Baudžiamosios bylos Nr. 1-160-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20708-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8;
1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 8 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, teistas:
1. 2006 m. kovo 9 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto (bausmę atlikęs);
2. 2006 m. kovo 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (bausmę atlikęs);
3. 2010 m. vasario 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 MGL bauda;
4. 2014 m. sausio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme ir 10 MGL bauda,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
D. A. 2017 m. balandžio 30 d., apie 17 val. 20 min., Prienuose, Vytauto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį HYUNDAI ACCENT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,82 promilių etilo alkoholio). Tokie D. A. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.
Apklaustas įtariamuoju D. A. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 97-98, 103-104), kad 2017 m. balandžio 30 d. su savo drauge A. K. svečiavosi pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Būnant pas ją namuose, apie 14.00 val., keturiese išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį ir du butelius po 1 l talpos alaus. Išgėrus alkoholį važiavo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuojant jis vairavo 2017 m. balandžio 29 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš S. Š. įsigytą lengvąjį automobilį HYUNDAI ACCENT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada jo neturėjo. Atvažiavus į Prienų miestą, Vytauto gatvėje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, jis į alkoholio kiekio matuoklį įpūtė 1,73 promilių, dėl to buvo nušalintas nuo vairavimo ir sulaikytas 48 valandoms. Dėl to, kad būdamas girtas vairavo automobilį labai gailisi, ateityje prižada daugiau taip nesielgti, taip pat prižada esant galimybei įgauti teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Papildomai parodė, kad 2017 m. balandžio 29 d., apie 23.30 val. internetiniame tinklalapyje Autogidas rado skelbimą apie parduodamą automobilį HYUNDAI ACCENT. Tą pačią minutę jis paskambino skelbime automobilio pardavėjo nurodytu numeriu ir sutarė, kad jis neužilgo atvažiuos apžiūrėti automobilio. Automobilis buvo pardavinėjamas Prienų mieste. Kartu su savo draugais nuvyko į Prienų miestą, į (duomenys neskelbtini) gatvę į automobilio pardavėjo namus. Tamsiu paros metu jis iš A. B. už 100 eurų nusipirko automobilį HYUNDAI ACCENT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Su automobilio pardavėju 2017 m. balandžio 30 d., apie 00.30 val. sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Automobilis HYUNDAI ACCENT transporto registracijos liudijime buvo registruotas S. Š. vardu. Įsigijęs automobilį, jį parsivarė į savo namus. Po to 2017 m. balandžio 30 d. pas jį atvyko A. B., iš kurio jis pirko automobilį ir jis nenorėdamas turėti jokių problemų su tuo automobiliu, pasiūlė jam sudaryti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį su tikruoju automobilio savininku S. Š.. Jis sutiko ir 2017 m. balandžio 30 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį su S. Š., todėl automobilis priklauso jam.
Liudytoja D. T. parodė (b. l. 24-25), kad 2017 m. balandžio 30 d. kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu R. V. tarnybiniu automobiliu patruliavo Prienų mieste. Apie 17.20 val. Prienuose, Vytauto gatvėje pastebėjo važiuojantį automobilį HYUNDAI ACCENT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas jiems sukėlė įtarimą, kad galimai jis gali būti neblaivus. Vyriausiasis patrulis R. V. tarnybinio automobilio švyturėliais sustabdė minėtą automobilį ir nuėjo prie automobilio vairuotojo patikrinti vairuotojo dokumentų. Ji taip pat priėjo prie minėto automobilio. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad automobilį HYUNDAI ACCENT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. A.. Automobilis buvo be civilinio privalomojo draudimo. Vairuotojas D. A. vairuotojo pažymėjimo nepateikė, paaiškino, kad jis jo nėra turėjęs. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Dėl to R. V. su alkoholio kiekio matuokliu patikrinęs vairuotojo blaivumą nustatė 1,73 promilės neblaivumo laipsnį. D. A. buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo. Automobilis buvo pristatytas į policijos komisariato kiemą, o vairuotojas D. A. buvo pristatytas į Prienų priėmimo skyrių skubios pagalbos skyrių, kraujo tyrimui. Vairuotojas D. A. pripažino savo kaltę, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. D. A. teigė, kad automobilis priklauso jam, jis jį yra įsigijęs tačiau savo vardu jo neužsiregistravo. Transporto registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis yra registruotas S. Š. vardu.
