A. S. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 62 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3349/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43199-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės A. (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Astos Kakoškinos kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėja advokatė A. Kakoškina prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir A. S. paskirti švelnesnę bausmę; sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas, nes, skirdami A. S. bausmę įvertino ne visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir paskyrė jam aiškiai per griežtą, neatitinkančią teisingumo principo bausmę.

Pasak kasatorės, egzistuoja teisinis pagrindas A. S. skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Nuteistojo A. S. veiksmais turtinė žala nepadaryta, be to, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. S. vaidmuo buvo antraeilis, jis atliko tik pagalbinio pobūdžio veiksmus, kur įsigyjamos draudžiamos medžiagos, nežinojo, savo lėšomis neprisidėjo prie jų įgijimo ir realizavimo, nusikalstamos veikos buvo užkardytos, siuntas sulaikė policijos pareigūnai ir kiti asmenys medžiagomis nepasinaudojo. Tačiau teismai nepagrįstai neatsižvelgė į A. S. vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Gynėjos vertinimu, A. S. veiksmų pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas.

Kasatorė mano, kad galimas bausmės švelninimas ir BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. A. S. vaidmuo darant nusikalstamą veiką truko trumpą laiką, nebuvo iš anksto susitaręs su A. J. įgyti narkotines medžiagas, iš paštomatų paimtas siuntas iš karto perdavė A. J. ir kt. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis už rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, kasatorė nurodo, kad bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog teisėsauga jau nuo 2023 m. gegužės 26 d. kontroliavo nusikalstamą veiką ir turėjo duomenų apie nuteistųjų disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nesiėmė priemonių užkardyti tolesnių nuteistųjų neteisėtų veiksmų, nesulaikė jų su iš paštomato paimtu siuntiniu. Tokie teisėsaugos pareigūnų veiksmai pagal teismų praktiką pripažįstami nusikalstamų veikų skatinimu.

Taip pat kasatorė pažymi, kad A. S. savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai galisi, tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamos veikos buvo nulemtos A. S. lengvabūdiško požiūrio dėl jauno amžiaus ir priklausomybės narkotinėms medžiagoms, baudžiamasis procesas jam padarė teigiamą įtaką, nuteistasis pakeitė savo gyvenimo būdą, įsidarbino, darboviečių ir Suaugusiųjų ir jaunimo centro pateiktose charakteristikose apibūdinamas teigiamai, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nebevartoja narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio, lankosi pas psichiatrą ir psichologą, palaiko glaudžius ryšius su tėvais, sukūrė šeimą, susilaukė dukters, rūpinasi jos išlaikymu. Tai patvirtina stiprius A. S. socialinius ryšius, kuriuos neigiamai paveiktų ilgalaikis atskyrimas. Dėl to paskyrus laisvės atėmimo bausmę A. S., bausmės tikslai nebūtų pasiekti, labiausiai tiktų su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė ginčija BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymą, akcentuodama tik savo ginamojo vaidmenį darant inkriminuotą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau nepateikia teisinių argumentų dėl konkrečių abiejų instancijų teismų padarytų minėtų teisės normų taikymo klaidų. Kasatorė tokiu argumentavimu iš esmės siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateiktų kitokį ginčijamų aplinkybių vertinimą, nei pateikė žemesnės instancijos teismai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorės argumentai yra iš esmės tapatūs apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų (tiek dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio 2 dalies taikymo, tiek dėl neva provokacinių teisėsaugos pareigūnų veiksmu nuteistųjų atžvilgiu) pateikė motyvuotas išvadas. Kitų teisinių argumentų skunde nėra pateikta. Todėl gynėjos nesutikimas su nuteistajam A. S. nepalankiais teismų sprendimais, atkartojant apeliacinio skundo argumentus, bei deklaratyviai išreikšta nuomonė apie netinkamą aplinkybių, reikšmingų švelnesnei bausmei skirti, vertinimą nelaikytina tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Astos Kakoškinos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė