G. D. pagal BK 281 str., 16 str., 68 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3420/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07894-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nukentėjusiosios E. S. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio išteisintojo G. D. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorė nukentėjusioji E. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, priimtą G. D. atžvilgiu, dėl galimai padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorė konkretizuoja, kad abiejų instancijų teismų sprendimai priimti pažeidžiant BPK nuostatas bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatorės, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad veikos padarymui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios G. J. B. elgesys, nes ji įžengė į važiuojamąją dalį naudodamasi mobiliuoju telefonu. Tokia išvada pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojos R. G. apklausos teismo posėdyje fragmentais, akcentuodamas tik tą jos parodymų dalį, iš kurios negalima suprasti, kad ji atsisakė patvirtinti ar paneigti, kad žuvusioji buvo išėjusi į Trakų gatvės važiuojamąją dalį iki to momento, kai buvo stumta į gatvę pradėjusio važiuoti vilkiko. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 24 punkte iškreipė R. G. parodymus, nes priešingai, iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teisėjų kolegijai užduodant menančius klausimus, kad žuvusioji bandė apeiti vilkiką išeidama į Trakų gatvės važiuojamąją dalį, liudytoja R. G. kaskart kartojo, kad negali nurodyti, kurioje šaligatvį ir Trakų gatvės važiuojamąją dalį skiriančio borto pusėje buvo žuvusioji, bandydama apeiti vilkiką, taip pat, kad gatvės važiuojamąja dalimi žuvusioji ateiti negalėjo, bet ji buvo išstumta į Trakų gatvės važiuojamąją dalį vilkikui pradėjus važioti. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad žuvusioji išėjo į Trakų gatvės važiuojamąją dalį, prieštarauja liudytojos R. G. paaiškinimams, duotiems praėjus kelioms minutėms po įvykio. Kasatorė pažymi, kad abiejų instancijų teismai, siekdami tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, privalėjo tinkamai aiškinti Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau to nepadarė. Teismai, pripažindami įrodytomis kaltinamajame akte, o ne jos pareiškime, dėl kaltinimo pakeitimo, nurodytas aplinkybes, padarė ne tik esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, bet taip pat pažeidė ir BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimą. Taip, kasatorės nuomone, buvo neįvertinta kaltinamajame nenurodyta esminė aplinkybė, kad priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis - G. J. B. mirtimi yra susiję kitų asmenų galimai padarytos nusikalstamos veikos. Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybe, kad nukentėjusiosios veiksmai, kalbant mobilaus ryšio telefono, buvo rizikingi, nepagrįstai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Tačiau teismas, be kita ko, ir nenurodė motyvų, kad pėstiesiems einant šaligatviu būtų draudžiama kalbėti telefonu; nenustatė, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esantį žemės sklypą būtų kelio važiuojamoji dalis. Teismas netinkamai taikė BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes G. D. uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tik du metus, nors jo veiksmai sukėlė žmogaus mirtį. Kasatorės nuomone, šis terminas turėtų būti padidintas iki penkerių metų. Taip pat buvo pažeistos ir BK 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netinkamai nustačius subjektyviąją nusikalstos veikos pusę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Nukentėjusiosios E. S. kasaciniame skunde atkartojami apeliacinio skundo, kuriuo buvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, argumentai dėl galimai padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimų bei netinkamai pritaikytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, BK 16 straipsnio 3 dalies ir BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatų. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šio nuosprendžio pagrįstumą, nustatė, kad šiuo atveju nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, ir nuteistąjį G. D. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisino. Kartu apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė tiek dėl baudžiamojo poveikio priemonės, su kurios trukme apeliaciniame skunde nesutiko nukentėjusioji, tiek ir dėl BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo pažeidimo. Teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ir galimai padarytą teisės taikymo klaidą ir/ar esminius BPK pažeidimus, kasatorė nepateikia. Vien formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą bei savaip nustatant faktines bylos aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024).

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios E. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė