Nr. DOK-3171
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmano Šulco, Algimanto Valantino ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 29 d. paduotu atsakovo Č. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams Č. K., Š. K. ir „L&M International Trading Ltd.“ dėl nuostolių atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus kolegija 2025 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. DOK-2424/DOK-2535 ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi DOK-2853/DOK-2865 atsisakė priimti atsakovo kasacinius skundus, konstatavusi, kad kasaciniai skundai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų.
CPK 350 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atrankos kolegijos nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tokia nutartis pati savaime nedraudžia šį skundą padavusiam asmeniui, ištaisius atrankos kolegijos nutartyje konstatuotus skundo trūkumus ir skundo padavimo tvarkos pažeidimus, iš naujo paduoti kasacinį skundą, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 340 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 5 dalis).
Atsakovas, nepraleisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino, iš naujo padavė kasacinį skundą. Jis grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Nr. DOK-3171
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmano Šulco, Algimanto Valantino ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 29 d. paduotu atsakovo Č. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams Č. K., Š. K. ir „L&M International Trading Ltd.“ dėl nuostolių atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus kolegija 2025 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. DOK-2424/DOK-2535 ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi DOK-2853/DOK-2865 atsisakė priimti atsakovo kasacinius skundus, konstatavusi, kad kasaciniai skundai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų.
CPK 350 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atrankos kolegijos nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tokia nutartis pati savaime nedraudžia šį skundą padavusiam asmeniui, ištaisius atrankos kolegijos nutartyje konstatuotus skundo trūkumus ir skundo padavimo tvarkos pažeidimus, iš naujo paduoti kasacinį skundą, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 340 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 5 dalis).
Atsakovas, nepraleisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino, iš naujo padavė kasacinį skundą. Jis grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 2 dalį ir priteisė žalos atlyginimą iš atsakovo, nors atsakovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei. Atsakovo civilinė teisinė atsakomybė buvo taikyta nesant tam teisės normos (be jokio teisinio pagrindo) po to, kai įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo (2023 m. birželio 29 d.) procesiniu sprendimu buvo atmesti reikalavimai atsakovui pareikšti tiek pagal generalinį deliktą, tiek ir kaip laikinųjų apsaugos priemonių prašiusio asmens vadovui. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnį, 6.263 straipsnį, nenustačius jo įgaliojimų viršijimo, negalima vien tik CK 1.5 straipsnio pagrindu konstatuoti, kad atsakovas yra atsakingas už žalą. Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą visa apimtimi, peržengė ginčo ribas.
2. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose, kuriose yra pateikiami teisės normų, reglamentuojančių nuostolių dėl negautų pajamų įrodinėjimą, taisyklių aiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a>, 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-418/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-418/2014">3K-3-418/2014</a>).
3. Lietuvos apeliacinis teismas ne tik kad nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos kitose bylose, tačiau nesivadovavo net ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, pateiktomis šiame konkrečiame teisminiame procese.
4. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė CK 6.246 straipsnyje įtvirtintą teisės normą dėl neteisėtų veiksmų aiškinimo ir neatsižvelgė į prejudicines aplinkybes, nustatytas ankstesniuose teismų procesuose. Visų instancijų teismai jau buvo nusprendę, kad atsakovo, kaip AB „Vingriai“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas yra išnagrinėtas, todėl jo veiksmų apeliacinės instancijos teismas iš naujo vertinti nebegalėjo. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu iš esmės paneigiami įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais keliant restruktūrizavimo bylas AB „Vingriai“ buvo teismų įvertintos ir nustatytos visos sąlygos tokių bylų iškėlimui ir jose nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai. Praėjus penkiolikai metų nuo tų sprendimų priėmimo, jų revizuoti ar keisti nebegalima. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas ne tik prieštarauja teisiniam tikrumui, bet ir griauna atsakovo pasitikėjimą valstybe bei teisine sistema.
5. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė CK 6.246 straipsnyje įtvirtintą teisės normą dėl priežastinio ryšio aiškinimo. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, negali būti ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir tariamos žalos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atrankos kolegija, susipažinusi su trečią kartą paduotu kasaciniu skundu, pažymi tai, kad kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir antrasis kasacinis skundas, tačiau jame nenurodyta argumentų, kurie sudarytų kasacijos pagrindą, todėl atrankos kolegija neturi pagrindo dėl kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė atrankos kolegija.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo nesprendžiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Algimantas Valantinas
Dalia Vasarienė