Dėl teismo įsakymo išdavimo

Civilinė byla Nr. e2S-88-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02191-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-8855-1027/2023 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės šilumos tinklai“ pareiškimą skolininkei V. M. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. spalio 31 d. išdavė teismo įsakymą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilutės šilumos tinklai“ (toliau – ir kreditorė) pareiškimą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės V. M. (toliau – ir skolininkė) kreditorės naudai 696,09 Eur skolos, 7,65 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 703,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2023 m. spalio 31 d. teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 11 Eur žyminio mokesčio.

2. Skolininkei nusiuntus teismo įsakymą pareiškime nurodytu adresu, jis sugrąžintas neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino 2023 m. spalio 31 d. teismo įsakymą, kreditorės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ pareiškimą skolininkei V. M. dėl teismo įsakymo išdavimo paliko nenagrinėtą, grąžino kreditorei 11 Eur žyminio mokesčio ir priteisti iš kreditorės 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Gyventojų registro tarnybos duomenimis teismas nustatė, kad skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su kreditorės pareiškime nurodytu skolininkės adresu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkė nedirba. Kreditorė pareiškime nurodė, kad jokie kiti adresai, kuriais teismas galėtų įteikti skolininkei procesinius dokumentus, kreditorei nėra žinomi. Atsižvelgęs į nurodytą bei vadovaujantis protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, teismas sprendė, jog nustatyti kreditorei terminą skolininkės gyvenamajai vietai patikslinti arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, yra netikslinga. Taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių dokumentų skolininkei įteikimo būdą nėra galimybės, nes teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditorės reikalavimo pagrįstumo, o skolininkė turi absoliučią teisę, gavusi teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus, teismo įsakymas negali įsiteisėti. Paaiškėjus, kad skolininkės gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos, kreditorei nurodžius, kad kitų skolininkės adresų nežino, teismas nutarė teismo įsakymą naikinti ir kreditorės pareiškimą palikti nenagrinėtą.

5. Teismas nustatė, kad šioje byloje valstybė patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, siųsdama skolininkei procesinius dokumentus. Atsižvelgęs į tai, kad šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), valstybei turi būti atlyginamos. Spręsdamas, iš ko priteisti minėtas išlaidas, teismas įvertino tai, jog skolininkė apie bylos iškėlimą nebuvo informuota, o teisę kreiptis į teismą įgyvendino ir teisminį procesą inicijavo kreditorė, pasirinkusi, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistas teises, t. y. pasirinkusi bylos teiseną. Kreditorė turėjo įvertinti teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu skolininkei, ir tokių išlaidų atlyginimą valstybei, jei kreditorės pasirinktas teisių gynimo būdas nebūtų efektyvus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisė iš kreditorės.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį dėl 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš kreditorės panaikinti. Taip pat prašo sustabdyti teismo nutarties vykdymą.

7. Nurodo, kad nesutinka su šia teismo nutarties dalimi. Mano, kad ji yra neteisėta ir naikintina, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai, CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

8. Pažymi, kad iki kreipimosi į teismą, kreditorė bandė ginčą dėl skolos spręsti taikiu būdu, ne kartą skolininkei siuntė el. laišku [email protected] (skolininkė kreditorei yra pateikusi prašymą šiuo el. paštu gauti pranešimus apie mokėjimus už paslaugas) priminimus apie nesumokėtus mokesčius. Todėl preziumuojama, kad kreditorė, pasirinkusi bylos teiseną, savo reikalavimą dėl skolos priteisimo už paslaugas pagrindė teisėtais sutartiniais santykiais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal kreditorės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl prašymo sustabdyti teismo nutarties vykdymą

10. Apeliantė atsirajame skunde pateikė prašymą sustabdyti teismo nutarties vykdymą. Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančioms nuostatoms, o pagal CPK 338 straipsnį tokios pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teisme. Vertinant šias normas kartu, darytina išvada, kad teismo nutartis, taip pat kaip ir teismo sprendimas, įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o esant apskųstai teismo nutarčiai atskiruoju skundu – po atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 18 straipsnį visiems asmenims yra privalomi tik įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, nagrinėjamu atveju apeliantei atskiruoju skundu apskundus Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, ši nutarties dalis nėra įsiteisėjusi ir todėl negali būti priverstinai vykdoma.

11. Tokį apeliantės atskirajame skunde suformuluotą prašymą nėra pagrindo nagrinėti ir kaip laikinąją apsaugos priemonę, nes pateiktame procesiniame prašyme nėra pareikšta jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų, kurių įvykdymas galėtų būti užtikrinamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta priemone. Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visi kiti vykdymo veiksmų sustabdymo atvejai reglamentuojami CPK 625 – 628 straipsnių nuostatomis, bet šie veiksmai priskirtini antstolių, o ne teismo kompetencijai.

12. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliantės prašymas sustabdyti teismo nutarties vykdymą atmetamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš kreditorės priteistos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, teismo įsakymą panaikinus ir pareiškimą palikus nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog byloje patirtos 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteistinos iš kreditorės pažeidė bendruosius teisingumo ir protingumo principus, CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus, kadangi kreditorė iki kreipimosi į teismą bandė ginčą dėl skolos spręsti taikiu būdu, savo reikalavimą dėl skolos priteisimo už paslaugas pagrindė teisėtais sutartiniais santykiais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

15. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 96 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

17. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas skatina teisinių santykių dalyvius esant galimybei naudotis supaprastinta savo reikalavimų tenkinimo tvarka užuot iškart kreipusis į teismą su ieškiniu (CPK 434 straipsnis).

18. Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Taigi, tinkamas teismo įsakymo patvirtintos kopijos įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Dažniausiai tokiu atveju byla dėl teismo įsakymo išdavimo užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl kreditoriaus kaltės, o dėl to, kad nesant galimybės skolininkui įteikti procesinių dokumentų (nepaisant visų protingų kreditoriaus pastangų), tampa neįmanomas supaprastinto proceso taikymas.

19. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad kreditoriui sąžiningai pasinaudojus supaprastinto bylos nagrinėjimo institutu, su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos (įskaitant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų skolininkui siuntimu) negali būti laikomos atsiradusiomis dėl kreditoriaus kaltės. Kita vertus, tokios išlaidos byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo įsakymą panaikinus ir pareiškimą palikus nenagrinėtą, iš skolininko kreditoriui negali būti priteisiamos, kadangi dar nėra aišku, ar kreditoriaus pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas ir jei taip, kokia apimtimi.

20. Nors įstatymas nenumato to, kaip turėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų (išskyrus žyminį mokestį) paskirstymas CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, vis tik teismų praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui turėtų būti priteisiamos ieškinio teisenos byloje, jeigu jo reikalavimas teismo yra patenkinamas. Šių išlaidų priteisimas ieškinio teisenos byloje yra vienintelė procesinė galimybė (žr. pvz Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-642-881/2017, 2016 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1300-577/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-717-232/2016).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų (įskaitant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų skolininkui siuntimu) paskirstymas, teismo įsakymą panaikinus ir pareiškimą palikus nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju), pažeistų bendruosius teisingumo ir protingumo principus, CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš kreditorės priteistos byloje patirtos 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu skolininkei, teismo įsakymą panaikinus ir pareiškimą palikus nenagrinėtą, yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta tinkamai pritaikius proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė