Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-106-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02604-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6;

(S)

3.1.12.12.3.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Dalios Pranckienės, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6819-1105/2023 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. A., P. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) prašė: (1) neterminuotai apriboti A. A. motinos valdžią ir P. J. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; (2) nustatyti nepilnamečio R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas laikinąjį globėją – (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo; (3) priteisti iš A. A. ir P. J. jų nepilnamečiui sūnui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 200 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymą pervedant iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 dienos; (4) nustatyti nepilnamečio R. J., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamų lėšų administratoriumi jo laikiną globėją – (duomenys neskelbtini), įpareigojant laikiną globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio interesais.

2. Nurodė, kad nepilnametis vaikas R. J. yra A. A. ir P. J. vaikas. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. birželio 30 d. minima šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. nepilnamečiui R. J. buvo nustatyta laikinoji globa pas senelę V. B.. Skyriuje 2019 m. rugsėjo 24 d., 2021 m. gruodžio 17 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. spalio 19 d. gauti pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą (dėl smurto artimoje aplinkoje, alkoholio vartojimo, vaiko nepriežiūros). Skyrius 2022 m. spalio 27 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su prašymu paimti nepilnametį R. J. iš šeimos. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Nepilnamečiui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A-1060 nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini). Vaiko aplankymo globos įstaigoje metu nustatyta, jog globa vyksta skandžiai, vaikas adaptavosi, tėvai neskambina, vaiku nesidomi.

3. Pažymėjo, kad atsakovų šeimai buvo taikytas atvejo vadybos procesas laikotarpiais nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 2 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki šiol; spręsta skirti socialines paslaugas. Atsakovai su Skyriaus specialistais nebendradarbiauja, posėdžiuose nedalyvauja, mobiliosios komandos pagalbos nepriėmė, pagalbos planų nevykdo. Skyrius 2023 m. birželio 5 d. gavo Panevėžio socialinių paslaugų centro raštą, kuriame nurodyta, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir yra neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Nepilnamečio vaiko motina ir tėvas randami neblaivūs, 2022 m. spalio 18 d. gauta informacija iš vaikų močiutės, jog atsakovai galimai neblaivūs pasiėmė savo nepilnamečius vaikus. Nuvykus į namus, sutiktas galimai neblaivus P. J., kuris turėjo peilį, buvo nusiteikęs agresyviai.

4. Teigė, jog atsakovai nuolat vartoja alkoholį kartu esant nepilnamečiams jų vaikams. Apsilankius pas atsakovus namuose, buvo stebima netvarka, nešvara, tvyrojo alkoholio kvapas. Atsakovai nesidomi savo nepilnamečių vaikų ugdymo procesu, nebendrauja su mokytojais, nesidomi vaikų sveikata, kitais jų poreikiais. Atsakovai nesiregistravo lankyti tėvystės įgūdžių kursų, jie nerodo iniciatyvos susitikti su jų nepilnamečiais vaikais. Panevėžio lopšelio/darželio (duomenys neskelbtini), kurį lanko nepilnametis R. J., duomenimis, tėvai nesidomi nepilnamečio R. ugdymo procesu. Tėvai taip pat nesidomi nepilnamečio sveikatos priežiūros poreikiais. Atsakovams reikalinga pagalba dėl priklausomybės alkoholiui, tarpusavio konfliktų, emocijų valdymo. Atsakovai nėra motyvuoti susigrąžinti savo nepilnametį vaiką į šeimą. Atsakovų gyvenimo būdas nesikeičia, jų bendradarbiavimas su specialistais laikinas. Tėvai nesuvokia, jog šeimos situacija nesikeičia ir nededa nuoseklių pastangų, siekiant sugrąžinti sūnų į šeimą. Alkoholio vartojimo metu atsakovai visiškai nesidomi vaikų poreikiais.

5. Nurodė, kad surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai neįgyvendina tėvo/motinos valdžios, kad užtikrinti nepilnamečio R. J. interesus. Atsakovai neįgyvendina savo pareigos auklėti nepilnametį vaiką doru žmogumi, jo neišlaiko; nesirūpina jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu; nesudaro tinkamų sąlygų buityje. Atsakovai, po to kai nepilnametis vaikas buvo paimtas iš šeimos, tik kartą išreiškė norą su juo susitikti. Visais kitais atvejais susitikimus inicijavo specialistai, tačiau susitikimai nutrūko dėl galimo atsakovų neblaivumo. Atsakovai neturi artimo ryšio su nepilnamečiu sūnumi. Pastebėta, jog atsakovai negeba išlaikyti darbo vietos, todėl neturi nuolatinių darbų. Atsakovai nesudaro palankių sąlygų vaikui augti ir vystytis; neužtikrina sveikatos priežiūros; nevykdo savo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir neterminuotai apribojo atsakovės A. A. motinos valdžią ir atsakovo P. J. tėvo valdžią jų nepilnamečio vaiko R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisė iš atsakovų A. A. ir P. J. išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 200,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos; nustatė nepilnamečio vaiko R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini); nepilnamečiui vaikui teikiamų piniginių lėšų administratoriumi paskyrė (duomenys neskelbtini), įpareigodamas globėją (rūpintoją) priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio (rūpintinio) interesais.

7. Teismas nustatė, kad nepilnamečio R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra A. A., tėvas – P. J.. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. birželio 30 d. A. A. ir P. J. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-10347-1000/2022, leista paimti nepilnametį vaiką R. J. iš jo atstovų pagal įstatymą, nustačius, jog atsakovai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, neužtikrina jam saugių gyvenimo sąlygų. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A-1060 nepilnamečiui R. J. nustatyta laikinoji globa ir jo globėju paskirtas (duomenys neskelbtini). A. A. ir P. J. nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 2 d. buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki dabar taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. 2022 m. spalio 19 d. Skyriuje gavus pranešimą ir į šeimą atvykus socialinėms darbuotojoms, sutiktas neblaivus atsakovas, rasti du išsigandę nepilnamečiai vaikai, namuose pastebėta netvarka, nešvara.

8. Teismas taip pat nustatė, kad, 2022 m. spalio 24 d. atlikus vaiko R. J. situacijos vertinimą, nustatyti rizikos veiksniai: 26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui; 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Atsakovai nuolat vartoja alkoholį, kartu esant nepilnamečiui jų vaikui; apsilankius pas atsakovus, namuose buvo stebima netvarka, nešvara, tvyrojo alkoholio kvapas. Atsakovai nesidomi savo nepilnamečio vaiko R. J. ugdymo procesu, nebendrauja su mokytojais, nesidomi vaiko sveikata, kitais jo poreikiais. Atsakovai nesiregistravo lankyti tėvystės įgūdžių kursų, jie nerodo iniciatyvos susitikti su jų nepilnamečiu vaiku. Panevėžio lopšelio/darželio (duomenys neskelbtini), kurį lanko nepilnametis R. J., duomenimis, tėvai nesidomi nepilnamečio R. ugdymo procesu. Tėvai taip pat nesidomi nepilnamečio sveikatos priežiūros poreikiais. Atsakovams reikalinga pagalba dėl priklausomybės alkoholiui, tarpusavio konfliktų, emocijų valdymo. Atsakovai nėra motyvuoti susigrąžinti savo nepilnametį vaiką į šeimą. Atsakovų gyvenimo būdas nesikeičia, jų bendradarbiavimas su specialistais laikinas. Tėvai nesuvokia, jog šeimos situacija nesikeičia ir nededa nuoseklių pastangų, siekiant sugrąžinti sūnų į šeimą. Alkoholio vartojimo metu atsakovai visiškai nesidomi vaiko poreikiais.

9. Atsižvelgęs į byloje nustatyta aplinkybes, jog atsakovai neužtikrina savo nepilnamečiui vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, turi priklausomybę alkoholiui, kurį vartodami, neprižiūri savo vaiko; vartoja alkoholį, nekeičia savo netinkamo elgesio, nesuvokia daromos žalos jų nepilnamečiui vaikui; taip pat, kad atsakovai bausti administracine tvarka už tai, jog panaudojo tėvų valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams; nepilnamečiui vaikui neužtikrina tinkamų sąlygų buityje, nesidomi jo ugdymo procesu, pasiekimais, neužtikrina jo sveikatos priežiūros, tinkamo vystymosi; nuo R. J. paėmimo momento, atsakovai tik kartą siekė su juo susitikti, o kiti specialistų inicijuoti susitikimai nutrūko dėl atsakovų galimo neblaivumo, teismas sprendė, jog atsakovai neužtikrino vaikui tinkamų gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygų, tokiu savo elgesiu daro žalą nepilnamečiui vaikui, jie nedėjo ir šiuo metu nededa jokių pastangų, kad vaikas grįžtų į šeimą, yra visiškai abejingi motinos/tėvo valdžios turiniui. Teismas sprendė, jog atsakovai nesirūpina savo vaiku R. J. bei savo veiksmais daro žalingą įtaką nepilnamečiui vaikui.

10. Teismas, atsižvelgęs į atsakovų turtinę padėtį, duomenis apie atsakovės A. A. gaunamą apie 270 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, taip pat atsakovės A. A. gaunamą 1 386,70 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir atsakovo P. J. gaunamą 1 386,70 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), įvertinęs jauną, darbingą atsakovų amžių, sprendė, jog ieškovo prašoma iš atsakovų priteisti, iš kiekvieno po 200 Eur, išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui yra pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas P. J. prašo: (1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo; (2) nepripažinus absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

12. Nurodo, kad, nors neprieštarauja dėl šaukimo siuntimo atsakovui elektroniniu paštu, nes pats buvo išreiškęs tokį sutikimą, kadangi dirbo užsienio šalyje, tačiau tvirtina, jog teismo šaukimo atvykti į 2023 m. spalio 11 d. posėdį, siųsto nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), apeliantas negavo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šaukimas apeliantui būtų realiai išsiųstas. Taigi apeliantas apie teismo posėdį nežinojo, negalėjo jame dalyvauti ir ginti savo teisėtų interesų.

13. Pažymi, kad teismas priimtą 2023 m. spalio 17 d. sprendimą atsakovams siuntė ne, jų prašymu, elektroniniu paštu, o deklaruotu jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nors teismui buvo žinoma, kad atsakovai yra išvykę į užsienio šalį. Todėl apie įvykusį teismo posėdį ir priimtą sprendimą atsakovas sužinojo tik 2023 m. lapkričio mėn. grįžęs į Lietuvą.

14. Apelianto teigimu, sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas nebegalėjo pakartotinai vertinti aplinkybių, į kurias buvo atsižvelgta teismui priimant 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį dėl leidimo paimti atsakovų sūnų R. J. iš šeimos.

15. Tvirtina, kad skundžiamame sprendime nėra pagrįsta, kokią ypatingą žalą R. J. vystymuisi daro atsakovai. Teigia, kad su sūnumi buvo susitikę 2022 m. gruodžio 7 d., 2023 m. sausio 18 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. balandžio 5 d., 2023 m. balandžio 25 d. Atsižvelgiant į tai, negalima tvirtinti, kad sūnumi atsakovai visiškai nesirūpina. Sprendžiant, ar atsakovai rūpinasi vaiku, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovų bendravimas su vaiku yra labai apsunkintas: bendrauti turi tarpininkaujant Panevėžio socialinių paslaugų centrui, laikantis jo nustatytos tvarkos; be to, ilgą laiką atsakovai dirbo užsienio šalyje.

16. Apelianto manymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų neterminuotam tėvų valdžios ribojimui, nėra.

17. Apelianto teigimu, teismas pervertino atsakovų alkoholio vartojimo problemą. Nei CK, nei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus asmenims, turintiems mažamečių vaikų. Apelianto tvirtinimu, grąžinus sūnų į šeimą, savo alkoholio vartojimą ribotų, atsižvelgdami į vaiko interesus. Tačiau, kol sūnus yra paimtas iš šeimos, atsakovų alkoholio pavartojimai kenkti jam niekaip negali. Be to, atsakovai nuolat dirba tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, ir darbo faktas paneigia tvirtinimus apie atsakovų priklausomybes ir piktnaudžiavimus.

18. Pažymi, kad atsakovai turi teisę kritiškai vertinti Panevėžio socialinių paslaugų centro ir pan., darbuotojų veiklą ir patys įvertinti, kad siūlomos paslaugos jiems nereikalingos.

