D. B. pagal BK 180 str.

Teisminio proceso Nr. 01-1-13136-17-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

117.2.5; 1.2.14.3.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8; 1.1.7.2.5.;

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 21 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, Gailinai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,

kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui V. M.,

nukentėjusiesiems A. R., J. R., nukentėjusiųjų atstovei advokatei R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį – 5 MGL dydžio bauda;

2) 2013 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val.;

3) 2013 m. lapkričio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme;

4) 2014 m. rugpjūčio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio1 dalį – 12 MGL bauda;

5) 2014 m. rugsėjo 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

6) 2014 m. gruodžio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme ir 12 MGL bauda;

7) 2015 m. gegužės 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (du epizodai) – 60 parų arešto bausme; šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme ir skirta 60 parų arešto bausmė bei 12 MGL bauda;

8) 2015 m. gegužės 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme ir 12 MGL dydžio bauda. 2015 m. liepos 21 d. Prienų r. apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausme (arešto bausmė atlikta 2015 m. rugsėjo 11 d.);

9) 2015 m. lapkričio 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) 2015 m. lapkričio 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

11) 2016 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 56 parų arešto bausme;

12) 2016 m. kovo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmė atlikta;

13) 2016 m. liepos 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

14) 2016-09-27 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 90 parų arešto; vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., pagal 2016-09-27 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su 2016-07-04 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto; bausmė atlikta;

15) 2017-03-21 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pritaikius BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; atlieka bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

D. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: 2017 m. kovo 18 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vykusių išgertuvių metu, reikalavo iš A. R. ir jos sugyventinio J. R. pinigų, ir nukentėjusiesiems nevykdžius jo reikalavimo, panaudojo fizinį smurtą - griebė A. R. už galvos pakaušio ir ją stūmė, tuo metu J. R. pradėjus ginti A. R., jis stūmė J. R., dėl ko pastarasis kambaryje parkrito atsitrenkdamas į durų slenkstį ir tada tyčia medine lazda sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių J. R. į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. R. fizinį skausmą; nukentėjusiajai A. R. padavus jam 7 eurus, juos pagrobė ir reikalaudamas iš nukentėjusiosios A. R. daugiau pinigų, panaudojo fizinį smurtą prieš A. R. - sudavė jai mažiausiai du kartus šluota per nugarą, mažiausiai vieną kartą kėde per nugarą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis suėmė nukentėjusiajai A. R. už kaklo ir rankų - taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, stūmė ją, dėl ko ji krisdama nugara atsitrenkė į radiatorių, tuo padarydamas A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje pakaušio dešinėje pusėje, pasmakrės dešinėje pusėje, kairiajame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejuose plaštakose, nugaroje ir abiejuose sėdmenyse, odos nubrozdinimus pakaušio dešinėje pusėje, kairiajame dilbyje ir kairėje plaštakoje, kairės pusės V šonkaulio lūžimą, nes dėl kairės pusės V šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, po to nukentėjusiajai A. R. davus jam 5 eurus, jis juos pagrobė ir taip panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. R. ir J. R. iš viso pagrobė A. R. priklausančius 12 eurų.

D. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017-03-18 apie 19 val., būdamas neblaivus, nuėjo pas kaimynus A. R. ir J. R., nusinešė alaus, kartu su J. R. jį gėrė. Išgėrus paprašė paskolinti porą eurų, nukentėjusieji pasakė, kad neturi. Tiksliai prisimena, kad palietė J. R., jį nustūmė, bet nemušė. Neprisimena, ar J. R. buvo parkritęs, ar sudavė jam lazda, gali taip būti, bet neprisimena. Pastūmė A. R., bet kad už pakaušio ją būtų suėmęs – nepamena, nes buvo girtas. Galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Neprisimena, ar J. R. gynė A. R.. A. R. jam padavė kažkiek pinigų metaliniais, jam pasirodė mažai, paprašė dar paskolinti, pradėjo reikalauti, pastūmė A. R.. Po to ji antrą kartą dar davė pinigų, bet kiek, neatsimena. Tiksliai neprisimena, kad A. R. būtų sudavęs šluota ir kėde per nugarą, bet taip galėjo būti. Suėmė ją už kaklo ir rankų, pastūmė, ji nukrito. Nematė, ar A. R. atsitrenkė į radiatorių, bet ji krito link kampo, kuriame yra stalas, spintelė, o ar radiatorius ten yra, nežino. Ji nukrito ant žemės. Dėl J. R. sužalojimo neprisimena, nes buvo neblaivus. Kad J. R. stūmė, tai tikrai, o ar sudavė smūgius, nepamena. Kai pirmą kartą J. R. pastūmė, tai jis ir nukrito prie virtuvės durų, tarpduryje, bet to tiksliai neatsimena. Namuose buvo šluota, o ar lazda buvo, neatsimena. Taip pat nepamena, ar smūgiuojant J. R., naudojo lazdą. Neprisimena, kiek paėmė pinigų, nes buvo neblaivus. Galėjo būti 12 eurų, juos išleido alkoholiui įsigyti. Pripažįsta A. R. civilinį ieškinį, sutinka su jai padaryta žala ir tuo pagrindu pareikštu civiliniu ieškiniu. Sutinka su J. R. pareikštu civiliniu ieškiniu, pripažįsta, kad J. R. buvo padaryta neturtinė žala.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad 2017-03-18, apie 19 val. pas ją į namus atėjo D. B.. Jis nėra artimas kaimynas, anksčiau buvo arklį pavogęs. Tą vakarą durys buvo neužkabintos, todėl D. B. pro jas įėjo, atsinešė pusę butelio alaus. D. B. pradėjo kabintis prie jos, prašydamas pinigų, o ji pasakė, kad neduos, nes arklį pavogęs ir skolingas dar iš anksčiau. Tada jis virtuvėje ją griebė, kirto į pečius lyg su ranka. Griebė už kairio šono, už smakro, galvos, stumdė, mušė. Ji išsigando, pasimetė. J. R. puolė ją ginti ir tada B. R. pradėjo trankyti – stūmė, trenkė į slenkstį, sulaužė kėdę. Įsiutęs mušė kėde, trenkė J. R. su lazda, su šluota. Kiek smūgių su lazda buvo, negali atsakyti. Tada iš savo piniginės, kurioje buvo 10 eurų metaliniais, septynis eurus padavė D. B.. D. B. buvo agresyvus, piktas, išgėręs, gavęs septynis eurus pasiuto, sakydamas, ką jam duoda, užvertė stalą ant durų. D. B. jai sudavė per nugarą, mušė su šluota, su pagaliu, su kėde, gal tris kartus sudavė per nugarą. Paskui su sulaužyta kėde mušė. Kėdė stovėjo prie stalo, D. B. ją trankė ir kėdė sulūžo. Po to D. B. ją trenkė kampe į radiatorių, pradėjo bėgti vanduo, nes kraniuką sutrenkė, jai buvo sulaužytas šonkaulis. Davė dar penkis eurus. Po įvykio, pas ją buvo mėlynės ant abiejų šlaunų, nugaroje buvo sumušimai, galvoje, visa pažandė buvo mėlyna. J. R. šoną visą laiką skaudėjo. Parkritusį J. R. D. B. mušė su pagaliu. Pagalys buvo prie virtuvės durelių. Jis naudojamas prakuroms, apie 80 cm ilgio. Jos sveikatos būklė po įvykio ženkliai pablogėjo, anksčiau turėjo tik širdies ligas. Su šonkauliais, su rankom, kojom nebuvo problemų. Ilgą laiką negalėjo tvarkytis buityje, ranka buvo pajuodusi.

Nukentėjusysis J. R. parodė, kad atėjo D. B., atsinešė alkoholinio gėrimo butelyje, prašė pinigų. Jam pasakius, kad pinigų neturi, nuėjo pas A. ir ją apstumdė. D. B. jį stūmė, dėl ko jis nukrito ir susimušė šoną. Kritimo metu net kibirkštys galvoje pasirodė. Neprisimena, ar D. B. jį mušė nugriuvusį. Ryte pajautė, kad rankos nepakelia ir yra mėlynas dešinysis šonas. Ligoninėje išgulėjo 19 dienų, rankos negalėjo pakelti po šio nusikaltimo. Palaiko civilinį ieškinį, patyrė žalą, daktarams reikėjo mokėti.

Specialistas S. J. patvirtino duotas išvadas, parodė, kad nukentėjusieji buvo pristatyti policijos transportu, bet skirtingomis dienomis. A. R. buvo pristatyta kovo 20 d., o J. R. – kovo 21 d. Kas buvo nustatyta A. R., viskas surašyta. Nukentėjusioji akcentavo skausmą krūtinės kairėje pusėje, buvo patarta kreiptis pas gydytojus, įtariant, kad gali būti nukentėję šonkauliai, ką ji ir padarė. Po to buvo pateikti papildomi medicininiai dokumentai ir jais remiantis buvo perkvalifikuotas sveikatos sutrikdymo mastas iš nežymaus į nesunkų dėl šonkaulių lūžio. J. R. akcentavo šono skausmą, kas ir buvo konstatuota krūtinės dešinėje priekinėje dalyje apatinių šonkaulių. Paklausus, kur dar yra skausmai, kur dar yra žymės, nukentėjęs sakė, kad daugiau nieko neskauda, tik šoną, daugiau sumušimų nėra. Jeigu nukentėjęs neparodo iniciatyvos, nenori būti apžiūrimas detaliai, nuogai išrengtas, tenka patikėti jo žodžiais. Krūtinės ląsta buvo apnuoginta iš priekio ir apčiupinėta, objektyvių žymių, kraujosruvų jo nurodytoje srityje, nebuvo, tik subjektyvus skausmas. Iš priekio buvo apžiūrėtas, daugiau nieko neapžiūrėjome, nes neleido. Nugara nebuvo apžiūrėta. Nėra numatyta procedūros duoti pasirašyti nukentėjusiajam, kai atsisako apžiūros. Kadangi buvo bylos duomenys, nurodantys smūgių sudavimo faktą ir įtariamasis neneigė, A. R. irgi parodė, kad buvo smurtaujama prieš J. R., tai remiantis parodymais ir bylos duomenimis neatmetė fizinio skausmo sukėlimo. Trauminis poveikis nebūtinai sukelia objektyvias trauminio poveikio žymes. Trauminio poveikio žymių pasireiškimas priklauso nuo trauminio poveikio energijos, tai yra nuo smūgio stiprumo, traumuojamą kūno anatominę sritį dengiančių dangalų storio, traumuojančio daikto savybių, trauminio poveikio kampo traumuojamos srities atžvilgiu ir nuo paties organizmo savybių. Skausmas buvo dešiniam šone, bet žymių nebuvo – visų pirma buvo žiemos metas, greičiausia nukentėjęs buvo apsirengęs, buvo susidaręs rūbų sluoksnis, kuris gali sąlygoti sumušimą. Neaišku kokia buvo kinetinė energija smūgio metu. Jei žymių neliko, tai kažkas sąlygojo, kad neliko, realiai galėjo nelikti. Nuo nugriuvimo galėjo jausti skausmą. Trauminį poveikį skausmas turi lydėti, priklausomai, kaip jaučia. Žmogus krenta kūno svoriu, skausmas turėjo būti.

Liudytoja V. T. parodė, kad ji yra Jiezno Kolonijų kaimo seniūnaitė ir jai yra pažįstamas D. B. ir nukentėjusieji. Kovo 18 d. apie 19 val. paskambino A. R. ir pasakė, kad atėjo D. B. ir juos sumušė. Ji 5-10 minučių bėgyje nuvyko pas nukentėjusius, D. B. jau buvo išėjęs. Rado apverstus namus ir sumuštus žmones. Buvo apverstas stalas, sulūžusi kėdė, sulaužyta lazda. Lazda buvo ne kėdės dalis. Nukentėjusieji paaiškino, kad jie buvo mušami lazda. A. buvo galva sumušta, ranka, kruvina rankos dalis prie plaštakos, ant sėdmenų buvo guzas. J. R. sakė, kad šonas sumuštas. Sakė, kad buvo sumuštas lazda ir nustumtas ant slenksčio. Jis sakė, kad jam skauda šoną, sunku kvėpuoti. Iškvietė policiją ir laukė kol atvažiuos. Nukentėjusieji sakė, kad D. B. pas juos prašė pinigų, jie nedavė ir dėl to buvo sumušti. Jie B. atidavė apie 13 eurų. Sakė, kad jis monetų iš piniginės pasiėmė ir jam 5 eurus iš stalčiuko padavė. R. sakė, kad nugarą ir šoną skauda, kvėpavo sunkiai.

Liudytoja L. R. parodė, kad ji yra Prienų policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja, atliko nukentėjusiųjų A. R. ir J. R. apklausą. A. R. iš Alytaus ekspertų grįždama atvyko į komisariatą ir buvo apklausiama kabinete. Ką pasakojo, tą surašė. Parodymai nesukėlė abejonių, išsiaiškino dėl 12 eurų pagrobimo. A. nurodė, kad D. B. atėjo pas juos, atsinešė alaus ir su jos sugyventiniu gėrė. Ji negėrė su jais. Pasibaigus alui, B. prireikė pinigų ir pas R. prašė pinigų, tas neturėjo, tada nuėjo pas R. reikalauti pinigų. Ji iš karto sakė, kad neturi pinigų, B. supykęs stūmė A. už galvos ir pakaušio, J. R. pradėjo ją ginti ir jis sudavė nukentėjusiajam, kuris pargriuvo ant slenksčio, susižalojo nugarą. D. B. sudavė R. lazda, dar iš lauko šluotą atsinešė ir su ja sudavė. A. R. padavė D. B. 7 eurus, bet jam buvo per mažai, apvertė stalą, sulaužė kėdę. R. bėgo į kitą kambarį, B. iš paskos nubėgęs ją stūmė ir ji krisdama susitrenkė į radiatorių nugarą. J. R. buvo didelis stresas, paaiškino, kad gėrė, po to prašė B. pinigų, jis neturėjo. R. gynė R., jį B. stūmė, sakė, kad galėjo su lazda suduoti R. per nugarą. J. R. skundėsi, kad jam skauda nugarą, norėjo vežti su A. R. pas ekspertus, bet jis nevažiavo, dėl to, kad skaudėjo nugarą. Kitą dieną buvo įkalbėtas nuvažiuoti pas ekspertus, skundėsi, kad skauda nugarą. Stresas žmonėms buvo didelis. Nesukėlė abejonių, kad R. galėtų apsimetinėti, dar kitą dieną po įvykio buvo pas J. R., kuris sėdėjo ant lovos, sunkiai apsirengė, sunkiai pats judėjo, skundėsi, kad skauda šoną, bet pas gydytojus vykti atsisakė. R. nusivežė pas ekspertą, palaukė kol bus apžiūrėtas, po apžiūros apsiklausė komisariate ir parvežė namo.

Kaltinamojo D. B. kaltė, be jo dalinio prisipažinimo, visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Protokolu – pareiškimu (b.l. 5, I tomas) nustatyta, kad 2017-03-18 į Alytaus apskrities VPK Prienų PK kreipėsi A. R. pranešdama, kad 2017-03-18 apie 19 val. pas ją ir jos sugyventinį J. R. į namus atėjęs D. B., jų atžvilgiu vartodamas fizinį smurtą ir reikalaudamas pinigų, pagrobė 12 eurų ir pasišalino.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 11, 12-14, I tomas) nustatyta, kad įvykio vieta yra vieno aukšto namas, adresu (duomenys neskelbtini). Namo durys be laužimo žymių. Namo viduje esančio kambario viduryje ant šono guli stalas, prie pietinės sienos ant grindų guli keturios medinio kuoliuko, kurio skerspjūvis stačiakampis 1,5 cm. X 2 cm. dydžio, dalys, kampe stovi šluota. Kitame kambaryje už stalo ant grindų guli sulaužyta kėdė. Daugiau įvykio vietoje nusikaltimo pėdsakų, kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų įrodymų nerasta ir nepaimta.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 15-17, I tomas) nustatyta, kad A. R. pateikė šluotą, sulaužytą kėdę (4 dalys) ir lazdą, kurie apžiūrėti 2017-03-21 Apžiūros protokolu (b.l. 18-21, 22-24, I tomas) ir 2017-03-21 Pakvitavimu (b.l. 25, I tomas) grąžinti A. R..

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 36-37, I tomas) nustatyta, kad A. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje pakaušio dešinėje pusėje, pasmakrės dešinėje pusėje, kairiajame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, nugaroje ir abiejuose sėdmenyse, odos nubrozdinimai pakaušio dešinėje pusėje, kairiajame dilbyje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trylikos trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 42-44, I tomas) nustatyta, kad papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenimis A. R. kliniškai nustatyta kairės pusės V šonkaulių lūžimas. A. R. nustatytų sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės V šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-58, I tomas) nustatyta, kad J. R. kūno paviršiuje, apžiūrint 2017-03-21, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenimis, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė.

Iš asmens blaivumo testo (b.l. 62, I tomas) matyti, kad D. B. nustatytas 1.99 proc. promilės girtumas.

Dėl veikos kvalifikavimo

D. B. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

BK 180 str. 1 d. numatytas nusikaltimas – plėšimas – padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad turtas yra svetimas ir norint jį užvaldyti panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata.

Kaltinamasis D. B. neneigė kaltės dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiosios A. R. atžvilgiu, sužalojimai konstatuoti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 36-37, I tomas), kuria nustatyta, kad A. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje pakaušio dešinėje pusėje, pasmakrės dešinėje pusėje, kairiajame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, nugaroje ir abiejuose sėdmenyse, odos nubrozdinimai pakaušio dešinėje pusėje, kairiajame dilbyje ir kairėje plaštakoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 42-44, I tomas), kuria nustatyta, kad papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenimis A. R. kliniškai nustatyta kairės pusės V šonkaulių lūžimas; A. R. nustatytų sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Minėtose išvadose konstatuoti sužalojimai atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo, nukentėjusiųjų, specialisto, liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme parodė, kad atėjęs pas ją ir jos sugyventinį J. R. į namus, D. B. reikalavo duoti pinigų, jai atsakius, kad neturi, griebė ją už kairio šono, smakro, galvos, kirto į pečius, stumdė, sudavė per nugarą medine lazda bei šluota. J. R. pradėjus ją ginti, stūmė J. R., trenkė į slenkstį, mušė su lazda, sulaužė kėdę, buvo įsiutęs, trenkė ją į radiatorių, iš kurio pradėjo bėgti vanduo. Iš pradžių ji padavė B. 7 eurus, bet kaltinamasis pasiuto, sakydamas ką čia duoti, ji padavė dar 5 eurus. B. neprašė skolintis, liepė duoti. Nukentėjusiosios parodymus visiškai atitinka tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek teisme apklaustų proceso dalyvių bei liudytojų parodymai.

Nors kaltinamasis bei jo gynėjas prašė išteisinti D. B. dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo J. R. atžvilgiu, kadangi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. R. kūno paviršiuje, apžiūrint 2017-03-21, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra, tačiau tokie argumentai atmestini, nes kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, nukentėjusiųjų, specialisto bei liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir netikėti jais teismas neturi pagrindo, taip pat paties kaltinamojo D. B. parodymais. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu iš esmės kaltės neneigė, tačiau nurodė, kad daugelio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. D. B. teisiamojo posėdžio panaudoto smurto nukentėjusiosios A. R. atžvilgiu neneigė, o dėl J. R. nurodė, kad jį lietė bei nustūmė. Neprisimena, ar J. R. buvo nukritęs, ar sudavė jam lazda, tačiau gali būti, kad sudavė, tik neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. R. parodė, kad D. B., būdamas įsiutęs dėl to, kad nukentėjusieji jam nedavė pinigų, stūmė jį stovintį kambaryje, dėl ko jis krito ant slenksčio ir susižalojo dešinį šoną. Tuo metu pamatė, kad D. B. rankoje laikė medinį pagalį, kuriuo, kaip jam atrodo, ir sudavė per nugarą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. R., skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad su D. B. alaus negėrė, o D. B. jį tik stūmė, tačiau teismas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių (78 metai), sveikatos būklę, parodymų nuoseklumą, vadovaujasi nukentėjusiojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie duoti iškart po nusikalstamos veikos padarymo, visiškai atitinka tiek ir paties kaltinamojo parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą bei nukentėjusiosios A. R. parodymus. Nukentėjusioji A. R., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme teigė, kad D. B. mušė J. R. pagaliu per nugarą. Teisme apklausta tyrėja L. R. patvirtino, kad ji apklausė nukentėjusiuosius A. R. ir J. R., surašė tai, ką nukentėjusieji papasakojo, parodymai nekėlė abejonių. J. R. skundėsi, kad skauda nugara, dėl to skausmo ir pas ekspertus atsisakė važiuoti. Be to, skundėsi ir šono skausmu, sunkiai judėjo, jam buvo sunku apsirengti. Abu nukentėjusieji buvo patyrę didžiulį stresą. D. B. teisme neneigė galėjęs suduoti pagaliu J. R. per nugarą, teigė neprisimenantis. Pats J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė D. B. laikant pagalį rankose, tačiau daug ko neprisimena dėl patirto šoko, amžiaus, sveikatos būklės, pavartoto alkoholio. Liudytoja V. T. patvirtino, kad jai atvykus pas nukentėjusiuosius po 5-10 minučių po įvykio, ji matė sulaužytą lazdą, kuri buvo ne kėdės dalis ir nukentėjusieji aiškino, kad ta lazda jie buvo mušami, J. R. skundėsi, kad skauda šonas ir nugara. Nors kaltinamojo gynėjas teigė, kad nei smurto, nei sukelto skausmo J. R. atžvilgiu nebuvo, kadangi specialisto išvadoje nėra konstatuota jokių sužalojimų, tačiau teisiamojo posėdžio metu specialistas S. J. nurodė, kad trauminis poveikis nebūtinai sukelia traumines žymes, nes jos priklauso nuo daugelio aplinkybių: smūgio stiprumo, traumuojamos kūno dalies anatomijos, traumuojamą sritį dengiančio dangalų storio, traumuojančio daikto savybių, trauminio poveikio kampo traumuojamos srities atžvilgiu, organizmo savybių, trauminio poveikio kinetinės energijos. Išanalizavus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, betarpiškai ištyrus bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinimas D. B. atžvilgiu visiškai pasitvirtino, jis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. R. ir J. R. atžvilgiu pagrobė svetimą turtą – A. R. priklausančius 12 eurų ir šiais veiksmais padarė BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nurodė pripažįstantis kaltę iš dalies dėl A. R. sužalojimų, nurodė, kad gailisi, tačiau teismas tokio prisipažinimo ir gailėjimosi nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi sprendžia, jog kaltinamojo prisipažinimas yra sąlygotas tik surinktų įrodymų visumos ir nelaikytinas nuoširdžiu gailesčiu bei kritišku savo veiksmų vertinimu. Viso teisminio nagrinėjimo metu D. B. skirtingai nurodė tam tikras aplinkybes, tai pripažino kaltę J. R. atžvilgiu, tai neigė, tai teigė neatsimenantis. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė apysunkę nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas 15 kartų (b. l. 75-87,89-170, I tomas), 32 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 171-194, I tomas), nedirba (b.l. 195, I tomas). Šios aplinkybės rodo, kad D. B. nedaro išvadų ir nesitaiso, jis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas sprendžia, kad siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str. 2 d.), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, įvertinant jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į aptartų faktinių aplinkybių visumą.

2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusiu 2013 m. liepos 13 d., BK papildytas 64¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. T. y. šis straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163/2014">2K-163/2014</a>). Taigi, ši baudžiamojo kodekso norma gali būti taikoma tik esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Nors ši byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinamasis kaltės pilnai nepripažino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog D. B. dalinis prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra pakankamu pagrindu laikyti kaltinamojo kaltės pripažinimą BK 64¹ str. prasme ir taikyti BK 64¹ str. nuostatas, todėl ši norma kaltinamojo D. B. atžvilgiu netaikytina.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, D. B. išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2017-03-18 22:10 val. iki 2017-03-20 11:58 val. (2 paros).

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrintina su neatlikta 2017-03-21 Prienų rajono apylinkės teismo paskirta bausme.

Kadangi D. B. šiuo metu atlieka 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį 2017-03-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį, tai nuteistajam iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo tikslinga paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, kad nuosprendžio apskundimo atveju būtų užtikrintas jo dalyvavimas apeliaciniame procese, o įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, ir juo paskirtos bausmės vykdymas. Švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis, įvertinus tai, kad D. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tokių tikslų pasiekti neįmanoma.

Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

A. R. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 61-64, II tomas), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo D. B. 12 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje A. R. nurodė, kad D. B. nusikalstamais veiksmais jai padaryta 12 Eur turtinė žala, kadangi tokią pinigų sumą pagrobė kaltinamasis, šios žalos neatlygino.

Kaltinamasis A. R. civilinį ieškinį pripažino visiškai, neginčijo pagrobtos 12 Eurų sumos, parodė, kad šių pinigų nėra grąžinęs, todėl ši suma priteistina nukentėjusiajai A. R. iš kaltinamojo. D. B. taip pat sutiko ir su neturtinės žalos dydžiu – 2000 Eurų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.), todėl pripažinus D. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, yra pagrindas tenkinti nukentėjusios A. R. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji A. R. nurodo, kad jai padarytą 2000 Eur neturtinę žalą sudaro patirtas didelis fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas, kadangi nusikalstamais veiksmais D. B. tyčia iš savanaudiškų paskatų naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, jai buvo sutrenkta galva, dėl ko jautė pykinimą, galvos skausmą, be to sulaužytas šonkaulis, ji patyrė didžiulį skausmą ir išgąstį dėl savo sveikatos ir gyvybės. Iki šiol jai sunku apsirengti, praustis, atlikti buities darbus, vargina skausmai dėl sutrenktos nugaros, sunku vaikščioti, dėl sumuštų sėdmenų nepatogu sėdėti bei gulėti, be to gyvena nuolatinėje baimėje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra proporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, A. R. iš kaltinamojo D. B. priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 150 Eur, patirtų teisinei pagalbai byloje, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiosios A. R. naudai iš kaltinamojo D. B..

J. R. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 69-70, II tomas), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo D. B. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje J. R. nurodė, kad D. B. nusikalstamais veiksmais jam padaryta 1000 Eur neturtinė žala, kadangi D. B. tyčia iš savanaudiškų paskatų naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, neatsižvelgdamas į garbų amžių bei silpną sveikatą, dėl ko jis patyrė šoką, kankina nuolatinis baimės jausmas, po įvykio blogai miega, kankino nemiga. Iki šiol jaučia skausmą nugaroje, sunku atsikelti iš lovos, vaikščioti, negali atlikti buities darbų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-58, I tomas) konstatuota, kad J. R. kūno paviršiuje, apžiūrint 2017-03-21, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra, tačiau esant bylos medžiagoje duomenimis, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu yra įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pats kaltinamasis pripažino pastūmęs J. R., dėl ko šis nukrito, be to specialistas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nors ir ant J. R. kūno nenustatyta trauminių žymių, tačiau trauminis poveikis nebūtinai sukelia traumines žymes, nes jos priklauso nuo daugelio aplinkybių: smūgio stiprumo, traumuojamos kūno dalies anatomijos, traumuojamą sritį dengiančio dangalų storio, traumuojančio daikto savybių, trauminio poveikio kampo traumuojamos srities atžvilgiu, organizmo savybių, trauminio poveikio kinetinės energijos, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukrisdamas ant slenksčio nukentėjusysis nejautė skausmo, be to liudytoja V. T. patvirtino, kad jai atvykus pas nukentėjusiuosius po įvykio, J. R. skundėsi sumuštu šonu, jam buvo sunku kvėpuoti, be to jis neabejotinai patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus dėl jo ir A. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, siekia nukentėjusiojo J. R. ir kaltinamojo D. B. interesų pusiausvyros ir vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinas 500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimas. 150 Eur, patirtų teisinei pagalbai byloje, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiojo J. R. naudai iš kaltinamojo D. B..

Dėl gynėjo darbo apmokėjimo

Byloje 2017-03-27 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3616, kurioje nurodyta, kad advokatas V. M. teikė antrinę teisinę pagalbą D. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų (b.l. 59, II tomas), kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teises į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo, gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

n u s p r e n d ž i a :

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti su 2017-03-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2017-03-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2017-06-21.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2017-03-21 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-18 22:10 val. iki 2017-03-20 11:58 val. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, D. B. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir, vadovaujantis BK 66 str., jame išbūtą laiką taip pat įskaityti į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką, prilyginant vieną suėmimo dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiosios A. R. naudai 12 Eur (dvylika eurų) turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Nukentėjusiojo J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiojo J. R. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teisme, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Indrė Petrokienė