Administracinio nusižengimo byla Nr. II-120-922/2025
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00033-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
14.25; 21.1.8; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. spalio 30 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V.,
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovei G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. G. 2025 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Teismas
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu J. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir jam skirta 150 Eur dydžio bauda. J. V. nubaustas už tai, kad 2025 m. sausio 23 d., 15 val. 36 min. (duomenys neskelbtini), neprižiūrėjo savo auginamų avių ir ožkų, kurios nugraužė augalus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas „Gyvūnų laikymo Druskininkų sav. Teritorijos gyvenamosiose vietose“ taisyklių 31, 116.3 punktus.
Skundu J. V. prašo panaikinti Institucijos nutarimą nurodydamas, jog kaimynė O. S. jį terorizuoja jau ketverius metus, skundžia jį policijai. Šių metų sausio mėnesį jo avys ir viena ožka ganėsi laukuose prieš O. S. namus. Žiema buvo besniegė, todėl jis savo gyvūnams leido ganytis laisvai. Kaimynė O. S. žiemą savo sodyboje negyvena. Gyvūnai yra draugiški, tad kaimynei atvykus ožka galėjo prieiti prie jos ir paprašyti duonos timpteldama už palto, kurio nesuplėšė. Krūmai yra nevalgomi, ir jos kieme nėra kur ganytis. Be to, tiek krūmai nėra O. S. pirkti ir sodinti. Sodybos savininkas yra K. S., O. S. sesers sūnus, kuris jam paskambino ir pasakė, kad administracinio nusižengimo byla bus nutraukta, nes jis neturi pretenzijų ir nepadaryta materialinė žala. Todėl labai nustebo, kad jis yra įtrauktas į liudininkų sąrašą kartu su D. V., kuris gyvena net per keturis namus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. teisme palaikė skundo reikalavimus ir jame išdėstytus motyvus.
Institucija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti, atmesti, o priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Institucijos pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Nurodė, jog J. V. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, taikant ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Institucijos atstovė teisme palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus motyvus. Papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad byloje nėra įrodymų dėl O. S. padarytos turtinės žalos, todėl prašo teismo vadovautis ANK 617 straipsnio nuostatomis ir J. V. atžvilgiu administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 346 straipsnio 4 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. nurodė, kad jis dirba gydytoju reabilitacijos sistemoje, susidraugavo su J. V., išsikalbėjo, kad pažįsta S.. Nurodė, kad jis S. žino kaip pacientę, nurodė, kad ji konfliktiškas žmogus. Paaiškino, kad 2021 – 2022 m. buvo toks įvykis, kai S. jį užsipuolė kaip gydytoją, t. y. ji apšaukė, aprėkė jį. Tuomet jis kreipėsi į administraciją. Taip pat nurodė, kad jis atvyksta pas J. V., jo namai nuo J. V. namų nutolę apie 8 kilometrus. Jam yra žinoma, kad J. V. augina ožkas. Yra toks medinis tvartas. J. V. ožkos laisvai vaikščioja aplinkui.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. nurodė, kad ji yra ir J. V., ir O. S. kaimynė. Ji S. pažįsta nuo pat mažens. Nurodė, kad nuo pat mažens S. sunkiai sugyvenamas žmogus, vengia su ja kontaktų, ji ne iš tų žmonių, kurie meilūs, galima su jais bendrauti. Jos nebuvo kažkiek metų, tai buvo tylu ir ramu. Ji lankosi kaip ir tėviškėje. S. motina perrašė kitai dukrai, S. seseriai namus, o ši savo sūnui. S. sesers sūnus yra tos sodybos šeimininkas. Jis atvažiuoja, nupjauna žolę, labai padorus žmogus. S. turi kur gyventi, tačiau atvyksta į sodybą, nors nuolat sodyboje negyvena. Ji J. V. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) dirbusį fotografą. Jis nusipirko sodybą pas S. pusbrolį, ji sakė, kad jis čia negyvens, ji jį iškeldins, nes jis užėmė jos senelio žemę. J. V. augina 5-6 avis, vieną įdomią ožką, turi šunį ir katę. Jis yra užtvėręs piemenį, kurį kažkas nuolat sugadina (nutraukia). Vienais metais rado papjautą J. V. avį, visi apžiūrėjo ir pasakė, kad tai žmogaus darbas. S. buvo nuėjusi pas kaimyną ir išsigalando peilius, visi kaime įtaria, kad tai S. darbas. Šaltuoju metų laiku ožkos ir avys būna tvarte, išleidžia ganytis, matė, kad rudenį buvo pririštos su grandinėmis. Jai buvo nugraužę daržus ne avys, o stirnos, kurių ten labai daug. Nėra mačiusi, kad J. V. avys būtų atėjusios į S. teritoriją. Su S. ji nebendrauja visiškai. Daržą S. gal ir turi. Sodas yra, krūmų nėra. K. S. yra pasisodinęs tujas, pasidaręs gyvatvorę, jokių dekoratyvinių medelių ar krūmelių toje sodyboje nėra. K. S. taip pat yra pasisodinęs tris bukmedžius, daugiau ten nieko nėra.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. S. nurodė, kad J. V. yra jo sodybos kaimynas, jų namai yra gretimai. Buvo toks įvykis, kai J. V. avys buvo ištrūkusios iš užtvarko ir įėjusios į jo sodybos teritoriją. Jis dažnai toje sodyboje nebūna. Nurodė, kad to įvykio metu jam jokios žalos tikrai nebuvo padaryta. Jo sodybos niekas neprižiūri, tik į tą sodybą laiks nuo laiko atvyksta jo teta O. S., t. y. jo mamos sesuo, kuri vasaros metu būna pasidariusi daržą, augina daržoves, pabūna sodyboje, ten pernakvoja. Jo teta O. S. toje sodyboje yra registruota, o registravosi toje sodyboje dėl to, kad ji neturėjo kur prisiregistruoti. Prieš tai ta sodyba priklausė jo mamai, o mama jos pagailėjusi, leido tetai prisiregistruoti toje sodyboje, nes teta neturėjo kur registruotis. Nurodė, kad jis dabar yra paveldėjęs tą sodybą, o teta piktnaudžiauja. Jie neranda teisėtų būdų kaip ją išregistruoti iš tos sodybos, kad teta nedarytų „nesąmonių“, nes ji kviečia policiją, dėl to nei jam, nei kaimynams nėra ramybės. Jo teta O. S. yra konfliktiška asmenybė, per ją turi problemų. Mano, kad ji neturi reikšti jokių pretenzijų dėl žalos padarymo, nes ta sodyba priklauso jam ir tetai jokia žala nepadaryta. O. S. nesodino jokių krūmų, augalų, gėlių, gal ir buvo prieš kokius 10 metų jos sodinti kažkokie augalai, kai dar buvo gyva močiutė. Kai O. S. sužinojo, kad po savo motinos mirties jis paveldėjo tą sodybą, ji pati išrovė visus augalus, medelius, išvežė į laukus ir išmetė. Likę keli jo paties sodinti medeliai, todėl jis nežino kokia žala jai galėjo būti padaryta. Nurodė, kad žala galėjo būti padaryta O. S. tik tam darže, kuriame ji augina daržoves, bet ta žemė yra kito kaimyno, kuris yra leidęs O. S. pasisodinti daržą ir ji ten sodina. Čia kalba eina apie jam priklausančioje sodyboje pasodintus augalus, tai jis nurodė, kad ten jokie augalai neauga. Dekoratyvinių augalų sodyboje nėra. Pavėsinė ir suoliukas yra, jis pats yra statęs. Nurodė, kad suoliukas nukrito nuo senumo ir negalima įvardinti, kad atėjusios J. V. avys išgraužė tą suoliuką, jis taip nedrįsta tvirtinti. Jokios žalos, jam kaip sodybos savininkui, tikrai nebuvo padaryta. Jis nei leidęs, nei neleidęs J. V., kad jo avys galėtų ganytis jo sodyboje, jie apie tai nėra kalbėję. Nurodė, kad jeigu J. V. avys ištrūko ir atėjo pas jį į kiemą, tai jis tame nemato problemos. Nors jis nenorėtų, kad avys jo kieme ganytųsi nuolat, nes jis atvyksta ir ten pjauna žolę. Nurodė, kad jo sodyboje auga jo pasodinti keturi augalai, t.y. bukmedžiai, kurių O. S. neiškirto. O. S. anksčiau augino gėlės, kurias ji pati iškapojo ir išmetė.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji O. S. nurodė, kad J. V. atsikėlė į sodybą (duomenys neskelbtini) prieš keturis metus, ji su juo nebendrauja, į jo namus ir kiemą neina, nors ji tame name yra gimusi ir augusi, tačiau jos tėvas kitoje pusėje pasistatė namą, sodybas skiria tik servitutinis kelias, kokie 15 metrų. Viskas prasidėjo tuomet, kai J. V. pagavo su kanapėmis. Jis manė, kad ji paskambino ir pranešė policijai, tuomet jis pasakė jai „tu dabar neparvažiuosi čia, nes tave pakas, pasodins į kalėjimą“. Jis jai dar ir grasino susidoroti. Gal po metų laiko jis pradėjo laikyti gyvūnus. Jis 7 ha žemės išnuomojęs, pasilikęs tik gabaliuką. Jų kiemas, pievos, namų valda ribojasi. Jo akį traukia, kad jų žemės ir pievos yra geros, jis yra paprašęs leisti naudotis, bet ji pasakiusi, kad ji nori ramiai gyventi. Jai paskambino kažkokie žmonės ir pasakė, kad jų kaimynas užkariavo jų žemes, kad kaimyno avys ganosi jų žemėje ir graužia medelius jau ne vieną dieną, prie pavėsinės yra susiformavusios sau gulimą vietą. Ji tuomet pasisamdė mašiną, nes ten jos daržas, daržovės, jos namai, ji ten gimė, 73 metus ji tuose namuose gyvena, ten gyveno, dirbo ir prižiūrėjo tėvus, laidojo, tvarkė žemes, dėjo plastikinius langus. Turi visus dokumentus, patvirtinančius ką įdėjo į tą namą. Viską sutvarkė ji. Nusprendė parvykti, manė, kad pasiims daržovių, obuolių, gal atidengs rūsį. Atvažiavusi žiūri, kad J. V. visos avys, graužia medelius, ganosi ožkos. Iš pradžių jie gyvūnus išvijo, bet ten nuomininko pasėti rapsai. Nuo rudens J. V. gyvūnai nuolat būna paleisti. Jis imituoja, kad gyvūnus aptveria piemeniu, bet tas piemuo neveikia. Buvo paskirtas posėdis 8 d., už keturių dienų jo ožys vėl jos darže. Ji to ožio negalėjo išvyti, pasikvietė sūnų ir vos tą ožį išvijo. Jis buvo ją apkaltinęs, kad ji papjovė jo avį. Antrą kartą, kai ji su kita moterimi atvyko į sodybą, vienas ožys pradėjo tai moteriai tiesiog už kišenių tąsyti, sodyboje mėtėsi avies vilnos gumulai, buvo pilna išmatų. Buvo atvykę policijos pareigūnai ir viską užfiksavo, t. y. nufilmavo. V. V. avys ne kartą ganėsi jos sodyboje, ta problema kartojasi, ji ne kartą yra kreipusi į policiją. Nurodė, kad ne jos vardu sodyba registruota, ji nėra savininkė, tačiau toje sodyboje registruota. Sodyba priklausė jos seseriai, kuri sodybą perleido savo sūnui. Jos sūnėnas yra savininkas. Ji sodyboje lankosi, atvyksta, pernakvoja ir grįžta atgal. Ji parašė pareiškimą policijai, kad jos sodyboje ganosi J. V. avys, ožkos, bei paleistas šuo. Moteriai, kuri ją atvežė, ožys pradėjo tampyti už palto. Buvo apgraužti bukmedžiai, kuriuos pirko ir sodino ne sūnėnas, o ji, tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Atvykę policijos pareigūnai matė apgraužtus medelius. Tyrėjas ir po to atvyko ir viską apžiūrėjo. Ji ir nurodė, kad pavėsinė statyta ne jos, statė sūnėnas, bet apmokėti pinigai jos. J. V. aptvarkė tą teritoriją apie pavėsinę, vilnų nebuvo, nulaužtas suoliukas pakeltas. Kada ji parvažiuoja, tada J. V. avys ten ganosi. Jai žmonės paskambina ir pasako viską. Ji matė, kad avys būna aptvertos piemeniu, bet neveikiantis. Ji patyrė 80 Eur žalą, ji turguje pirko 4 vnt. sodinukų po 20 Eur, kuriuos apgraužė J. V. avys. Ji tai patvirtinančių dokumentų neturi ir pateikti negali. Ji jokių pretenzijų J. V., apart šių gyvūnų, kurie ganosi jos sodyboje, neturi.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. K. (Alytaus AVPK Druskininkų PK tyrėjas) nurodė, kad kiek jam žinoma (duomenys neskelbtini) kaime J. V. avys nuolat laksto palaidos ir nukeliauja į kaimynės sodą ir ten pridaro reikalų ir dėl to ta moteris nuolat kviečia policiją. Jis tą moterį žino, pasakyti pavardės negali, bet ten yra ne kartą vykęs ir vieną kartą tą moteris įteikė jam pareiškimą. Abiem atvejais, kai jie ten buvo nuvykę, matė, kad avys laisvai laksto, ne avių savininko teritorijoje, o laukuose. Avys neaptvertos, laisvai bėgioja. Paskutiniu atveju matėsi, kad tos moters teritorijoje viskas ištrypta, avių vilna voliojosi. Jau tada moteris turėjo surašytą pareiškimą ir jam jį įteikė. Jis buvo du kartus nuvykęs dėl to, kad laksto palaidos avys. Vieną kartą buvo, kai buvo šilta, kito karto nepamena. Aplinkybės kiekvienu atveju yra identiškos nurodytoms 2025 m. sausio -30 d. tarnybiniame pranešime, tik skiriasi laikotarpis. Patvirtino aplinkybes nurodytas 2025 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime. Avys visais atvejais buvo už toros, pievoje, kuri neaišku kam priklauso. Jie reagavo į įvykį, o veiklos pareigūnas bandė nustatyt kam ta pieva priklauso. Nuvykę į vietą jie nematė, kad tuo metu avys būtų graužė dekoratyvinius krūmus, tačiau matė kanopų įspaudas bei besivoliojančią avių vilną S. kieme. Buvo filmuota body kamera, fotografuota vilna ir pėdsakai tarnybiniu telefonu. Kiek jis matė, kieme kur buvo sodinukai buvo apgraužtos tujos, pavėsinėje matėsi avių išmatos. Ta pieva už J. V. teritorijos yra nepatverta, avys gali eiti kur nori, nėra nei piemens, nei tvoros, nei kitokio barjero. Net jeigu ta pieva priklauso J. V., bet avys vaikšto laisvai, kiek jie atvažiuoja tos avys juos pasitinka ir eina į tą pievą.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. V. (Alytaus AVPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjas) nurodė, kad jam yra tekę ne kartą reaguoti į įvykius susijusius J. V., pradėjus dirbti veiklos skyriuje taip pat teko susidurti. Įvykiai susiję su priešais gyvenančia kaimyne. Jeigu gerai pamena, būdavo iškvietimai dėl J. V. keliamo triukšmo, avių, buitinių nesutarimų tarp jų kylančių. Jis surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad J. V. avys nugraužė O. S. priklausiusius augalus. Tą dieną į iškvietimą jis nuvykęs nebuvo, jis surašė protokolą, jis vyko kitą dieną, kai gavo medžiagą. Kiek pamena buvo apklaustas J. V., O. S., buvo apklaustas kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., daugiau nepamena, daug laiko praėjo. Su avimis susijęs įvykis tikrai buvo, bet kada ir tiksliai kas ten buvo negali nurodyti, daug laiko praėjo. O. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja, ji negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių žalą. Ji nurodė, kad tuos augalus pirko turguje, įvardijo žalą, kuri jai buvo padaryta, todėl jis vadovavosi O. S. parodymais. Reaguojančių pareigūnų buvo darytos fotonuotraukos ir viskas buvo filmuojama body kamera. Nepamena, kad J. V. būtų pateikęs prašymą susipažinti su vaizdo medžiaga. Pas M. K. buvo nuvykta, tačiau nebuvo gauta jokių duomenų, kurie būtų galėję padėti išspręsti administracinio nusižengimo bylą, todėl ji ir nebuvo apklausta. Surašytus tarnybinius protokolus patvirtino. Nurodė, kad visa medžiaga buvo surinkta, to pakako surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-139/2016">2AT-14-139/2016</a>).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Aptariamo straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Padariniai – atsiradusi žala asmens sveikatai ar turtui – yra šį administracinį nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kvalifikuojantis požymis. Be to, nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024 m. gegužės 30 d.) Nr. B1-336, V skyriaus 20 punkte nustatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 31 d. įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ Nr. V35-623 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 31 d.) IV skirsnio 31 punkte numatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi ribų. To paties įsakymo XIV skirsnio 116.3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo J. V. pateiktu skundu prašo teismo panaikinti 2025 m. gegužės 8 d. Alytaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimo skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kadangi jo kaimynė O. S. jį terorizuoja jau ketverius metus, skundžia policijai. Šių metų sausio mėnesį jo avys ir viena ožka ganėsi laukuose prieš O. S. namus. Žiema buvo besniegė, todėl jis savo gyvūnams leido ganytis laisvai. Kaimynė O. S. žiemą savo sodyboje negyvena. Gyvūnai yra draugiški, tad kaimynei atvykus ožka galėjo prieiti prie jos ir paprašyti duonos timpteldama už palto, kurio nesuplėšė. Krūmai yra nevalgomi, ir jos kieme nėra kur ganytis. Be to, tie krūmai nėra O. S. pirkti ir sodinti. Sodybos savininkas yra K. S., O. S. sesers sūnus, kuris jam pretenzijų neturi, taip pat nepadaryta materialinė žala.
Iš byloje pateiktų dviejų body kamerų įrašų, pridėtų fotonuotraukų, policijos pareigūnų S. K., B. V. tarnybinių pranešimų bei jų nurodytų aplinkybių teismo posėdyje juos apklausant liudytojais, teismo posėdyje liudytoja apklaustų O. S. bei K. S. nurodytų aplinkybių, tiek paties J. V. nurodytų aplinkybių tiek skunde, tiek teisme, nustatyta, kad 2025 m. sausio 23 d., apie 15 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), J. V. priklausančios avys laisvai ganėsi priešais O. S. namus neaptvertoje pievoje. J. V. neneigia fakto, kad jo avys išėjusios iš aptvaro gali nuklysti į kitus kelius, taip pat ir į O. S. kiemą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V., būdamas avių savininkas, neprižiūrėjo savo auginamų avių, tokiais veiksmais pažeidė Druskininkų savivaldybės administracijos 2013-07-31 įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ Nr. V35-623 IV skirsnio 31 ir 116.3 punktus.
Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad O. S. buvo padaryta turtinė žala, todėl Institucijos 2025 m. gegužės 8 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir J. V. veika iš ANK 346 straipsnio 4 dalies perkvalifikuotina pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus J. V. padarytą administracinį nusižengimą į švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį turi būti iš naujo išspręstas nuobaudos skyrimo klausimas. J. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors J. V. teismo posėdyje neneigė fakto, kad jo avys, išėjusios iš jo teritorijos, gali nuklysti į kitus kelius, taip pat ir į O. S. kiemą, tačiau susipažinus su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų dokumentų turiniu, išklausius jo parodymus, duomenų, leidžiančių teismui pagrįstai konstatuoti, jog asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą arba padėjo jį išaiškinti, nenustatyta.
Už ANK 346 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje numatyta bauda nuo 30 Eur iki 120 Eur. Atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į jo asmenybę, į tai, jog atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjui skirtina minimali bauda. Teismas sprendžia, jog tokiu būdu bus užtikrinta administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2025 m. gegužės 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Perkvalifikuoti J. V. veiką iš ANK 346 straipsnio 4 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti J. V., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė
