Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-38-976/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02988-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1; 21.1.7; 21.5.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. atstovo advokato Gedimino Buloto prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu G. M. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „V.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktorius, neužtikrino, kad 2019 m. gegužės 17 d. bendrovei priklausančiose teritorijose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliekų apdorojimas (šalinimas ir naudojimas) būtų vykdomas laikantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas, TIPK leidimas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių (toliau – ir Sąvartynų taisyklės) reikalavimų, nes bendrovei priklausančioje teritorijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini):
1.1. Iškastame kasinyje, kuriame nėra ant nelaidaus mineralinio sluoksnio įrengtos filtrato surinkimo sistemos, susidedančios iš dirbtinės izoliacinės membranos ir ne plonesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnio, kaip reglamentuojama Sąvartynų taisyklių 27 punkte, pašalinta apie 10 kub. m statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekų (atliekos kodas 17 06 05) (šiferis, turintis asbesto) bei kitų mišrių atliekų, sumaišytų su gruntu.
1.2. Iškasti du kasiniai, nesilaikant sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje numatytos 50 m pločio apsauginių želdinių zonos, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d., kaip numatyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane, Leidimo sąlygų 13 punkte, 4 lentelėje.
1.3. Statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos (atliekos kodas 17 06 05) šalinamos ne pagal Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punkte numatytas atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginio uždarymo bei sutvarkymo priemones, t. y. atliekos, turinčios savo sudėtyje asbesto, nėra šalinamos sąvartose (iki 2,4 m aukščio) ant žemės paviršiaus atskiroje, aptvertoje ir įspėjamaisiais užrašais pažymėtoje aikštelėje, nesilaikant Leidimo sąlygų reikalavimų.
1.4. Bendrovei priklausančiose teritorijose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo teritorijos (galimai teršiamos teritorijos) nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.), nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto ir Leidimo 26 punkto reikalavimų. Taip pat nėra įrengtų svarstyklių, pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 33 punkto reikalavimus; nėra įrengto įrenginio automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 31 punkto reikalavimus. Be to, šios teritorijos iš dalies apjuostos metaline tinkline tvora. Tvorų išdėstymas atitinka sklypų perimetrą ir ribas, tačiau teritorijos nėra visiškai uždaros, į jas gali laisvai patekti pašaliniai asmenys, taip pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 32 punkto reikalavimus. Taip pat neįvykdyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane numatyta sąlyga iki 2016 m. lapkričio 1 d. veiklos teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele.
1.5. Taip G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimas pakeistas: iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo pašalintas pažeidimas, nurodytas 10.1 punkte (dėl filtrato sistemos įengimo); dėl pažeidimo, nurodyto 10.3 punkte, nuoroda iš Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punkto pakeista į Sąvartynų taisyklių 43 punktą. Likusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. atstovo advokato G. Buloto prašymas ir G. M. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. M. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, t. y. netinkamai aiškino ir taikė ANK 235 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių normas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Nr. Dl-193 Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas, be to, abiejų instancijų teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus nagrinėdami šią administracinio nusižengimo bylą, t. y. pažeidė ANK 566, 567, 569, 593, 594, 608, 609, 627 straipsnius, o apeliacinės instancijos teismas – dar ir ANK 652 straipsnį.
4.2. Teismai be pagrindo taikė ANK 235 straipsnio 4 dalį, nes G. M. jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų nepadarė – teismų sprendimuose nurodytu laiku ir teritorijoje objektą – sąvartyną naudojo laikydamasis išduotame Leidime nustatytų sąlygų ir nepažeidė teisės aktuose nurodytų aplinkos apsaugos reikalavimų.
4.3. Dėl G. M. inkriminuoto pažeidimo, kad UAB „V.“ priklausančioje teritorijoje, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengta 50 m pločio apsauginių želdinių zona, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d. (kaip nustatyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane, Leidimo sąlygų 13 punkte, 4 lentelėje). Priešingai nei nustatė abiejų instancijų teismai, reikalavimas teritorijos pietinėje pusėje įrengti 50 m pločio apsauginių želdinių zoną iki 2016 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas tik bendrovės „F. OU“ 2006 m. gruodžio 22 d. išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame įrašyti įpareigojimai taikytini tik šiai bendrovei (Leidime UAB „V.“ net nenurodyta). TIPK leidimas, kuriame liko šis įrašas, UAB „V.“ buvo išduotas po 2016 m. lapkričio 1 d., Aplinkos apsaugos agentūrai priėmus 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (28.1)-A4-4216 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) rekvizitų patikslinimo“, kuriuo, pažymėtina, tik buvo patikslinti TIPK leidimo rekvizitai. Tik tada Leidime atsirado įrašai apie UAB „V.“ įsipareigojimus, teises ir pareigas. Taigi UAB „V.“ iki 2016 m. lapkričio 1 d. negalėjo įgyvendinti minėto reikalavimo, nes iki 2018 m. gegužės 4 d. neturėjo leidimo ir atitinkamai teisės veikti sąvartyno teritorijoje, be to, ir terminas apsauginių želdinių zonai įrengti 2018 m. gegužės 4 d. buvo pasibaigęs, o TIPK leidimo 4 lentelėje nėra konkrečiai nurodyta, kuri teritorija ir (ar) jos dalis laikytina pietine puse.
4.4. Kita vertus, yra net du Aplinkos apsaugos agentūros dokumentai – Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. gegužės 4 sprendimas Nr. (28.1)-A4-4216 ir Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. (30.1)-A4-8497, kurie skirtingai reglamentuoja tos pačios žemės sklypo, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pietinės dalies statusą. 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-4216 patvirtintame TIPK leidime nurodyta, kad pietinėje pusėje iki 2016 m. lapkričio 1 d. turėjo būti įrengta 50 m apsauginių želdinių zona, o pagal vėlesniu sprendimu patvirtintą TIPK leidimo priedą – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą šioje teritorijos dalyje numatyta atliekų su asbestu saugaus šalinimo aikštelė. Vadovaujantis teisės doktrina ir teismų praktika, tokia dviejų administracinių aktų, vienu metu skirtingai reglamentuojančių tą patį teisinį santykį, kolizija išsprendžiama taikant lex posterior derogat legi priori (taikomas vėliau priimtas įstatymas) taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-182/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Vadinasi, pagal vėlesniu Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (30.1)- A4-8497 suderintą Atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje turi būti atliekų su asbestu saugaus šalinimo aikštelė, o ne 50 m apsauginių želdinių zona.