19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog teismo procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas, nutartis) atsakovui 2023 m. liepos 12 d. buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau P. J. telefonu informavo, jog 3 savaites gyvena Vokietijoje ir procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroniniu paštu, kurį nurodė pats atsiųsdamas sms žinutę. Todėl minėti procesiniai dokumentai P. J. įteikti juos 2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžių sekretorei išsiunčiant el. paštu (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 21 d. gautas patvirtinimas, kad procesiniai dokumentai gauti, atsakovas 2023 m. liepos 24 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį bei darbo sutartį. Apie paskirtą teismo posėdį atsakovas taip pat informuotas, 2023 m. rugsėjo 6 d. išsiunčiant šaukimą jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Byloje yra sistemos patvirtinimas, kad laiškas sėkmingai pristatytas gavėjui. Taip pat byloje yra duomenys, kad į siųstą laišką atrašyta 2023 m. rugsėjo 18 d., nurodant, kad dokumentai gauti. Atsakovas nebuvo informavęs teismo, jog nebepageidauja gauti procesinių dokumentų jo paties nurodytu elektroniniu paštu.

21. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas vertino apelianto skunde nurodomas aplinkybes, kad atsakovai buvo susitikę su vaiku kelis kartus po teismo leidimo išdavimo, taip pat atsižvelgė į tai, kieno iniciatyva tie susitikimai vyko ar buvo atšaukti, dėl kokių priežasčių. Pripažintina, kad pats apeliantas nerodė iniciatyvos dažniau susitikti su savo sūnumi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų dėjęs pastangas reguliariai matytis su nepilnamečiu ar bandęs rūpintis jo auginimu ir auklėjimu. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo savo pareigų vaikui vykdymo, atsisako rūpintis vaiku ir neketina atkurti tarpusavio bendravimo. Taip pat ir šiuo metu susitikimai vyksta retai (nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. pagalbos plano sudarymo įvyko 2 susitikimai lapkričio mėnesį).

22. Pažymi, jog atsakovas nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos, dėl kurios ne kartą praeityje buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Ieškovas mano, kad apeliantas turėtų dėti pakankamai ženklias pastangas situacijai keisti. Būtent atsakovų neatsakingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu buvo viena iš priežasčių kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų. Situacija dėl alkoholio vartojimo nesikeitė ir po teismo nutarties išduoti teismo leidimą: rekomendacijų rinktis ilgalaikį gydymo metodą stacionare atsakovai nevykdo; AA grupių reguliariai nelanko; pas psichologą nesiregistravo; nekeičia gyvenimo būdo; stebimi dažni alkoholio vartojimo požymiai (su atsakovais bendraujant telefonu ar susitikimo metu). Specialistų buvo vertinama, kad atsakovų alkoholio vartojimo atvejai ilgalaikiai, trunkantys ne vieną dieną, todėl specialistų darbas su jais apsunkintas. Alkoholio vartojimo metu atsakovai visiškai nesidomėjo vaiko poreikiais, nepalaikė su juo reguliaraus ryšio, būdami blaivūs, vaiku domisi pasyviai, epizodiškai. Nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovai turi priklausomybę alkoholiui, periodiškai jį vartoja, o tada tėvai neprižiūri savo vaiko, nekeičia savo netinkamo elgesio, taip pat nesuvokia ir tokiais savo veiksmais daromos žalos jų nepilnamečiui vaikui.

23. Nurodo, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių manyti, jog jis ėmėsi kažkokių priemonių dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo. Nors skunde teigiama, kad atsakovai yra dirbantys, tačiau ieškovas atkreipia dėmesį, jog jie įsidarbinę ilgai neišlaiko darbo vietos, dažnai darbovietes keičia. Dėl tėvų alkoholio vartojimo būdavo sudaroma emociškai ir fiziškai nesaugi aplinka vaikui, alkoholio vartojimo metu tėvai visiškai nesirūpindavo sūnaus poreikiais, jų nepatenkindavo, perleisdavo tėvų pareigas močiutėms, nebuvo užtikrinama saugi vaikui augti aplinka, buvo keliamas pavojus nepilnamečio R. fiziniam, dvasiniam, protiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Vertinant, kad problemos dėl alkoholio vartojimo toliau išlieka, nėra duomenų, kad situacija keistųsi į gerą pusę, negalima išvada, kad šiuo metu žala vaiko interesams nėra daroma, ką teigia apeliantas.

24. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas pažymi, jog bendravimui su vaiku kliudė tai, kad vaiko tėvai dirbo užsienyje, tačiau jų darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) yra nutrūkę 2023 m. rugpjūčio 11 d.; atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų įsidarbinęs ir gyvenęs užsienyje, kas būtų galėję trukdyti jam dažniau tiesiogiai susitikti su vaiku.

25. Nurodo, kad po 2023 m. rugpjūčio 22 d. atvejo vadybos posėdžio atsakovai savo iniciatyva išreiškė norą bendrauti su vaikais tik du kartus; pasimatymai su vaiku įvyko 2023 m. lapkričio 3 d. ir 2023 m. lapkričio 24 d. 2023 m. lapkričio 29 d. gautas atvejo aprašymas, kuriame nurodoma, kad atsakovai vis dar nebendradarbiauja. Esančių problemų atsakovas nepripažįsta, nurodė, kad įpareigojimų nevykdys. Gauta informacija, kad atsakovas buvo sulaikytas, galimai yra atlikęs nusikalstamą veiką, o A. A. taip pat ieškoma policijos. 2023 m. gruodžio 7 d. Sodros duomenimis, A. A. oficialių darbo santykių neturi, P. J. taip pat. Panevėžio bendruomeniniuose šeimos namuose paslaugos klientams nėra teikiamos. P. J. lankėsi pas psichiatrą 2023 m. birželio 30 d., o A. A. – 2022 m. liepos 12 d. Lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, tėvai stebi informaciją apie vaiko ugdymąsi uždaroje Facebook grupėje; 2023 m. spalio 28 d. į darželį atnešė R. tortą ir vaišes jo gimtadienio proga, tačiau su sūnumi nesusitiko, o susitikimo su mokytoja metu domėjosi, kaip sekasi sūnui, ar jam nieko netrūksta. P. J. ir A. A. socialinių iniciatyvų centro „Atviro rato“ konsultacijų nelanko. Išlaikymo vaikams atsakovai neteikia, susitikimų metu atsinešė vaikams lauktuvių. Tėvystės įgūdžių grupių lankymo A. A. neatnaujino, o P. J. atsisakė jas lankyti, nesiregistravo.

26. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo padavimą galėjo sąlygoti ne siekis susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau tai, kad iš atsakovų yra priteistas išlaikymas vaikui, ką aiškiai įvardino pats atsakovas socialinei darbuotojai 2023 m. lapkričio 21 d.

27. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6819-1105/2023 palikti nepakeistą.

28. Nurodo, kad atsakovui buvo žinoma apie civilinės bylos Nr. e2-6819-1105/2023 nagrinėjimo laiką ir vietą, kadangi teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė prašymą A. A. įteikti kartu su ja (tuo metu užsienyje) gyvenančiam sugyventiniui P. J. teismo nutartį ir šaukimą į teismo posėdį. 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas atsakymas iš A. A. el. pašto, kad prašymas įvykdytas.

29. Pabrėžia, kad socialinių paslaugų teikimas šeimai buvo apsunkintas dėl atsakovų nenoro pripažinti esamų šeimoje problemų ir jų slėpimo. (duomenys neskelbtini) atsakovų šeima žinoma nuo 2018 metų dėl alkoholio vartojimo ir negebėjimo įvertinti savo elgesio pasekmių, ko pasėkoje neužtikrinamas vaiko emocinis ir fizinis saugumas, o tai turi neigiamos įtakos vaiko vystymosi raidai. Atsakovų alkoholio vartojimo atvejai yra pasikartojančio pobūdžio (fiksuoti 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. lapkričio 3 d., 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. gegužės 17 d., 2023 m. spalio 3 d.). Atsakovai į psichologo konsultacijas nesiregistravo, atsisakė vykti gydytis į bendruomenę ar dalyvauti Minesotos programoje, stacionaraus gydymo dėl alkoholio vartojimo taip pat atsisakė, rekomendacijos tęsti medikamentinį gydymą priklausomybei gydyti nevykdė, vaistus vartojo nereguliariai.

30. Pažymi, kad nuo laikinosios globos 2022 m. lapkričio 23 d. nustatymo atsakovai sūnų lankė nereguliariai; 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. sausio 18 d., 2023 m. gegužės 17 d. nuotoliniai susitikimai su vaiku buvo atšaukti dėl atsakovų neblaivumo. (duomenys neskelbtini) globos koordinatorius buvo suorganizavęs 3 kontaktinius atsakovų susitikimus su sūnumi: 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. balandžio 5 d., 2023 m. balandžio 25 d. 2023 m. birželio 7 d. atsakovai su vaiku susitiko (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugpjūčio 2 d. atsakovų susitikimas su vaiku vyko nuotoliniu būdu. Pasimatymai su vaiku taip pat įvyko 2023 m. lapkričio 3 d. ir 2023 m. lapkričio 24 d.

31. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 29 d. policijos pareigūnai sulaikė atsakovą P. J. dėl galimai atliktos nusikalstamos veikos. Į 2023 m. gruodžio 4 d. atvejo vadybos posėdį atsakovai neatvyko, posėdžio metu skambino P. J. ir nurodė, kad A. A. dirba, teigė, kad sugyventinė dirba oficialiai. Tačiau 2023 m. gruodžio 7 d. Sodros duomenimis atsakovai oficialių darbo santykių neturi. Išlaikymo vaikams atsakovai neteikia.

32. Tvirtina, kad atsakovai, vartodami alkoholį, nesureikšmina vaikui daromos žalos, neturi motyvacijos keisti situacijos, nededa pastangų susigrąžinti ir auginti sūnų R. J., kadangi nesidomi sūnaus ugdymosi procesu bei pasiekimais, sveikata, nesiekia atstatyti artimo ryšio su vaiku ir skirti jam dėmesio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

34. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų kartu su atsiliepimais į apeliacinį skundą, priėmimo

35. Ieškovas ir trečiasis asmuo kartu su atsiliepimais į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2023 m. lapkričio 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašus; 2023 m. rugpjūčio 22 d. Pagalbos planą Nr. ŠPP-4785; 2023 m. gruodžio mėn. Panevėžio socialinių paslaugų centro raštą dėl A. A. ir P. J. šeimos; 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. spalio 3 d., 2023 m. lapkričio 29 d. Atvejo aprašymus Nr. AA-385, Nr. AA-399, Nr. AA-409, Nr. AA-430; 2023 m. spalio 3 d. alkotesterio fotonuotrauka; 2023 m. gruodžio 4 d. Viešosios įstaigos Šv. Juozapo globos namų pažymą Nr. S-135; 2023 m. gruodžio 5 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro raštą dėl informacijos pateikimo Nr. 2.14.P-767; 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 24 d. Vaiko tėvų, giminaičių ar fizinių asmenų, su vaiku susijusių emociniais ryšiais, susitikimo su vaiku protokolus Nr. 180, Nr. 183; 2023 m. gruodžio 5 d. Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) raštą dėl informacijos pateikimo apie R. J.; 2023 m. gruodžio 1 d. Panevėžio (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštą dėl informacijos apie G. A. Nr. V11-339(1.10.).

36. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į tai, jog dalis naujų įrodymų, kuriuos pateikė ieškovas ir trečiasis asmuo, gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo sprendimo priėmimo, be to, ieškovas ir trečiasis asmuo nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovo ir trečiojo asmens pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog 2023 m. spalio 3 d. Atvejo aprašymas Nr. AA-409 su alkotesterio fotonuotrauka jau yra pateikti pirmosios instancijos teismui, o 2023 m. gruodžio 1 d. Panevėžio (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštas dėl informacijos apie G. A. Nr. V11-339(1.10.) nėra susijęs su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo nepilnamečio R. J. atžvilgiu.

Dėl procesinių dokumentų (ne)įteikimo ir atsakovo procesinių teisių (ne)užtikrinimo

38. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi jis negavo elektroniniu paštu jam siųsto šaukimo į 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdį, todėl apie teismo posėdį apeliantas nieko nežinojo, negalėjo jame dalyvauti ir ginti savo teisėtų interesų. Taigi, atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, teigdamas, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas apribojus vieną pagrindinių byloje dalyvaujančių asmenų teisių civiliniame procese, t. y. teisę dalyvauti procese ir būti išklausytam.

39. Sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo analizuojamu aspektu, būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, ar įvykdė pareigą laiku pranešti bylos šalims tiek apie pradėtą procesą, tiek apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir laiką, ar užtikrino šalių teisę naudotis esminėmis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise būti išklausytai.

40. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

41. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu byloje dalyvaujančių asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

42. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).

43. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas P. J. buvo išreiškęs pageidavimą teismo procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį nurodė atsiųsdamas sms žinutę teismo kurjerei (2023 m. liepos 12 d. pažyma apie procesinių dokumentų (ne)įteikimą). Pats atsakovas šios aplinkybės apeliaciniame skunde taip pat neginčija. Nurodytu elektroninio pašto adresu atsakovui 2023m. liepos 17 d. buvo išsiųsti procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas, nutartis), o 2023 m. liepos 24 d. teisme buvo gautas patvirtinimas apie dokumentų gavimą. 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo šaukimas į 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdį atsakovui taip pat buvo išsiųstas atsakovo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo patvirtinta, jog teismo šaukimas gautas (CPK 121 straipsnis).

44. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, taip pat nėra pagrindo konstatuoti atsakovo procesinių teisių pažeidimo dėl netinkamo teismo šaukimo įteikimo ir informavimo apie teismo posėdį, kadangi pats atsakovas pageidavo procesinius dokumentus gauti jo nurodytu elektroniniu paštu, o išsiųsto teismo šaukimo gavimas buvo patvirtintas, taigi atsakovas buvo tinkamai informuotais apie paskirtą teismo 2023 m. spalio 11 d. posėdį ir turėjo galimybę tinkamai įgyvendinti tiek savo teises, tiek ir procesines pareigas (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnis, 123 straipsnis).

45. Teisė į apeliaciją yra viena iš esminių teisės į teismą dalių, o teisė į teismą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių.

46. Apeliantas, be kita ko, pažymi, kad teismas 2023 m. spalio 17 d. priimtą sprendimą atsakovams siuntė adresu (duomenys neskelbtini), nors teismui buvo žinoma, kad atsakovai išvykę į užsienį, todėl jis apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2023 m. lapkričio mėn. pradžioje, grįžęs į Lietuvą.

47. Byloje ieškovo pateiktas 2023 m. spalio 3 d. Atvejo aprašymas Nr. AA-409 patvirtina, kad 2023 m. spalio 3 d. socialinei darbuotojai ir atvejo vadybininkei atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo rastas atsakovas P. J., su kuriuo buvo bendrauta; įtarus atsakovo neblaivumą, kviesti policijos pareigūnai; atsakovui nustatytas 2.04 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, jog buvo žinoma apie atsakovų grįžimą į Lietuvą, teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. spalio 17 d. priimtą sprendimą siuntė atsakovų gyvenamosios vietos adresu. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo pažeista atsakovo teisė į apeliaciją nėra, kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo pateiktas per įstatyme numatyta terminą – 2023 m. lapkričio 16 d., ir buvo priimtas (CPK 307 straipsnis).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias procesinių dokumentų įteikimą civilinėse bylose ir atsakovo procesinių teisių įgyvendinimo nagrinėjamu atveju neapribojo (nesuvaržė), todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytais argumentais CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

50. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais yra vienas esminių teisės į šeimos gyvenimą elementų (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2019 m. spalio 8 d. sprendimas, peticijos Nr. 58724/14). Šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, peticijos Nr. 19554/09).

51. Naujausioje EŽTT praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos gyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas, peticijos Nr. 68868/14). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu.

52. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

53. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

54. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022).

55. Nagrinėjamu atveju, apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad byloje nepagrįsta, kokią ypatingą žalą vaiko vystymuisi daro atsakovai. Pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovai visiškai nesirūpina sūnumi, kadangi su juo buvo susitikę 2022 m. gruodžio 7 d., 2023 m. sausio 18 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. balandžio 5 d., 2023 m. balandžio 25 d. Be to, bendravimas su sūnumi yra apsunkintas dėl Panevėžio socialinių paslaugų centro tarpininkavimo, darbo užsienyje. Apelianto teigimu, teismas pervertina alkoholio vartojimo problemą; kol sūnus paimtas iš šeimos, atsakovų alkoholio pavartojimai jam nekenkia; be to, atsakovų darbo užsienyje ir Lietuvoje faktas paneigia jų priklausomybę ir piktnaudžiavimą alkoholiu.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįsta, kokią ypatingą žalą vaiko vystymuisi daro atsakovai. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

58. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovų šeimai buvo taikytas atvejo vadybos procesas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 2 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 23 d. taikomas iki šiol dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, smurto artimoje aplinkoje, sūnaus nepriežiūros. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Nepilnamečiui R. J. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. A-1060 nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo nepilnamečio R. J. paėmimo iš šeimos ir laikinos globos nustatymo atsakovų elgesys iš esmės nepasikeitė: yra nuolat fiksuojamas alkoholio vartojimas atsakovų šeimoje (2022 m. lapkričio 4 d., 2023 m. sausio 23 d., 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. gegužės 17 d., 2023 m. spalio 3 d. ir t. t.); alkoholio vartojimo laikotarpiais atsakovai visiškai nesidomi ir nesirūpina sūnumi, jo poreikiams ir interesams yra abejingi, nesidomi sūnaus ugdymo procesu, kas daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyti argumentai, kad teismas pervertina alkoholio vartojimo problemą ir kol sūnus yra paimtas iš šeimos, atsakovų alkoholio pavartojimai jam nekenkia, yra nepagrįsti, kadangi būtent dėl nuolatinio alkoholio vartojimo atsakovai visiškai nusišalina nuo sūnaus priežiūros ir juo nesidomi, o aplinkybė, jog, esant paimtam vaikui iš šeimos, atsakovai ir toliau vartoja alkoholį, kas, pasak apelianto, vaikui nekenkia, tik patvirtina, jog atsakovai nededa jokių pastangų keisti gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir susigrąžinti nepilnametį vaiką į šeimą. Pažymėtina ir tai, jog nors apeliantas teigia, kad atsakovų priklausomybę ir piktnaudžiavimą alkoholiu paneigia jų nuolatinis darbas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog atsakovų darbo vietos nuolat keičiasi, kas leidžia spręsti, jog atsakovai, tikėtina dėl alkoholio vartojimo, negeba ilgai išlaikyti darbo vietos.

59. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo abejoti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo: nuolatinis alkoholio vartojimas atsakovų šeimoje, jų epizodinis bendravimas su vaiku ir nesirūpinimas juo; nebendradarbiavimas su specialistais; pagalbos planų nevykdymas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai ketina keisti savo elgesį sūnaus atžvilgiu ar siektų jį susigrąžinti į šeimą. Nors apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovai visiškai nesirūpina sūnumi, kadangi su juo buvo susitikę 2022 m. gruodžio 7 d., 2023 m. sausio 18 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. balandžio 5 d., 2023 m. balandžio 25 d., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai, po to kai nepilnametis vaikas buvo paimtas iš šeimos, tik kartą išreiškė norą su juo susitikti. Visais kitais atvejais susitikimus inicijavo specialistai, tačiau susitikimai nutrūkdavo dėl galimo atsakovų neblaivumo. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad bendravimas su sūnumi yra apsunkintas dėl Panevėžio socialinių paslaugų centro tarpininkavimo, darbo užsienyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent Panevėžio socialinių paslaugų centro specialistų pagalba ir iniciatyva buvo organizuojami atsakovų susitikimai su sūnumi, todėl nėra pagrindo teigti, jog jų tarpininkavimas kažkokiu būdu apsunkino atsakovų bendravimą su sūnumi. Atsakovų darbas užsienyje taip pat nėra pagrįsta priežastis nebendrauti su sūnumi, kadangi galimas bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis, be to, bylos duomenimis, atsakovai 2023 m. spalio 3 d. iš užsienio jau buvo grįžę, taigi darbas užsienyje nėra ilgalaikis ar nuolatinis.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai nekeičia savo elgesio ir daro ypatingą žalą sūnaus vystymuisi. Byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovų nuoseklų neveikimą, pasyvumą, patvirtinantį, kad atsakovai nerodo asmeninės iniciatyvos siekdami keisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti sūnų, nesiima jokių priemonių spręsti alkoholio vartojimo problemos, nebendradarbiauja su specialistais, nesidomi sūnumi, jo poreikiais ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių faktines aplinkybes apie vaikui sukurtą tinkamą ir saugią aplinką, socialinę gerovę. Atsakovai sūnui išlaikymo neteikia visiškai ir nors galutinai nėra nutraukę ryšio su sūnumi, tačiau iš ištirtų byloje įrodymų matyti, kad susitikimams su sūnumi jie yra raginami ir skatinami socialinių darbuotojų, dėl jų kaltės (galimo neblaivumo) susitikimai ne visada įvyksta, o tai neabejotinai daro neigiamą emocinę įtaką vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta tik tada, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvų pareigas. Todėl rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus tėvų prisidėjimas prie vaiko išlaikymo ar socialinių darbuotojų skatinimas sūnų lankyti, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą.

Dėl bylos procesinės baigties

62. Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė