neturi kito būdo paneigti jiems inkriminuotus kaltinimus. Visas kitas galimybes kaltinamieji išnaudojo, t. y. savo iniciatyva kreipėsi į specialistą – auditorių ir gavo iš jo išvadas, kurios akivaizdžiai paneigia VMI specialisčių atliktus tyrimus (viena iš specialisčių pati pripažino savo klaidas, o kitos patvirtino, kad joms buvo pateikti ne visi šiam tyrimui būtini dokumentai, t. y. jos nevertino kolektyvinių sutarčių ir kitų dokumentų, o kaip nurodė teismo posėdyje specialistas Č. M., kolektyvinėse sutartyse įtvirtinti susitarimai turėjo įtakos išlaidų skaičiavimo metodikai ir kartu nustatytos žalos dydžiui bei civilinių ieškinių dydžiui).

3.8. Kasatorius teigia, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje naują ieškinį pateikė jau bylos nagrinėjimo metu, t. y. įrodymų tyrimo pabaigoje. Vilniaus apygardos teismas pažeidė BPK normas, nes BPK 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Minėtas ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi jis buvo pateiktas jau įrodymų tyrimo metu. Šiuo atveju buvo pažeisti BPK reikalavimai dėl civilinio ieškinio pateikimo tvarkos ir jo nagrinėjimo, t. y. buvo neteisingai taikytas įstatymas, nes pirminiame ieškinyje kaip atsakovai buvo nurodyti tik fiziniai asmenys, o patikslintame atsirado ir nauji atsakovai – juridiniai asmenys. Šiuo atveju BPK normos būtų taikomos teisingai tik tuo atveju, jeigu pirminis ieškinys būtų tikslinamas tik fizinių asmenų atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo pabaigoje priimdamas naują savo esme (atsiradus naujiems atsakovams) civilinį ieškinį ir visa apimtimi tenkindamas ši ieškinį, teismas pažeidė ir kaltinamųjų teisę į gynybą, nes viso proceso metu kaltinamieji juridiniai asmenys net nežinojo ir negalėjo gintis nuo civilinio ieškinio, atsiradusio baigiamojoje stadijoje.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė S. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. R. B., kaip bendrovių akcininkas ir direktorius, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o D. B., kaip bendrovių vyriausioji buhalterė, būdama atsakinga už apskaitos tvarkymą, turėjo pareigą užtikrinti, kad bendrovių buhalterinė apskaita būtų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka, kad į deklaracijas ir apyskaitas būtų įrašyti teisingi duomenys apie bendrovių pajamas, pelną, išlaidas ir būtų sumokėti mokesčiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. ir D. B. suvokė, jog visų pajamų, išlaidų (atlyginimai vokeliuose ir kt.) neįtraukimas į buhalterinę apskaitą yra netinkamas vadovo pareigų tinkamai organizuoti ir buhalterės pareigų tinkamai tvarkyti apskaitą realizavimas, dėl to iš dalies nebus įmanoma nustatyti bendrovių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi jie, žinodami, kad apgaulingai tvarkoma bendrovių buhalterinė apskaita, suvokė, kad pateikia neteisingus duomenis apie bendrovių pajamas, pelną, turtą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to norėjo. Taigi, nusprendę neįtraukti į deklaracijas mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų, neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių ir būtent šito siekė. Tai patvirtina, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo atsirado žala (pasekmės).

4.2. Visi duomenys, kuriais tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių yra pagrįstos teisėtais būdais gautų, teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas visapusiškai tyrė ir vertino byloje surinktus duomenis – tiek proceso dalyvių parodymus, tiek rašytinius įrodymus, kiekvieną atskirai ir kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikė išskirtinės reikšmės. Nuosprendyje išdėstyti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų kaltę apgaulingai tvarkius apskaitą ir siekimą išvengti mokesčių, pateikiant neteisingus duomenis apie nurodytų bendrovių pajamas, turtą ir pelną.

4.3. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio skundo argumentai dėl lėšų konfiskavimo negali būti kasacinio skundo dalykas šioje byloje, nes šis klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, jis nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

4.4. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, didelė dalis jame dėstomų argumentų skirti teismų atliktam įrodymų vertinimui ginčyti, pateikiant savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės (pavyzdžiui, teigiant, kad teismai nepagrįstai auditoriaus Č. M. pateiktą išvadą ir parodymus vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo; savaip interpretuojant specialistų išvadose nurodytus duomenis ir šias išvadas priėmusių specialisčių paaiškinimus kai kurioms teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnio 3 dalis).

4.5. Nors kasatoriai skunde detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus, kaip jie mano, paneigiančius nuteistiesiems R. B. ir D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, BPK nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pakankamai išsamiai ištyrė duomenis, kuriais specialistės rėmėsi atlikdamos skaičiavimus ir pateikdamos savo išvadas, bei pripažino, kad šie duomenys atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismams nekilo abejonių dėl jų tikrumo, gavimo teisėtumo, reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Be to, specialistės buvo apklaustos teismo posėdyje, sudarant galimybę bylos nagrinėjimo dalyviams joms pateikti klausimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nekilo abejonių ir dėl specialisčių kvalifikacijos bei taikytų tyrimo metodų. Todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinių skundų argumentais, kad teismai negalėjo jomis remtis ir jos negalėjo būti pripažintos įrodymais.

4.6. Kasatorių argumentai dėl netinkamo BPK 112 straipsnio nuostatų taikymo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliamą klausimą dėl civilinių ieškinių patikslinimo. Vilniaus apskrities VMI civilinius ieškinius, nepažeidžiant BPK 109–110 ir 112 straipsnių reikalavimų, pareiškė dar ikiteisminio tyrimo metu. Vilniaus apskrities VMI, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, civilinius ieškinius bylos įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje metu (2019 m. balandžio 29 d.) patikslino, o ne pareiškė naujus civilinius ieškinius, kaip nurodo kasatoriai.

4.7. Taip pat nepagrįstas kasatorių teiginys, kad teismas, priimdamas patikslintus civilinius ieškinius, pažeidė kaltinamųjų teisę į gynybą. 2019 m. balandžio 29 d. teisiamojo posėdžio metu Vilniaus apskrities VMI teismui pateikė patikslintus civilinius ieškinius. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymą, paskelbė pertrauką bylos nagrinėjime ir sudarė galimybę susipažinti su civiliniais ieškiniais. Taip pat teismas patenkino juridinių asmenų UAB „R.“, UAB „R. P.“, UAB „Rm.“ ir UAB „V. T. P. “ atstovės advokatės Zitos Malovos prašymą susipažinti su visais nurodytų bendrovių dokumentais, kurie buvo išreikalauti ir pristatyti į teismą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistųjų D. B. ir R. B. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinis skundas atmestinas

Dėl BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių požymių atskleidimo

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė nuteistiesiems R. B. ir D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, todėl jų nuteisimas pagal šias teisės normas yra neteisėtas.

7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

8. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kasatorius nenurodo, kokių konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių neatskleidė teismai, tačiau iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad buvo įvertinti visi baudžiamajame įstatyme įtvirtinti nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kokiu metu (laikotarpiu) buvo daromos nusikalstamos veikos ir kokie bei kokius konkrečius įgaliojimus turintys asmenys (nuteistieji) jas padarė. Taip pat buvo analizuojamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, turinys, nustatyti ir detaliai aprašyti neteisėti nuteistųjų veiksmai, kuriais šie apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistųjų veiksmų ir kilusių padarinių – juridinių asmenų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros nustatymo negalimumo. Remiantis teismų praktika konstatuotas šią nusikalstamą veiką galinčio padaryti specialiojo subjekto požymis, pagrįstas tiek R. B., tiek D. B. aktyvus vaidmuo darant nusikalstamas veikas, jų kaltės – tyčios – bendrumas. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies pradžioje (nuosprendžio 71 puslapis) pagrindė tai, kodėl R. B. ir D. B. padarytos nusikalstamos veikos bus aprašomos bendrai ir toks aprašymo būdas neprieštarauja teismų praktikai, nes iš skundžiamo nuosprendžio turinio yra aišku, už kokių neteisėtų veiksmų padarymą baudžiamas kiekvienas iš kaltinamųjų.

9. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 5 d.). Kaip ir pirmiau aptartos nusikalstamos veikos atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai aprašė visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismas nustatė objektą, kuriam buvo padaryta žala, aprašė konkrečius nuteistųjų veiksmus, kuriais jie padarė žalos įstatymo saugomoms vertybėms, detalizavo nuteistųjų kaltės turinį. Kasatorius pažymi, kad dėl šios nusikalstamos veikos sudėties požymių pirmosios instancijos teismas pasisakė itin glaustai, tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Taigi aplinkybė, kad skundžiame nuosprendyje BK 220 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos aprašymui, vertinant teksto apimties prasme, skiriama mažiau dėmesio, nesuponuoja įstatymo pažeidimo. Nuteistųjų veiksmų, tyčios, kitų bylos aplinkybių vertinimas negali būti formaliai išskiriamas pagal nagrinėjamas nusikalstamas veikas, nes šiuo atveju abi nusikalstamos veikos (nurodytos BK 220 ir 222 straipsniuose) yra tarpusavyje susijusios bei sudaro bendrą nuteistųjų veiklos mechanizmą.

10. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertino nuteistojo R. D., liudytojų parodymus, nurodė, kokie duomenys patvirtina nuteistųjų kaltę, atskirai išanalizavo kai kurių apeliaciniame skunde kvestionuojamų nusikalstamų veikų požymius. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio išvadų pagrįstumą ir teisėtumą patikrino išsamiai, tinkamai motyvavo savo sprendimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, tačiau tokių kasatoriaus teiginių nepatvirtina bylos medžiaga. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo išvados yra motyvuotos, paremtos bylos duomenimis, o apelianto (kasatoriaus) siūlomo teisinio vertinimo atmetimas nelemia apeliacinio proceso trūkumų.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai išsamiai atskleidė visus nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio (kasatorius nurodo teismų praktiką, kurioje aprašomos BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos), tačiau nėra detalizuojama, kokie konkretūs nusikalstamos veikos sudėties požymiai neatskleisti. Pagrindo konstatuoti, kad R. B. ir D. B. buvo nuteisti pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas, nėra.

Dėl specialisto išvados vertinimo

12. Kasaciniame skunde ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo atliktas specialisto išvadų, kuriose apskaičiuotos atskirų įmonių gautos ir nuslėptos pajamos, nesumokėti mokesčiai ir kt., vertinimas. Pasak kasatoriaus, išvadas parengę asmenys, visų pirma, nesilaikė tokių išvadų parengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, antra, pateiktos išvados nepatikimos turinio prasme, nes specialistėms nebuvo pateikti visi tyrimui svarbūs duomenys, kai kurie skaičiavimai yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.

13. Analogiški argumentai dėl specialistų išvadų teisėtumo (atitikties teisės aktų reikalavimams) buvo keliami ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad auditoriaus Č. M. išvados (kurios parengtos nuteistųjų užsakymu) nėra prieštaraujančios VMI specialisčių išvadoms, jose kritikuojami VMI specialisčių tyrimo metodai, tačiau nepateikiami atskiri skaičiavimai ar pan. VMI specialistės, pateikdamos aptariamas išvadas, vadovavosi Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklėmis (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-388 redakcija). Šiame teisės akte reikalavimas nurodyti specialisto pasirinktus vertinimo metodus nėra įtvirtintas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl kito kasatoriaus nurodomo teisės akto – Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus vertinimą taisyklių (patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103) taikymo šioje byloje pagrįstumo bei konstatavo, kad ir pagal šias taisykles jų 6.3 punkte nustatytų vertinimo metodų taikymas nėra imperatyvus. Išvadų teisėtumą ir pagrįstumą apklausiamos pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino visos jas parengusios specialistės. Dėl tyrimo metodų taikymo išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, buvo įvertinti kasatoriaus nurodyti teisės aktai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad aptariamos specialisčių išvados yra parengtos pažeidžiant jų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Apskaičiuojant įmonių nuslėptų pajamų, išlaidų, turto, mokesčių dydį susiduriama su problema, kad tikslus išvardytų dydžių nustatymas tam tikrais atvejais gali būti neįmanomas. BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų esmė yra būtent ta, kad asmuo siekia šių duomenų neatskleisti, todėl, kaip yra šioje byloje nagrinėjamu atveju, neparodo visų įmonės gaunamų pajamų. Jeigu nuslėptoji pajamų (atitinkamai vėliau – mokėtinų mokesčių) dalis yra neužfiksuota įmonės juodojoje buhalterijoje, nevedama jos slapta apskaita, tai ir reikalavimas besąlygiškai pagrįsti (įrodyti) tokią sumą būtų neproporcingas.

15. Nagrinėjamoje byloje specialistės išvadas pagrindė oficialiais iš „Sodros“ ir VĮ „Regitra“ gautais dokumentais, kratų metu paimtais įmonių dokumentais, liudytojų (dispečerių, taksi vairuotojų, buhalterių, buhalterių padėjėjų, buhalterių-kasininkių) parodymais. Visos specialistės, apklausiamos pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad buvo ištirtas didelis kiekis medžiagos, visais atvejais, kai nebuvo aiškus konkretus tiriamas dydis (pvz., iš konkretaus darbuotojo gautų ir neapskaitytų pajamų), buvo skaičiuojama minimali ar mažesnė už vidurkį suma, kitaip tariant – abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Specialistės, nors ir palaikė savo išvadų teisingumą, pripažino, kad išvadų pobūdis yra sąlyginis. Tokia (sąlyginė) specialisto išvada įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių. Nuteistųjų R. B. ir D. B. bei juridinių asmenų gautos ir neapskaitytos pajamos ir nesumokėti mokesčiai buvo nustatyti ne tik besąlygiškai vadovaujantis specialisčių išvadomis, bet ir kitais bylos duomenimis. Teismo posėdyje buvo apklaustas didelis skaičius liudytojų – daugiausia – taksi vairuotojų, dispečerių, kurie patvirtino neteisėtą pajamų apskaitymą, atlyginimų mokėjimą neoficialiai, „vokeliuose“. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai specialisčių išvadų turinį patikrino lygindami jį su teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Tai, kad dalis asmenų, kurie taip pat dirbo taksi įmonėse, nebuvo apklausta, nesudaro pagrindo abejoti specialisčių išvadų teisėtumu ar teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi reikiamų veiksmų nustatydamas visas reikšmingas nusikalstamų veikų aplinkybes, specialisčių išvadų patikimumą patikrino tinkamai, lygino jas su teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Įmonių neapskaitytų pajamų bei nesumokėtų mokesčių dydis grindžiamas visumos byloje esančių įrodymų analize, nesuteikiant išimtinės reikšmės nė vienam iš įrodymų. Nors, kaip minėta, specialisčių išvados yra sąlyginės, tačiau jose užfiksuoti duomenys ir padarytos išvados yra patikimos, pagrįstos tais duomenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu buvo objektyviai įmanoma surinkti, visos abejonės aiškintos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Byloje nėra duomenų, kad specialistėms pateikti duomenys būtų aiškiai melagingi, kad specialistės turėtų išankstinį nusistatymą prieš nuteistuosius ar kad būtų kitų objektyvių pagrindų abejoti išvadų teisingumu.

16. Pažymėtina, kad įrodymų visumos ištyrimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>).??????Nors kasaciniame skunde akcentuojama, kad didelė dalis taksi įmonių darbuotojų nebuvo apklausta, taigi, jų parodymais specialisčių išvadose remtasi nebuvo, tai nelemia išvadų nepagrįstumo. Visuma specialistėms pateiktų duomenų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nekelia abejonių tiek dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, tiek dėl tokių veiksmų sistemiškumo, visuotinumo (konkrečios įmonės veikloje) ir ilgalaikiškumo. Be to, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad aplinkybės, jog UAB „Rm.“, UAB „R.“, UAB „R. P.“, UAB „V. T. P. “ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o šių įmonių valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktos deklaracijos neatitiko tikrovės, akivaizdžios ir be specialiųjų žinių panaudojimo, nes ir iš nuteistojo R. D., liudytojų parodymų byloje nustatyta, kad dalis už taksi paslaugas įmonių gautų pajamų nebuvo apskaitoma, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo fiktyviai parodomas darbo užmokesčio mokėjimas, dalis atlyginimų mokėta „vokeliuose“ bei kt., kas nulėmė išvadą, kad dėl to iš dalies negalima nustatyti šių įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi, skundžiamus sprendimus priėmę teismai padarė argumentuotas išvadas dėl to, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu atskirose taksi įmonėse buvo vykdoma visuotinė gaunamų pajamų (ir mokamų mokesčių) slėpimo praktika ir iš visumos taksi vairuotojų (o ne tik tų, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ar teisiamajame posėdyje) gaunamos pajamos buvo apskaitomos neteisėtai.

17. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl to, kad nuteistųjų teisės į gynybą buvo pažeistos tuo aspektu, kad nebuvo paskirta taksi įmonių finansinės veiklos ekspertizė. BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-339/2011, 2K 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). BPK 286 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę (bet ne pareigą) bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva paskirti ekspertizę. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2010">2K-26/2010</a>, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017, 2K-232-976/2019).?????Paprastai teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nuteistųjų gynėjas pateikė prašymą paskirti ekspertizę dėl to, kad būtų išsiaiškinta, ar VMI specialistės vadovavosi reikiamais teisės aktais, ar naudojo tinkamus tyrimo metodus. Šis gynėjo prašymas buvo atmestas pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad tarp VMI specialisčių išvadų ir nuteistųjų užsakymu atlikto tyrimo išvadų esantys prieštaravimai gali būti pašalinti teisme, lyginant šių dokumentų turinį, apklausiant liudytojus ir pan. Analogiškas klausimas buvo keliamas ir apeliacinės instancijos teisme. Šis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog atlikus kasatoriaus prašomą ekspertizę būtų gauta naujų ir reikšmingų, įrodymų vertinimui įtaką darančių duomenų. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos vyko prieš ilgą laiko tarpą, nėra duomenų apie naujai atsiradusius įrodymus, todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ekspertizės skyrimas būtų perteklinis procesinis veiksmas.

18. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistųjų kaltę bei civilinių ieškinių dydį teisėtai pagrindė pateiktomis VMI specialisčių išvadomis. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant išvadų turinį – buvo išnaudotos visos būtinos ir proporcingos BPK nurodytos procesinės priemonės nustatant konkrečių taksi įmonių neapskaitytų pajamų bei nesumokėtų mokesčių dydį, abejonės konkrečiose situacijose buvo aiškinamos nuteistųjų naudai, specialisčių išvadų turinys ir pagrįstumas patikrintas gretinant jas su byloje apklaustų liudytojų parodymais. Byloje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi.

Dėl civilinių ieškinių nagrinėjimo teisėtumo

19. Kasaciniame skunde ginčijamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštų civilinių ieškinių nagrinėjimo teisėtumas. VMI dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo iš nuteistųjų R. B. ir D. B.. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimo metu VMI pateikė patikslintus civilinius ieškinius, kuriuose kaip atsakovai buvo nurodyti ne tik nuteistieji, bet ir juridiniai asmenys (taksi bendrovės). Kasatoriaus teigimu, tokie VMI civiliniai ieškiniai laikytini naujais civiliniais ieškiniais ir negalėjo būti nagrinėjami, nes pareikšti pažeidžiant BPK 112 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

20. BPK

21. Teisėjų kolegija nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų priimant ir nagrinėjant patikslintus VMI civilinius ieškinius. Nors kasatorius patikslintus civilinius ieškinius laiko naujais civiliniais ieškiniais, tačiau pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad kasatoriaus pozicija yra nepagrįsta. Civilinio ieškinio patikslinimo baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia, todėl pagrindo konstatuoti BPK 112 straipsnio 1 dalies pažeidimą nėra.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

22. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskavo pinigus, paimtus iš R. B. darbo vietoje esančio seifo, o šias lėšas turėjo nukreipti į civilinių ieškinių padengimą. BPK 367 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose šio klausimo nekėlė, todėl jis paliekamas nenagrinėtas ir kasacinės instancijos teisme, nes neatitinka BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus skundžiamuose teismų sprendimuose nepadaryta, esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų D. B. ir R. B. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Olegas Fedosiukas

Sigita Jokimaitė