4.5. Teismų išvada, kad 2018 m. gegužės 4 d. UAB „V.“, pradėjusi viena eksploatuoti sklypą – įrenginį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad būtų patikslintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apsauginių želdinių zonos įrengimo sklype, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau tai nebuvo padaryta, nepagrįsta. Vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių nuostatomis, leidimai gali būti tikslinami tik tam tikrais atvejais. Iš visų šių taisyklių 961 punkte išvardytų atvejų tik 92.6 ir 92.10 papunkčiuose leidimo peržiūros procedūros inicijavimas susijęs su veiklos vykdytojo pranešimais (kurių šiuo atveju bendrovė neatitiko), todėl pagal minėtų taisyklių nuostatas UAB „V.“ net negalėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo pakeitimo atsisakant nurodymo dėl želdinių juostos įrengimo, nes neplanavo keisti technologijos (92.6 papunktis), taip pat keisti arba plėsti paties įrenginio (92.10 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 bei kitus punktus.
4.6. Dėl G. M. inkriminuoto pažeidimo, kad UAB „V.“ priklausančioje teritorijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos (atliekos kodas 17 06 05) šalinamos nesilaikant Sąvartynų taisyklių 43 punkto reikalavimų. Visų pirma, Darbo su asbestu taisyklės, nurodytos Sąvartynų taisyklių 43 punkte, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. Al-184/V-546 nuo 2005 m. liepos 1 d. yra netekusios galios. Antra, statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos buvo pašalintos taip, kaip nustatyta Sąvartynų taisyklių 43 punkte, – atskiroje sekcijoje (ji byloje įvardyta kasiniu, kotlovanu), įrengtoje pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad atliekoms, turinčioms asbesto, šalinti skirta sekcija turi būti aptverta atskirai. Sąvartynų taisyklių 32 punkte nustatyta, jog sąvartynas turi būti aptvertas. Sąvartynų taisyklių 18 punkte nurodyta, kad sąvartynas turi būti suskirstytas pylimais į atskiras dalis, kurios turi būti užpildomos paeiliui, užtikrinant, kad užterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo neužteršto vandens. Tad atskiros sekcijos, kaip sąvartyno dalys, priešingai nei teigiama teismo nutarime, pagal Sąvartynų taisyklių reikalavimus turi būti atskirtos tik pylimais (ne tvoromis), kaip ir buvo nustatyta byloje, o visa sąvartyno teritorija yra aptverta metalinio tinklo tvora, ant kurios yra įspėjamieji užrašai. Tad bendrovei įrengiant kasinį (sąvartyno sekciją) buvo įvykdyti Sąvartynų taisyklių, iš jų – ir 43 punkto, reikalavimai. Be to, priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, nurodytame kasinyje (sekcijoje) statybinės atliekos nebuvo pašalintos su kitomis atliekomis, bet buvo užpiltos gruntu, laikantis Sąvartynų taisyklių 621 punkto. Tai, kad tame grunte pasitaikė priemaišų, nereiškia, jog šiame kasinyje buvo šalinamos kitos atliekos. Galiojantys teisės aktai leidžia sąvartyno sekcijų tarpiniams perdengimams naudoti tam tikras atliekas. Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintose Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos atliekų sluoksniams perdengti sąvartynuose – pavojingomis medžiagomis neužterštas gruntas arba kitos savo fizine struktūra panašios inertinės atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.) (16.4 punktas). Taigi bendrovė, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, panaudojo pavojingomis medžiagomis neužterštą gruntą sąvartyno sekcijoje pašalintoms atliekoms perdengti. Atitinkamai neteisinga teismo išvada, kad šiuo atveju yra pažeisti Sąvartynų taisyklių 43 punkto reikalavimai – teismai neteisingai aiškino ir taikė šią teisės normą.
4.7. Dėl G. M. inkriminuoto pažeidimo, kad UAB „V.“ atliekų tvarkymo teritorijos (galimai teršiamos teritorijos) nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.), nesilaikant Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto ir Leidimo 26 punkto reikalavimų. Tiek Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, tiek ir TIPK leidime yra nustatyta, kad tik galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga, tačiau nei protokole, nei patikrinimo akte, nei teismų sprendimuose nėra argumentuotai nurodyta, kokios būtent teritorijos, esančios žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra galimai teršiamos ir turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi pareigūno L. O. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais: vienu atveju liudytojas parodė, kad visa teritorija turėjo būti padengta asfaltu ar betonu (1 t., b. l. 193), kitu – kad būtent toje vietoje, kur yra šalinamos atliekos (2 t., b. l. 118). Taigi, pagal vėlesnius L. O. paaiškinimus, galimai teršiama teritorija galima laikyti tik tokią vietą, kurioje konkrečiai šalinamos atliekos (duobė ir privažiavimas prie jos), o ne visą žemės sklypo teritoriją (2 t., b. l. 118).
4.8. Teismai šį pažeidimą inkriminavo G. M. vien pagal subjektyvų liudytojo L. O. aiškinimą, o ne pagal teisės normų turinį, esmę bei prasmę. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinas specialusis teisės aktas – Sąvartynų taisyklės, o ne Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos. Būtent Sąvartynų taisyklėse (2 punktas, VII skirsnis), o ne kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai sąvartynų įrengimui. Vadovaujantis Sąvartynų taisyklių (24.3, 25 punktai) ir Europos Tarybos 1999 m. balandžio 26 d. direktyvos 1999/31/EB „Dėl atliekų sąvartynų“ nuostatomis (3.2 punktas), inertinių atliekų sąvartynams nustatytas reikalavimas, kad juose turi būti įrengtas nelaidus natūralus mineralinis sluoksnis, kurio filtracijos koeficientas turi būti ne didesnis kaip 107 m/s, storis – ne mažesnis kaip 1 m, ir tik tuo atveju, jei natūralus sluoksnis neatitinka nustatyto reikalavimo, turi būti įrengiamas dirbtinis mineralinis sluoksnis. Tad Sąvartynų taisyklėse nėra pažymėta, kad toks sluoksnis turi būti vandeniui nelaidi kieta danga (asfaltas, asfaltbetonis, betonas ir pan.).
4.9. UAB „Grota“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 353 patvirtina, kad sąvartyno sekcijos dugno natūrali mineralinė medžiaga – molis atitinka Sąvartynų taisyklių 24.3 punkte nurodytą filtracijos koeficientą. Kitoje UAB „Grota“ 2019 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. 306 nurodyta, kad visą įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijos viršutinę geologinio pjūvio dalį sudaro smėlinis ir priemolio gruntas, o priemolis atitinka sąvartynų gruntui keliamus laidumo vandeniui reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su tuo, kad sąvartyne iškastas kasinys atitinka Sąvartynų taisyklių reikalavimus dėl nelaidaus natūralaus mineralinio sluoksnio filtracijos koeficiento ir pašalino šį G. M. inkriminuotą pažeidimą.
4.10. Tai, kad Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimai negali būti taikomi sąvartynams, patvirtina ir kitos aplinkybės. Sąvartynų taisyklių II dalyje, kurioje pateikiamos nuorodos į teisės aktus, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas nėra minimas. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 3 punkte yra nurodyta, kad šio reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, o pagal Sąvartynų taisyklių 5.7 punktą sąvartynas yra atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme), taigi įrenginiai negali būti laikomi teritorijomis. Kita vertus, nei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento normos, nei TIPK leidimo nuostatos nereikalauja, kad visas žemės sklypas, kuriame yra sąvartynas, būtų padengtas vandeniui nelaidžia danga. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4.5 punkte pateikta galimai teršiamos teritorijos sąvoka, kuri apima ir atliekų tvarkymo objekto teritoriją. Tačiau sąvoka „atliekų tvarkymo objektas“ nėra tapati sąvokai „sąvartynas ar atliekų šalinimo įrenginys“.
4.11. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nurodoma, kad galimai teršiama teritorija yra arba gali būti teršiama pavojingosiomis medžiagomis, tačiau tirtoje teritorijoje nėra jokio pavojaus, kad ji gali būti teršiama pavojingosiomis medžiagomis. Pareigūnai net netyrė (duomenys neskelbtini) žemės sklypų teritorijų dangų, nebandė nustatyti, kokios teritorijos ir dėl kokių priežasčių galėtų būti priskirtos „galimai teršiamoms teritorijoms“. Savo išvadas dėl netinkamos dangos tiek pareigūnai, tiek teismai darė tik pagal nuotraukas. Be to, tiek Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, tiek ir TIPK leidime nustatyta taisyklė, jog galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga, tačiau konkrečios dangos sąrašas nėra baigtinis, tad gali būti ir kitokia vandeniui nelaidi danga, pvz., molis, kaip nustatyta šiuo atveju. Taigi teismai neteisingai aiškino ir taikė Sąvartynų taisyklių normas ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą.
4.12. Dėl G. M. inkriminuotų pažeidimų, kad UAB „V.“ priklausančiose teritorijose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nėra įrengtų svarstyklių, pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 33 punkto reikalavimus; nėra įrengto įrenginio automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 31 punkto reikalavimus. Teismai neteisingai šiais klausimais aiškino ir taikė Sąvartynų taisyklių 31, 33 punktų normas bei Leidimo nuostatas. Sąvartynų taisyklių 33 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti, nes sąvartyne dirbantis krautuvas „Volvo L 110E“ turi sumontuotas svarstykles. Tai įrodo krautuvo registracijos dokumentas, UAB „Kurt Koening statybinės medžiagos“ pažyma, sertifikatas, antstolės I. Beliačic 2019 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu darytos nuotraukos. Prieš įvažiavimą į sąvartyno teritoriją dar yra ir stacionarios svarstyklės (antstolės I. Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Patikrinimą atlikę pareigūnai šias aplinkybes galėjo patikrinti, tačiau to net nebuvo klausiama tyrimo veiksmų protokolą pasirašiusios R. L. Taigi teismų išvados apie tai, kad sąvartyne nėra įrengtų svarstyklių, neatitinka tikrovės.
4.13. Nepažeisti ir Sąvartynų taisyklių 31 punkto reikalavimai, nes UAB „V.“ turi kilnojamąjį įrenginį automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti (plauti). Šis įrenginys į sąvartyno teritoriją atvežamas pagal poreikį. Tai įrodančios nuotraukos buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui kartu su 2019 m. liepos 17 d. G. M. paaiškinimu. Toks įrenginys užfiksuotas ir antstolės I. Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Sąvartynų taisyklėse nėra nurodyti detalūs reikalavimai tokiam įrenginiui, jose nenustatyta, kad toks įrenginys turi būti stacionarus. Patikrinimo metu pareigūnai net neklausė apie tokį įrenginį, be to, patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, kad iš sąvartyno teritorijos išvažiavo koks nors automobilis ir jo ratai nebuvo nuplauti.
4.14. Teismai neteisingai aiškino ir taikė Sąvartynų taisyklių 32, 66 punktus. Teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad sąvartyno veiklos teritorija nėra visiškai uždara ir nėra įrengta garsą slopinanti tvorelė. Teismai rėmėsi prielaida, jog į minėtą teritoriją gali patekti pašaliniai asmenys, nors tokių asmenų patekimo į teritoriją faktas nėra nustatytas. Sąvartyno teritorijos yra aptvertos metaline tinkline tvora, o įvažiavimai į šias teritorijas yra uždaromi metaliniais vartais. Teismų nurodytas atviras tarpas tvoroje yra tik vartų ertmė, kuri patikrinimo vietoje metu nebuvo uždaryta, nes vartų užtvaros tuo metu buvo laikinai nukeltos, kad galėtų patekti transportas, o patys vartai buvo šalia (G. M. paaiškinimas, antstolės I. Beliačic 2019 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Be to, Sąvartynų taisyklių 66 punkte nustatyta, kad tik ne darbo metu sąvartyno vartai turi būti užrakinti.
