G. M. pagal BK 227 str. 2 d., 281 str. 7 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-310-699/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09897-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį – 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2017 m. vasario 28 d. nusikaltimas) – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2017 m. gegužės 9 d. nusikaltimas) – 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 270 MGL (10 168,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda. G. M. į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas (viena diena), prilyginant vieną dieną 2 MGL dydžio baudai. G. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, konfiskuotas automobilis „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Eur nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuspręsta išieškoti (konfiskuoti) iš G. M. 1790 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis dėl automobilio,,Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo pakeista – vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. M. konfiskuota automobilio „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 8000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. G. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. vasario 28 d. apie 21.53 val. S. S. gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 32A, vairavo automobilį „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,01 promilės etilo alkoholio. Policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį blaivumui patikrinti, išlipęs iš automobilio, siekdamas išvengti blaivumo patikrinimo ir baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiajam patruliui J. P. į ranką įkišdamas 50 Eur nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) davė kyšį už neteisėtą policijos pareigūno neveikimą, t. y. už tai, kad nebūtų atliekamas blaivumo patikrinimas, nebūtų registruojamas įvykis ir nebūtų pradėtas nusikaltimo, nurodyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, ikiteisminis tyrimas. Be to, G. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 9 d. apie 17.15 val. Žalgirio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 127, vairavo automobilį „Citroen C2“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,79 promilės etilo alkoholio.

I. Bylos nagrinėjimo esmė

2. Pirmosios instancijos teismas G. M. taikė baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavo nusikalstamos veikos padarymo priemonę automobilį,,Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeitė – iš G. M. priteisė išieškoti šio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 8000 Eur.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį – tenkinti nuteistojo G. M. apeliacinį skundą visa apimtimi ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti automobilį,,Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Netenkinus pirmojo prašymo prašoma sumažinti konfiskuotino turto vertę. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 42 straipsnio, 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymą bei turto konfiskavimo keitimą į turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl lengvojo automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo ir automobilio konfiskavimą pakeitė automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu iš G. M., o tai neatitinka BK bendrosios dalies nuostatuose ir teismų praktikoje nurodytos konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirties, tikslo ir esmės. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, netinkamai taikė BK 42 straipsnio, 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką ir šią baudžiamojo poveikio priemonę traktavo kaip privalomą taikyti bei jos taikymo neindividualizavo, t. y. nevertino jos proporcingumo ir tikslingumo, nors tokią pareigą turėjo.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl lengvojo automobilio konfiskavimo ir konfiskuodamas iš G. M. šio lengvojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, turėjo vadovautis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Tačiau teismas neišnagrinėjo visų byloje nurodytų ir žinomų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurie turėjo reikšmės vertinant, ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra proporcingas ir teisingas, taip pat nustatant objektyvią ir adekvačią konfiskuojamo turto vertę. Tokiu būdu buvo padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, kuris sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus, pablogino G. M. padėtį daugiau, nei to buvo prašoma apeliaciniu skundu.

3.3. Teismas nepagrįstai nesutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, todėl transporto priemonė negali būti konfiskuojama ir negali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, nes šios straipsnio dalies dalyku yra laikomas tik konfiskuotinas turtas, todėl šioje situacijoje išieškoti nekonfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nėra pagrindo. Teismas BK 72 straipsnio nuostatomis vadovavosi formaliai ir siaurai, neatsižvelgdamas į kitas BK bei kitų teisės aktų nuostatas, teismų praktiką bei faktines bylos aplinkybes.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vienos sąlygos, nurodytos BK 72 straipsnio 4 dalyje. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jo panaudojimą nusikaltimui padaryti. Atitinkamų sąlygų nebuvo nustatyta ir bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, automobilis „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, negali būti konfiskuojamas, t. y. šis turtas nekonfiskuotinas. Darytina išvada, kad negali būti taikoma ir BK 72 straipsnio 5 dalis, nes šios straipsnio dalies dalyku yra laikomas tik konfiskuotinas turtas.

3.5. Nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas turtinio pobūdžio nusikaltimas, iš kurio galima buvo gauti kokios nors turtinės naudos. Teiginys, kad reikia išimti iš apyvartos turtą, kuris yra naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, negali būti suprantamas siaurai, neatsižvelgiant į kitas individualias nagrinėjamai situacijai būdingas aplinkybes. Teismų praktikoje pasisakoma, kad transporto priemonės konfiskavimas yra skirtas visuomenei apsaugoti nuo nekontroliuojamo pavojingų daiktų naudojimo. BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta viena iš bausmės paskirčių – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vadovautis ir nagrinėti bylą atsižvelgdamas į tam tikras individualias bylos aplinkybes. Byloje nurodytos aplinkybės (kasatoriui atimta teisė vairuoti trejiems metams, automobilis, dėl kurio konfiskavimo buvo sprendžiama, kasatoriui nepriklausė ir nepriklauso, kasatorius neturi ir neturės galimybių pasinaudoti šiuo automobiliu, nes jis priklauso įmonei, kasatorius dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savarankiškai ėmėsi priemonių alkoholio vartojimo problemai išspręsti ir kt. byloje nurodytos aplinkybės) patvirtina, jog nėra pagrindo abejoti, kad G. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, o tai rodo, kad turto konfiskavimas tuo pagrindu, kad būtina išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, yra neaktualus, nes nėra pagrindo manyti, jog su šiuo turtu, transporto priemone, bus daromos nusikalstamos veikos.

3.6. Šioje byloje abiejų instancijų teismuose konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. M. nuosavybės teisės į automobilį „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra įgijęs, o M. J., kuriam minėtas automobilis priklausė nusikalstamos veikos padarymo metu, automobilį pardavė įmonei. G. M. neturėjo net teorinės galimybės paslėpti, suvartoti, pakeisti ir perduoti minėtos transporto priemonės kitiems asmenims, nes jis niekada nebuvo tapęs minėtos transporto priemonės savininku. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl fakto, kad kai yra konfiskuojamas turtas iš trečiųjų asmenų ir tiesiogiai veikia jų teises, turi būti atsižvelgiama į kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumo laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Šioje situacijoje M. J., kuriam priklauso transporto priemonė, yra visiškai nesusijęs su nusikalstamos veikos padarymu ar žinojimu apie ją. Todėl nėra pagrindo teigti, kad yra trečiojo asmens kaltė ar sąryšis tarp trečiojo asmens elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos, kas leistų konfiskuoti transporto priemonę iš trečiojo asmens, taip kartu nubaudžiant ir trečiąjį asmenį. Bausmė – tai individuali poveikio priemonė. Ji gali būti skiriama tik asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką. Bausmė negali būti skiriama su kaltininku susijusiems kitiems asmenims. Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, realiai nubaudė ne nusikalstamą veiką padariusį, tačiau su nusikalstama veika nesusijusį asmenį, todėl buvo pažeistas individualizavimo principas.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas pateikė nuorodą į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017, kurioje pasisakyta dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų teisėtumo peržengiant prokuroro apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes prokuroras prašė konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Cituojamoje byloje nagrinėjamas konfiskavimo klausimas dėl automobilio, nuosavybės teise priklausiusio įmonei, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo vadovaujamai įmonei priklausančią transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šioje cituotoje byloje buvo nustatytos sąlygos, nurodytos BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl cituojamoje byloje, priešingai nei šioje byloje, buvo pagrindas taikyti kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą. Teismo cituota kasacinė nutartis nepagrindžia, kodėl apeliacinės instancijos teismas pablogino nuteistojo padėtį. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kuris nuteistajam nuosavybės teise niekada net nepriklausė, konfiskavimą iš trečiojo asmens, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobilio panaudojimą darant nusikalstamą veiką. Tačiau teismas savo iniciatyva, išeidamas iš apeliacinio skundo ribų, pablogino G. M. padėtį ir iš jo priteisė pinigų sumą, atitinkančią automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vertę. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma tik panaikinti pirmosios instancijos teismo nepagrįstai kitam asmeniui pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas šalia pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (180 MGL, t. y. 6778,80 Eur, dydžio baudos) ir baudžiamojo poveikio priemonių (uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus ir išieškoti (konfiskuoti) iš nuteistojo 1790 Eur automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertės sumą) papildomai pritaikė papildomą baudžiamojo poveikio priemonę, nors to byloje nebuvo prašoma, o tai laikytina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimu. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir buvo nustatytas automobilio „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, tačiau, kaip buvo nurodyta pirmiau, faktiškai ir teisiškai šios transporto priemonės konfiskavimas iš G. M. buvo neįmanomas. Teismas, spręsdamas dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo, visiškai nevertino tokios priemonės taikymo proporcingumo. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą, taip pat padarė esminį BPK pažeidimą ir neteisėtai bei nepagrįstai pablogino nuteistojo padėtį.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nevertino nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, taikymo proporcingumo. Teismas rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-511/2018">2K-80-511/2018</a>, kurioje nurodoma, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Vis dėlto teismas visiškai nevertino byloje nurodytų ir konstatuotų faktinių aplinkybių, kurios leistų objektyviai ir tinkamai įvertinti automobilio vertės sumos konfiskavimo pagrįstumą ir proporcingumą. Teismas vien remdamasis VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie automobilio vertę bei aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismui buvo teikiamos neteisingos žinios apie realų automobilio savininką (nors automobilio nuosavybės registracijos duomenys pirmosios instancijos teismui galėjo būti žinomi ir buvo žinomi), padarė išvadą, jog automobilio vertės sumos konfiskavimas iš G. M. yra teisinga ir proporcinga priemonė. Tačiau teismas visiškai nevertino, ar pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcinga siekiamiems tikslams, ar nevaržo asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.

3.9. Nagrinėjant šią bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, į kurias turėjo būti atsižvelgta, sprendžiant dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo iš nuteistojo: G. M. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, savo kaltę visiškai pripažino, patvirtino tiek savo neblaivumo laipsnį, tiek vairavimo neblaiviam faktą, taip pat sutiko su jam pareikštu įtarimu; ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius ir teisingus parodymus, išsamiai paaiškindamas ir atskleisdamas nusikalstamos veikos ypatybes bei padarymo aplinkybes. Kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, buvo grindžiama paties G. M. pateiktais parodymais, prisipažinimas dėl veikos padarymo buvo besąlyginis, o išreikštas gailestis nuoširdus; išreikštas gailestis pasireiškė savikritišku požiūriu į buvusį elgesį, krimtimusi dėl padarytos veikos, jos neigiamu vertinimu, taip pat pagalba justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes; nuteistasis gydosi nuo mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo, tai patvirtina medicinos dokumentų išrašas, kuriame minėtas sutrikimas yra įvardytas F41.2. Medicinos dokumentuose yra pažymėta, kad pacientas gydosi medicinos centre „Neuromeda“ dėl mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo nuo 2016 m. liepos mėn. Taikomas <...> psichoterapinis gydymas. Taip pat po nagrinėjamo įvykio nebevartoja alkoholio, siekia gydytis, lankosi anoniminių alkoholikų grupėse, t. y. jis identifikavo priežastis, kurios turėjo įtakos jo keliančiam pavojų elgesiui, ir ėmėsi visų įmanomų tokį jo neteisėtą elgesį užkardančių priemonių, tai tik dar kartą patvirtina nuoširdų jo gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos; nusikalstamą veiką padarė iškart po to, kai sužinojo apie žmonos valią skirtis; pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, kas leidžia tvirtinti, kad pakankamai apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas; automobilis „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam niekada nepriklausė ir, manytina, nepriklausys nuosavybės teise, nes bylos nagrinėjimo metu automobilio savininkas šį automobilį pardavė įmonei, su kuria G. M. nėra susijęs; pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirta 6703,48 Eur bauda bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuoti 1790 Eur sumą, kuri atitinka vertę automobilio, su kuriuo 2017 m. gegužės 9 d. buvo padaryta kita nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje. Už nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teisme jau buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertės sumą. Pažymėtina, kad nuteistasis M. J., iš kurio ketino įsigyti automobilį „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki nusikalstamos veikos padarymo buvo sumokėjęs dalį automobilio kainos – 3500 Eur, kas buvo konstatuota bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos nutrūkus sandoriui ir nebesudarius automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nuteistojo sumokėtos įmokos iki šio skundo padavimo dienos nėra atgavęs. Tokia padėtis dar labiau apsunkina nuteistojo padėtį, nes dėl padarytos nusikalstamos veikos jis ne tik neįsigijo automobilio, už kurį sumokėjo didesnę dalį jo kainos, tačiau apeliacinės instancijos teismo buvo įpareigotas sumokėti nustatytos automobilio vertės sumą. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant automobilio „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimo taikymo proporcingumą. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, šiomis aplinkybėmis nesirėmė, taip pat šių aplinkybių apskritai netyrė, nors BK ir teismų praktikos nuostatos tokius tyrimo veiksmus įpareigoja atlikti sprendžiant dėl turto vertės sumos konfiskavimo.

3.10. Teismas, nustatydamas iš nuteistojo priteistiną sumą – automobilio „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis. Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, kad joje vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektas. Šioje sistemoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikalstamos veikos padarymo metu 2017 m. vasario 28 d. vairavo G. M.. Byloje buvo konstatuota, kad minėtą automobilį iš jo savininko G. M. siekė įsigyti už apytikslę 4000 Eur sumą. Nusikalstamos veikos padarymo metu savininkui jau buvo sumokėjęs 3500 Eur, liko nesumokėjęs 1500 Eur sumos. Be to, buvęs automobilio savininkas M. J. apeliacinio skundo nagrinėjimo metu paaiškino, kad automobilis „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu buvo parduotas kitam asmeniui už 3500–4000 Eur sumą, taip pat nurodė, kad byloje nustatyta automobilio vertė – 8000 Eur – yra nereali, nes automobilis buvo daužtas. Byloje esant tokiems duomenims, kurie leidžia abejoti pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenis nustatyta automobilio verte, teismas nesiėmė priemonių tikrajai realiai automobilio vertei išsamiai įvertinti ir priimdamas nuosprendį rėmėsi duomenimis, kurių pagrįstumas kelia abejonių. Teismų praktikoje nustatant konfiskuotino turto vertę taip pat nėra išskirtinai vadovaujamasi vien VšĮ „Emperekis“ informacinės sistemos duomenimis, įvertinama reali turto būklė ir kiti įrodymai, pagrindžiantys realią turto vertę (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1020/2017). Teismas pažymėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis negali būti pagrindas nustatant realią automobilio vertę, nes tokios sutarties šalys gali nustatyti bet kokią parduodamo turto vertę, taip pat ir žymiai mažesnę ar akivaizdžiai neatitinkančią tikrosios vertės, tačiau tokios savo išvados nepagrindė jokiais konkrečiais duomenimis ar įrodymais, rėmėsi spėlionėmis, nors byloje buvo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios mažesnę kainą, nei vidutinė interneto skelbimuose nurodoma kaina (automobilis buvo daužtas). Tokių reikšmingų duomenų teismas netyrė, dėl to, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šioje byloje nurodytų aplinkybių, kurios pagrindžia kitokią, nei teismo nuosprendyje nurodyta, automobilio vertę, neišsprendė apie realią automobilio vertę surinktų duomenų prieštaravimų, rėmėsi spėlionėmis dėl galbūt klaidingos automobilio kainos nurodymo pirkimo–pardavimo sutartyse. Teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nebuvo remtasi visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu, kas neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į nuteistojo G. M. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą BK 72 straipsnio (ne)taikymo aspektu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra pagrįstos ir teisingos, todėl motyvuotai ir pagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo pakeitė ir iš G. M. konfiskavo šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 8000 Eur nustatęs, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis apie automobilio nuosavybę, kai jau iki teismo posėdžio automobilis buvo įregistruotas kito, juridinio asmens, vardu, suklaidino teismą, neveikė sąžiningai.

4.2. Byloje esantys įrodymai ir žemesnės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. M. vairavo trečiajam asmeniui priklausantį automobilį būdamas neblaivus (2,01 promilės), taigi jis tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir todėl transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Kadangi automobilis „Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė trečiajam asmeniui, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl, konfiskuodamas automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą iš nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio 5 dalį.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė pakankamus motyvus, kodėl vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis apie automobilio „Mazda CX-7“ vertę ir kodėl atmeta nuteistojo G. M. ir jo draugo liudytojo M. J. parodymuose nurodytą kainą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad žemesnės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilio vertės nustatymas yra įrodymų tyrimo ir vertinimo dalykas, o kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, nes bylą nagrinėja teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

4.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs papildomai surinktus duomenis, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą konfiskuoti automobilį iš G. M., neįsitikino, kieno vardu automobilis registruotas, kur realiai jis yra, rėmėsi nuteistojo parodymais, kuriuos šis vėliau pakeitė, apeliaciniame skunde ir skundo nagrinėjimo metu nurodydamas, kad jis nebuvo automobilio savininkas, šio automobilio nebuvo įgijęs ir jo neturi. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į minėtas naujai nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo pakeitė, konfiskuodamas automobilio vertę atitinkančią piniginę sumą. Kaip pirmiau minėta, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nuteistajam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės, tik pakeitė jo išraišką, t. y. konfiskavo ne daiktą natūra, o jo piniginę vertę. Tai nelaikytina esminiu BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimu, nes nuteistojo padėties niekaip nepablogino, o kasacinio skundo argumentai tokių teismo išvadų šiuo klausimu nepaneigia.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo G. M. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

6. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti – tenkinti nuteistojo G. M. apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio,,Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas tokių sprendimų (tenkinti apeliacinį skundą ar jį atmesti arba, pvz., tenkinti jį iš dalies) nepriima. Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš nutarčių, kurios nustatytos BPK 382 straipsnyje. Tai reiškia, kad jau pats prašymas kasaciniame skunde suformuluotas netinkamai. Kasatorius pateikė ir alternatyvų prašymą – pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį sumažinant konfiskuotino turto vertę. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 42, 67 ir 72 straipsnių nuostatas, kurios reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymą bei turto konfiskavimo keitimą į turto vertę atitinkančios pinigų sumos keitimą; kad spręsdamas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo netinkamai taikė minėtų BK straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką ir šią baudžiamojo poveikio priemonę traktavo kaip privalomą taikyti bei jos taikymo neindividualizavo, t. y. nevertino jos proporcingumo ir tikslingumo; kad konfiskuodamas automobilio vertę atitinkančią sumą turėjo vadovautis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus; kad, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nuteistojo padėtį pablogino daugiau, negu to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Tokie kasatoriaus teiginiai bei juos, kasatoriaus nuomone, pagrindžiantys skunde dėstomi argumentai atmestini.

6.1. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 72 straipsniu, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 67 straipsnio, kuriame nustatytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys ir jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, 3 dalyje taip pat nurodyta, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

6.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį,,Mazda CX-7“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,01 promilės etilo alkoholio, taip padarė tyčinį nusikaltimą, nurodytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Abiejų instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pirmosios instancijos teismas, automobilį,,Mazda CX-7“ pripažinęs konfiskuotinu turtu, G. M. kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – šio automobilio konfiskavimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolo bei nuosprendyje išdėstytų paties kaltinamojo G. M. parodymų, jis davė parodymus, kad: automobilis,,Mazda CX-7“ priklausė asmeniui, vardu Marius, o prieš dvi savaites iki įvykio jis iš Mariaus jį nupirko, sumokėjo pinigus, tačiau neturėjo laiko automobilį įregistruoti savo vardu; po nagrinėjamų įvykių policija automobilį atidavė Mariui, o šis grąžino jam, šiuo metu (2017 m. lapkričio 28 d.) automobilis stovi jo kieme, Gelvonų gatvėje. Ikiteisminio tyrimo metu, ne vieną kartą apklaustas kaip įtariamasis, G. M. taip pat davė parodymus, kad automobilį,,Mazda CX-7“ 2017 m. sausio mėnesį jis pirko iš draugo Mariaus, mokėjo 3500 Eur, automobilio savo vardu neregistravo, ruošėsi jį parduoti, kad registracijos dokumentuose nurodyto automobilio savininko R. J. jis nepažįsta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kad VĮ,,Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, jog automobilio,,Mazda CX-7“ (valst. Nr. 998) valdytojas – savininkas yra R. J., kad ikiteisminio tyrimo metu M. J. pateikė 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, pagal kurią R. J. šį automobilį pardavė M. J., tačiau pripažino, kad faktinė aplinkybė, jog duomenų bazėje automobilio valdytoju – savininku nurodytas ne pats G. M., nėra kliūtis konfiskuoti šį turtą, nes automobilis faktiškai priklausė G. M., jis jį nupirko iš M. J., t. y. nagrinėjamo įvykio metu faktiškai buvo automobilio savininkas, jis automobilį valdė, naudojo bei disponavo juo, tik neįregistravo savo vardu; kad tai, jog automobilio savininkas nagrinėjamo įvykio metu buvo ne R. J. ir ne M. J., patvirtina ir M. J. veiksmai – paėmęs iš saugojimo aikštelės, į kurią automobilis 2017 m. vasario 28 d. buvo priverstinai nuvežtas, jį, kaip parodė pats G. M., iš karto grąžino jam ir jis šiuo metu (bylos nagrinėjimo teisme metu) stovi namo, kuriame jis gyvena, kieme. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio,,Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, panaikinti, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Toks prašymas iš esmės buvo motyvuojamas tuo, kad, pasak apelianto, G. M. turėjo siekį iš M. J. įsigyti minėtą automobilį, sumokėjo jam dalį pinigų (3500 Eur), M. J. suteikė jam teisę laikinai valdyti automobilį ir juo naudotis, pats M. J. turėjo tikslą sudaryti su juo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta, jo vardu automobilis nebuvo įregistruotas; kad,,nagrinėjamu atveju transporto priemonė priklauso ne nuteistajam G. M., bet trečiajam asmeniui M. J. ir, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, transporto priemonė,,Mazda CX-7“ negali būti konfiskuojama. Iš to išplaukia išvada, kad negali būti taikoma ir BK 72 straipsnio 5 dalis, nes šios straipsnio dalies dalyku yra laikomas tik konfiskuotinas turtas. Todėl šioje situacijoje išieškoti nekonfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nėra pagrindo“. Apeliacinės instancijos teisme byla, vadovaujantis BPK 325 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė G. M., šis paaiškino, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilį, nes automobilis priklauso ne jam, o M. J.; kad M. J. sumokėti 3500 Eur tebuvo pradinis įnašas už ketinimą iš jo įsigyti automobilį; kad atsiėmęs automobilį pastarasis jam sumokėtų pinigų negrąžino; kad kur dabar yra automobilis – nežino. Apklaustas kaip liudytojas M. J. davė parodymus, kad su G. M. yra geri pažįstami 10–12 metų; kad automobilį G. M. buvo perdavęs, nes šis ketino jį pirkti (buvo davęs už jį ir kažkiek pinigų), kad vėliau automobilį atsiėmė ir šiuo metu jis automobilį yra pardavęs kažkokiai įmonei. Pagal VĮ,,Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą 2017 m. gegužės 29 d. automobilis,,Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas UAB,,Y“ vardu, t. y. ši bendrovė jame nurodoma kaip minėto automobilio valdytoja – savininkė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą BK 72 straipsnio taikymo aspektu, pagrįstai konstatavo, kad automobilis,,Mazda CX-7“ yra konfiskuotinas turtas, nes jis buvo BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. M. apie automobilio nuosavybę, jo buvimo vietą davė tikrovės neatitinkančius parodymus, nes automobilis iki bylos nagrinėjimo teisme jau buvo įregistruotas kito, juridinio asmens UAB,,Y“, vardu, ir nustatęs, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jo panaudojimą nusikaltimui padaryti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė – iš nuteistojo G. M. priteisė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 8000 Eur. Be to, pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, dar ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis G. M. prokuroro, remiantis BPK 418 straipsnio 3 dalimi, buvo informuotas, jog bus siūloma teismui taikyti jam BK 72 straipsnio nuostatas, apie tai, kad minimu automobiliu padaryta nusikalstama veika buvo žinoma ir M. J., tačiau jau 2017 m. gegužės 29 d. VĮ,,Regitra“ automobilio valdytoja – savininke buvo registruota UAB,,Y“. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad nuteistajam G. M. teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, neturi teisinio pagrindo. Kasatoriaus argumentai, kad automobilis,,Mazda CX-7“, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, negali būti konfiskuojamas, t. y. šis turtas nekonfiskuotinas, todėl negali būti taikoma ir BK 72 straipsnio 5 dalis, nes šios straipsnio dalies dalyku yra laikomas tik konfiskuotinas turtas, atmestini kaip nepagrįsti.

6.3. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo, nevertino tokios priemonės taikymo proporcingumo, kad pakeisdamas nuosprendį pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus, neteisėtai ir nepagrįstai pablogino nuteistojo padėtį, taip pat atmestini. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas apskųstos nuosprendžio dalies pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka įstatyme nustatytų bylos patikrinimo ribų neviršijo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį – vietoj automobilio konfiskavimo natūra paskyrė jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo padėtis buvo pabloginta.

6.4. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, nustatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę; už šią veiką gali būti skiriama bauda iki 500 MGL, arba 19 000 Eur, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu G. M. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (už nusikaltimą, padarytą 2017 m. vasario 28 d.) paskyrė 90 MGL dydžio (3389,40 Eur) baudą. Bendrindamas bausmes teismas prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pridėjo tik dalį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtos bausmės, be to, taikydamas BK 64¹ straipsnį, paskirtą už visas nusikalstamas veikas galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Iš bylos duomenų matyti, kad iki 2017 m. vasario 28 d. padarytų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, G. M. du kartus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimu (nustatytas 1,37 promilės girtumas) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu (nustatytas 3,12 promilės girtumas); G. M. transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio vairavo ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje: 2017 m. gegužės 9 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę pasirašęs protokolus dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tą pačią dieną G. M. vėl vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,79 promilės alkoholio. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

6.5. Kasatoriaus prašymas sumažinti konfiskuotino turto vertę taip pat atmestinas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi VšĮ,,Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis, tačiau šioje sistemoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis,,Mazda CX-7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad byloje esantys duomenys (nuteistojo G. M., liudytojo M. J. parodymai) leidžia abejoti pagal VšĮ,,Emprekis“ informacinės sistemos duomenis nustatyta automobilio verte, tačiau teismas nesiėmė priemonių realiai automobilio vertei išsamiai įvertinti ir nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apie tai, kodėl vadovaujamasi VšĮ,,Emprekis“ pateiktais duomenimis, kodėl nesivadovaujama nuteistojo ir liudytojo M. J. parodymais apie, jų vertinimu, galimą automobilio kainą, yra pakankamai motyvuotai pasisakyta.

7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasacinio skundo argumentais nėra BPK 369 straipsnyje nurodytų teismų sprendimų panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, todėl kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo G. M. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius

Aldona Rakauskienė