Z. N. pagal BK 178 str.

Baudžiamoji byla Nr.1-126-188/2012

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00150-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.27.1.; 1.1.7.1.;

1.1.7.2.7.;1.1.10.1.; 1.1.8.7.9.;

2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; (S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 31 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,

sekretoriaujant G. A., dalyvaujant

prokurorui Gintarui Jakštui,

nukentėjusiajai A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-03-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 30 parų arešto, 2010-04-16 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui), ir

n u s t a t ė:

Z. N. 2012 m. vasario 11 d. apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. ir A. N. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulei A. V., t.y. vengdamas sulaikymo, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, muistydamasis tyčia ranka sugriebė A. V. už plaukų ir išrovė plaukų sruogą, ranka vieną kartą sudavė jai į dešinį skruostą, vieną kartą ranka įdrėskė į lūpą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis Z. N. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. buvo išvažiavęs į Josvainius. Ten sutiko tėvą, kuris davė 50 Lt, kad jis nupirktų maisto bei pasakė, kad paliktų pinigų cigaretėms. Jis viską nupirko, tačiau išleido per daug pinigų. Jam grįžus namo, išgėręs tėvas ėmė ant jo šaukti. Jis pats taip pat buvo išgėręs. Jiems su tėvu ginčijantis, jo brolis paskambino policijai, kad nebūtų muštynių. Atvažiavus policijai, jokių muštynių nebuvo. Jam stovint lauke, policijos pareigūnas paėmė jį už peties ir vedėsi į mašiną. Jis nenorėjo važiuoti, nes nieko nebuvo padaręs, nei tėvas, nei mama pareiškimo nebuvo parašę. Jis priešinosi, muistėsi. Jį buvo pasodinę į tarnybinį automobilį, iš kurio jis išlipo, norėdamas pasiimti striukę. Paskui jį abu policijos pareigūnai parvertė, uždėjo antrankius ir išvežė. Kai jam norėjo uždėti antrankius, jis traukė ranką, gal ir pataikė pareigūnei, kur ir ar iš viso pataikė, nežino. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaičius Z. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog jis parodė, kad pareigūnams norint uždėti jam antrankius, jis suspaudęs kumščius prie savęs, neleido jų uždėti, tada pareigūnė, jam gulint ant pilvo, užlaužė vieną ranką už nugaros, tačiau jis ją sugebėjo ištraukti ir nenorėdamas, kad uždėtų antrankius, sugriebė pareigūnei už plaukų, o atitraukdamas ranką galėjo netyčia įdrėksti jai į veidą, tačiau kad būtų sudavęs jai į veidą, nepamena (b.l.42-43), nurodė, kad teisingi jo dabartiniai parodymai, o ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad išrovė plaukus pareigūnei, nes tyrėja sakė, kad jam taip bus geriau. Tyrėja spaudimo jam nedarė. Policijos pareigūnai jį apkalba, nes nori, kad būtų jų tiesa. Taip pat parodė, jog gerai neatsimena, bet galėjo būti, kad plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nes yra nervuotas. Pareigūnei nesugriebė už plaukų ir jų neišrovė, kas jai išrovė plaukus, nežino. Taip pat pareigūnei ranka nesudavė, lūpos jai neįdrėskė. Kai policijos pareigūnė atvažiavo, jai lūpa jau buvo pradrėksta, matėsi šašiukas. Kas galėjo padaryti sužalojimus pareigūnei, nežino. Jis buvo išgėręs nedaug, su draugais trise išgėrė 2 plastikinius butelius 8 proc. stiprumo alaus. Jei būtų buvęs blaivus, taip pasielgęs nebūtų, būtų elgęsis mandagiai. Prie policijos pareigūnų sakė tėvams, kad pasikars.

Be dalinio kaltinamojo Z. N. prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji– Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulė A. V. parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. dirbo su patruliu D. Č. ir gavo budėtojo nurodymą nuvykti į Kėdainių r. Macgalių kaimą, kur vyksta šeimos konfliktas. Nuvykus, juos pasitiko kaltinamojo brolis ir mama. Brolis aiškino, kad kaltinamasis susipyko su tėčiu, prisigėrę pradėjo stumdytis. Lauke pradėjus aiškintis, kaip viskas vyko, iš namo išėjo tėvas, ir Z. N. vėl pradėjo su juo ginčytis. Brolis gynė tėvą, o mama – Z. Jie paprašė tėvo pabūti name, kol išsiaiškins įvykio aplinkybes. Pradėjus aiškintis, Z. N. ėmė labai agresyviai elgtis, ir kol jo mama aiškino, kaip viskas buvo, nubėgo prie tvarto, šaukdamas, kad pasikars, pasiėmė virvę ir bėgo link laukų, vis šaukdamas, kad pasikars. Jo buvo gražiuoju paprašyta sugrįžti, tada jis apsisuko ir atėjo prie namo, bet buvo dar agresyvesnis. Tada buvo pareikalauta, kad jis atsisėstų į tarnybinį automobilį, kad nusiramintų, kol jie aiškinsis įvykio aplinkybes. Jie galvojo Z. N. nuvežti pas medikus, kad jį apžiūrėtų, nes bijojo, kad jis tikrai nepasikartų. Kalbėdami su mama, pastebėjo, kad Z. N. atidarė tarnybinio automobilio duris ir bėga link kelio. D. Č. jį pagavo ir atvedė prie tarnybinio automobilio, bet jis elgėsi agresyviai, nuplėšė nuo jos raciją ir numetė ant žemės. D. Č. pasakius, kad bus panaudoti antrankiai, Z. N. pradėjo muistytis. Tada priėjo ir ji, su D. Č. Z. N. parvertė ant žemės. Dar prieš tai Z. N. ne vieną kartą įspyrė į tarnybinio automobilio galinę dalį, bet neapgadino. Z. N. gulėjo ant šono, paspaudęs rankas, o ji bandė ištraukti vieną jo ranką, kad galėtų uždėti antrankius. Jai traukiant Z. N. ranką, jis sugriebė jai už plaukų, ranka sudavė į dešinį skruostą ir atitraukdamas ranką, įbrėžė į lūpą. Po to jie Z. N. įsodino į tarnybinį automobilį. Z. N., kai tik ją ir D. Č. pamatė, plūdo necenzūriniais žodžiais juos abu, o kai jai išrovė kuokštą plaukų, plūdo ją. Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus: svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Palaiko 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes kaltinamasis pažemino ją kaip moterį ir kaip pareigūnę, išrovė kuokštą plaukų, po ko jai slinko plaukai, skaudėjo galvą, į mokslus universitete ji turėjo važiuoti pradrėksta lūpa, su mėlyne ant žando, po įvykio blogai miegojo.

Liudytojo - Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio D. Č. parodymai analogiški nukentėjusiosios A. V. parodymams. D. Č. taip pat patvirtino, kad jam su A. V. aiškinantis įvykio aplinkybes, Z. N. susinervino, pasigriebė virvę ir rėkdamas, kad pasikars, nubėgo į laukus, tačiau pavyko jį įkalbėti grįžti. N. sakė, kad jis girtas jau bandė kartis, todėl jie nusprendė jį pasodinti į tarnybinį automobilį ir nuvežti į ligoninę apžiūrai pas psichiatrą. Z. N. įsėdo į automobilį gražiuoju, tačiau jiems kalbant su N., iššoko iš automobilio ir bėgo. Jam Z. N. pagavus ir prispaudus prie automobilio, jis labai muistėsi, bandė pabėgti, todėl jam reikėjo uždėti antrankius, kad nesusižalotų pats ir nesužalotų aplinkinių. Jam su A. V. parvertus Z. N. ant žemės ir bandant uždėti antrankius, įvyko grumtynės. Z. N. ištraukė vieną ranką ir plūsdamasis A. V. sugriebė už plaukų bei išpešė plaukų sruogą, dar kumščiu ar plaštaka sudavė jai į veido sritį. Galiausiai jie kaltinamajam uždėjo antrankius ir pasodino į automobilį. Įvykio metu Z. N. ir jo tėvas atrodė neblaivūs. Pas N. dėl konfliktų jie važiavo ne pirmą kartą.

Liudytoja R. N. parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. namuose išgėrę jos sūnus Z. N. ir sutuoktinis A. N. susikivirčijo ir susistumdė. Jos jaunesnysis sūnus pasakė, kad iškvies policiją. Ji išėjo į lauką, buvo pas gyvulius, o kai grįžo, jaunesnysis sūnus pasakė, kad iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, Z. pabėgo, sakė, kad pasikars. Po to sūnus grįžo, jam uždėjo antrankius. Nematė, kad sūnus būtų atlikęs kokius nors veiksmus, tik matė, kad grūmėsi, tačiau pareigūnei tikrai nesudavė. Kas padarė sužalojimus pareigūnei, nežino. Ir ji, ir jos vyras serga, abu nedirba, gyvena iš Z. uždirbtų pinigų.

Byloje esančiame asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012 m. vasario 11 d. 19.40 val. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK budėtojų dalyje tarnybinėje patalpoje apžiūrėjus A. V. jos veide virš viršutinės lūpos rastas raudonos spalvos įbrėžimas, kurio ilgis 0,6 cm, aukštis – 0,4 cm, minėti sužalojimai nufotografuoti (b.l.11-13). Iš byloje esančios 2012-02-13 specialisto išvados Nr. G 421/12 (02), matyti, kad A. V. konstatuota odos įdrėskimai dešiniame skruoste su poodine kraujosruva viršutinėje lūpoje, plaukų praretėjimas galvoje, sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-02-11, plaukų praretėjimas galvoje galėjo gautis raunant plaukus, visi kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b.l.20). Iš Kauno apskrities VPK Personalo skyriaus 2012-02-13 pažymos apie vidaus tarnybą Nr. 20-1-PAZ-57 matyti, kad vyresnysis policininkas D. Č. vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1997-12-01, 2011-08-01 paskirtas ir šiuo metu dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu, jaunesnioji policininkė A. V. vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 2009-03-17, 2011-08-01 paskirta ir šiuo metu dirba Kauno apskritis vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrule (b.l.10). Iš byloje esančio Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2012-02-11 pajėgų ir priemonių išdėstymo matyti, kad D. Č. ir A. V. 2012-02-11 dirbo nuo 07 val. iki 19 val. (b.l.8). Byloje yra Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK VTS PB patrulio pareigybės aprašymų kopijos (b.l.11,12).