Liudytojas A. B. parodė (b. l. 29-30), kad 2017 m. balandžio 29 d. po pietų rado internetiniame tinklalapyje Autogidas skelbimą, kad parduodamas automobilis HYUNDAI ACCENT. Jis tą pačią dieną telefonu susisiekė su automobilio pardavėju ir susitarė apžiūrėti automobilį. 2017 m. balandžio 29 d., apie 19 val. nuvyko į Marijampolę, pas automobilio pardavėją adresu (duomenys neskelbtini). Čia jam atvykus, jis apžiūrėjo minėtą automobilį. Šį automobilį jis iš automobilio teisėto savininko S. Š. nusipirko už 100 eurų. Jis su S. Š. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir minėtą automobilį nusipirko. Automobilis nebuvo draustas civiliniu privalomuoju draudimu, bet buvo su technine apžiūra. Kadangi automobilis nebuvo draustas jis jį iš Marijampolės savo traliuku parsivežė į Prienus. Jam grįžus į Prienus ir automobilį geriau apžiūrėjęs, jis nusprendė jį parduoti. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. balandžio 30 d., apie 21 val. į internetinį tinklalapį Autogidas įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį HYUNDAI ACCENT. Tą patį vakarą, apie 23.30 val. jam paskambino vyriškis, kuris telefonu teiravosi apie minėtą automobilį. Jis jam pasakė, kad nori atvažiuoti ir pirkti automobilį. Maždaug už valandos pas jį į namus atvyko trys jam nepažįstami vyrai. Vienas iš tų vyrų iš jo nusipirko už 100 eurų automobilį Hyundai Accent, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis vyras jam pateikė savo asmens tapatybės kortelę, ir kaip paaiškėjo, tai buvo D. A.. Su juo 2017 m. balandžio 30 d., 00.30 val. sudarė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Šiuo metu automobilio savininkas yra D. A.. Jis dėl automobilio niekam pretenzijų neturi ir jam žala nėra padaryta.
Liudytojas S. Š. parodė (b. l. 38), kad 2017 m. balandžio 30 d. įdėjo skelbimą į internetinį tinklapį autogidas.lt apie parduodamą jo žmonos J. Š. vardu registruotą automobilį Citroen Xsara Picaso. Tą pačią dieną atvyko asmuo, kuris nupirko ne tik minėtą automobilį, bet ir jo vardu registruotą automobilį HYUNDAI ACCENT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens dokumentų jis neklausė, netikrino, D. A. vardu parašė pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio HYUNDAI ACCENT. 2017 m. gegužės 6 d. su pirkimo-pardavimo sutartimi nuvyko į VĮ Regitra Marijampolės filialą, kur jam išrašė pažymą apie pasikeitusių duomenų registravimą. Kur šiuo metu yra šis automobilis, jis nežino, taip pat nežino kas šiuo metu yra jo savininkas. Jokių pretenzijų dėl parduoto automobilio HYUNDAI ACCENT, neturi ir ateityje neturės, jokia žala jam nepadaryta.
Be kaltinamojo D. A. prisipažinimo, liudytojų D. T., A. B., S. Š. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-10, 11-12), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Prienų m., Vytauto gatvėje esančioje stovėjimo aikštelėje, įrengtoje Laisvės aikštės rytinėje pusėje, kur priekiu į Laisvės aikštę stovi lengvasis automobili HYUNDAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elektrinės spalvos. Automobilis penkių durų, chečbekas, ant jo priekinio bamperio, abiejų priekinių sparnų, variklio dangčio, stogo, bei kitų smulkesnių detalių matomos apgadinimo žymės. Automobilio sparne ant galinės automobilio sėdynės yra 1 litro talpos plastikinis alaus „Tradicinis“ butelis;
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (b. l. 21), kad D. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017 m. balandžio 30 d., apie 17 val. 20 min., Prienuose, Vytauto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį HYUNDAI ACCENT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,82 promilių etilo alkoholio. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. A. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis D. A. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 110-112, 114).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. A. praeityje teistas (b. l. 53-60), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 78-85), nedirbantis (b. l. 87), registruota darbo biržoje (b. l. 88), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 52). Kaltinamasis sutinka su prokurorės pasiūlyta 27 MGL dydžio bauda, kuri teismo vertinimu, yra tinkama bausmės rūšis ne pirmą kartą teisiamam asmeniui. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą paskirtą baudą išdėstyti dalimis, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, tačiau darbingo amžiaus asmuo, tenkintinas jo prašymas dėl baudos išdėstymo ir D. A. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 4 mėnesiai (b. l. 112, BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis D. A. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaudamasi BPK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę dvejus metus. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Toks kaltinamojo elgesys pavojų visuomenei tik padidina. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad D. A. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti D. A. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Atsižvelgiant į tai teismas vertina, kad yra pagrindas D. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš automobilio HYUNDAI ACCENT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo matyti, kad jis priklauso S. Š. (b. l. 14), tačiau transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2017 m. balandžio 30 d. 18.30 val. patvirtina, kad minėtą transporto priemonės S. Š. pardavė D. A. (b. l. 41). Tą patvirtina ir Valstybės įmonės „Regitra“ Marijampolės filialo pažyma apie pasikeitusių duomenų registravimą (b. l. 42). Vadinasi automobilis HYUNDAI ACCENT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. A.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kas rodo, jog anksčiau paskirtomis administracinėmis nuobaudomis ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslai nebuvo pasiekti, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis HYUNDAI ACCENT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
D. A., vadovaujantis BPK 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108-109).
Į bausmės laiką D. A. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. balandžio 30 d. 17.30 val. iki 2017 m. gegužės 1 d. 9.58 val. (b. l. 106, 107) (BK 65-66 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 27 MGL (1 016,82 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. paskirti 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 30 d. 17.30 val. iki 2017 m. gegužės 1 d. 9.58 val. t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu D. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį HYUNDAI ACCENT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. A. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti D. A., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti D. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Vaida Baumilė
