Baudžiamoji byla Nr. 2K-312-788/2018
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00094-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.9.2; 2.3.6.4.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,
asmens, kuriam byla nutraukta, E. K. gynėjui advokatui Rimondui Kuzminui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, E. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 258 straipsnio 2 dalį – areštu dešimčiai parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir E. K. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 dalies 8 punktu, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant sumokėti 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. E. K. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. E. K. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jis buvo kaltinamas tuo, kad, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d. apie 10.30 val. savo gyvenamojoje vietoje Tauragėje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, iš G. S. įgijo penkis C kategorijos šaunamuosius ginklus – dvivamzdžius, lygiavamzdžius, 12-o kalibro medžioklinius šautuvus „IZH 27M“ Nr. 9210334, „IZH 12“ Nr. P13654, „IZH 12“ Nr. K09835, „TOZ 34R“ Nr. 14114, „TOZ 34R“ Nr. 8738637, ir juos laikė minėtoje savo gyvenamojoje vietoje, kol tą pačią dieną apie 12.35 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
1.2. E. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Jis buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t. y. 2014 metais, tikslus laikas ir data tyrimo nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 4,55 mm kalibro pneumatinį šautuvą „CZ 200 S“ Nr. A209865, ir jį atsigabeno į pirmiau minėtą savo gyvenamąją vietą bei joje neteisėtai laikė iki 2016 m. gruodžio 5 d., kol apie 12.35 val. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį dėl bylos nutraukimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, BK 258 straipsnio 2 dalį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. E. K. nepagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Dėl šios veikos pareikštas kaltinimas netinkamai suformuluotas, neaiškus, pagrįstas prielaidomis, kaltinimo ribos išplėstos už normos dispozicijos ribų, nes už jam inkriminuotus gabenimą ir laikymą BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nenustatyta. E. K. galėjo būti kaltinamas tik neteisėtu nešaunamojo ginklo įgijimu, o ne gabenimu ir laikymu. Apeliacinės instancijos teismas šios šiurkščios klaidos neištaisė, nepašalino kaltinimų dėl nešaunamojo ginklo neteisėto gabenimo ir laikymo kaip teisiškai nepagrįstų.
2.2. Įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamajam, nes, be jo parodymų, daugiau duomenų apie ginklo įsigijimą byloje nėra. Kaltinimas grindžiamas išskirtinai tik ginklo suradimo faktu, duomenys apie ginklo įsigijimo momentą nebuvo renkami ir analizuojami, nėra duomenų, kad pneumatinio šautuvo galingumas įsigijimo metu viršijo 7,5 J. Ginklo įgijimo aplinkybes patvirtina tik E. K. parodymai, kad pneumatinį šautuvą „CZ 200 S“ iki 7,5 J įsigijo pagal skelbimą iš nepažįstamo asmens, tačiau šiuos duomenis, kaip ir apeliacinio skundo argumentus, teismas laikė nepatikimais. Kitų objektyvių duomenų byloje nėra. Teismas, remdamasis specialisto išvada, padarė skubotą išvadą, kad E. K. įsigijo pneumatinį šautuvą, kurio sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenis vertino pažeisdamas BK 20 straipsnio nuostatas – selektyviai ir tendencingai, nesilaikydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų nemotyvuotai atmetė kaltinamojo parodymus, nors byloje nėra juos paneigiančių duomenų, kaltinamojo elgesio motyvacija ir tikslai kriminalizuoti neturint tam objektyvaus pagrindo. Ekspertų pateikti duomenys vertinti paviršutiniškai, palankiu kaltinimui aspektu, ignoruojant teisiškai svarbias aplinkybes (ginklo pavojingumo lygį, galimybę keisti galingumą ir kt.).
2.3. Vertindamas veikos subjektyviuosius požymius, teismas apsiribojo E. K. suvokimu, kad įsigyja pneumatinį ginklą, viršijantį 7,5 J, ir nepagrįstai iš kaltinamojo reikalavo ekspertinio lygio žinių, nurodydamas, kad jis ginklo įsigijimo metu turėjo pastebėti 0,3–1,5 J galingumo viršijimą. E. K. nurodė, kad įsigydamas 7,5 J pažymėtą pneumatinį šautuvą „CZ 200 S“, kuris, jo supratimu, priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, turėdamas leidimą įsigyti C kategorijos nešaunamuosius ginklus, nesuvokė savo veiksmų neteisėtumo ir nesiekė neteisėtai veikti. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidas dėl E. K. neteisėtų ketinimų, neįvertino jo asmenybės ir to, kad kaltinamasis negalėjo turėti motyvo pažeisti norminius aktus, susijusius su ginklo galingumo reguliavimu, nes už tai galėjo būti diskvalifikuotas sportinėje veikloje. Taigi E. K. negalėjo žinoti, kad įgyjamas ginklas nežymiai viršija 7,5 J ribą, todėl nesuprato, kad įgyja C kategorijos nešaunamąjį ginklą, ir nesiekė elgtis neteisėtai, dėl to jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.
2.4. Teismas ignoravo svarbią aplinkybę, kad E. K. ginklą įgijo turėdamas neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Nei kaltinimas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo pasireiškė E. K. veiksmų neteisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtumo turinį išaiškino savaip – įgijimas yra neteisėtas, nes pneumatinį šautuvą įsigijo iš fizinio asmens pagal skelbimą, o ne iš Lietuvos Respublikos ginklų fondo ar asmens, turinčio nustatytos formos leidimą. Tačiau E. K. turėjo leidimą, todėl akivaizdu, kad buvo siekiama jo veiksmus kriminalizuoti dirbtiniais motyvais, perkeliant jam ginklo pardavėjo atsakomybę. Be to, toks kaltinimo turinys atskleidžiamas tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, todėl E. K. neturėjo jokios galimybės išsakyti savo poziciją ir gintis nuo kaltinimo. E. K., turintis minėtą leidimą, BK 258 straipsnio 2 dalies kontekste teismų buvo vertinamas taip pat, kaip tokio leidimo neturintis asmuo. Toks požiūris neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo principų ir reguliavimo mechanizmo. Minėtas neterminuotas leidimas E. K. suteikė teisę įsigyti neribotą kiekį C kategorijos nešaunamųjų ginklų, taip pat ir pneumatinių šautuvų, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J. E. K. teisinis statusas nėra tapatus eilinio asmens statusui, nes jis įstatymo įgaliotos institucijos yra patikrintas ir priimtas sprendimas jį laikyti nepriekaištingos reputacijos ir išduoti atitinkamos formos leidimą. Tai reiškia, kad valstybės institucija E. K. ginklų apyvartos prasme laiko saugiu, patikimu ir jo disponavimas atitinkamų kategorijų ginklais laikomas suderinamu su visuomenės interesais, nekeliančiu pavojaus. Nenustatyta jokių teisinių ar fizinių kliūčių, dėl kurių E. K. nebūtų galėjęs įgyti C kategorijos pneumatinio ginklo.
2.5. Teismas ignoravo proceso pažeidimus, padarytus paimant ginklą kratos metu, ir dėl jų nepasisakė. Ginklo dėklas nebuvo tinkamai plombuojamas (kratos protokole tai neužfiksuota), taip paliekant galimybę pašaliniams asmenims tyčia ar neatsargiai keisti ginklo galingumą, neužtikrinant objektyvaus tyrimo ir paliekant abejonių, kad ginklo galingumas galėjo būti keičiamas tyrimo įstaigoje. Ši aplinkybė nebuvo vertinta kartu su bylos duomenimis. Buvo atliekamas pakartotinis ginklo tyrimas, jo rezultatai iš esmės skiriasi nuo pirmojo, tačiau jo metu taip pat neatsakyta į esminį klausimą, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kaip ginklo galingumas buvo sureguliuotas iki draudžiamų parametrų. Teismas, konstatuodamas, kad E. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, turėjo bylos duomenimis pagrįsti, kad ginklo įsigijimo metu reguliavimo varžto padėtis buvo tokia, kad pneumatinį šautuvą buvo galima priskirti C kategorijai, ir pašalinti abejones, kurias kelia ekspertizės aktas, o nepavykus šių abejonių pašalinti, jas aiškinti kaltinamojo naudai ir konstatuoti, kad surinktų įrodymų nepakanka kaltinimui pagal minėtą straipsnį pagrįsti. Teismas nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), konstituciniais teisingumo, proporcingumo principais.
2.6. Spręsdamas apie veikos ir paties kaltinamojo pavojingumą, teismas turėjo įvertinti E. K. asmenybę (jis brandaus amžiaus, nėra jokių jo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų, turi leidimus šaunamajam ginklui bei didesnio nei 7,5 J galingumo pneumatiniams ginklams, užsiima medžiokle ir sportiniu šaudymu), veikos pobūdį (pirko šautuvą turėdamas tikslą dalyvauti sportinėse varžybose, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ginklo nedemonstravo, nešaudė neleistinose vietose, nesukėlė realaus pavojaus įstatymo saugomoms vertybėms), įsigyto ginklo savybes (sportinės paskirties, mažo galingumo, nepavojingas sveikatai), į tai, kad nekilo jokių pavojingų padarinių. Realaus pavojaus asmenų sveikatai, visuomenės saugumui nekilo, todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas E. K. neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo, tik teismo vykdomo teisingumo principų. E. K. veiksmuose nėra BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytų nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
4. E. K. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį. Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį E. K. apeliacinės instancijos teismo išteisintas, šis procesinis sprendimas kasacine tvarka neapskųstas ir jo pagrįstumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
5. Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nutraukė bylą E. K. konstatuodamas, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorius prašo pakeisti bylos nutraukimo pagrindą konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turint galvoje, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir nutraukęs bylą dėl senaties, pripažino, kad E. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, toks kasatoriaus prašymas šiuo atveju pripažintinas atitinkančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad, taikant BK 95 straipsnį, turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. 2017 m. gruodžio 4 d. įstatymu (TAR 2017-12-04, i. k. 2017-19449) pakeitus BPK 303 straipsnio 4 dalį, įtvirtinta, kad teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Taigi šią bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar teismai turėjo teisinį pagrindą E. K. priimti išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.
6. E. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2014 metais, tikslus laikas ir data tyrimo nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 4,55 mm kalibro pneumatinį šautuvą „CZ 200 S“ Nr. A209865, jį atsigabeno ir savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė iki 2016 m. gruodžio 5 d. Pažymėtina, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Taigi kaltinimo dalis dėl neteisėto nešaunamojo ginklo laikymo akivaizdžiai neatitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje apibrėžto baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai laikytina kaltinimo trūkumu, kurį iš esmės pašalino apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino suėjimą būtent dėl nešaunamojo ginklo įgijimo veikos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka aktuali yra tik ta kaltinimo dalis, dėl kurios E. K. buvo kaltinamas neteisėtu nešaunamojo ginklo įgijimu.
Dėl BK 258 straipsnio 2 dalies taikymo ir bylos nutraukimo teisinio pagrindo
7. Kaltinimas E. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį grindžiamas esmine nuostata, kad rastas pneumatinis šautuvas „CZ 200 S“ priskiriamas C kategorijos ginklams, kuriems įsigyti yra taikomi atitinkamuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai (būtinumas gauti leidimą, privaloma registracija Ginklų registre ir t. t.). Pažymėtina, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis pilnamečiai fiziniai asmenys gali įsigyti be leidimų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens dokumentus, tokie ginklai neregistruojami (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 punktas). Pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J, priskiriami D kategorijai, o kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J – C kategorijai (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 5 punktas ir 6 straipsnio 2 punktas). Išvada dėl E. K. rasto pneumatinio šautuvo „CZ 200 S“ priskyrimo C kategorijos ginklams teismų padaryta remiantis 2017 m. kovo 20 d. specialisto išvada Nr. 30-(U-3472)-IS1-238, kurioje nurodyta, kad eksperimentinio šaudymo metu nustatyta iššauto sviedinio kinetinė energija – 9,3 J, taip pat pagal 2017 m. lapkričio 13 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1943(17), kuriame nurodyta, kad eksperimentinio šaudymo metu nustatyta, kad iššautų kulkų kinetinė energija kinta nuo 7,8 J iki 9 J. Kasatorius, ginčydamas kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, be kita ko, nurodo neturėjęs tyčios neteisėtai įgyti nešaunamąjį ginklą, nes nesuprato, kad įgyja C kategorijos nešaunamąjį ginklą, kuriam reikalingas leidimas. Kaip tvirtina kasatorius, jis buvo įsitikinęs, kad įgyja D kategorijos nešaunamąjį ginklą, kuriam leidimas nereikalingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi atitinkamus kasacinio skundo argumentus ir bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ši viso proceso metu E. K. ir jo gynėjo išsakoma versija byloje nėra paneigta. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl šių aplinkybių:
7.1. Pirma, eksperimentinio šaudymo metu specialistų užfiksuotas nežymus kulkų kinetinės energijos 7,5 J rodiklio viršijimas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad E. K. būtų žinojęs apie šį viršijimą arba pats savo veiksmais būtų padidinęs ginklo galingumą. Ginklo tyrimą atlikęs specialistas L. B. teisme paaiškino, kad kinetinės energijos padidėjimas nuo 7,5 J iki 9,3 J nėra didelis (2 t., b. l. 49).
7.2. Antra, 2017 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akte nurodyta, kad pateikto pneumatinio šautuvo uokso (vamzdžio dėžutės) viršuje, dešinėje pusėje, vamzdžio drūtgalio (kulkos lizdo) srityje, yra savadarbiu būdu suformuotas užrašas „7,5“. Išvadoje taip pat nurodyta, kad analogiškas fabrikinis užrašas reikštų, kad ginklo kulkų kinetinė energija neturi viršyti 7,5 J (2 t., b. l. 63). Iš ekspertizės akto priede esančios nuotraukos (2 t., b. l. 64) matyti, kad skaičiai „7,5“ yra įspausti metaliniame paviršiuje kaip fabrikinio žymėjimo imitacija. Byloje nenustačius, kas ir kodėl padarė minėtą įspaudą, ši aplinkybė vertintina kaip atitinkanti E. K. versiją, kad pardavėjas jam pasakė, jog parduoda būtent 7,5 J ginklą.
7.3. Trečia, E. K. turėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotus leidimus laikyti ir nešiotis ginklus (1 t., b. l. 160–162) ir gana aktyviai naudojosi šia teise teisėtai įgydamas, laikydamas ir parduodamas įvairius šautuvus (1 t., b. l. 163), tarp jų ir didesnio galingumo (16 J) pneumatinį šautuvą „CZ 200 S“ negu šiai bylai aktualus pneumatinis šautuvas.
7.4. Ketvirta, nagrinėjamoje byloje E. K. buvo kaltinamas ir pagal BK 253 straipsnį dėl penkių C kategorijos šaunamųjų ginklų neteisėto įgijimo ir laikymo, tačiau teismas padarė išvadą, kad jis nesiekė pažeisti įstatymo saugomos vertybės ir sukelti grėsmės visuomenės saugumui, taigi nenustatė tiesioginės tyčios neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais, todėl E. K. dėl šio kaltinimo išteisino. Darant tokią išvadą, įvertinta tai, kad E. K. yra sportinio šaudymo čempionatų dalyvis, medžiotojas, ginklų medinių dalių restauravimo specialistas, kad ginklus jam perdavė jų teisėtas savininkas restauravimo tikslais, taip pat ir tai, kad E. K. turėjo neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią pat išvadą įmanoma daryti ir dėl pas E. K. rasto pneumatinio šautuvo įgijimo. Nors šis ginklas buvo įgytas be dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie pardavėjo teisę parduoti ginklą, taip pat neužregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau anksčiau aptartos bylos aplinkybės rodo, kad šis teisės pažeidimas nesukėlė realaus pavojaus visuomenei. Be to, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti. Tačiau bylos aplinkybės nesuteikia tvirto pagrindo daryti tokią išvadą.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiaga leidžia kelti klausimą, ar E. K. teisėtai vertėsi ginklų restauravimo veikla, ar nepažeidė ginklo registravimo tvarkos, bet nesuteikia pagrindo kvalifikuoti jo veiksmus kaip nusikalstamą disponavimą šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai nustatė bylos nutraukimo pagrindą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas nutraukiant baudžiamąją bylą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti.
Nutraukti bylą E. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė
Olegas Fedosiukas