4.15. TIPK leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane (4 lentelė) nurodyta, kad numatoma veiklos teritoriją aptverti kilnojamąja garsą slopinančia tvorele. Taigi TIPK leidime nėra reikalavimo visą veiklos teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele. UAB „V.“ turi ir veiklos teritorijoje naudoja laikiną garsą slopinančią tvorelę (antstolės I. Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, G. M. 2019 m. liepos 17 d. paaiškinimas (pridėta nuotrauka)). Patikrinimo metu ši kilnojamoji garsą slopinanti tvorelė buvo sandėliuojama vienoje vietoje, nes atliekų šalinimo darbai nebuvo vykdomi, tačiau darbų vykdymo metu šia kilnojamąja garsą slopinančia tvorele yra aptveriama veiklos teritorija. Teismas pripažino, kad joks realus atliekų perdirbimas ir tolesnis jų panaudojimas nebuvo užfiksuotas, taigi, nesant pareigūno užfiksuoto atliekų šalinimo fakto, nėra jokio pagrindo įrengti garsą slopinančią tvorelę, naudoti iš teritorijų išvažiuojančių automobilių ratų plovimo įrenginį ir kt. Šiuo atveju teismai taip pat neteisingai aiškino ir taikė Sąvartynų taisyklių normas bei TIPK leidimo nuostatas.
4.16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nei G. M., nei bendrovės veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, sudėties.
4.17. Dėl esminių ANK 566, 567, 569, 593, 594, 608, 609, 627, 652 straipsnių pažeidimų. G. M. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nesilaikant nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principų, visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimų, pažeistos įrodymų rinkimą, tyrimą, vertinimą reglamentuojančios normos (teismai įrodymus vertino neteisingai, dalies jų nevertino, išvadas grindė prielaidomis). Apygardos teismas tinkamai nepatikrino apylinkės teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal apeliacinį skundą.
4.18. Byloje surašant administracinio nusižengimo protokolą padaryti esminiai pažeidimai (ANK 566, 567, 594, 608, 609 straipsniai). Administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nurodytas pažeidimo laikas nepagrįstas įrodymais, neaiški pažeidimo padarymo vieta, neatskleista teisės pažeidimo esmė, jame neužfiksuoti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, nenurodyti protokolo priedai. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo data ir laikas – 2019 m. birželio 13 d. 0.00 val., tačiau tą dieną jokie teisės pažeidimai sąvartyno teritorijoje nebuvo užfiksuoti. Protokolo dalyje „Pažeidimo esmė“ minimas tik 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimas. Taigi neaišku, kada ir kokiu būdu buvo užfiksuoti kokie nors teisės pažeidimai 2019 m. birželio 13 d. 0.00 val. Iš protokolo galima suprasti, kad visi G. M. inkriminuoti teisės pažeidimai buvo nustatyti 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu, todėl turėjo atsispindėti šio patikrinimo metu surašytuose dokumentuose. Gavęs protokolą G. M. nesuprato, kaip konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas, kuo remiantis jis užfiksuotas, todėl jis negalėjo įgyvendinti savo teisių į gynybą nuo pareikštų kaltinimų. Be to, nei patikrinimo metu, nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu G. M. nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus.
4.19. Teismas pripažino, kad administracinio nusižengimo protokolas turi trūkumų, tačiau nepagrįstai juos vertino kaip nereikšmingus. Pagrindinis dokumentas, kuriame užfiksuota situacija tirtame objekte, yra 2019 m. gegužės 17 d. tyrimo veiksmų protokolas. Tačiau vėliau surašytuose dokumentuose – 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA65-114, administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios užfiksuotos tyrimo veiksmų protokole, t. y. tyrimo veiksmų rezultatai neatitinka to, kas nurodyta administracinio nusižengimo protokole, patikrinimo akte, todėl neaišku, kas, kada, kuo remdamasis nustatė tokias faktines aplinkybes kaip tirtos teritorijos pilnas neaptvėrimas, svarstyklių, garsą slopinančios tvorelės, automobilių ratų plovimo įrangos nebuvimas bei kitas, kurios nurodytos administracinio nusižengimo protokole, tačiau nėra nurodytos tyrimo veiksmų protokole. Nei tyrimo veiksmų protokole, nei administracinio nusižengimo protokole nėra pažymėta ir apie nuotraukų darymą bei jų kiekį. Be to, administracinio nusižengimo protokole tos pačios faktinės aplinkybės traktuojamos kitaip nei tyrimo veiksmų protokole. Pavyzdžiui, tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad kotlovane yra pašalintos asbesto turinčios atliekos, jos užpiltos gruntu su priemaišomis, o administracinio nusižengimo protokole – kad pašalintos statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos ir kitos mišrios atliekos sumaišytos su gruntu. Taigi gruntas, kuriuo užpiltos atliekos, turinčios asbesto, nepagrįstai traktuojamas kaip mišrios atliekos. Tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad sklype atliekami sklypo tvarkymo darbai, sandėliuojamos 3 krūvos išsijoto grunto, o administracinio nusižengimo protokole – kad vyksta grunto ir akmenų atliekų naudojimo veikla, tačiau tai yra skirtingos veiklos, kurios teisės aktuose vertinamos skirtingai.
4.20. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai teismui pateikė nuotraukas, tačiau nei tyrimo veiksmų protokole, nei administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta jokių priedų (ANK 594 straipsnis), nėra užfiksuota, kada buvo fotografuojama, kiek nuotraukų padaryta. Teismas besąlygiškai priėmė visas pareigūnų pateiktas nuotraukas, o G. M. pateiktą antstolės I. Beliačic 2019 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių protokolą vertino kritiškai, nes jis esą surašytas praėjus penkiems mėnesiams po patikrinimo, nebuvo įvertintos su G. M. 2019 m. liepos 17 d. paaiškinimu pateiktos nuotraukos ir kiti dokumentai, iš jų ir UAB „Grota“ 2019 m. birželio 19 d. pažyma Nr. 306. Taigi buvo pažeistos normos, reglamentuojančios įrodinėjimo tvarką.
5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Kristina Malaiškaitė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
5.1. Teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, t. y. priimti atsižvelgiant į visą byloje pateiktą rašytinę medžiagą, bylos nagrinėjimo metu išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą, taigi tinkamai ištyrus ir teisingai įvertinus įrodymus. Teismų sprendimai tinkamai motyvuoti, G. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.
5.2. Nors G. M. vadovaujamai bendrovei yra išduotas TIPK leidimas vykdyti leidime nurodytą veiklą, tačiau jis pagal Sąvartynų taisyklių 14 punkto reikalavimus nėra pastatęs (įrengęs) ypatingojo statinio – sąvartyno (įrenginio) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei jo nėra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre, dėl to ir kyla ginčų dėl TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų nesilaikymo.
5.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad G. M. sąvartyną naudojo laikydamasis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų sąlygų bei nepažeidė teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2015 m. birželio 8 d. 2018 m. gegužės 4 d. patikslinti įrenginio veiklos vykdytojų rekvizitai padalijant įrenginį dviem veiklos vykdytojams – bendrovei „F. OU“ ir UAB „V.“. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad reikalavimai, nustatyti TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini), netaikomi UAB „V.“. Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. gegužės 4 rašte Nr. (28.1)-A4-4216 „Sprendimas dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) rekvizitų patikslinimo“ nurodė, kad nesikeičia TIPK leidime (duomenys neskelbtini) nustatytos veiklos apimtys ir veiklos pobūdis, kad UAB „V.“ įrenginį valdo žemės sklypuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šiame rašte Aplinkos apsaugos agentūra taip pat nurodė, kad veiklos vykdytojai turi pateikti atitinkamai pakeistus (patikslinant rekvizitus) TIPK taisyklių 68.10, 68.11 ir 68.12 papunkčiuose nurodytus dokumentus, kurie bus pakeisti TIPK taisyklių 311 punkte nustatyta tvarka, ir kad veiklą bus galima vykdyti tik turint atitinkamai patikslintus TIPK taisyklių 68.10, 68.11 ir 68.12 papunkčiuose nurodytus dokumentus, įsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre bei turint pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Pareiškėjas šio rašto neginčijo, todėl nepagrįstas vienas iš pareiškėjo argumentų, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai konstatavo, jog UAB „V.“ turėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo patikslinimo. Be to, šiuo atveju byloje nagrinėjamas klausimas nėra susijęs su Aplinkos apsaugos agentūros raštu, todėl pareiškėjo atlikta teisės aktų analizė dėl TIPK leidimo patikslinimo nėra reikšminga.
5.4. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo Sąvartynų taisyklių 43 punkto reikalavimo pažeidimus ir tinkamai juos aiškino bei taikė. Pareiškėjo vykdoma veikla – statybos ir griovimo atliekų priėmimas, rūšiavimas, perdirbimas ir saugus jų šalinimas. Tokios veiklos vykdymą reglamentuoja Sąvartynų taisyklės. Pareiškėjas neginčija, kad veikiantis sąvartynas pagal sąvartynų klases priskiriamas inertinių atliekų sąvartynui. Sąvartynų taisyklių 43 punkte nurodyta, kad atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse nustatyta tvarka, atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Pareiškėjas savaip interpretuoja Sąvartynų taisykles, siekdamas įrodyti, kad jų nuostatos G. M. netaikytinos, nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi Sąvartynų taisyklių 43 punktu, kad Darbo su asbestu taisyklės yra netekusios galios. Sąvartynų taisyklių aktualioje redakcijoje (galiojančioje nuo 2018 m. liepos 1 d.) būtent tokia nuostata dėl atliekų, turinčių asbesto, šalinamo Darbo su asbestu taisyklėse nustatyta tvarka, ir yra nurodyta. Be to, nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. yra tebegaliojantys Darbo su asbestu nuostatai, patvirtinti 2004 m. spalio 16 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-184/V-546, kurių 10.2–10.5 punktuose taip pat yra įtvirtinti asbesto tvarkymo reikalavimai.
5.5. Teismai pagrįstai nurodė, kad G. M. vadovaujama bendrovė neįrengė sklypuose, kur vykdoma bendrovės veikla, dangos, kuri, vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktu, nurodyta TIPK leidimo 26 punkte. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad G. M. vykdomai veiklai šis reglamentas negali būti taikomas, nes jo veiklos teritorijoje paviršinės nuotekos nesusidaro. TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punkte nustatyta, kad UAB „V.“ ūkinės veiklos rūšis: nepavojingų atliekų tvarkymas (surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas), saugojimas, šalinimas, nuotekų valymas, o 9.2 punkte pareiškėjo bendrovė yra deklaravusi, kad ūkinės veiklos valdymas grindžiamas aplinkosaugos reikalavimų vykdymu, užtikrinančiu atliekų perdirbimą ir šalinimą saugiu aplinkai ir žmonių sveikatai būdu. TIPK leidimo 26 punkte nurodytos sąlygos „Dirvožemio apsauga“, kur nustatyta, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, be to, nurodyta, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193, reikalavimais. Sąvoka „galimai teršiama teritorija“ yra pateikta Paviršinių nuotekų reglamento (redakcija, galiojusi iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 4.5 punkte, kur nurodyta, kad galimai teršiama teritorija, be kita ko, yra ir atliekų tvarkymo objekto teritorija. Reikalavimas dėl galimai teršiamos teritorijos padengimo vandeniui nelaidžia kieta danga yra išlikęs ir dabar galiojančioje šio reglamento 13 punkto nuostatoje. Be to, galimai teršiamos teritorijos sąvoka nuo 2019 m. lapkričio 1 d. yra pateikta aukštesnės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nurodyta, kad asmuo, išleidžiantis į gamtinę aplinką (į paviršinius vandens telkinius ir (arba) į gruntą) nuotekas, privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos įstatymas. Taigi pažeidimo padarymo metu 2019 m. gegužės 14 d. reglamento sąvoka „galimai teršiama teritorija“ galiojo, todėl teismai tinkamai taikė pažeidimo padarymo metu galiojusius Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto ir TIPK leidimo 26 punkto reikalavimus, kurių G. M. nesilaikė.
5.6. Kiti prašyme nurodyti argumentai, kad patikrinimo metu teritorija nebuvo aptverta, neįrengta garso slopinimo sienelė, nesumontuotas įrenginys automobilių ratams plauti, taip pat nepagrįsti, nes pažeidimo padarymo metu visi šie trūkumai buvo tinkamai užfiksuoti bei teismų įvertinti. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad teismai turėjo vadovautis 2019 m. spalio 25 d. antstolės I. Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes pažeidimai užfiksuoti 2019 m. gegužės 14 d., o antstolės faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas praėjus beveik penkiems mėnesiams po pažeidimo padarymo. Akivaizdu, kad G. M. siekė formaliai pašalinti pareigūnų nustatytus pažeidimus, tačiau kad jie nėra pašalinti, patvirtina tai, jog G. M. 2019 m. birželio 13 d. duotas privalomasis nurodymas Nr. PN 54-18 iki šiol nėra įvykdytas.
5.7. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, nes jis viso bylos proceso metu turėjo advokatą, kuris suteikė jam profesionalias teisines paslaugas, skundų dėl suvaržytos teisės į gynybą nagrinėjant bylą teisme nebuvo gauta. Pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė bylos įrodymus, tenkino kai kuriuos pareiškėjo advokato prašymus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas išimtinai rėmėsi tik departamento pareigūnų duotais parodymais, o pareiškėjo prašymai ar argumentai nebuvo vertinami.
5.8. Teismai, laikydamiesi ANK 567, 569 ir kituose straipsniuose nustatytų reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus – tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje bei pateikė jų visumos analizę, pareiškėjo G. M. veikoje teisingai nustatė ANK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyto pažeidimo požymius bei jo veiką kvalifikavo tinkamai. Pareiškėjui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų tyrimo apimties, jų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime nereiškia, kad bylos procesas vyko esmingai pažeidžiant ANK nuostatas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. atstovo advokato G. Buloto prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su proceso teisės pažeidimais
7. Visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-34-303/2019, 2AT-38-895/2019, 2AT-23-489/2020 ir kt.).
8. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019). Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).
9. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino bylos faktinius duomenis (įrodymus) – bylai reikšmingos išvados padarytos remiantis ne pavienių įrodymų vertinimu, o byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma: 2019 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-1511-2019, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M., liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų L. O., S. A., liudytojos R. L. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga – 2019 m. gegužės 17 d. tyrimo veiksmų protokolu, 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-114 ir kt. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus nustatydamas įrodyta pripažintos veikos aplinkybes, o apygardos teismas dar kartą patikrino bylos duomenų vertinimą ir, atsakydamas į apeliacinį skundą, išdėstė teisinius argumentus dėl G. M. padaryto administracinio nusižengimo teisinio vertinimo bei, nustatęs teisės taikymo klaidų, jas ištaisė pakeisdamas apylinkės teismo nutarimą. Kaip minėta, įrodymų vertinimo pagrįstumas ir teisingumas, t. y. fakto, o ne teisės klausimai, yra bylą nagrinėjančio žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pareiškėjo nesutikimas su teismų išvadomis ir atskirų įrodymų (pvz., antstolės I. Beliačic 2019 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, UAB „Grota“ 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymų, G. M. rašytinių paaiškinimų) vertinimu savaime nereiškia, kad teismai pažeidė ANK reikalavimus. Prašymo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principų pažeidimų deklaratyvūs, todėl taip pat atmestini.
10. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).
12. Nagrinėjamoje byloje institucijos (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos) surašytas 2019 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1511-2019 esminių trūkumų, kuriuos nurodo pareiškėjas, neturi. Priešingai nei tvirtinama prašyme, iš administracinio nusižengimo protokolo aiški G. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė, jo darymo vieta ir laikas. Pareiškėjas prašyme ir pats nurodo, kad iš protokolo galima suprasti, kad visi G. M. inkriminuoti pažeidimai buvo nustatyti 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu. Apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“ informacija (dėl pažeidimo padarymo laiko) nėra tiksli (nurodyta protokolo surašymo data – 2019 m. birželio 13 d., laikas 0.00 val.), tačiau visos esminės faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės aiškiai nurodytos aprašant G. M. inkriminuoto pažeidimo esmę. Iš jų, be kita ko, matyti, kad pažeidimo faktai nustatyti 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu, jų padarymo vieta – Vilnius, (duomenys neskelbtini). Taigi nėra pagrindo matyti, kad administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, susiję su administracinio nusižengimo padarymo datos ir laiko aplinkybių nurodymu, sutrukdė G. M. suvokti, už kokiomis aplinkybėmis padarytą nusižengimą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai, kad G. M. suprato jam pareikštą kaltinimą bei jo turinį, patvirtina ir išsamūs jo paties paaiškinimai dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių bylos proceso metu bei veiksmingas teisės į gynybą realizavimas ginantis nuo pareikšto kaltinimo padedant advokatui.
13. 2019 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokole AM-AAD-ANR_P-1511-2019 G. M. parašais patvirtinta, kad jis su protokolu susipažino, jam teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, išaiškintos, nurodyta, kad jis pastabas pateiks raštu. 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA65-114 grafoje „juridinio asmens atstovo ar fizinio asmens prašymai, skundai“ G. M. nurodė, kad „pateiksime raštu“. Taigi prašyme nepagrįstai teigiama, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir patikrinimo aktą G. M. nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimų. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, iš bylos medžiagos taip pat aišku, kas (kokie pareigūnai) užfiksavo administracinį teisės pažeidimą, kada tai buvo padaryta, kokiomis priemonėmis ir kt. reikšmingos aplinkybės. Antai 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA65-114 (su juo G. M. supažindintas, jam įteiktas akto antrasis egzempliorius) nurodyta panaudota matavimo juosta, GPS imtuvas, mobiliojo telefono vaizdo kamera, prie akto pridedamų nuotraukų skaičius, teritorijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), schema.
14. Dėl pareiškėjo argumentų, kad ne visos 2019 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės atitinka 2019 m. gegužės 17 d. tyrimo veiksmų protokolą, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 608 straipsnio 1 dalis). Tyrimo veiksmo protokolas yra tik vienas iš įrodymų byloje, todėl jame nurodyti faktai nebūtinai turi sutapti su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu, ir tai nelaikytina administracinio nusižengimo protokolo trūkumu.
15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad G. M. administracinio nusižengimo byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka esminius jo turiniui keliamus ANK 609 straipsnio reikalavimus, o aptarti neesminiai jo trūkumai neturėjo įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo G. M. gynybos teisių realizavimui.
Dėl ANK 235 straipsnio 4 dalies taikymo
16. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, t. y. netinkamai taikė ir aiškino ANK 235 straipsnio 4 dalį, nes G. M. jam inkriminuotų teisės pažeidimų nepadarė – UAB „V.“ priklausančiose teritorijose, (duomenys neskelbtini), sąvartyną eksploatavo laikydamasis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, kitų aplinkos apsaugos reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, bei pateikia išsamius nesutikimo su teismų išvadomis dėl įstatymų taikymo ir faktinių aplinkybių nustatymo argumentus.
17. Teisėjų kolegija, patikrinusi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (dėl esminių materialiosios teisės pažeidimų), konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai iš dalies pagrįsti.
18. ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai nurodyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Ši teisės norma yra blanketinė. Tai reiškia, kad pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame ar kituose teisės aktuose.
19. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi, G. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį už šių pažeidimų padarymą:
20. UAB „V.“ priklausančioje teritorijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini): 1) iškasti du kasiniai, nesilaikant sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje nustatytos 50 m pločio apsauginių želdinių zonos, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d., kaip nustatyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane, Leidimo sąlygų 13 punkte, 4 lentelėje; 2) statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekos (atliekos kodas 17 06 05) šalinamos nesilaikant Sąvartynų taisyklių 43 punkto, t. y. atliekos, turinčios savo sudėtyje asbesto, nėra šalinamos atskiroje ir įspėjamaisiais užrašais pažymėtoje aikštelėje.
21. Taip pat bendrovei priklausančiose teritorijose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini): 3) atliekų tvarkymo teritorijos (galimai teršiamos teritorijos) nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.), nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto ir Leidimo 26 punkto reikalavimų; 4) nėra įrengtų svarstyklių, pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 33 punkto reikalavimus; 5) nėra įrengto įrenginio automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 31 punkto reikalavimus; 6) šios teritorijos iš dalies apjuostos metaline tinkline tvora. Tvorų išdėstymas atitinka sklypų perimetrą ir ribas, tačiau teritorijos nėra visiškai uždaros, į jas gali laisvai patekti pašaliniai asmenys, taip pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 32 punkto reikalavimus; neįvykdyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane numatyta sąlyga iki 2016 m. lapkričio 1 d. veiklos teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMwLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-30-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-30-699/2017">2AT-30-699/2017</a>, 2AT-10-648/2019). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.
23. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyti faktai patvirtina, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2006 m. gruodžio 22 d. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkosaugos veiksmų plano 4 lentelėje nurodytas reikalavimas iki 2016 m. lapkričio 1 d. veiklos teritorijos pietinėje pusėje įrengti 50 m pločio apsauginių želdinių zoną buvo nustatytas ne tik bendrovei „F. OÜ“, bet ir UAB „V.“. Bylos duomenimis, 2018 m. gegužės 4 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą patikslinti 2006 m. gruodžio 22 d. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atskiriant UAB „V.“ nuomos teise priklausantį įrenginio dalį nuo bendrovės „F. OÜ“ valdomo įrenginio dalies. Pagal šį sprendimą, nuo jo priėmimo dienos įrenginį, kuriam išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoja ir valdo du ūkio subjektai: UAB „V.“ ir bendrovė „F. OÜ“; UAB „V.“ nuomos sutarties pagrindu valdo įrenginį sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), – Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o bendrovė „F. OÜ“ – sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Iš tiesų, kaip nustatė teismai, nuo 2018 m. gegužės 4 d. UAB „V.“ pradėjus vienai eksploatuoti įrenginį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patikslintame Leidime išlikęs reikalavimas dėl 50 m pločio apsauginių želdinių zonos įrengimo sklype, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nebuvo įgyvendintas, tačiau atkreiptinas dėmesys į kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes. Visų pirma, G. M. inkriminuotas šio reikalavimo pažeidimas nustatytas 2019 m. gegužės 17 d. Antra, iki šio momento, kaip nustatė apygardos teismas, UAB „V.“ gavo Aplinkos apsaugos agentūros leidimą toje pačioje vietoje įrengti atliekų aikštelę. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą Nr. (30.1)-A4-8497, kuriuo patvirtino UAB „V.“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kurį bendrovė privalėjo parengti norėdama vykdyti veiklą pagal Leidimą. Iš Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento priedo matyti, kad toje pačioje pietinėje teritorijos dalyje, kur turėjo būti įrengta 50 m pločio apsauginių želdinių zona, numatyta atliekų tvarkymo aikštelė. Taigi Leidimo ir pagal vėlesnį Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintą UAB „V.“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą nustatytos sąlygos viena kitai prieštarauja. Vertindamas šią situaciją, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent G. M. privalėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad būtų patikslintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apsauginių želdinių zonos įrengimo sklype, nes, žemesnės instancijos teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, tokios pareigos patikslinti Leidimą G. M., vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, neturėjo, o atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo nurodytą reikalavimą turėti galiojantį TIPK leidimą ir eksploatuoti įrenginį pagal jame nurodytas sąlygas šiuo atveju esant skirtingoms Aplinkos apsaugos agentūros nustatytoms sąlygoms veiklai vykdyti, nesant teisinio aiškumo, negali būti perkelta susijusiam asmeniui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į bendro pobūdžio poziciją, kurios laikomasi teismų praktikoje, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ0LTk3Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-44-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-44-976/2016">2AT-44-976/2016</a>, 2AT-6-788/2020).
25. Atsižvelgdama į visumą aptartų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas aplinkybes G. M. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį nepagrįstai inkriminuotas Leidimo sąlygos veiklos teritorijos pietinėje pusėje įrengti 50 m pločio apsauginių želdinių zoną faktas bei konstatuotas jo kaltumas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, t. y. kad iškasti du kasiniai, nesilaikant sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje numatytos 50 m pločio apsauginių želdinių zonos, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d., kaip numatyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane, Leidimo sąlygų 13 punkte, 4 lentelėje, iš teismų nutarimo ir nutarties aprašomųjų dalių šalintinos.
26. Dėl statybinių medžiagų, turinčių asbesto, šalinimo ne pagal nustatytus reikalavimus UAB „V.“ priklausančioje teritorijoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo nuoroda į 2006 m. gruodžio 22 d. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą pakeista į Sąvartynų taisyklių 43 punktą, pagal kurį atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Teismai nustatė, kad UAB „V.“ priklausančioje teritorijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų atliekos, turinčios savo sudėtyje asbesto, buvo pašalintos kasinyje su kitomis atliekamomis, o ne atskiroje sekcijoje, be įspėjamųjų ženklų, taigi asbesto turinčių atliekų šalinimas neatitiko minėto Sąvartynų taisyklių 43 punkto reikalavimų. Nors Sąvartynų taisyklėse nurodytos Darbo su asbestu taisyklės inkriminuoto pažeidimo metu negaliojo, be to, kaip pagrįstai teigia pareiškėjas, nei Leidime, nei Sąvartynų taisyklėse nenustatyta, jog sekcijos asbestui šalinti turi būti aptvertos, tačiau tai nepaneigia to, kad atliekos, turinčios asbesto, buvo tvarkomos nesilaikant galiojančių reikalavimų.
27. G. M. taip pat pagrįstai nubaustas už tai, kad jo vadovaujamos UAB „V.“ atliekų tvarkymo teritorijos (galimai teršiamos teritorijos) nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.), taip pažeidžiant Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto ir Leidimo 26 punkto reikalavimus.
28. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju taikytinas ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtinto Nr. Dl-193 Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių 24.3, 25 punktai.
29. Teismai visiškai pagrįstai vadovavosi ne pareiškėjo nurodytomis Sąvartynų taisyklių nuostatomis dėl nelaidaus natūralaus (dirbtinio) mineralinio sluoksnio filtracijos koeficiento ir storio, kurie taikomi sąvartynų dugnui ir šonams (23 punktas), o Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento aktualiomis nuostatomis. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas nustato aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos (Reglamento 1 punktas). Šio reglamento nuostatos, be kita ko, taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos (Reglamento 3 punktas). Pagal Reglamento 4.5 punktą galimai teršiama teritorija – tai atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis, iš jų – ir atliekų tvarkymo objekto teritorija.
30. Pareiškėjas teigia, kad sąvartynas negali būti prilyginamas teritorijai, tačiau pažymėtina, kad sąvartynas, kaip atliekų šalinimo įrenginys, yra ant žemės ar žemėje (po žeme) (Sąvartynų taisyklių 5.7 punktas), todėl asmeniui, kuris valdo (naudoja) šio įrenginio (objekto) teritoriją, ant kurios susidaro ar gali susidaryti paviršinės nuotekos, Reglamento nuostatos taip pat taikytinos. Tai, kad Sąvartynų taisyklėse nėra nuorodos į Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, nereiškia, kad jis negali būti taikomas. Kartu pažymėtina, kad Leidimo 26 punkte, reglamentuojančiame dirvožemio apsaugą, nustatytas reikalavimas paviršines nuotekas tvarkyti vadovaujantis būtent Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Leidimo 26 punkte taip pat nurodyta, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfaltu, asfaltbetoniu, betonu ar pan.). Nors pagal Reglamento 13 punktą vandeniui nelaidžios kietos dangos sąrašas nėra baigtinis (pateiktas pavyzdinis jų sąrašas), tačiau teismai pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju molis neatitinka tokios dangos reikalavimų dėl savo kintamų fizikinių savybių (dangos kietumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, molis gali būti lengvai išnešiotas po sąvartyno teritoriją ir pan.). Kadangi G. M., kaip UAB „V.“ direktorius, neužtikrino, kad bendrovei priklausančioje teritorijoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), keliai, vedantys į atskiras sąvartyno dalis ir sekcijas, kitos galimai teršiamos teritorijos būtų padengti vandeniui nelaidžia kieta danga, jis pažeidė Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą bei Leidimo 26 punktą.
31. Pagal Sąvartynų taisyklių 31 punktą sąvartyne turi būti įrenginys automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti; pagal 32 punktą – sąvartynas turi būti aptvertas, kad į jo teritoriją negalėtų pakliūti pašaliniai asmenys; pagal 33 punktą – sąvartyne turi būti įrengtos svarstyklės ir visos jame šalinamos atliekos turi būti sveriamos. Be to, pagal Leidimo Aplinkos apsaugos veiksmų planą (4 lentelė) numatyta veiklos teritoriją aptverti kilnojama garsą slopinančia tvorele iki 2016 m. lapkričio 1 d.
32. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu UAB „V.“ priklausančiame sąvartyne nebuvo įrenginio automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti; neįrengtos svarstyklės atliekoms sverti; sąvartyno teritorija nėra visiškai uždara (nėra įrengtų vartų), todėl į teritoriją gali laisvai patekti pašaliniai asmenys. Kaip minėta, pagal Sąvartynų taisyklių 33 punktą – sąvartyne turi būti įrengtos svarstyklės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, krautuvas su sumontuotomis svarstyklėmis (jo buvimo sąvartyno teritorijoje faktas teismų sprendimais nenustatytas) negali būti prilyginamas įrengtoms svarstyklėms Sąvartynų taisyklių 33 punkto prasme. Be to, pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4-8497 patvirtintą Leidimo priedo – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamento 2.3 punktą atliekų priėmimo, perdirbimo ir saugaus jų šalinimo aikštėje atliekų svėrimas atliekamas metrologiškai patikrintomis automobilinėmis tiltinio tipo svarstyklėmis. Kiti pareiškėjo argumentai, jog, priešingai nei nustatė teismai, sąvartyno teritorijoje buvo įrengti vartai (vartų užtvaros laikinai buvo nukeltos ir padėtos šalia); vietoje buvo sandėliuojama kilnojamoji garsą slopinanti tvorelė; prie įvažiavimo į teritoriją yra stacionarios svarstyklės; įrenginys ratams valyti pristatomas pagal poreikį, kai teritorijoje vyksta atliekų tvarkymo darbai, yra iš esmės fakto, o ne teisės klausimai, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl šių pareiškėjo ginčijamų faktų nustatymo pagrįstumo motyvuotai pasisakyta abiejų instancijų teismų sprendimuose, nurodant, kokiais įrodymais remiantis jie nustatyti ir kodėl gynybos argumentai atmestini. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog, kiekvieną kartą pradedant atliekų šalinimo darbus, sąvartyno teritorija, kurios perimetras yra pakankamai didelis, yra aptveriama kilnojamąja garsą slopinančia tvorele, pristatomas įrenginys ratams plauti, akivaizdžiai stokoja gyvenimiškos logikos, todėl yra neįtikinami. O tai, kad nenustatyta kitų asmenų patekimo į teritoriją faktų, neužfiksuota, jog iš sąvartyno teritorijos išvažiavo automobilis, ir jo ratai nebuvo nuplauti, padarytų pažeidimų teisiniam vertinimui įtakos neturi, nes administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, sudėtis yra formalioji, t. y. padarinių nustatymo nereikalauja.
33. G. M. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Įvertinus visas administracinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, ją švelninti įstatyme nurodytų pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį.
Iš teismų nutarimo ir nutarties aprašomųjų dalių pašalinti aplinkybes, kad: iškasti du kasiniai, nesilaikant sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje numatytos 50 m pločio apsauginių želdinių zonos, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d., kaip nustatyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkosaugos veiksmų plane, šio leidimo sąlygų 13 punkte, 4 lentelėje.
Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Artūras Ridikas
Pranas Kuconis
Rima Ažubalytė
