(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 7 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25660-17, kurioje:
B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
B. C., mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: jis 2017-05-25 apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su sugyventine L. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia mediniu suoliuku sudavė ne mažiau tris smūgius šeimos narei – nukentėjusiajai L. M. į veidą, po to, pastūmė ant lovos ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė, tokiais savo veiksmais mušdamas nukentėjusiajai L. M. padarė muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas tarpuakio srityje, dešinės akies viršutinio voko srityje.
Šiais veiksmais B. C. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis B. C. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo jis kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-25 apie 16.00 val., jis su L. M. gėrė degtinę ir vyną. Išgertuvių metu tarp jo ir L. M. kilo žodinis konfliktas, jis mediniu suoliuku sudavė smūgius L. M. į veidą. Po jo suduotų smūgių L. M. veide pamatė kraują, tada jis ją pastūmė ant lovos ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė. Dėl L. M. suduotų smūgių pilnai prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. L. M. atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, dažniausiai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 58-59).
Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji L. M. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu B. C., jam priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2017-05-25 apie 16 val., ji ir B. C. namuose gėrė vyną. Išgertuvių metu apie 16.20 val., tarp jos ir B. C. namo kambaryje kilo žodinis konfliktas. B. C. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio priėjo prie jos ir pagriebęs kambaryje stovėjusį medinį suoliuką, jo šonu smūgiuodamas sudavė jai tris smūgius į veidą. Dėl smūgių sudavimo jai pradėjo iš nosies ir kaktos bėgti kraujas, tada B. C. ją pastūmė ant lovos ir suėmęs abiem rankomis už kaklo smaugė. Ji gindamasi šaukė ir nuspyrė B. C. nuo savęs. B. C. daugiau prie jos nekibo. B. C. jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą. Dėl B. C. suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, jai padaryti sužalojimai (b. l. 30-31).
2017-05-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, paimtas suoliukas (b. l. 10-13).
2017-05-25 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad L. M. sužalota kakta. L. M. nustatyta 2.59 promilių apsvaigimas nuo alkoholio, B. C. 2,63 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 6-9).
2017-05-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. M. nustatyta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas tarpuakio srityje, dešinės akies viršutinio voko srityje, dešinės akies viršutinio voko srityje. Sužalojimai galėjo būti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27).
2017-05-26 pakvitavimas patvirtina, kad medinis suoliukas gražintas B. C. (b. l. 17).
Asmens blaivumo testo parodymais B. C. 2017-05-25 17.09 val. nustatyta 2,63 promilių alkoholio koncentracija (b. l. 48).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo B. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad B. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – sugyventinę L. M., t. y. tyčia mediniu suoliuku sudavė ne mažiau tris smūgius į veidą, po to, pastūmė ant lovos ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė, tokiais savo veiksmais mušdamas nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už B. C. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis B. C. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 63-68).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį sugyventinę. Kaltinamojo B. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo B. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, B. C. atsakomybę sunkina tai, kad jis jau buvo teistas už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą. B. C. baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 44-45), nedirba (b. l. 43), darbo biržoje neregistruotas, yra pensininkas (b. l. 41), į psichiatro ir narkologo įskaitas neįregistruotas (b. l. 39). Nukentėjusiajai apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, dėl prokuroro sprendimo ji neprieštaravo.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, vertinant tai, kad sunkių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, civilinis ieškinys kaltinamajam nepareikštas, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, B. C. skiriama prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 30 parų arešto.
Atsižvelgiant į tai, kad B. C. nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs Prienų rajono apylinkės teismo 2017-04-13 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinama su Prienų rajono apylinkės teismo 2017-04-13 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pridedant iš dalies neatliktos bausmės dalį ir paskiriant galutinę 50 parų arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimą 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dailes 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti B. C. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir B. C. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pridedant iš dalies neatliktos bausmės dalį ir paskiriant galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti B. C. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į paskirtos bausmės laiką B. C. laikinajame sulaikyme išbūtą nuo 2017-05-25 iki 2017-05-26 (1 parą), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant vienai arešto parai.
Palikti galioti B. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Įteikti kaltinamajam B. C. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Paskirti B. C. atlikti arešto bausmę areštinėje.
Išaiškinti kaltinamajam B. C., kad:
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
