E. V. pagal BK 25 str. 3 d., 21 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-9-976/2020

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00240-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės, Arvydo Daugėlos, Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistosios gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu E. V. nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio „Porsche 911“ neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio „Porsche 911“ neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio „Porsche 911“ neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“, „Lexus RX400“ neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“, „Lexus RX400“ neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“, „Lexus RX400“ neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) (dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pažymos, serija GED-KN1, Nr. 0000051, ir importo deklaracijos Nr. 10LTKR1000IM0011F5 pagaminimo ir realizavimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagaminant ir realizuojant netikrą importo deklaraciją Nr. 10LTKR1000IM0011F5) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų UAB „GE“ dokumentų, skirtų UAB G, pagaminimo ir realizavimo) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), 2 dalies 5, 8 punktais, E. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. V. paskirta 8 MGL dydžio (301,28 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją paskirta sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 339 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2011 m. sausio 27 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimi, iš E. V., R. D. ir UAB „K “ solidariai išieškota (konfiskuota) 79 763,03 Eur ir papildomai iš R. D. – 54 785,67 Eur valstybei. Iš E. V., R. D. ir juridinio asmens UAB „K “ solidariai priteista: 149,28 Eur proceso išlaidų valstybei ir 14 513,56 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. D. ir juridinis asmuo UAB „K “, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš E. V., R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „K “ solidariai išieškota (konfiskuota) 79 763,03 Eur ir papildomai iš R. D. – 54 785,67 Eur valstybei. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. D. konfiskuota transporto priemonių „Infiniti M35“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Highlander“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 33 768,53 Eur; iš E. V., uždarosios akcinės bendrovės „K “ ir R. D. konfiskuota transporto priemonės „BMW M6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 45 872,62 Eur: iš R. D. išieškota 20 000 Eur, E. V. – 15 000 Eur, o iš uždarosios akcinės bendrovės „K “ – 10 872,62 Eur valstybės naudai. Konfiskuota transporto priemonės „Lexus RX400“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2175,96 Eur. Konfiskuota iš R. D. iš nusikalstamos veikos gautas lėšas atitinkanti pinigų suma – 579,24 Eur. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad E. V. nenustatyti asmenys perdavė pinigų sumas, skirtas mokesčiams valstybei mokėti už ne Bendrijos prekes – transporto priemones. Pakeista nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo: laikinas nuosavybės teisių apribojimas (pratęstas 2018 m. balandžio 5 d.) į E. V. lėšas – 1882,85 Eur paliktas galioti, iki nuosprendis bus įvykdytas. Pakeista nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo: iš nuteistųjų R. D., E. V., uždarosios akcinės bendrovės „K “ priteista po 49,76 Eur proceso išlaidų valstybei ir po 4837,85 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pašalintas iš nuosprendžio R. D. nustatytų nusikalstamų veiksmų, nurodytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 200 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį kaip perteklinis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio atmesti kasacinį skundą, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. V. nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. spalio 14 d., laikotarpiu nuo 9.38 val. iki 11.47 val., susitarusi ir veikdama kaip vykdytoja organizuota grupe kartu su organizatoriumi R. D. ir vykdytoju P. R., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai neišvežė prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 186 416,82 Eur bendros vertės UAB G, įmonės kodas 136009632, kurios atstovai nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, priklausančių transporto priemonių: automobilių „DAF XF95 430“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2006 m., 26 585,66 Eur vertės; „DAF XF95 430“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2006 m., 26 585,66 Eur vertės; „DAF XF95 430“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2006 m., 26 585,66 Eur vertės; „Audi S3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2008 m., 10 793,55 Eur vertės; „BMW M6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2008 m., 45 872,62 Eur vertės; puspriekabių: „Kogel SN24“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintos 2006 m., 17 275,25 Eur vertės; „Kogel SN24“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintos 2006 m., 17 275,25 Eur vertės; „Kogel SN24“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintos 2006 m., 17 275,25 Eur vertės, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, suklastojo tikrus dokumentus – tranzito deklaracijas Nr. 10LTKR100011BADAF2, Nr. 10LTKR100011BADD24, Nr. 10LTKR100011BADDF9, Nr. 10LTKR100011BB7568, Nr. 10LTKR100011BB9830, Nr. 10LTKR100011BADE31, Nr. 10LTKR100011BADC84 – ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo šiomis aplinkybėmis:

laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 14 d. su R. D. susitarė, kad nuolat dalyvaus R. D. laikotarpiu iki 2010 m. rugsėjo 20 d. nusikalstamoms veikoms sistemingai daryti sutelktoje organizuotoje grupėje darant R. D. organizuojamus sunkius nusikaltimus – neteisėtą prekių – transporto priemonių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (toliau – Prekės) ir kurios pagal tranzito ir eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, sutartinai numatydami, kad, asmenims, siekiantiems išvengti importo mokesčių už į Lietuvos Respubliką iš ne Europos Sąjungos valstybių įvežtas Prekes, tarp jų ir E. V., veikiant pagal susitarimą su R. D. pagal šio suplanuotų nusikalstamų veiksmų schemą, atliks konkretų su organizatoriumi R. D. susitartą jai paskirtą vaidmenį – savarankiškai siekdama apie nusikalstamą veiką nežinantiems faktiniams Prekių savininkams, kurie kreipsis į ją dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų atlikimo, suteikti paslaugas, kuriomis būtų įformintos į Lietuvos Respubliką iš ne Europos Sąjungos valstybių įvežtų Prekių importo muitinės procedūros, veikdama kaip muitinės tarpininkės UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovė, fiktyviai įformins muitinės procedūras, pagal kurias būtų įforminta, kad iš Lietuvos Respublikos bus išvežtos Prekės, kurios E. V. žinotinai iš Lietuvos Respublikos Prekių savininkų nebuvo numatytos išgabenti, perduos tokių Prekių ir deklaracijų duomenis R. D. tam, kad jis, vykdydamas susitarimą, perduotų tokių įformintų muitinės procedūrų duomenis vykdytojui P. R., kuris, koordinuojamas R. D. ir atlikdamas jam paskirtą vaidmenį – dirbdamas (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Kelio postas), inspektoriumi, muitinės duomenų apdorojimo sistemose – Naujojoje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje (toliau – NCTS), Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (toliau – RIKS) fiktyviai atvaizduotų R. D. jam iš anksto nurodytoms Prekėms, kurios pagal muitinės tarpininkų inicijuotas muitinės procedūras privalo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, muitinės procedūrų užbaigimą, užfiksuodamas, kad tokios Prekės per Kelio postą išgabentos iš Lietuvos Respublikos, nors per Kelio postą jos faktiškai nebus gabenamos, veikdama aprašyto susitarimo pagrindu, UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), pasinaudodama šios įmonės turimomis prisijungimo prie muitinės duomenų apdorojimo sistemos priemonėmis, fiktyviai deklaravo išvardytų transporto priemonių išvežimą iš Lietuvos Respublikos šiomis aplinkybėmis (toliau – veikdama aprašyto susitarimo pagrindu arba pirmiau nurodytomis aplinkybėmis susitarus, arba veikdama tomis pačiomis susitarimų ir nusikalstamų veikų darymo aplinkybėmis):

Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) „Centro“ krovinių poste, žinodama, kad Prekės neketinamos gabenti ir nebus išgabentos iš Lietuvos Respublikos, 2010 m. spalio 6 d. įformino transporto priemonių: automobilių „DAF XF95 430“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „DAF XF95 430“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „DAF XF95 430“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabių „Kogel SN24“, kurios kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „Kogel SN24“, kurios kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „Kogel SN24“, kurios kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tranzito deklaracijas, atitinkamai Nr. 10LTKR100011BADAF2, Nr. 10LTKR100011BADD24, Nr. 10LTKR100011BADDF9, Nr. 10LTKR100011BADE31, Nr. 10LTKR100011BADC84, tokiu būdu suformuodama tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį ir taip suklastodama šias deklaracijas,

Kauno TM „Centro“ krovinių poste, žinodama, kad Prekės neketinamos gabenti ir nebus išgabentos iš Lietuvos Respublikos, 2010 m. spalio 8 d. įformino automobilių „Audi S3“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW M6“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tranzito deklaracijas, atitinkamai Nr. 10LTKR100011BB7568, Nr. 10LTKR100011BB9830, tokiu būdu suformuodama tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį ir taip suklastodama šias deklaracijas,

po šių deklaracijų įforminimo, inicijuodama išvardytų suklastotų deklaracijų pateikimą muitinės įstaigai, kurioje būtų fiktyviai įformintas Prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos, laikotarpiu iki 2010 m. spalio 14 d. perdavė šių Prekių ir deklaracijų duomenis R. D., kuris, gavęs šiuos duomenis, juos perdavė Kelio poste dirbančiam P. R., nurodydamas jam muitinėje fiktyviai atvaizduoti, kad šiomis deklaracijomis deklaruotos transporto priemonės išvyko per Kelio postą iš Lietuvos Respublikos, o P. R., vykdydamas susitarimą su R. D., žinodamas, kad šie automobiliai asmenų, kurie automobiliais disponavo faktiškai, nebus pristatyti į Kelio postą ir išgabenti iš Lietuvos Respublikos, 2010 m. spalio 14 d. dirbdamas Kelio poste, NCTS sistemos priemonėmis inicijavo muitinės procedūros pagal šias tranzito deklaracijas užbaigimą šiomis aplinkybėmis:

NCTS sistemoje savo nuožiūra pasirinktu laiku įformino – apie 9.38 val. tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011BADAF2; apie 9.40 val. tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011BADDF9; apie 9.42 val. tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011BADE31; apie 9.43 val. tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011BADD24; apie 9.44 val. tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011BADC84; apie 11.23 val. tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011BB7568; apie 11.47 val. tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011BB9830 – priėmimo ir pasirinkimo tikrinti sprendimus, atvaizduodamas, kad deklaruojamos prekės pateiktos muitinei, nors faktiškai šie automobiliai ir puspriekabės nebuvo pristatyti į paskirties įstaigą – Kelio postą; NCTS sistemoje pažymėjo, kad tranzito procedūra pagal šias tranzito deklaracijas tinkamai užbaigta: parinko sistemoje būseną – „Atvyko“, kurią vėliau pakeitė į „Gabenimas užbaigtas“;

atvaizduodamas šiuos tikrinimo rezultatus NCTS sistemoje ir taip suformuodamas tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį bei atspausdindamas šias deklaracijas, suklastojo tikrus dokumentus – tranzito deklaracijas Nr. 10LTKR100011BADAF2, Nr. 10LTKR100011BADD24, Nr. 10LTKR100011BADDF9, Nr. 10LTKR100011BB7568, Nr. 10LTKR100011BB9830, Nr. 10LTKR100011BADE31, Nr. 10LTKR100011BADC84 – bei šias atspausdintas suklastotas deklaracijas savo darbo vietoje pateikė muitinei, kartu fiktyviai atvaizduodamas, kad deklaracijose nurodytos prekės išgabentos iš Lietuvos Respublikos.

2. Taip pat ji nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) už tai, kad, anksčiau nurodytomis aplinkybėmis susitarusi ir veikdama kaip vykdytoja organizuota grupe kartu su organizatoriumi R. D. ir vykdytoju P. R. bei atlikdama išvardytus Prekių – automobilių „DAF XF95 430“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „DAF XF95 430“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „DAF XF95 430“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi S3“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW M6“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabių „Kogel SN24“, kurios kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „Kogel SN24“, kurios kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „Kogel SN24“, kurios kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto neišvežimo iš Lietuvos Respublikos veiksmus ir tranzito deklaracijų Nr. 10LTKR100011BADAF2, Nr. 10LTKR100011BADD24, Nr. 10LTKR100011BADDF9, Nr. 10LTKR100011BB7568, Nr. 10LTKR100011BB9830, Nr. 10LTKR100011BADE31, Nr. 10LTKR100011BADC84 išvardytus suklastojimo bei panaudojimo veiksmus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo veiksmais padarydama valstybei didelę žalą tuo, kad aprašytus veiksmus ji atliko būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turintis administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje ir teikiantis viešąsias paslaugas, t. y. dirbdama UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teikiančioje muitinės tarpininkavimo paslaugas, direktore ir veikdama šios įmonės vardu, kai buvo sumenkintas muitinės tarpininko veiklai valstybės deleguotų muitinio tarpininko funkcijų patikimumas, muitinės tarpininko veiklos prestižas, taip pat tomis pačiomis jos susitarimų ir nusikalstamų veikų darymo aplinkybėmis inicijavo P. R., vykdančio susitarimą su R. D., veiksmus, kuriais jis, atlikdamas išvardytus Prekių neteisėto neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, netikrų tranzito deklaracijų pagaminimo bei jų panaudojimo veiksmus, šiurkščiai pažeidė šias jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas:

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, 6 punkte, 8 punkte įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 punkte, 5 punkte nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių;

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme nurodytas pareigas;

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 63 straipsnį, kuriame nustatyta, kad muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei;

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 201 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad muitinės deklaracija gali būti priimta tik tuomet, kai joje nurodytos prekės pateikiamos muitinei arba kai sudaroma muitinei priimtina galimybė jas patikrinti;

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos / bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių (toliau – Taisyklės) 11.4 punktą, kuriame nustatyta, kad išvykimo įstaigos muitinės pareigūnas, prieš priimdamas sprendimą priimti tranzito deklaraciją bei šį sprendimą patvirtinti NCTS, turi įsitikinti, ar įvykdyti visi reikalavimai, nurodyti Bendrijos muitinės kodekso 62 ir 63 straipsniuose, Taisyklių 5 punkte nurodytu būdu perduotoje tranzito deklaracijoje nurodytos prekės yra pateiktos išvykimo įstaigai; Taisyklių 19 punktą, kuriame nustatyta, kad paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos (bendrosios) tranzito procedūros įforminimą, įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą;

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių 15.14 punktą, kuriame nustatyta, kad muitinės pareigūnas, teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkęs tikrinti muitinės deklaraciją, turi patikrinti: ar deklaruojamos prekės pateiktos muitinei arba gautas rašytinis leidimas pateikti šias prekes vėliau;

Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3B-345 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 12.14 punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas muitinio tikrinimo etapų aprašymuose; Darbo tvarkos taisyklių 14.3, 14.4 ir 14.4.2 punktų, kuriuose nustatyta pareiga įsitikinti, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, pateikta muitiniam tikrinimui, reikalavimus;

Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3B-962 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 34.1 punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą bei įforminimą, vadovaujantis teisės aktais; Pareigybės aprašymo 34.4 punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją (toliau – tos pačios jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos),

taip buvo sudarytos sąlygos neišvežant išvardytų Prekių iš Lietuvos Respublikos išvengti dėl Prekių palikimo Europos Bendrijos vidaus apyvartoje papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 46 632,29 Eur, iš kurių 14 271,31 Eur sudaro importo muitas ir 32 360,98 Eur PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, taip pat P. R. iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

3. Taip pat ji nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. gruodžio 9 d. apie 21.42 val. anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, būdama susitarusi ir veikdama kaip vykdytoja organizuota grupe kartu su organizatoriumi R. D. ir vykdytoju P. R., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai neišvežė Prekės, kurios vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – UAB „Au“, įmonės kodas 301238737, kurios atstovai nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, priklausančio automobilio „Porsche 911“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2008 m., 70 543,61 Eur vertės, kuris pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtas iš Lietuvos Respublikos, suklastojo tikrą dokumentą – tranzito deklaraciją Nr. 10LTKR100011D281D6 ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo šiomis aplinkybėmis:

veikdama anksčiau aprašyto susitarimo pagrindu, UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), pasinaudodama šios įmonės turimomis prisijungimo prie muitinės duomenų apdorojimo sistemos priemonėmis, fiktyviai deklaravo automobilio „Porsche 911“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išvežimą iš Lietuvos Respublikos šiais veiksmais: Kauno TM „Centro“ krovinių poste, žinodama, kad automobilis neketinamas gabenti ir nebus išgabentas iš Lietuvos Respublikos, 2010 m. gruodžio 6 d. įformino šio automobilio tranzito deklaraciją Nr. 10LTKR100011D281D6, tokiu būdu suformuodama tikrovės neatitinkantį deklaracijos turinį ir taip suklastodama šią deklaraciją, po šios deklaracijos įforminimo, inicijuodama jos pateikimą muitinės įstaigai, kurioje būtų fiktyviai įformintas Prekės išvežimas iš Lietuvos Respublikos, laikotarpiu iki 2010 m. gruodžio 9 d. perdavė šios Prekės ir deklaracijos duomenis R. D., kuris, gavęs šiuos duomenis, juos perdavė Kelio poste dirbančiam P. R., nurodydamas jam muitinėje fiktyviai atvaizduoti, kad šia deklaracija deklaruota Prekė išvyko per Kelio postą iš Lietuvos Respublikos,

P. R., vykdydamas susitarimą su R. D., žinodamas, kad šis automobilis asmens, kuris automobiliu disponavo faktiškai, nebus pristatytas į Kelio postą ir išgabentas iš Lietuvos Respublikos, 2010 m. gruodžio 9 d. dirbdamas Kelio poste, NCTS sistemos priemonėmis inicijavo muitinės procedūros pagal šią tranzito deklaraciją užbaigimą šiomis aplinkybėmis:

NCTS sistemoje savo nuožiūra pasirinktu laiku – apie 21.42 val. įformino šios tranzito deklaracijos priėmimo ir pasirinkimo tikrinti sprendimą, atvaizduodamas, kad deklaruojama prekė pateikta muitinei, nors faktiškai šis automobilis nebuvo pristatytas į paskirties įstaigą – Kelio postą; NCTS sistemoje pažymėjo, kad tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją tinkamai užbaigta: parinko sistemoje būseną – „Atvyko“, kurią vėliau pakeitė į „Gabenimas užbaigtas“;

atvaizduodamas šiuos tikrinimo rezultatus NCTS sistemoje ir taip suformuodamas tikrovės neatitinkantį deklaracijos turinį bei atspausdindamas šią deklaraciją, suklastojo tikrą dokumentą – tranzito deklaraciją Nr. 10LTKR100011D281D6 bei šią atspausdintą suklastotą deklaraciją savo darbo vietoje pateikė muitinei, kartu fiktyviai atvaizduodamas, kad deklaracijoje nurodyta Prekė išgabenta iš Lietuvos Respublikos.

4. Taip pat ji nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) už tai, kad, anksčiau nurodytomis aplinkybėmis susitarusi ir veikdama kaip vykdytoja organizuota grupe kartu su organizatoriumi R. D. ir vykdytoju P. R. bei atlikdama išvardytus automobilio „Porsche 911“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto neišvežimo iš Lietuvos Respublikos veiksmus ir tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo bei panaudojimo veiksmus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo veiksmais padarydama valstybei didelę žalą tuo, kad aprašytus veiksmus ji atliko būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turintis administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje ir teikiantis viešąsias paslaugas, t. y. dirbdama UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teikiančioje muitinės tarpininkavimo paslaugas, direktore ir veikdama šios įmonės vardu, ir buvo sumenkintas muitinės tarpininko veiklai valstybės deleguotų muitinio tarpininko funkcijų patikimumas, muitinės tarpininko veiklos prestižas, taip pat tomis pačiomis jos susitarimų ir nusikalstamų veikų darymo aplinkybėmis inicijavo P. R., vykdančio susitarimą su R. D., veiksmus, kuriais jis, atlikdamas išvardytus automobilio „Porsche 911“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, netikros tranzito deklaracijos pagaminimo bei jos panaudojimo veiksmus, šiurkščiai pažeidė tų pačių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, taip buvo sudarytos sąlygos neišvežant nurodytos Prekės iš Lietuvos Respublikos išvengti dėl Prekės palikimo Europos Bendrijos vidaus apyvartoje papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 17 543,15 Eur, iš kurių 5300,04 Eur sudaro importo muitas ir 12 243,10 Eur PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, taip pat P. R. iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

5. Taip pat ji nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo 21.37 val. iki 21.47 val., anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, būdama susitarusi ir veikdama kaip vykdytoja organizuota grupe kartu su organizatoriumi R. D. ir vykdytoju P. R., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai neišvežė prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 56 306,18 Eur bendros vertės automobilių: „BMW X6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2008 m., 44 780,17 Eur vertės; „Lexus RX400“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2006 m., 11 526 Eur vertės, kurie pagal tranzito ir eksporto dokumentus turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, suklastojo tikrus dokumentus – tranzito deklaraciją Nr. 10LTKR100011D68186, eksporto deklaraciją Nr. 10LTKR1000EK0AB893 – ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo šiomis aplinkybėmis:

veikdama anksčiau aprašyto susitarimo pagrindu, UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, pasinaudodama šios įmonės turimomis prisijungimo prie muitinės duomenų apdorojimo sistemos priemonėmis, fiktyviai deklaravo automobilių „BMW X6“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Lexus RX400“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išvežimą iš Lietuvos Respublikos šiais veiksmais: Kauno TM „Centro“ krovinių poste, žinodama, kad automobiliai neketinami gabenti ir nebus išgabenti iš Lietuvos Respublikos, 2010 m. gruodžio 16 d. įformino šių automobilių atitinkamai tranzito deklaraciją Nr. 10LTKR100011D281D6 ir eksporto deklaraciją Nr. 10LTKR1000EK0AB893, tokiu būdu suformuodama tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį ir taip suklastodama šias deklaracijas,

po šių deklaracijų įforminimo, inicijuodama išvardytų suklastotų deklaracijų pateikimą muitinės įstaigai, kurioje būtų fiktyviai įformintas Prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos, laikotarpiu iki gruodžio 17 d. perdavė šių Prekių ir deklaracijų duomenis R. D., kuris, gavęs šiuos duomenis, juos perdavė Kelio poste dirbančiam P. R., nurodydamas jam muitinėje fiktyviai atvaizduoti, kad šiomis deklaracijomis deklaruotos transporto priemonės išvyko per Kelio postą iš Lietuvos Respublikos,

P. R., vykdydamas susitarimą su R. D., žinodamas, kad šie automobiliai asmenų, kurie automobiliais disponavo faktiškai, nebus pristatyti į Kelio postą ir išgabenti iš Lietuvos Respublikos, 2010 m. gruodžio 17 d. dirbdamas Kelio poste, NCTS, RIKS sistemų priemonėmis inicijavo muitinės procedūros pagal šias tranzito ir eksporto deklaracijas užbaigimą šiomis aplinkybėmis:

NCTS, RIKS sistemose savo nuožiūra pasirinktu laiku įformino apie 21.37 val. eksporto deklaracijos Nr. 10LTKR1000EK0AB893; apie 21.47 val. tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011D68186 priėmimo ir pasirinkimo tikrinti sprendimus, atvaizduodamas, kad deklaruojamos prekės pateiktos muitinei, nors faktiškai šios prekės nebuvo pristatytos į paskirties įstaigą – Kelio postą, eksporto deklaracijai Nr. 10LTKR1000EK0AB893 sistemoje RIKS esant nukreiptai į raudonąjį tikrinimo kanalą, pagal sistemos sukurtą Patikrinimo aktą Nr. 10LTKK20001076506, kurio pavedimo dalyje buvo nurodytas tikrinimo būdo kodas „223“ – „Patikrink visų prekių identifikavimo Nr.“, šį muitinio tikrinimo nurodymą ignoravo, o rezultatų dalyje įrašė tikrinimo rezultato kodą „62“ – „Atitinka“, NCTS sistemoje pažymėjo, kad tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją tinkamai užbaigta: parinko sistemoje būseną „Atvyko“, kurią vėliau pakeitė į „Gabenimas užbaigtas“,

atvaizduodamas šiuos tikrinimo rezultatus RIKS ir NCTS sistemose ir taip suformuodamas tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį, suklastojo tikrus dokumentus – tranzito deklaraciją Nr. 10LTKR100011D68186, eksporto deklaraciją Nr. 10LTKR1000EK0AB893 bei šias atspausdintas suklastotas deklaracijas savo darbo vietoje pateikė muitinei, kartu fiktyviai atvaizduodamas, kad deklaracijose nurodytos prekės išgabentos iš Lietuvos Respublikos.

6. Taip pat ji nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) už tai, kad, anksčiau nurodytomis aplinkybėmis susitarusi ir veikdama kaip vykdytoja organizuota grupe kartu su organizatoriumi R. D. ir vykdytoju P. R. bei atlikdama išvardytus Prekių – automobilių „Lexus RX400“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW X6“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išvardytus neteisėto neišvežimo iš Lietuvos Respublikos veiksmus ir tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011D281D6 bei eksporto deklaracijos Nr. 10LTKR1000EK0AB893 suklastojimo bei panaudojimo veiksmus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo veiksmais padarydama valstybei didelę žalą tuo, kad aprašytus veiksmus ji atliko būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turintis administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje ir teikiantis viešąsias paslaugas, t. y. dirbdama UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teikiančioje muitinės tarpininkavimo paslaugas, direktore ir veikdama šios įmonės vardu, ir buvo sumenkintas muitinės tarpininko veiklai valstybės deleguotų muitinio tarpininko funkcijų patikimumas, muitinės tarpininko veiklos prestižas, taip pat tomis pačiomis jos susitarimų ir nusikalstamų veikų darymo aplinkybėmis inicijavo P. R., vykdančio susitarimą su R. D., veiksmus, kuriais jis, atlikdamas išvardytus automobilių „Lexus RX400“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW X6“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, netikrų eksporto ir tranzito deklaracijų pagaminimo bei jų panaudojimo veiksmus, šiurkščiai pažeidė tų pačių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, taip buvo sudarytos sąlygos neišvežant išvardytų Prekių iš Lietuvos Respublikos išvengti dėl Prekių palikimo Europos Bendrijos vidaus apyvartoje papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 10 257,47 Eur, iš kurių 30 98,93 Eur sudaro importo muitas ir 7158,53 Eur PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, taip pat P. R. iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

7. Taip pat ji nuteista pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, būdama susitarusi ir veikdama kaip vykdytoja organizuota grupe kartu su organizatoriumi R. D. ir vykdytoju P. R., laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 11 d. apie 19.20 val. rengėsi per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai neišvežti Prekės, kurios vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 30 183,33 Eur vertės automobilio „Jaguar XF“, pagaminto 2009 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtas iš Lietuvos Respublikos, suklastojo tikrus dokumentus – tranzito deklaracijas Nr. 11LTKR100011DB6645 ir Nr. 10LTKR100011DD5091 bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo šiomis aplinkybėmis:

veikdama anksčiau aprašyto susitarimo pagrindu, UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose (duomenys neskelbtini), pasinaudodama šios įmonės turimomis prisijungimo prie muitinės duomenų apdorojimo sistemos priemonėmis, fiktyviai deklaravo automobilio „Jaguar XF“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išvežimą iš Lietuvos Respublikos šiais veiksmais: Kauno TM „Centro“ krovinių poste, žinodama, kad automobilis neketinamas gabenti ir nebus išgabentas iš Lietuvos Respublikos, 2011 m. sausio 3 d. įformino šio automobilio tranzito deklaraciją Nr. 11LTKR100011DB6645 bei po to 2011 m. sausio 11 d., būdama perdavusi automobilio duomenis R. D., pasirūpinusi, kad jis įformintų draudimo garantiją šio automobilio tranzito procedūros įvykdymui užtikrinti, ir, gavusi iš jo poliso numerį – 1LTMM00G000NHAN0, įformino šio automobilio tranzito deklaraciją Nr. 10LTKR100011DD5091, kuria buvo nustatytas naujas terminas, per kurį automobilis privalėjo būti išgabentas iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu suformuodama tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį ir taip suklastodama šias deklaracijas,

po tranzito deklaracijos Nr. 10LTKR100011DD5091 įforminimo deklaracijos svarstymui ir įforminimui muitinėje inicijuoti nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką L. D. perdavė tranzito deklaraciją Nr. 11LTKR100011DB6645 ir pavedė ją pateikti Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje „Samsonas“, esančioje Europos pr. 38, Kaune, dirbančiam R. Č., kad muitinės skaitmeninėse sistemose būtų atvaizduotas tranzito procedūros pagal šią tranzito deklaraciją užbaigimas bei tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją Nr. 10LTKR100011DD5091 pradėjimas, įforminant, kad šia nauja deklaracija yra deklaruojamas automobilio tranzitas išvykimui iš Lietuvos Respublikos per Panemunės kelio postą, o L. D. jam perduotą deklaraciją perdavė R. Č. laikotarpiu iki 2011 m. sausio 11 d. 16.12 val.,

šių deklaracijų įforminimo laikotarpiu inicijuodama tranzito deklaracijos pateikimą muitinės įstaigai, kurioje būtų fiktyviai įformintas Prekės išvežimas iš Lietuvos Respublikos, perdavė šios Prekės duomenis R. D. tam, kad jis, gavęs šiuos duomenis, pasirūpintų fiktyviu atvaizdavimu pasienio muitinės įstaigoje, kad šia tranzito deklaracija deklaruota Prekė išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Atlikusi išvardytus rengimosi neteisėtai neišvežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną automobilio „Jaguar XF“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtas iš Lietuvos Respublikos, veiksmus, kuriais buvo sudarytos sąlygos padaryti šį nusikaltimą, šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių – 2011 m. sausio 11 d. apie 19.20 val. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai, paimdami automobilį „Jaguar XF“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam automobiliui disponuoti skirtus dokumentus, pradėjo atlikti šios veikos išaiškinimo veiksmus, po kurių bendrininkai neatliko tolesnių nusikalstamo sumanymo veiksmų.

8. Taip pat ji nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) už tai, kad anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, susitarusi ir veikdama kaip vykdytoja organizuota grupe kartu su organizatoriumi R. D. bei atlikdama išvardytus rengimosi neteisėtai neišvežti iš Lietuvos Respublikos automobilį „Jaguar XF“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmus ir tranzito deklaracijų Nr. 11LTKR100011DB6645 ir 10LTKR100011DD5091 suklastojimo bei panaudojimo veiksmus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo veiksmais padarydama valstybei didelę žalą tuo, kad aprašytus veiksmus ji atliko būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turintis administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje ir teikiantis viešąsias paslaugas, t. y. dirbdama UAB „K “, į. k. (duomenys neskelbtini), teikiančioje muitinės tarpininkavimo paslaugas, direktore ir veikdama šios įmonės vardu, ir buvo sumenkintas muitinės tarpininko veiklai valstybės deleguotų muitinio tarpininko funkcijų patikimumas, muitinės tarpininko veiklos prestižas, taip pat šia veika buvo siekiama sudaryti sąlygas neišvežant nurodytos Prekės iš Lietuvos Respublikos išvengti dėl Prekės palikimo Europos Bendrijos vidaus apyvartoje papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 7506,08 Eur, iš kurių 2267,72 Eur sudaro importo muitas ir 5238,35 Eur PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą.

9. Taip pat ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus – UAB „GE“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2011 m. sausio 10 d. pažymą-sąskaitą, serija GED-KN1, Nr. 0000051, ir importo deklaraciją Nr. 10LTKR1000IM0011F5 – šiomis aplinkybėmis:

laikotarpiu iki 2011 m. sausio 10 d. apie 17 val. kompiuteriu į 2011 m. sausio 10 d. pažymą-sąskaitą, serija GED-KN1, Nr. 0000051, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2011 m. sausio 10 d. surašyta dėl transporto priemonės „Jaguar XF“ pardavimo T. S. (T. S.), gyv. (duomenys neskelbtini), už 13 000 Lt sumą, bei pasirūpino, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės T. S. neperdavė ir tarp šios įmonės ir asmens jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo;

laikotarpiu iki 2011 m. sausio 11 d. apie 12.44 val. kompiuteriu suformavo importo deklaracijos Nr. 10LTKR1000IM0011F5 turinį, joje įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad importo deklaracija muitinėje yra įforminta dėl prekės: „Jaguar XF“, balta, PGM/MT 2009, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 4200 CMQ, 219 KW, benzinas“, statistinė vertė 54 800 Lt, gavėja UAB „K “, (duomenys neskelbtini) Kaunas, su apskaičiuotu bendros 5480 Lt sumos mokesčių atidėjimu pagal dokumentą 2-D75V20014362, nors iš tikrųjų šio automobilio importo muitinės procedūra jai žinotinai muitinėje nebuvo inicijuota ir vykdyta, apskaičiuotų mokesčių suma ir apskaičiavimo pagrindas išgalvoti, nurodytu deklaracijos numeriu pirmiau buvo deklaruota kita prekė, bei šią deklaraciją pasirašė kaip muitinės tarpininkės UAB „K “ atstovė bei patvirtino UAB „K “ antspaudu.

Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, šiuos žinomai netikrus dokumentus realizavo – juos per nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką L. D. „Lukoil“ degalinėje, Islandijos pl. 61A, Kaune, 2011 m. sausio 11 d. laikotarpiu iki 12.44 val. perdavė nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką I. K., kuris, su automobilio pirkėju T. S. sudarydamas pirkimo–pardavimo sandorį, šiuos dokumentus 2011 m. sausio 11 d. laikotarpiu iki 15.26 val. viešbutyje „Holiday Inn“, Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, perdavė T. S..

10. Taip pat ji nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad anksčiau nurodytomis aplinkybėmis (aprašant veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl klastojimų, susijusių su automobiliu „Jaguar XF“), pagamindama netikrą dokumentą – importo deklaraciją Nr. 10LTKR1000IM0011F5 bei šį žinomai netikrą dokumentą realizuodama, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo veiksmais padarydama valstybei didelę žalą tuo, kad aprašytus veiksmus ji atliko būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turintis administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje ir teikiantis viešąsias paslaugas, t. y. dirbdama UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teikiančioje muitinės tarpininkavimo paslaugas, direktore ir veikdama šios įmonės vardu, ir buvo sumenkintas muitinės tarpininko veiklai valstybės deleguotų muitinio tarpininko funkcijų patikimumas, muitinės tarpininko veiklos prestižas.

11. Taip pat ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu iki 2011 m. sausio 13 d., UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose (duomenys neskelbtini), pagamino UAB „GE“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), netikrus dokumentus:

2010 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitą, serija KKM, Nr. 000126, į šį kvitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „GE“ direktorius D. S. 2010 m. liepos 23 d. priėmė iš UAB G direktoriaus M. B. 30 000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą KTM Nr. 000144, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pinigų gavėju nurodyto D. S. pavardės, nors iš tikrųjų tarp UAB G ir UAB „GE“ jai žinotinai jokių ūkinių operacijų, sudarančių mokėjimo pagrindą, nebuvo ir UAB G pinigų UAB „GE“ nemokėjo,

2010 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KTM, Nr. 000144, į šią PVM sąskaitą faktūrą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad PVM sąskaita faktūra pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. liepos 23 d. surašyta dėl daiktų DAF- XLRTE47XS0E674827 ir DAF-XLRTE47XS0E674815 pardavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės, nors iš tikrųjų tarp UAB G ir UAB „GE“ jai žinotinai jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti PVM sąskaitą faktūrą, nebuvo,

2010 m. liepos 23 d. pažymą-sąskaitą KKM Nr. 54, į šią pažymą-sąskaitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. liepos 23 d. surašyta dėl transporto priemonės DAF, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 15 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės ir atspaustas UAB „GE“ antspaudas, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės UAB G neperdavė ir tarp šių įmonių jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo,

2010 m. liepos 23 d. pažymą-sąskaitą KKM Nr. 55, į šią pažymą-sąskaitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. liepos 23 d. surašyta dėl transporto priemonės DAF, kėbulo Nr. XLRTE47XS0E674827, perdavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 15 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės ir atspaustas UAB „GE“ antspaudas, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės UAB G neperdavė ir tarp šių įmonių jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo,

2010 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitą, serija KKM, Nr. 000146, į šį kvitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „GE“ direktorius D. S. 2010 m. rugpjūčio 13 d. priėmė iš UAB G direktoriaus M. B. 22 000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą KTM Nr. 000166, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pinigų gavėju nurodyto D. S. pavardės, nors iš tikrųjų tarp UAB G ir UAB „GE“ jai žinotinai jokių ūkinių operacijų, sudarančių mokėjimo pagrindą, nebuvo ir UAB G pinigų UAB „GE“ nemokėjo,

2010 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KTM, Nr. 000166, į šią PVM sąskaitą faktūrą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad PVM sąskaita faktūra pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. rugpjūčio 13 d. surašyta dėl daiktų „Schmitz-Cargobuli“ ir „Schmitz-spr24/l-13“ pardavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 22 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės, nors iš tikrųjų tarp UAB G ir UAB „GE“ jai žinotinai jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti PVM sąskaitą faktūrą, nebuvo,

2010 m. rugpjūčio 13 d. pažymą-sąskaitą KKM Nr. 65, į šią pažymą-sąskaitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. rugpjūčio 13 d. surašyta dėl transporto priemonės „Schmitz-spr24/l-13“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 11 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės ir atspaustas UAB „GE“ antspaudas, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės UAB G neperdavė ir tarp šių įmonių jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo,

2010 m. rugpjūčio 13 d. pažymą-sąskaitą KKM Nr. 66, į šią pažymą-sąskaitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. rugpjūčio 13 d. surašyta dėl transporto priemonės „Schmitz-Cargobuli“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 11 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės ir atspaustas UAB „GE“ antspaudas, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės UAB G neperdavė ir tarp šių įmonių jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo,

2010 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitą, serija KKM, Nr. 000184, į šį kvitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „GE“ direktorius D. S. 2010 m. spalio 6 d. priėmė iš UAB G direktoriaus M. B. 62 000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą KTM Nr. 000191, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pinigų gavėju nurodyto D. S. pavardės, nors iš tikrųjų tarp UAB G ir UAB „GE“ jai žinotinai jokių ūkinių operacijų, sudarančių mokėjimo pagrindą, nebuvo ir UAB G pinigų UAB „GE“ nemokėjo,

2010 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KTM, Nr. 000191, į šią PVM sąskaitą faktūrą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad PVM sąskaita faktūra pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. spalio 6 d. surašyta dėl daiktų DAF, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), DAF, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „Kogel“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Kogel“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 62 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės, nors iš tikrųjų tarp UAB G ir UAB „GE“ jai žinotinai jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti PVM sąskaitą faktūrą, nebuvo,

2010 m. spalio 6 d. pažymą-sąskaitą KKM Nr. 74, į šią pažymą-sąskaitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. spalio 6 d. surašyta dėl transporto priemonės „Kogel“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 11 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės ir atspaustas UAB „GE“ antspaudas, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės UAB G neperdavė ir tarp šių įmonių jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo,

2010 m. spalio 6 d. pažymą-sąskaitą KKM Nr. 75, į šią pažymą-sąskaitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. spalio 6 d. surašyta dėl transporto priemonės „Kogel“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 11 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės ir atspaustas UAB „GE“ antspaudas, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės UAB G neperdavė ir tarp šių įmonių jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo,

2010 m. spalio 6 d. pažymą-sąskaitą KKM Nr. 76, į šią pažymą-sąskaitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. spalio 6 d. surašyta dėl transporto priemonės DAF, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės ir atspaustas UAB „GE“ antspaudas, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės UAB G neperdavė ir tarp šių įmonių jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo,

2010 m. spalio 6 d. pažymą-sąskaitą KKM Nr. 77, į šią pažymą-sąskaitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. spalio 6 d. surašyta dėl transporto priemonės DAF, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės ir atspaustas UAB „GE“ antspaudas, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės UAB G neperdavė ir tarp šių įmonių jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo,

2010 m. spalio 6 d. pažymą-sąskaitą KKM Nr. 78, į šią pažymą-sąskaitą surašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pažyma-sąskaita pardavėjo UAB „GE“ direktoriaus D. S. 2010 m. spalio 6 d. surašyta dėl transporto priemonės DAF, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt sumą, bei pasirūpindama, kad būtų padėtas parašas šalia pardavėjo atstovu nurodyto D. S. pavardės ir atspaustas UAB „GE“ antspaudas, nors iš tikrųjų UAB „GE“ transporto priemonės UAB G neperdavė ir tarp šių įmonių jokių ūkinių operacijų, sudarančių pagrindą surašyti pažymą-sąskaitą, nebuvo,

po to, tęsdama nusikalstamą veiką, šiuos žinomai netikrus dokumentus realizavo – Kauno mieste nenustatytomis aplinkybėmis perduodama UAB G, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriui M. B. įtraukti į UAB G buhalterinę apskaitą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

12. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino nuteistosios E. V., nuteistojo R. D. gynėjos ir prokuroro apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad faktiniai duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog E. V. buvo perduoti valstybei skirti, bet nesumokėti už transporto priemones importo ir kiti mokesčiai, todėl teisėjų kolegija pritarė prokuroro ir E. V. apeliacinių skundų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatė objektyviais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės prieštarauja nustatomojoje dalyje nurodytai aplinkybei, kad E. V. ir R. D. veikė kitų asmenų, suinteresuotų išvengti mokesčių valstybei mokėjimo, interesais. Nepagrįstų aplinkybių nustatymas lėmė netinkamą BK 72 straipsnio taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje iš R. D., E. V. ir UAB „K “ solidariai konfiskuota 79 763,03 Eur ir papildomai iš R. D. – 54 785,67 Eur valstybei, kaip jų iš nusikalstamų veikų gauti pinigai mokesčiams, panaikinta kaip neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog už transporto priemones nesumokėtus valstybei mokesčius Kauno, Vilniaus, Klaipėdos teritorinės muitinės jau yra išieškojusios mokesčių administravimo tvarka iš muitinės procedūrų vykdytojų, transporto priemonių faktinių importuotojų, išskyrus už automobilius: „BMW M6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „Lexus RX400“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „Infiniti M35“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Highlander“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kuriuos mokesčiai išieškoti tik iš dalies ir toliau vykdoma jų išieškojimo procedūra. Teisėjų kolegijos manymu, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tuos pačius mokesčius konfiskuoti iš nuteistųjų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad prokuroro prašymas konfiskuoti visų inkriminuotų automobilių vertę tenkinamas iš dalies, iš nuteistųjų (įvertinus jų bendrininkavimą neteisėtai neišvežant kiekvienos prekės) konfiskuojant nelegalizuotų Bendrijos rinkoje prekių – automobilių „BMW M6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 45 872,62 Eur atitinkančią pinigų sumą, „Infiniti M35“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 17 231,23 Eur atitinkančią pinigų sumą ir „Toyota Highlander“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 16 537,30 Eur atitinkančią pinigų sumą. Kadangi automobilis „Lexus RX400“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas ir parduotas už 2175,96 Eur, šie pinigai laikytini šio turto vertę atitinkančia pinigų suma ir konfiskuotini. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas iš R. D., E. V., juridinio asmens UAB „K “ solidariai priteisė 149,28 Eur proceso išlaidų valstybei ir 14 513,56 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, turėjo įvertinti byloje nustatytas aplinkybes ir baudžiamojo proceso išlaidas nuteistiesiems paskirstyti dalimis, tačiau pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pažeidė, priimdamas sprendimą proceso išlaidas iš nuteistųjų R. D., E. V., juridinio asmens UAB „K “ priteisti solidariai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 105 straipsnio 3 dalimi ir įvertinusi R. D., E. V. vaidmenį, jų ir juridinio asmens UAB „K “ veiksmus, sprendė, kad proceso išlaidos turi būti priteisiamos iš visų nuteistųjų, nustatant konkrečią priteistiną išlaidų dalį iš kiekvieno, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo pakeitė dėl netinkamo įstatymo taikymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas) iš kiekvieno nuteistojo priteisdama po 49,76 Eur proceso išlaidų valstybei ir po 4837,85 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

III.

13. Kasaciniu skundu nuteistoji E. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista, ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jos apeliacinis skundas nebuvo tenkintas visa apimtimi, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė nurodo:

13.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Jei ne netinkamas jos pripažinimas kalta pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, tai ji nebūtų buvusi nuteista ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei BK 228 straipsnio 1 dalį.

13.2. Teismai neteisingai kvalifikavo jos veiką pagal BK 200 straipsnio 1 dalies 2003 m. gegužės 1 d. redakciją, kadangi pagal 2018 m. gruodžio 20 d. BK 200 straipsnio 1 dalies redakciją maksimali bausmė už BK 200 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą yra laisvės atėmimas iki ketverių metų, t. y. normos pasikeitimas apeliacinio proceso metu turėjo nulemti visiškai kitokį teisės aiškinimą ir taikymą tiek pagal visas veikas, dėl kurių yra nuteista, tiek ir dėl rengimosi padaryti nusikalstamą veiką, tiek ir dėl organizuotos grupės požymio, tiek ir dėl didelės žalos požymio BK 228 straipsnio 1 dalies bei BK 300 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas, nereaguodamas į baudžiamosios atsakomybės švelninimą, netinkamai taikė principą lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) (BK 3 straipsnio 2 dalis). Pagal dabartinę BK 200 straipsnio 1 dalies redakciją, šioje normoje nurodyta veika yra apysunkis nusikaltimas, todėl nebeįmanomas rengimasis padaryti nusikaltimą, kadangi baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką pagal BK 21 straipsnio 1 dalį įmanoma tik sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atveju; įstatymų leidėjui sušvelninus maksimalią bausmės ribą ir pašalinus šią veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, jos nuteisimas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“ yra neteisėtas. Jos veikos negalėtų būti pripažintos daugiau nei rengimusi padaryti nusikalstamą veiką, nes jos teisėto veikimo surašant muitinės deklaracijas metu bendrininkų veika yra ne daugiau nei rengiama. Jos veikos aprašytos kaip neteisėtais veiksmais sudarytos sąlygos neišvežant prekių (automobilių) iš Lietuvos Respublikos išvengti dėl prekių palikimo Europos Bendrijos vidaus apyvartoje papildomai priskaičiuotinų mokesčių – importo muito ir PVM – apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, tai atitinka BK 21 straipsnio 1 dalį. BK 200 straipsnio 1 dalies nauja redakcija turi esminę reikšmę ir pripažinimui, esą ji veikė organizuota grupe. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas organizuotos grupės požymį, pažeidė lex benignior retro agit principą, nes dirbtinai ieškojo galimybės pripažinti veikus organizuota grupe, nors tokią galimybę šis principas draudžia. Pagal teismų praktiką negalima dirbtinai sunkinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėties, parenkant skirtingais laikotarpiais galiojusias ar galiojančias teisės normas tokiu būdu, kad būtų nukrypta nuo pirmiau nurodyto baudžiamosios teisės principo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>). Vadovaujantis BK 3 straipsniu, nuteistiesiems turėjo būti taikoma BK 25 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo laiku.

13.3. Teismai be pagrindo išplėtė specialiojo subjekto ribas, jos (kasatorės) veikas dirbtinai priskirdami veikoms, kurias kaip vykdytojas ar organizatorius galėtų padaryti šios nusikalstamos veikos subjektas. Ji veikė kaip muitinės tarpininkė, t. y. kaip asmuo, teikiantis netiesiogines paslaugas muitinėje, ir pateikė muitinei duomenis, kuriuos jai pateikė klientai, būdami atsakingi už jų tikrumą. Jos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, Europos Bendrijos muitų teisės aktai, kurie nenustato muitinės tarpininko pareigos užtikrinti transporto priemonės eksporto (išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos), kontrolės ir atsakomybės už jos neišvežimą, taigi ji (kasatorė) neturėjo įstatymu įtvirtintos pareigos išvežti automobilių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar užtikrinti jų išvežimo kontrolės. Jos pareiga baigiasi muitinės dokumentų užpildymu, klientų pateiktų duomenų suvedimu ir jų pateikimu muitinės institucijai. Teismai, pripažindami ją kalta pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, pažeidė baudžiamosios teisės principą nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo), kadangi reikalavo vykdyti pareigą, kuri nėra įtvirtinta teisės aktuose.

13.4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a>, tačiau joje nagrinėta situacija yra ne tokia pati, kaip šioje byloje, kadangi toje byloje juridinis asmuo – UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra prekiavo prekėmis (akcizais neapmokestinamu dyzelinu), todėl tiek pats juridinis asmuo, tiek ir jo direktorius kasatorius V. S. buvo suinteresuoti tokios prekės neišvežimu; o šiuo atveju tiek ji, tiek UAB „K “ teikė tik muitinės tarpininko paslaugas ir jokio suinteresuotumo dėl prekių išvežimo ar neišvežimo neturėjo, kadangi atlygis už suteiktą muitinės tarpininko paslaugą visiškai nepriklausė nuo to, kokia bus tolesnė disponavimo prekėmis eiga. BK 200 straipsnio 1 dalies norma tik iš dalies yra specialioji norma bendresnės BK 220 straipsnio 1 dalies normos atžvilgiu.

13.5. Ji (kasatorė) pildė muitinės deklaracijas, nesiekė ir neturėjo tikslo išvengti importo mokesčių, kadangi mokesčius (PVM ir muitą) privalo mokėti importuotojas (prekių savininkas). Transporto priemonės, kurioms buvo įforminta laikino įvežimo perdirbti procedūra, pagal Bendrijos muitinės kodekso 89 straipsnio 1 dalį, ekonominį poveikį turinti sąlyginio neapmokestinimo procedūra baigiama, kai prekėms arba kompensaciniams ar perdirbtiems produktams, kuriems ši procedūra įforminta, įforminami nauji muitinės sankcionuoti veiksmai. Visose deklaracijose kaip procedūros vykdytoja buvo nurodyta ne UAB „K “ ar ji (kasatorė), o juridiniai asmenys, kurie disponavo nuosavybės teise tomis transporto priemonėmis, todėl darytina išvada, kad bendrovės UAB „B“, UAB „A“, UAB „M“ ir kt. neįvykdė pareigos per nustatytą terminą užbaigti procedūrą, iš to kilo mokestinė atsakomybė pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad deklaruota laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra yra netinkamai įvykdyta, procedūros vykdytojas, t. y. asmenys ar bendrovės, įvežusios automobilius ir jų neišvežusios, įgyja subjekto pagal BK 200 straipsnio 1 dalį požymius, bet ir tai neturėtų reikšti, kad jiems turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, jeigu teisiniai santykiai efektyviau gali būti išspręsti pagal mokesčių ar muitų teisę.

13.6. Teismai ją (kasatorę) nuteisė už tai, kad jos neteisėtais veiksmais buvo sudarytos sąlygos neišvežant prekių (automobilių) iš Lietuvos Respublikos išvengti dėl prekių palikimo Europos Bendrijos vidaus apyvartoje papildomai priskaičiuotinų mokesčių – importo muito ir PVM apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą. Toks veikos aprašymas atitinka rengimosi nusikalstamai veikai aprašymą, nes BK 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką įeina taip pat ir kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Teismai nepagrįstai netaikė ir BK 21 straipsnio 2 dalies. Muitinės deklaracijos įforminimas yra teisėta paslauga, kuria palengvinamas prekių savininko veikimas, skirtingai nuo asmenų, besikreipiančių į muitinės tarpininką, ketinimų. Jos (kasatorės) nuteisimas dėl šios dalies, esą ji privalėjo žinoti asmenų, kurie kreipėsi į ją, kaip į muitinės tarpininkę, ateities ketinimus, yra kaltės preziumavimas. Jos (kasatorės) nuteisimas už tai, kad savarankiškai siekdama apie nusikalstamą veiką nežinantiems faktiniams prekių savininkams, kurie kreipsis į ją dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų atlikimo, suteikti paslaugas, kurioms būtų įformintos į Lietuvos Respubliką iš ne Europos Sąjungos valstybių įvežtų prekių importo muitinės procedūros, veikdama kaip muitinės tarpininkės UAB „K “ atstovė, fiktyviai įformins muitinės procedūras, pagal kurias būtų įforminta, kad iš Lietuvos Respublikos bus išvežtos prekės, kurios jai žinotinai iš Lietuvos Respublikos prekių savininkų nebuvo numatytos išgabenti, yra absurdiškas, nes, viena vertus, teigiama, kad faktiniai prekių savininkai apie jos nusikalstamą veiką esą nežinojo, tačiau tuo pat metu jie iš anksto buvo numatę prekių (automobilių) iš Lietuvos Respublikos neišvežti, ir tai, kaltinimo bei teismų manymu, nėra nusikalstama. Pagal tokį aprašymą ji (kasatorė) privalėjo žinoti daugiau nei patys automobilių (prekių) savininkai. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas jos nuteisimą pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, supainiojo muitinės tarpininko pareigą tinkamai surašyti deklaracijas (už duomenų tikrumą atsako juos teikiantys asmenys) su asmenų pareiga išvežti prekes iš Lietuvos Respublikos, be to, nenustatė asmenų, kurie turėjo pareigą išvežti prekes iš Lietuvos Respublikos ir kurių interesais ji veikė.

13.7. Jos nuteisimas, kada tuos pačius teisinius santykius reglamentuoja ir muitų teisės, ir mokesčių teisės, ir civilinės teisės, ir administracinės teisės normos, neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir pažeidžia ultima ratio (kraštutinė priemonė) principą, todėl jai turėtų būtų taikomos kitos atsakomybės rūšys, o ne baudžiamoji atsakomybė. Veikų, dėl kurių yra nuteista, padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2092 straipsnis už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus; o dabartinės redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 217 straipsnis nustato atsakomybę už įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo tvarkos pažeidimą. Po to, kai apeliacinės instancijos teismas iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad jai (kasatorei) nenustatyti asmenys perdavė pinigų sumas, skirtas mokesčiams valstybei mokėti už ne Bendrijos prekes – transporto priemones, itin aktualus tapo ir taikytinos baudžiamosios teisės normos, susijusios su veikos kvalifikavimu, klausimas, kadangi tokiu atveju jos veika galėjo būti tiriama pagal 2004 m. liepos 13 d. BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją (kasatorė teigia, kad ir šios veikos nepadarė).

13.8. Teismai neanalizavo BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų didelės žalos kriterijaus aspektu. Duomenų įrašymas į deklaraciją, netgi jei klientai muitinės tarpininkei pateikė neteisingus duomenis, savaime negali reikšti didelės žalos, o patys padariniai – prekių neišvežimas iš Lietuvos Respublikos – yra labai nutolę nuo jos (kasatorės) veikimo, nes ji neturėjo pareigos išvežti automobilius, nepažinojo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. R., negalėjo kontroliuoti, kokie duomenys pateikiami ir ką į atitinkamus registrus įvedė P. R.. Byloje nebuvo pateiktas civilinis ieškinys, o tai taip pat vertintina didelės žalos, kaip teisiškai reikšmingo kriterijaus, nebuvimo aspektu. Teismai, nuteisdami ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinės praktikos baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-251/2013">2K-7-251/2013</a>, 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-318-489/2018 išaiškinimų, nuvertinę esminę ultima ratio principo kryptį, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ir net kai BK specialiosios dalies normų dispozicijos yra sukonstruotos kaip formalios, tai nereiškia, jog neprivaloma įrodinėti padarinių ir vertinti, kokią žalą gali sukelti galimai neteisingai įrašyti duomenys.

13.9. Jos (kasatorės) kaltė veikus su organizuota grupe buvo preziumuota, grindžiant ją prielaidomis, nes nenustatyta, koks buvo išankstinis pasirengimas, kieno naudai ji veikė, kas turėjo konkrečią pareigą išvežti automobilius iš Lietuvos Respublikos ir siekė išvengti mokesčių valstybei bei kokia jai buvo nauda iš tokio kitų asmenų veikimo. Nors esą buvo pasitelktas ne vienas asmuo, tačiau nuteista tik ji, kaip vienintelė vykdytoja, nors jos veikimas pavojingumu neprilygsta P. R. veikimui. Ji nepagrįstai nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kad inicijavo P. R., vykdančio susitarimą su R. D., veiksmus, nes ji nepažinojo P. R., nežinojo ir neprivalėjo žinoti teisės aktų, kuriuos vykdyti privalo muitinės pareigūnas P. R..

13.10. Teismai pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą atmesdami iš oficialios valstybės institucijos gautus duomenis apie tai, kad konkrečios transporto priemonės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Tai yra ir motyvacijos klaida, nes kaltei pagrįsti būtina įrodyti, kad tranzito, eksporto deklaracijose duomenys buvo neteisingi, o motyvas, jog duomenys to nepatvirtina, yra tik prielaida, kuria pagrįsta jos kaltė. Pirmosios instancijos teismas taip pat preziumavo jos kaltę perkeldamas jai akivaizdžiai suinteresuoto ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo P. R. veiksmus.

13.11. Neinformatyvius pokalbius telefonu teismai traktavo kaip jos kaltės įrodymą, nors proceso metu nebuvo tikrinamas neviešo pobūdžio priemonių taikymo ir duomenų gavimo teisėtumas. Neviešo pobūdžio priemonės jai buvo taikomos neproporcingai ilgai, tai suvaržė jos teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Teismai nevertino neviešo pobūdžio prievartos ir kontrolės priemonių sankcionavimo teisėtumo, taip pat netyrė, ar teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikės tokių veiksmų trukmės, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas.

13.12. Byloje buvo dirbtinai sukurtas organizuotos grupės požymis, siekiant pasunkinti jos teisinę padėtį ir kad būtų galima atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindais. Pripažinimas, kad veikė kartu su juo organizuota grupe, inicijavo jo piktnaudžiavimą tarnyba, yra nepagrįstas. Teismai jo parodymų kruopščiau netikrino, nors objektyvūs duomenys jo parodymų nepatvirtino. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė in dubio pro reo principą, BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas.

13.13. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalis bei pažeisdamas non bis in idem principą, nutarė atlikti dvigubą išieškojimą į valstybės biudžetą, t. y. nutarė iš jos konfiskuoti tą mokesčių sumą, kuri arba jau yra išieškota iš asmenų, kurie jiems priskaičiuotas baudas jau sumokėjo, arba toks išieškojimas, išieškojus jo dalį, yra tęsiamas toliau ir tikėtina, kad bus išieškota visa suma, kurią tie asmenys (nors nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn) privalo mokėti. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad mokesčiai valstybei yra sumokėti, kad tokios transporto priemonės teisėtai išleistos į ES Bendrijos muitų teritorijos laisvą apyvartą, tačiau nutarė iš jos konfiskuoti pinigų sumas, kurių ikiteisminiam tyrimui nustatyti nepavyko.

13.14. Teismai skirtingai sprendė, kas gi yra nusikalstamos veikos rezultatas – ar nesumokėti importo ir kiti mokesčiai, ar automobiliai, kurie teisėtai cirkuliuoja ES Bendrijos muitų teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas supainiojo nusikalstamos veikos dalyką su BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais „nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas“, nors pirmosios instancijos teismas pateikė teisingą išaiškinimą, kad teisėtai į Lietuvos Respubliką, o kartu ir į ES Bendrijos muitų teritoriją įvežti automobiliai negali būti pripažinti nei nusikalstamos veikos įrankiu, nei priemone, nei rezultatu. Ji (kasatorė) jokio neteisėto atlygio negavo, o jos, kaip muitinės tarpininkės, paslaugos, kartu ir UAB „K “ paslaugos buvo tinkamai apmokestintos ir nuo jų buvo mokami visi mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tinkamai nenustatė konfiskuotino turto sąvokos pagal BK 72 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Ji automobiliais nedisponavo, o importo ir kiti mokesčiai yra sumokėti ir (ar) tebemokami. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškintis, koks gi yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo, bet to nepadarė. Kadangi šioje byloje taip pat yra nuteistas ir juridinis asmuo – UAB „K “, taigi, ir jos atsakomybė galėtų būti ne daugiau nei subsidiarioji.

13.15. Neteisinga, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. R. (kuris jai nežinant atliko esminę dalį BK 200 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos objektyviųjų veiksmų) yra atleidžiamas ir nuo BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos galimybės konfiskuoti turtą, perduotą asmenims, nesantiems kaltinamaisiais konkrečioje baudžiamojoje byloje (nepatrauktiems baudžiamojon atsakomybėn BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme). P. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo suinteresuotumas pasireiškė dar ir tuo, kad jam nebuvo taikomos BK 72 straipsnio nuostatos.

14. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) prašo E. V. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

14.1. Apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų bei tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuri apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas išsamiai argumentavo, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad kasatorė kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 200 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

14.2. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir grįsdamas kasatorės kaltę rėmėsi P. R., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, parodymais ir kita bylos medžiaga. Tarp R. D. ir kasatorės užfiksuotas dažnas bendravimas, o jų pokalbiai liudija, kad kasatorė puikiai suvokė atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį, žinojo, kad pagal fiktyvius dokumentus prekės nebus išvežtos, telefonu, SMS žinutėmis aptarė su R. D. prekių neišvežimo klausimus, rengdama ir perduodama fiktyvius tranzitui, eksportui reikalingus dokumentus bendravo su R. D., o šis – su P. R..

14.3. Kasatorė, kaip muitinės tarpininko atstovė, atliko kaip organizuotos grupės narei jai skirtą užduotį, tai yra veiksmus, susijusius su tranzito, eksporto deklaracijų suklastojimu, prekių ir deklaracijų duomenų perdavimu nuteistajam R. D., kad pastarasis juos perduotų P. R. tranzito, eksporto procedūroms fiktyviai užbaigti, taip realizuodama bendrą bendrininkų tikslą, todėl kasatorė, atlikdama jai bendrininkų skirtą užduotį, tiesiogiai dalyvavo padarant nusikaltimus, nustatytus BK 200 straipsnio 1 dalyje, ir yra minėto nusikaltimo subjektas.

14.4. Teismas išsamiai argumentavo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 1 dalis) objektyviosios pusės požymio (didelės žalos valstybei) kasatorės veiksmuose buvimą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir šių veikų pavojingumo bei dėl tokių veikų įstatymo saugomiems gėriams padarytos arba kilusios žalos grėsmės, teismas vertino tai, kad šios veikos yra susijusios ne tik su neteisėtu transporto priemonių iš Lietuvos neišvežimu (tranzito, eksporto deklaracijų klastojimas ir panaudojimas), bet ir su siekiu legalizuoti transporto priemones (netikrų UAB „GE“ dokumentų pagaminimas ir realizavimas).

14.5. Teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų, byloje esantys įrodymai yra tiesiogiai susiję su bylai reikšmingomis aplinkybėmis, jų patikimumas buvo tikrinamas ir teisingumas buvo vertinamas teisme.

14.6. Naujos (2019 m. sausio 1 d.) redakcijos BK 200 straipsnio 1 dalis nepalengvina asmens, padariusio minėtą nusikalstamą veiką, teisinės padėties, o priešingai – ją pasunkina, nes įstatymo leidėjas kriminalizavo naują veiką (neteisėtą neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos), baudžiamoji atsakomybė už kurią iki šiol nebuvo nustatyta, o ne švelnina baudžiamąją atsakomybę už veikas, už kurias kasatorė buvo nuteista. Be to, naujos redakcijos BK 200 straipsnio 2 dalies (kuri atitinka ankstesnės redakcijos BK 200 straipsnio 1 dalį) sankcijoje nurodyta galimybė skirti už minėtą nusikalstamą veiką didesnę nei ankstesnės redakcijos sankcijoje (iki 8 metų) laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kasatorės nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusią BK 200 straipsnio 1 dalies 2003 m. gegužės 1 d. redakciją, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kasatorė nuteista už rengimąsi padaryti sunkų nusikaltimą – rengimąsi neteisėtai neišvežti iš Lietuvos Respublikos automobilio „Jaguar XF“, kurio vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (beje, šis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių tiek pagal ankstesnę BK 200 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal naują BK 200 straipsnio 2 dalies redakciją), todėl BK 21 straipsnio 1 dalies nuostatos teismo buvo taikytos pagrįstai.

14.7. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad neteisėtai neišvežtos prekės (transporto priemonės) yra nusikaltimo, nurodyto BK 200 straipsnio 1 dalyje, dalykas, tinkamai išaiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Nuteistosios E. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų ir teisės apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka (BPK 367, 369 straipsniai)

16. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

17. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos atskiros teismų nuosprendžiuose padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų nuosprendžių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

18. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtinta nuostata, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis, darytina išvada, kad kasacinio proceso paskirtis patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, tinkamai aiškino ir taikė BK bei BPK nuostatas. Tačiau kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjI1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-625/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-625/2012">2K-625/2012</a>).

19. Nuteistoji kasaciniame skunde kelia BK 200 straipsnio ir 220 straipsnio atribojimo klausimą bei teigia, kad teismai nukrypo nuo ultima ratio (baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė) principo, nes jai turėtų būti taikomos kitos teisinės atsakomybės rūšys (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 217 straipsnis), o ne baudžiamoji atsakomybė, taip pat nurodo, kad teismai netyrė neviešo pobūdžio priemonių taikymo teisėtumo klausimo, tačiau pažymėtina, kad šių klausimų E. V. apeliaciniame skunde nekėlė ir jie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, minėti klausimai, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko, todėl nenagrinėtini. Kasatorė taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismai nepasisakė dėl kitų asmenų (deklaruotų prekių (automobilių) savininkų, fizinių ar juridinių asmenų, nuosavybės teise disponavusių prekėmis (automobiliais), kurie turėjo pareigą išvežti prekes iš Lietuvos, bet neketino to daryti) teisinės atsakomybės. Pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

20. Be to, nuteistoji E. V. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis), todėl ši skundo dalis nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo (BPK 369 straipsnis).

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, parodymų patikimumo

21. Kasatorė skunde teigia, kad teismai tinkamai neištyrė ir neįvertino visų baudžiamosios bylos duomenų, netaikant tinkamų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo kriterijų, be to, kruopščiai netikrino ir netinkamai vertino P. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, kurių nepatvirtino objektyvūs bylos duomenys.

22. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

23. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).

24. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje analizuodamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, savo išvadas grindė E. V., R. D. parodymais, P. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, parodymais, liudytojų R. M., V. F., D. B., A. P., I. K., M. B., T. S. parodymais, tarnybiniais pranešimais, eksporto ir tranzito deklaracijomis, Vilniaus teritorinės muitinės sprendimais dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, pokalbių išklotinėmis ir kt. Būtent šių įrodymų visumos pagrindu buvo motyvuotai paneigtos E. V. iškeltos versijos. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, išdėstė išsamius E. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, perskaitęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės raštą dėl transporto priemonių vykdymo, ištyręs papildomai pateiktus dokumentus (prašymus dėl informacijos pateikimo, Kauno teritorinės muitinės atsakymą dėl informacijos pateikimo), o vėliau atnaujinęs įrodymų tyrimą, apklausęs nuteistuosius R. D., E. V., specialistę R. D., kaip liudytojas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinių muitinių atstoves D. B., V. F., R. M., konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų, pripažindamas E. V. kalta, nepadarė, tačiau pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo, laikino nuosavybės teisių apribojimo ir dėl proceso išlaidų priteisimo. Išanalizavęs bylos įrodymų turinį, palyginęs iš skirtingų šaltinių gautą informaciją, sugretinęs faktus teismas nuosprendyje motyvuotai paaiškino, kokiais įrodymais ir kodėl remiasi ar juos atmeta. Nuosprendyje nurodyti argumentai dėl įrodymų pakankamumo E. V. kaltumui pagrįsti yra išsamūs, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, kurios buvo nustatytos išnagrinėjus kasacinį skundą, bus pasisakyta vėliau.

26. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai kruopščiai netikrino ir netinkamai vertino P. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, kurių nepatvirtino objektyvūs bylos duomenys, atmestini.

27. BK 39¹ straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymas, nes BPK nuostatos to nedraudžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44/2014">2K-44/2014</a>). Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>). Kartu kasacinės instancijos teismas priimtose nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017). Nagrinėjamoje byloje teismai išsamiai išanalizavo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį P. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, atsižvelgė į minėto asmens procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jo parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais ir padarė išvadas, kad P. R. parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Nustatyta, kad išsamius ir nuoseklius parodymus P. R. davė viso proceso metu, nuo proceso pradžios. Tokios aplinkybės paneigia kasatorės argumentą, kad, siekiant atleisti P. R. nuo atsakomybės, byloje buvo dirbtinai inkriminuota organizuota grupė.

28. Taip pat pažymėtina, kad liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismai grindė E. V. kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šiuos nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleisto P. R. parodymus patvirtino eksporto ir tranzito deklaracijos, kurias surašė E. V., o užbaigė P. R.; R. D. parodymai apie tai, kad E. V. surašytas tranzito ir eksporto deklaracijas jis perduodavo P. R., kad nė vienas iš automobilių nebuvo pristatytas į muitinę ir išgabentas; telekomunikacijos tinklais gauta informacija; elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei pokalbių išklotinės. Teismai skundžiamuose nuosprendžiuose įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, priimtuose nuosprendžiuose išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie įrodymai pagrindžia E. V. kaltumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymų vertinimas atitiko visus išdėstytus reikalavimus: parodymai pripažinti įrodymais atsižvelgiant į tai, kad jie patikrinti procesiniais veiksmais, yra nuoseklūs, konkretūs ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, teisiamieji ir gynėjai turėjo galimybę pateikti P. R. klausimus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismai, vertindami P. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, laikėsi teismų praktikoje suformuotų reikalavimų ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Kartu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas P. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, kartu detaliai atsakė ir į apeliacinio skundo argumentus (apeliacinės instancijos teismo nutarties 66–72 punktai).

29. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismai pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą atmesdami iš oficialios valstybės institucijos gautus duomenis apie tai, kad konkrečios transporto priemonės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

30. Kaip matyti iš teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių, muitinės procedūros buvo įformintos ir užbaigtos fiktyviai, automobiliai – ne Bendrijos prekės – po muitinės tranzito, eksporto procedūrų užbaigimo liko Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai. Tik po Muitinės kriminalinės tarnybos atlikto tyrimo ir priimtų spendimų dėl mokestinės prievolės muitinėje atsiradimo muitinės procedūrų vykdytojams, kurie ir buvo atsakingi už automobilių išvežimą, už šias prekes buvo apskaičiuoti importo, kiti mokesčiai, paskirtos baudos. Taigi, duomenys apie tai, kad minėti automobiliai, sumokėjus mokesčius ir paskyrus baudas, buvo išleisti į laisvą Europos Sąjungos Bendrijos rinkos apyvartą, negali paneigti byloje nustatytos aplinkybės, kad transporto priemonės tranzito ar eksporto deklaracijose, kurių klastojimas inkriminuotas kasatorei, nurodytais terminais iš Lietuvos Respublikos neišvyko į paskirties įstaigą, o muitinės procedūros buvo užbaigtos fiktyviai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai atsakė į analogišką apeliacinio skundo argumentą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 74–77 punktai), todėl šioje nutartyje detalesni argumentai nekartojami.

31. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų teismų nuosprendžių turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų nepagrįsti.

Dėl BK 200 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjekto

32. Kasaciniame skunde nurodoma, kad E. V., būdama muitinės tarpininkė, negali atsakyti už neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kuri pagal tranzito arba eksporto dokumentus turi būti išvežta iš Lietuvos Respublikos, nes neturi tokios pareigos. Todėl, kasatorės manymu, teismai be pagrindo išplėtė specialiojo subjekto ribas ir netinkamai pritaikė BK 200 straipsnio 1 dalį.

33. BK 200 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos vykdytoju laikomas asmuo, tiesiogiai realizavęs visus ar bent dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytų požymių (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ3LTcxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-247-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-247-719/2019">2K-247-719/2019</a>, 2K-194-895/2015), BK 200 straipsnyje nustatyto nusikaltimo vykdytoju laikytinas asmuo, kuris iš Lietuvos Respublikos neišvežė minėtų prekių ar produkcijos. Nustačius, kad nusikalstamą sumanymą neišvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos realizavo keletas asmenų, jie laikytini bendravykdžiais (BK 24 straipsnio 3 dalis), jei savo bendra veika realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių (mutatis mutandis kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-511/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ3LTcxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-247-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-247-719/2019">2K-247-719/2019</a>, 2K-295-719/2018, 2K-269-648/2017).

34. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad šios nusikalstamos veikos subjektas pirmiausia yra tas, kuris pagal savo turimus įgaliojimus privalo užtikrinti pareigos išvežti prekes pagal tranzito ar eksporto procedūrą įvykdymą (pvz., įmonės vadovas, prekių gabentojas ar kitas atsakingas darbuotojas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a>).

35. Atsižvelgiant į tai, kad objektyviai BK 200 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika pasireiškia neveikimu, t. y. minėtų prekių ar produkcijos neteisėtu neišvežimu iš Lietuvos Respublikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.???2K-306/2014), subjekto požymių aiškinimas turi būti grindžiamas baudžiamosios atsakomybės už neveikimą sąlygomis, be kita ko, kad baudžiamoji atsakomybė už neveikimą kyla, jei nustatyta teisinė pareiga veikti (pagal atitinkamus norminius aktus, profesiją, tarnybines pareigas ir kt.). Atitinkamai baudžiamoji atsakomybė už neveikimą turi būti susijusi su subjekto požymiais, kurie yra aiškinami atsižvelgiant į konkretaus inkriminuojamo BK straipsnio dispoziciją. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnio sudėtį vykdytojui, be bendrųjų subjekto požymių, būtini ir specialūs subjekto požymiai, kiti bendrininkai, neturintys tokių specialių požymių, gali būti pripažįstami organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais, bet ne nusikalstamos veikos vykdytojais (mutatis mutandis kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2011). Neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos baudžiamosiose bylose kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad prekių neišvežimas dažnai yra susijęs su tokiais veiksmais, kaip prekių iškrovimas ar sukeitimas, gabenimas nenustatytu maršrutu arba gabenimo nustatytu maršrutu imitavimas, dokumentų klastojimas ir jų pateikimas, poveikis muitinės pareigūnams, tarnybinis piktnaudžiavimas tikrinant krovinį arba patvirtinant tranzito ir eksporto procedūrų pabaigimą ir pan. Bet kuris fizinis asmuo, atliekantis tokius ar panašius veiksmus ir suprantantis, kad šie veiksmai atliekami tam, kad prekės nebūtų išvežtos iš Lietuvos Respublikos, taip pat gali būti pripažintas kaltu pagal BK 200 straipsnį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokiais atvejais spręstina, kokios rūšies bendrininkavimo požymius atitinka šie veiksmai – vykdytojo, padėjėjo ar kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a>).

36. Iš teismų praktikos matyti, kad taikant BK 200 straipsnį vykdytoju paprastai pripažįstamas bendrovės, kuri yra sąlyginio neapmokestinimo procedūros vykdytoja, vadovas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a>). Kiti asmenys gali būti pripažinti BK 200 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos vykdytojais, kai byloje nustatoma, kad šis asmuo turėjo teisinę pareigą išvežti prekes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008). Kaip jau minėta, bendrininkai, neturintys tokios pareigos, gali būti pripažįstami organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais, o tam tikrais atvejais, bendravykdžiais. Taigi, neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos vykdytoju laikytinas ne bet kuris prekių tranzito arba eksporto procese dalyvaujantis asmuo, o tik tas, kuris pagal savo turimus įgaliojimus privalo užtikrinti pareigos išvežti prekes įvykdymą.

37. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar muitinės tarpininkas, dalyvavęs neteisėtai neišvežant prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, gali būti pripažintas BK 200 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos vykdytoju.

38. Pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnį Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnyje, turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens vardu ir interesais arba savo vardu, tačiau kito asmens interesais; 2) Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens arba savo vardu, tačiau kito asmens, kuris Reglamento (ES) Nr. 952/2013 170 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais neprivalo būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, interesais. Pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnį muitinės tarpininko funkcijos yra laikomos atstovavimu muitinėje: toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesio­ginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais.

39. Atsižvelgus į tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad muitinės tarpininkas gali būti pripažintas BK 200 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos vykdytoju tokiais atvejais, kai jis atlieka ne tik muitinės tarpininko funkcijas, bet turi įgaliojimus atlikti ir papildomus veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip pareigos išvežti prekes turėjimas ir jos nevykdymas. Atitinkamai, jei baudžiamojoje byloje nustatyta, kad muitinės tarpininkas buvo įgaliotas atlikti tik muitinės formalumus (pavyzdžiui, pagal jam pateiktus duomenis (dokumentus) įforminti tranzito ar eksporto procedūras) ir, iš anksto žinodamas apie neteisėtus ketinimus neišvežti prekių, sąmoningai pateikė melagingus duomenis muitinei, jis nelaikytinas neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos vykdytoju. Atsižvelgiant į jo tyčinių veiksmų pobūdį, jis gali būti pripažįstamas BK 200 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padėjėju, organizatoriumi arba kurstytoju.

40. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. V. (buvusios Š.) įmonė buvo registruota kaip muitinės tarpininkė, išduotas muitinės tarpininko registravimo liudijimas, taip pat sudaryta Tranzito deklaracijų bei kitos informacijos, susijusios su tranzito procedūros vykdymu, pateikiamų naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos priemonėmis, pateikimo, priėmimo ir tikrinimo sutartis (pavyzdžiui, 30 t., b. l. 10). Su užsakovais E. Š. įmonė sudarydavo Muitinės tarpininkavimo paslaugų sutartis, pagal kurias muitinės tarpininkas kaip tiesioginis užsakovo atstovas muitinėje atlikdavo dokumentų parengimo ir pateikimo muitinei veiksmus, taip pat kitus, pavyzdžiui, užsakovo informavimo veiksmus (pavyzdžiui, turėjo pranešti apie trūkstamus duomenis, informuoti dėl duomenų neatitikimo ir pan.) (18 t., b. l. 59–63). Iš byloje esančių Muitinės tarpininkavimo paslaugų sutarčių matyti, kad muitinės tarpininkas užsakovo pageidavimu galėjo teikti ir ekspedicines paslaugas (įskaitant krovinių pervežimą), tačiau tik pagal atskirai sudarytą sutartį (18 t., b. l. 60). Pažymėtina, kad tokiu atveju, t. y. jei būtų sudaryta prekių ar produkcijos vežimo sutartis, muitinės tarpininkas galėtų būti laikomas atliekančiu vežėjo funkcijas (CMR konvencijos 17 straipsnis). Tačiau iš byloje esančių su tranzito procedūromis susijusių dokumentų ir liudytojų parodymų matyti, kad E. V. (buvusi Š.), kaip muitinės tarpininkė, buvo atsakinga tik už dokumentų (deklaracijų) parengimą atitinkamoms muitinės procedūroms ir jų pateikimą muitinės elektroninėje sistemoje MDAS. Tik tokios byloje nustatytos E. V. (buvusios Š.) pareigos ir jas vykdant atlikti veiksmai neleidžia teigti, kad jai buvo nustatyta teisinė pareiga išvežti prekes iš Lietuvos Respublikos.

41. Išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. V. pagal byloje nustatytus jos kaip muitinės tarpininkės atliktus veiksmus negali būti pripažinta BK 200 straipsnyje nurodyto nusikaltimo vykdytoja.

42. Kvalifikuojant E. V. veiką aktualu ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra konstatuotas BK 200 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Konstatavus nusikaltimo padarymą organizuota grupe, visi jame dalyvavę bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais, tačiau tai nereiškia, kad byloje neturi būti nustatytas vykdytojas, atitinkantis specialiojo subjekto požymius (jei tokie įtvirtinti) ir realizavęs visus ar bent dalį objektyviųjų padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių (atitinkamai objektyviųjų BK 200 straipsnyje nurodytos veikos požymių). Atsižvelgiant į tai, būtina konstatuoti, ar nagrinėjamoje byloje yra nustatytas asmuo, atitinkantis BK 200 straipsnio nurodyto nusikaltimo subjekto požymius.

43. Byloje nustatyta, jog E. V., veikdama pagal susitarimą su R. D. ir atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės muitinės pareigūnu P. R., kaip muitinės tarpininkės UAB,,K “ atstovė, pasinaudodama šios įmonės turimomis prisijungimo prie muitinės duomenų apdorojimo sistemos priemonėmis, suformuodama tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį, suklastojo teismų nuosprendžiuose nurodytas deklaracijas ir fiktyviai įformino muitinės procedūras, kurios tvirtino, kad dokumentuose įrašytos prekės – automobiliai – bus išvežtos iš Lietuvos, nors visi bendrininkai žinojo, kad prekių savininkai net nesiruošia jų išgabenti. Po to ji, inicijuodama teismų sprendimuose išvardytų suklastotų deklaracijų pateikimą muitinės įstaigai, kur būtų fiktyviai įformintas prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos, perduodavo tokių prekių ir deklaracijų duomenis R. D., kad jis, vykdydamas susitarimą, juos perduotų vykdytojui P. R.. P. R., dirbdamas (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste inspektoriumi, koordinuojamas R. D. ir atlikdamas jam priskirtą vaidmenį, duomenų apdorojimo sistemose – Naujojoje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje fiktyviai atvaizduodavo R. D. jam iš anksto nurodytų prekių, kurios pagal muitinės tarpininko inicijuotas muitinės procedūras privalėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, muitinės procedūrų užbaigimą, fiksuojant, kad šios prekės per kelio postą išgabentos iš Lietuvos Respublikos, nors faktiškai per Kelio postą jos nebuvo gabenamos. P. R., vykdydamas susitarimą su R. D., žinodamas, kad automobiliai į kelio postą net nebus pristatyti, NCTS sistemos priemonėmis inicijuodavo tranzito procedūrų užbaigimą: patvirtindamas, kad deklaruojamos prekės pateiktos muitinei. Nors automobiliai ir puspriekabės nebuvo pristatyti į paskirties įstaigos Kelio postą, jis NCTS sistemoje pažymėdavo, kad tranzito procedūra pagal tranzito deklaracijas tinkamai užbaigta. Jis prekėms parinkdavo būseną,,Atvyko“, kurią vėliau pakeisdavo į,,Gabenimas užbaigtas“. Taip jis, suformuodamas tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį bei atspausdindamas šias deklaracijas, suklastojo tikrus dokumentus – tranzito deklaracijas, kurias savo darbo vietoje pateikdavo muitinei, patvirtindamas, kad prekės yra išgabentos iš Lietuvos Respublikos.

44. Nustatę tokias aplinkybes, teismai padarė neteisingą išvadą, kad tokiu būdu E. V., kaip vykdytoja veikdama organizuota grupe kartu su organizatoriumi R. D. ir vykdytoju P. R., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės, per valstybės sieną neteisėtai iš Lietuvos Respublikos neišvežė ne iš Europos Sąjungos valstybių įvežtų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų prekių – transporto priemonių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šios E. V. veikos taip pat buvo kvalifikuotos kaip tikrų dokumentų – tranzito ar eksporto procedūras patvirtinančių deklaracijų suklastojimas ir šių žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, padarant didelę žalą valstybei. Dėl tinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo bus pasisakyta vėliau šioje nutartyje.

45. Nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad bent vienas iš organizuotos grupės narių atitiko BK 200 straipsnyje nurodytos veikos subjekto specialiuosius požymius. Organizatoriumi pripažintas R. D. inkriminuotų veikų metu buvo UAB „S“ muitinės sandėlio vadovas, ir bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad muitinės sandėlio vadovas turėjo pareigą išvežti minėtas prekes iš Lietuvos. Tokios pareigos neturėjo ir muitinės pareigūnas P. R.. Nors nagrinėjamoje byloje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisinės padėties klausimas nesprendžiamas, išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką muitinės pareigūnas, fiktyviai patvirtinantis tranzito ar eksporto procedūros užbaigimą, paprastai laikomas neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos padėjėju (BK 24 straipsnio 6 dalis, 200 straipsnio 1 arba 2 dalis). Taip pat tokio pobūdžio bylose sprendžiama ir dėl piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) muitinės pareigūnui inkriminavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2008, 2K-306/2014, 2K-220/2014).

46. Nagrinėjamoje byloje juridiniai asmenys, atsakingi už muitinės procedūrų teisingą įforminimą ir jų įvykdymą, teismų yra nustatyti. Šie asmenys dėl muitinės procedūrų pažeidimo, neišvežant šioje byloje inkriminuotų ne Bendrijos prekių, ir dėl nesumokėtų mokesčių buvo patraukti atsakomybėn mokesčių administravimo tvarka, sumokėjo jiems paskirtas baudas ir mokesčius valstybei už faktiškai importuotas transporto priemones (arba tam tikrais atvejai mokesčius sumokėjo jų garantai) (39 t., b. l. 80–83, 86–92). Ikiteisminio tyrimo metu atskiriems šių juridinių asmenų darbuotojams dėl veiksmų, susijusių su nagrinėjama byla, buvo pareikšti įtarimai pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, jog minėti asmenys nepadarė veikų, turinčių nusikalstamos veikos, nurodytos BK 200 straipsnyje, požymių (23 t., b. l. 69–75). Iš apeliacinės instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas sprendė, jog mokestinės, o ne baudžiamosios (jei būtų nustatytas pagrindas taikyti tokią atsakomybę) atsakomybės juridiniams asmenims (jų vadovams), atsakingiems už muitinės procedūrų teisingą įforminimą ir jų įvykdymą, pritaikymas nelaikytinas kliūtimi baudžiamojon atsakomybėn traukti kitus, susijusius su prekių neišvežimu iš Lietuvos, asmenis.

47. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 24 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamasis įstatymas nenustato bendrininkavimo galimybės tik su mokestine ar administracine tvarka nubaustu asmeniu. Tokie asmenys baudžiamojoje byloje, be jiems pareikšto atitinkamo kaltinimo, negali būti pripažįstami bendrininkais. Šiuo aspektu aktualu, kad baudžiamojoje byloje bendrininkavimas reiškia ne paprastą kelių asmenų veikimą kartu, o bendrininkavimą būtent BK nurodyta prasme. Jei byloje yra nenustatytas bendrininkas (be kita ko, vykdytojas), kaltininkui, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti inkriminuojamas bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ3LTcxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-247-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-247-719/2019">2K-247-719/2019</a>). Tačiau tokiu bendrininkavimu kasatorė nebuvo kaltinama. Atskirose sprendimų dalyse teismai mini faktinius prekių savininkus, atsakingus už muitinės procedūrų vykdymą asmenis, mokesčių išvengti siekiančius asmenis, kurių interesais galėjo veikti organizuota grupė, taip pat nurodomi nustatyti juridiniai asmenys – mokestinės naudos gavėjai. Pažymėtina, kad sprendimuose minimi ir nenustatyti asmenys, tačiau bylos aplinkybės neleidžia spręsti, apie kokius nenustatytų asmenų vaidmenis vykdant nusikalstamas veikas yra pasisakoma teismų sprendimuose.

48. Nustačius, kad E. V. buvo inkriminuotas veikimas organizuota grupe su asmenimis, kurie, kaip ir ji pati, neatitinka pirmiau išdėstytų BK 200 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymių, byla pagal kaltinimus padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 200 straipsnio 1 dalyje, jai nutrauktina. Įvertinus tai, kad byla nagrinėjama pagal nuteistosios kasacinį skundą dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, išplėstinė teisėjų kolegija dėl kitiems asmenims ne baudžiamojo proceso tvarka taikytų teisinių priemonių teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

49. Pagal BPK 376 straipsnį teismas, nustatęs, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.

50. Bendrovei UAB „K “ kaltinimai buvo pateikti ir ji buvo nuteista kaip juridinis asmuo UAB „K“, atstovaujama direktorės E. V., kuri, dirbdama UAB „K “, turėjo teisę jai atstovauti ir veikė jos naudai. Taigi, nutraukus bylą nuteistajai E. V., nuteistai bendrovei UAB „K “ byla dėl atitinkamų kaltinimų pagal BK 200 straipsnio 1 dalį taip pat nutraukiama.

51. Byloje nustatyta, kad R. D., nepadavęs kasacinio skundo nagrinėjamoje byloje, yra nuteistas už veiką, kurią įvykdė kartu su E. V., būtent, pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilį „Jaguar XF“). R. D. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, „Infiniti M35“, puspriekabių „Kogel SN24“ neteisėtu neišvežimu); BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilių „Dodge Ram“, „Lexus RX400H“, „Dodge Stratus“, „Porsche 911“, „Toyota Highlander“, „Volkswagen Passat“ neteisėtu neišvežimu) ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“, „Subaru Impreza“, „Lexus RX400“ neišvežimu). Šiais atvejais su E. V. inkriminuotais nusikaltimais yra susijusios ne visos veikos, o tik 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ neišvežimas, 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio „Porsche 911“ neišvežimas ir 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“ ir „Lexus RX400“ neišvežimas. Taigi, nustačius, kad tikrinant E. V. nuteisimo pagal BK 200 straipsnyje nurodytą veiką teisėtumą buvo konstatuota, kad šis baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, R. D. byla dėl veikų, padarytų bendrininkaujant su E. V., taip pat nutraukiama. R. D. nuteistas ir už kitas veikas, kvalifikuotas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, tačiau šios veikos padarytos su kitais bendrininkais, taip pat ir asmenimis, nenustatytais ikiteisminio tyrimo metu. Nesant nuteistojo R. D. kasacinio skundo dėl šių veikų nepasisakoma.

52. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai, kvalifikuodami E. V. veiką, taikė netinkamą BK 200 straipsnio 1 dalies redakciją (2003 m. gegužės 1 d. redakciją), nes turėjo taikyti naujesnę, atsakomybę švelninančią BK 200 straipsnio 1 dalies redakciją (2019 m. sausio 1 d. redakciją). Pripažinus, kad byloje nenustatytas BK 200 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektas, turintis specialių požymių, ir dėl to E. V. ši bylos dalis nutrauktina, šio kasacinio skundo argumento nagrinėjimas neteko procesinės prasmės.

53. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas BK 72 straipsnio taikymas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimo taikymas byloje pagrįstas išimtinai E. V. ir R. D. nuteisimu pagal BK 200 straipsnį. Pirmiau nurodytais motyvais pripažinus, kad kasatorei negalėjo būti inkriminuota BK 200 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, sprendimas konfiskuoti transporto priemonių vertę taip pat naikintinas. Toks pat sprendimas yra priimamas ir nuteistojo R. D. atžvilgiu dėl konfiskuotinų transporto priemonių, susijusių su veikomis, padarytomis kartu su E. V., vertės.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

54. Kasaciniame skunde nuteistoji E. V. teigia, kad teismai nepagrįstai nuteisė ją pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį neanalizuodami minėtų veikų didelės žalos kriterijaus aspektu.

55. Kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, t. y. sukeliami tam tikri padariniai visuomenės saugomų vertybių srityje. Įstatymų leidėjas tam tikrų veikų sudėtis apibrėžė kaip materialiąsias, kaip būtiną veikos sudėties požymį įtvirtindamas padarinių atsiradimą. BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas yra neteisėta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika srityje, kuri priklauso jo kompetencijai ir yra būtina tarnybos interesams užtikrinti, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ar viršijant įgaliojimus. Piktnaudžiavimo, nurodyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas. Kaip jau minėta, BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju, konstatuojant BK 228 straipsnyje nurodytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai.

56. BK 228 straipsnyje 1 dalyje nustatyti padariniai – didelė žala – gali būti tiek turtinio, tiek kitokio pobūdžio. Teismų praktikoje dažni atvejai, kai didelė žala padaroma valstybei, jos institucijoms dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pažeidimo, valstybės tarnybos diskreditavimo, jos autoriteto sumenkinimo ir pan. Kiekvienu konkrečiu piktnaudžiavimo atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, nusikalstamos veikos trukmę, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui, įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2012">2K-232/2012</a>, 2K-7-335/2013).

57. Pagal įstatymus ir kitus teisės aktus Lietuvos Respublikos muitinė yra atsakinga už prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimą, importo ir eksporto muitų ir mokesčių, taip pat importo ir eksporto draudimų, apribojimų ir kontrolės priemonių taikymą. Tai yra labai svarbi Lietuvos valstybės ekonomikos ir finansų sritis. Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento nuostatais bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Muitinės funkcijas vykdantys pareigūnai yra valstybės tarnautojai, kuriems patikėta svarbi valstybės veiklos sritis. Savo funkcijas valstybė taip pat gali tam tikra apimtimi vykdyti per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas – vykdo viešąjį administravimą ir (arba) teikia viešąsias paslaugas. Muitinės tarpininkai, tiesiogiai ar netiesiogiai atstovaudami asmenims muitinėje ir atlikdami muitinės formalumus, užtikrina nustatytų muitinės procedūrų teisingą vykdymą, taip prisideda prie Bendrijos narių rinkos apsaugos ir nustatytų mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą.

58. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. V., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turintis atsakingus administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje, kaip muitinės tarpininkė, įformino transporto priemonių fiktyvias tranzito, eksporto deklaracijas, žinodama, kad transporto priemonių neketinama išgabenti iš Lietuvos Respublikos, suprasdama, kad šių dokumentų pagrindu bus inicijuotas šių procedūrų fiktyvus užbaigimas. E. V., privalėdama pagal pareigas užtikrinti nustatytų muitinės procedūrų teisingą vykdymą, siekiant apsaugoti Bendrijos narių rinką ir nustatytų mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą, savo veiksmais sumenkino muitinės tarpininko veiklai valstybės paskirtų muitinės tarpininko funkcijų patikimumą, muitinės tarpininko veiklos prestižą, veikė priešingai valstybės interesams, dėl to valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala, kuri aptarta nuosprendžiuose aprašant E. V. padarytos BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos faktines aplinkybes. Teismai, remdamiesi byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstė išsamius argumentus, kuriuose nurodė teisingus vertinamuosius kriterijus ir jų pagrindu pripažino piktnaudžiavimo objektyviosios pusės požymio (didelės žalos valstybei) E. V. veiksmuose buvimą.

59. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. E. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tranzito, eksporto ir importo deklaracijų klastojimą ir panaudojimą bei netikrų UAB „GE“ dokumentų pagaminimą ir realizavimą. Šie jos veiksmai visiškai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį. Sutiktina su kasatorės argumentu, kad baudžiamoji teisė nėra formali, todėl visais atvejais būtina įvertinti konkretų veikos pavojingumą baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, taip pat ir formaliose nusikalstamų veikų sudėtyse. Tačiau pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (E. V. atlikti veiksmai buvo nevienkartiniai, neatsitiktinio pobūdžio, atlikti pagal išankstinį susitarimą su kitais bendrininkais) nėra jokio pagrindo E. V. veiksmų laikyti nepavojingais baudžiamosios teisės prasme. Didesnį veikos pavojingumą patvirtina ir nusikaltimo dalykas – oficialios tranzito, eksporto ir importo deklaracijos. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde, ginčijant E. V. nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, didelės žalos požymis nepagrįstai sutapatinamas su baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinąja sąlyga, darant prielaidą, kad E. V. atlikti veiksmai įrašant neteisingus duomenis į oficialius dokumentus nėra pavojingi baudžiamojo įstatymo požiūriu. Didelės žalos požymis yra kito BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymis, kuris E. V. šioje byloje neinkriminuotas.

60. Nepagrįstas kasatorės teiginys, kad jos pripažinimą kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį lėmė neteisingas jos nuteisimas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį. E. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteista nustačius jos veiksmuose visus būtinuosius šių nusikaltimų sudėčių požymius (pavojingą veiką, įstatymo reikalaujamą kaltės formą – tiesioginę tyčią, o BK 228 straipsnio 1 dalies atveju – ir padarinius (didelę žalą) bei specialiojo subjekto požymį). Tai yra E. V. padarytos savarankiškos nusikalstamos veikos, už kurias jai pagrįstai pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad šiuo sprendimu konstatuotas netinkamas BK 200 straipsnio 1 dalies taikymas, pripažinus, jog teismai netinkamai nustatė šios nusikalstamos veikos subjekto požymius, nepaneigia E. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo.

61. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, konstatuotina, jog teismai padarė pagrįstas išvadas dėl E. V. kaltės suklastojus dokumentus bei šiuos dokumentus panaudojus, taip pat piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir šias veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Įvertinus byloje nustatytų konkrečių bendrininkų veiksmų siekiant nusikalstamo tikslo pobūdį, nusikalstamų veikų mechanizmo sudėtingumą, bendrininkų organizuotumo lygį, jų pasiskirstymą vaidmenimis, darytina išvada, kad organizuotos grupės požymis E. V. taip pat inkriminuotas pagrįstai.

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnių instancijų teismai, vertindami kasatorės E. V. veiką, netinkamai taikė BK 200 straipsnio 1 dalį ir BK 72 straipsnį. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas konstatuojamas ir už tas pačias veikas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį nuteistų juridinio asmens UAB „K “ ir R. D. atžvilgiu. Dėl to žemesnių instancijų teismų sprendimai yra keičiami. Nutraukusi bylą dėl atitinkamų kaltinimų pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, išplėstinė teisėjų kolegija iš naujo paskiria galutinę subendrintą bausmę, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinusi už kitas nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtas bausmes. Pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad E. V. ir R. D. taikytinas BK 75 straipsnyje nurodytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas kartu su pareigomis ir baudžiamojo poveikio priemone, paskirtomis žemesnių instancijų teismų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendį.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis dėl E. V. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (už veikas, susijusias su 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ neteisėtu neišvežimu; 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio „Porsche 911“ neteisėtu neišvežimu; 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“, „Lexus RX400“ neteisėtu neišvežimu); pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“) ir šias bylos dalis nutraukti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis dėl juridinio asmens UAB „K “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (už veikas, susijusias su 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ neteisėtu neišvežimu; 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio „Porsche 911“ neteisėtu neišvežimu; 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“, „Lexus RX400“ neteisėtu neišvežimu); pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“) ir šias bylos dalis nutraukti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis dėl R. D. nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“) ir šią bylos dalį nutraukti.

Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžių aprašomųjų dalių pašalinti aplinkybę, kad R. D. neteisėtai neišvežė automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ (2010 m. spalio 14 d.), „Porsche 911“ (2010 m. gruodžio 9 d.) ir „BMW X6“, „Lexus RX400“ (2010 m. gruodžio 17 d.), panaikinant nuosprendžių dalis, kuriomis R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už šių automobilių neteisėtą neišvežimą.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš E. V., uždarosios akcinės bendrovės „K “ ir R. D. buvo konfiskuota transporto priemonės „BMW M6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 45 872,62 Eur: iš R. D. išieškant 20 000 Eur, E. V. – 15 000 Eur, o iš uždarosios akcinės bendrovės „K “ – 10 872,62 Eur valstybės naudai.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo E. V., R. D. ir juridiniam asmeniui UAB „K “.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, E. V. paskirtas bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ neteisėtu neišvežimu; veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio „Porsche 911“ neteisėtu neišvežimu; veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“, „Lexus RX400“ neteisėtu neišvežimu), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pažymos, serija GED-KN1, Nr. 0000051, ir importo deklaracijos Nr. 10LTKR1000IM0011F5 pagaminimo ir realizavimo); pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagaminant ir realizuojant netikrą importo deklaraciją Nr. 10LTKR1000IM0011F5) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų UAB „GE“ dokumentų, skirtų UAB G, pagaminimo ir realizavimo) subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirti E. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktus ir E. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, kartu su pareigomis ir baudžiamojo poveikio priemone, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, UAB „K “ paskirtas pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ neteisėtu neišvežimu; veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio „Porsche 911“ neteisėtu neišvežimu; veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“, „Lexus RX400“ neteisėtu neišvežimu), pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pažymos, serija GED-KN1, Nr. 0000051, ir importo deklaracijos Nr. 10LTKR1000IM0011F5 pagaminimo ir realizavimo) ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagaminant ir realizuojant netikrą importo deklaraciją Nr. 10LTKR1000IM0011F5) bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirti UAB „K “ galutinę subendrintą bausmę – 1300 MGL (48 945,78 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. D. paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. rugsėjo 20 d. automobilio „Ford Expedition“ neteisėtu neišvežimu; veika, susijusi su 2010 m. spalio 2 d. automobilių „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz S550“ neteisėtu neišvežimu; veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilio „Infiniti M35“, veika, susijusi su 2010 m. spalio 19 d. automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu; veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilių „Dodge Ram“, „Lexus RX400H“, „Dodge Stratus“, „Toyota Highlander“, „Volkswagen Passat“ neteisėtu neišvežimu, veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilio „Subaru Impreza“ neišvežimu, veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 21 d. automobilio „Lexus GS430“ neteisėtu neišvežimu); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių „DAF XF95 430“, „Audi S3“, „BMW M6“, puspriekabių „Kogel SN24“ neteisėtu neišvežimu; veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio „Porsche 911“ neteisėtu neišvežimu; veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių „BMW X6“, „Lexus RX400“ neteisėtu neišvežimu); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilio „Jaguar XF“) ir pagal BK 227 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirti R. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktus ir R. D. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, kartu su pareigomis ir baudžiamojo poveikio priemone, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu.

Palikti nepakeistas kitas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Dalia Bajerčiūtė

Arvydas Daugėla

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė