Baudžiamoji byla Nr. 2K-330-788/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31101-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1.1; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu tarpusavyje ir su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2016 m. liepos 3 d. iki 2017 m. sausio 3 d.
Iš N. G. priteista 1378,01 Eur Valstybinei ligonių kasai žalai atlyginti.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nutartis, kuria nuteistojo N. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. N. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 3 d. nuo 00 iki 2.22 val., tiksliau nenustatytu laiku, negyvenamojo pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė rankomis ir kojomis N. S. mažiausiai dešimt smūgių į krūtinę, pilvą, galvą, užšokęs ant gulinčio nukentėjusiojo krūtinės kojomis padarė jam sužalojimus, dėl kurių nuo krūtinės ir pilvo sumušimo su dešinės pusės keturių šonkaulių, krūtinkaulio ir kairės pusės devynių šonkaulių lūžiais, abiejų plaučių pažeidimų šonkaulių lūžgaliais, blužnies ir kepenų kairės skilties plyšimų, kraujo susikaupimo pilvo ertmėje ir abipus krūtinės ertmėje nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė N. S. Kai J. B. liepė nustoti mušti N. S., N. G. tyčia spyrė sėdinčiam J. B. į galvą ir metaliniu ramentu sudavė mažiausiai aštuonis kartus į krūtinę, veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam sužalojimus, taip nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatą dėl jo pilietinės pareigos vykdymo.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis N. G. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nutartį pakeisti: jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio l dalies pažeidimų nustatant faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, veikos kvalifikavimo, nenurodė jų atmetimo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidė 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, abiejų instancijų teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir nekaltumo prezumpcijos principų.
2.2. Teismai neteisingai kvalifikavo N. G. veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nors byloje nėra įrodyti visi šios nusikalstamos veikos požymiai, nes darydamas veiką kaltininkas nesuprato, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, taigi gyvybę atėmė dėl neatsargumo, todėl veika turi būti kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Teismai turėjo įvertinti ir nukentėjusiojo N. S. veiksmus prieš N. G., taip pat N. G. sveikatos būklę ir jam padarytus sužalojimus (poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairėje blauzdoje, kairėje plaštakoje), nustatytus specialisto išvadoje Nr. GI715/2016(02). Šioje išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo būti padaryta besiginant. Teismai taip pat turėjo įvertinti kitų liudytojų parodymus, liudytojo D. V. veiksmus prieš nukentėjusįjį N. S. ir pašalinti įrodymų prieštaravimus, įvertinti jų elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po jo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokias faktines aplinkybes, atskleidžiančias kaltės formą, įvertino netinkamai, padarė neteisingas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių, pateikė klaidingą veikos teisinį vertinimą, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 129 straipsnio 1 dalį. Dalis apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsta įvykio metu buvusių apsvaigusių nuo alkoholio ir neadekvačiai vertinančių situaciją nukentėjusiojo J. B., liudytojų D. V., R. V., M. K. parodymais, nenuosekliais ir neišsamiais įvykio nemačiusių suinteresuotų liudytojų A. M., B. G., įvykio neprisimenančios M. S. parodymais bei įvykio nemačiusių pareigūnų A. R., D. T. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas turėjo šiuos parodymus vertinti kritiškai ir atmesti kaip neatitinkančius BPK 20 straipsnio reikalavimų.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo N. G. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus (apklausė kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus, ištyrė kitą bylos medžiagą), nuosprendyje pateiktas motyvuotas šių įrodymų įvertinimas, nurodyta, kuriais iš jų yra grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami, išsamiai pasisakyta dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių. Teismo išvada, kad remtis kaltinamojo parodymais, jog N. S. mirė nuo D. V. suduotų smūgių, nėra jokio pagrindo, išsamiai motyvuota. Nuosprendyje konstatuota, kad tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės prieštarauja liudytojų D. V., M. S. bei nukentėjusiojo J. B. parodymams, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvykį matę liudytojai D. V. ir M. S. įvykio metu iš tiesų buvo neblaivūs, bet ši aplinkybė nepaneigia jų parodymų patikimumo. Šie liudytojai nurodė įvykio metu jų matytas aplinkybes.
3.2. Kritiškai vertindamas teismų pateiktą įrodymų vertinimą nuteistasis nekonkretizuoja, kokias proceso normas, išskyrus BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismai pažeidė. Teismai byloje surinktus įrodymus ištyrė laikydamiesi baudžiamojo proceso reikalavimų, juos išanalizavo ir sprendimuose pateikė vertinimo motyvus. Vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad įrodymai įvertinti netinkamai, nes teismo išvados neatitiko kasatoriaus lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas.
3.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad N. G. padarė nužudymą netiesiogine tyčia – nors ir nesiekė atimti gyvybės, bet smūgiuodamas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas nevienkartinius smūgius ne tik rankomis, bet ir kojomis sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino laikydamasis BPK 320 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pakartotinai išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat ir specialisto išvados Nr. GI715/2016(02) duomenis, patvirtinančius N. G. nustatytus sužalojimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog šie duomenys nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad N. G. nužudė N. S., o užfiksuoti sužalojimai tik patvirtina, kad tarp jų buvo kilusios muštynės. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti pakankamai išsamūs argumentai ir išvados, paaiškinančios, kodėl šis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės, įvykdžius BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, yra pagrįstos ir teisingos.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo N. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų netiria, liudytojų neapklausia, faktinių aplinkybių nenustato. Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo teiginiai, kaip teismas turėjo vertinti vieno ar kito liudytojo parodymus, kurio liudytojo parodymai patikimi, o kurio – nepatikimi, taip pat teiginiai, skiriami byloje nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.
6. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. G. kaltumas dėl N. S. nužudymo teismų nustatytas įvertinus byloje esančių įrodymų visumą: nukentėjusiojo J. B., liudytojų M. S., R. V., M. K., D. V., policijos pareigūnų A. R., D. T. parodymus, specialisto išvadą, kurioje nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir jo mirties priežastis, taip pat ir tyrimą atlikusio J. V. paaiškinimus. Šių duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad mirtinus sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent N. G. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad šio teismo išvada, kad N. G., naudodamas fizinį smurtą prieš N. S., t. y. mušdamas rankomis, o vėliau spardydamas ir šokinėdamas ant jo gulinčio, padarė daugybinius kūno sužalojimus, nuo kurių N. S. ir mirė, yra pagrįsta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų išvada dėl įrodymų visumos pakankamumo N. G. kaltumui nustatyti. Kasacinio skundo teiginiai dėl neteisingai atlikto įrodymų vertinimo ir neišsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos medžiagai.
7. Kasacinio skundo argumentai, kad N. G. veika prieš N. S. turėjo būti kvalifikuojama kaip neatsargus gyvybės atėmimas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nepagrįsti. Ant N. S. kūno nustatytas mirtį sukėlęs krūtinės ir pilvo sumušimas padarytas smūgiuojant į krūtinę mažiausiai šešis kartus, nors tikėtina, kad į kairę pusę smūgių buvo žymiai daugiau; traumos pobūdis tipiškas smūgiams koja arba užšokimams ant krūtinės visu svoriu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad N. G. veikė sąmoningai, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes, net žmogaus mirtį, ir nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia, o N. G. teiginiai, kad jis tik gynėsi nuo jį puolusio N. S., kad jo nespardė, o tik vieną kartą sudavė ranka bei pastūmė jį koja, yra paneigti objektyviais ir teisme ištirtais įrodymais. Byloje esantys įrodymai rodo, kad nuteistasis padarė mirtinus sužalojimus nukentėjusiajam ne besigindamas, bet spardydamas jį gulinį ir šokinėdamas ant jo krūtinės. Specialisto išvada, nustačiusi, kad poodinė kraujosruva N. G. dešiniame dilbyje galėjo būti padaryta besiginant, nepaneigia teismų padarytų išvadų. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ši aplinkybė tik patvirtina, kad tarp N. G. ir N. S. buvo kilusios muštynės. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip teisiškai vertinti situaciją, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
8. Atmetus kasacinio skundo argumentus dėl nuteistojo nekaltumo, taip pat jo padarytos veikos perkvalifikavimo į neatsargų gyvybės atėmimą, nebelieka pagrindo nagrinėti ir klausimo dėl paskirtos bausmės.
9. Konstatuotina, kad nuteistojo pateiktas kasacinis skundas nepagrindžia išvados dėl neteisingo įrodymų vertinimo ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo N. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Olegas Fedosiukas