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis Z. N. padarė nusikaltimą, kuriuo kaltinamas. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Fizinis smurtas – tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą ir pan. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji yra policijos pareigūnė, vykdžiusi savo tarnybines pareigas. Akivaizdu, kad kaltinamasis tai suvokė, kas matyti ir iš jo parodymų teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis pripažino, kad jis įvykio dieną gėrė alkoholį. Iš pareigūnų parodymų matyti, kad jie į įvykio vietą atvyko tarnybiniu automobiliu budėtojo nurodymu dėl šeimoje vykstančio konflikto. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus, be to, jis pasiėmęs virvę ir grasindamas pasikarti, bėgo į laukus, vėliau, įsodintas į tarnybinį automobilį, vėl iš jo bėgo, nuplėšė nuo nukentėjusiosios radijo stotį ir ją numetė ant žemės, plūdosi vėl sodinamas į tarnybinį automobilį, muistydamasis priešinosi, spardė tarnybinį automobilį. Esant tokiai situacijai policijos pareigūnai sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2, 5, 16, 18 str. nuostatomis pagrįstai reikalavo, kad kaltinamasis vykdytų jų teisėtus nurodymus. Kaltinamasis Z. N., teisiamajame posėdyje pripažinęs, kad policijos pareigūno vedamas į tarnybinį automobilį priešinosi, muistėsi, buvo išlipęs iš tarybinio automobilio, galėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, taip pat nurodė, kad pargriautas policijos pareigūnų ant žemės, bandant uždėti jam antrankius, traukdamas ranką galėjo kur nors pataikyti pareigūnei, tačiau neigia sugriebęs nukentėjusiajai A. V. už plaukų ir išrovęs jų sruogą, taip pat neigia jai sudavęs ranka į veidą ir įdrėskęs lūpą. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kadangi jo parodymai nenuoseklūs, nevienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Z. N., ikiteisminio tyrimo parodęs, kad pareigūnams norint uždėti jam antrankius, jis suspaudęs kumščius prie savęs, neleido jų uždėti, gulėdamas ant pilvo, pareigūnei užlaužus vieną ranką už nugaros, jis ją ištraukė ir nenorėdamas, kad uždėtų antrankius, sugriebė pareigūnei už plaukų, o atitraukdamas ranką galėjo įdrėksti jai į veidą, kad būtų sudavęs jai į veidą, nepamena (b.l.42-43), teisiamajame posėdyje jau nurodė, kad pareigūnei sugriebęs už plaukų nebuvo, jai į veidą nesudavė, lūpos neįdrėskė, ji atvažiavo su pradrėksta lūpa, ant kurios matėsi šašas. Savo parodymų neatitikimą kaltinamasis aiškina tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tokias aplinkybes nurodė todėl, jog tyrėja sakė, kad jam taip bus geriau, taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai jį apkalba, nes nori, kad būtų jų tiesa. Toks kaltinamojo parodymų neatitikimo priežasčių aiškinimas niekuo nepagrįstas ir nėra įtikinamas, juo labiau, jog kaltinamasis nurodė, kad tyrėja spaudimo jam nedarė. Kas pareigūnei padarė sužalojimus veide bei išrovė sruogą plaukų, kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Teismas laiko objektyviais nukentėjusiosios A. V. parodymais, kurie yra nuoseklūs, vienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, atitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams, ir jais remiasi. Nukentėjusiosios parodymais, 2012 m. vasario 11 d. jai su patruliu D. Č. nuvykus į Kėdainių r. Macgalių kaimą dėl šeimos konflikto, su kaltinamojo motina ir broliu aiškinantis įvykio aplinkybes, iš namo išėjus kaltinamojo tėvui, Z. N. vėl pradėjo su juo ginčytis, ėmė labai agresyviai elgtis, pasiėmęs virvę, bėgo į laukus, šaukdamas, kad pasikars, įkalbėtas grįžti, buvo dar agresyvesnis, buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, kad nusiramintų, be to, jie galvojo jį nuvežti pas medikus, kad apžiūrėtų, tačiau Z. N. iš tarnybinio automobilio pabėgo, D. Č. jį pagavus ir atvedus prie tarnybinio automobilio, elgėsi agresyviai, spardė automobilį, nuplėšė nuo jos raciją ir numetė ant žemės, pasakius, kad bus panaudoti antrankiai, pradėjo muistytis, jai su D. Č. kaltinamąjį pargriovus ant žemės bei jai bandant ištraukti jo ranką, kad galėtų uždėti antrankius, sugriebė jai už plaukų, jų kuokštą išrovė, ranka sudavė į dešinį skruostą ir atitraukdamas ranką įbrėžė į lūpą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas D. Č., nurodęs, kad jam ir A. V. bandant uždėti antrankius kaltinamajam, įvyko grumtynės, Z. N., ištraukęs vieną ranką ir plūsdamasis, A. V. sugriebė už plaukų bei išpešė plaukų sruogą, dar kumščiu ar plaštaka sudavė jai į veido sritį. Teismas nelaiko patikimais ir objektyviais liudytojos R. N. – kaltinamojo motinos, parodymų, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymais nesiremia. Tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai bei nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ir byloje esantys asmens apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (b.l.11-13), 2012-02-13 specialisto išvada Nr. G 421/12 (02), kurioje nurodyti nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis bei jų lokalizacija iš dalies patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo A. Č. nurodytas aplinkybės dėl kaltinamojo prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto veiksmų.

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos - sugriebimo pareigūnei A. V. už plaukų ir plaukų sruogos išrovimo, sudavimo ranka vieno karto jai į dešinį skruostą, lūpos įdrėskimo ir po to atsiradusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismui nekelia abejonių, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis akivaizdžiai suvokė, kad priešinasi, fizinį smurtą naudoja prieš policijos pareigūnę, kad pareigūnei bus sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas, ir norėjo taip veikti. BK 286 str. dispozicijoje nėra numatytas pasekmių atsiradimas, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtą.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiosios A. V., liudytojo D. Č. parodymais, asmens apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, pareigybių aprašymo, tarnybų išdėstymo nuorašais, kitais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Z. N. 2012 m. vasario 11 d. apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. ir A. N. namo kieme, esančiame Kėdainių r., Josvainių sen., Macgalių kaime, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulei A. V., t.y. vengdamas sulaikymo, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, muistydamasis tyčia ranka sugriebė A. V. už plaukų ir išrovė plaukų sruogą, ranka vieną kartą sudavė jai į dešinį skruostą, vieną kartą ranka įdrėskė į lūpą, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas einančiai A. V. ir ją sužalojo, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo teisėtai veikiančios policijos pareigūnės atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas, fizinio smurto panaudojimas, sukeltos pasekmės peržengė (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytos veikos sudėtį, todėl kaltinamojo veika negali būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas.

Teismas, remdamasis įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad Z. N., panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnei, tai yra valstybės tarnautojui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje ir atliekančiam viešojo administravimo veiklą, dėl ko policijos pareigūnei buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo nežymiai sutrikdyta policijos pareigūnės sveikata, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas pareigas einančiam valstybės tarnautojui).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turtėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), nukreiptas prieš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, itin sunkių pasekmių nesukelta, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – Z. N. anksčiau teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, yra viena galiojanti administracinė nuobauda už viešosios tvarkos pažeidimą (b.l.49), dirba (duomenys neskelbtini) (b.l.50), darbovietės administracijos charakterizuojamas neigiamai (b.l.56), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (b.l.58), daugiau jo asmenybę charakterizuojančių duomenų nėra. Atsižvelgus į visas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, teismas mano, jog siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kaltinamajam tikslinga skirti BK 286 str. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.), bausmė skiriama atsižvelgus į veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad itin sunkių pasekmių nesukelta, vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis Z. N. dirba, teisiamajame posėdyje jo motina liudytoja R. N. nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis nedirba dėl blogos sveikatos, jų šeima pragyvena vien iš sūnaus – kaltinamojo Z. N. gaunamo atlyginimo, jauną kaltinamojo amžių, tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė esant teistumui už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, teismas mano, kad realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę nutrūktų teigiami kaltinamojo socialiniai ryšiai, jis netektų galimybės dirbti, tuo pačiu netektų ir pajamų, reikalingų savo paties pragyvenimui, neturėtų galimybės prisidėti ir prie tėvų išlaikymo, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., numatantį bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įpareigojimus.

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – BK 66 str.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo Z. N. priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ((b.l.16-17).

BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi A. V. atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalą.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai A. V. padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiam asmeniui, t.y., kaltinamajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji A. V. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jai Z. N. veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji nurodė, kad savo veiksmais kaltinamasis pažemino ją kaip moterį ir kaip pareigūnę, išrovė kuokštą plaukų, po ko jai slinko plaukai, skaudėjo galvą, į mokslus universitete ji turėjo važiuoti pradrėksta lūpa, su mėlyne ant žando, po įvykio blogai miegojo. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajai itin sunkių pasekmių nebuvo sukelta, turtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo byloje nepareikštas, į kaltinamojo turtinę padėtį: jis nekilnojamojo turto neturi (b.l.59), dirba, įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkina iš dalies, nustato, kad iš kaltinamojo Z. N. nukentėjusiajai A. V. priteistina 1300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Iš kaltinamojo valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis (BPK 105 str., 105 str.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Z. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui) ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be teismo sutikimo nekeisti darbo, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-02-11 iki 2012-02-13.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. civilinį ieškinį dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies, ir iš Z. N. A. V. priteisti 1300,00 (vieną tūkstantį tris šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje dėl 1700,00 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškinį atmesti.

Priteisti iš Z. N. valstybei 11,98 Lt (vienuolika litų 98 ct) pašto išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė