R. Š. pagal BK 189 str., 300 str., 369 str., 368 str., 376 str., 44 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3296/2025

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00010-2014-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti jam priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje; arba sušvelninti paskirtas bausmes – remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, įvertinus pernelyg ilgą proceso trukmę kaip išimtinę aplinkybę, sumažinti bausmės dydį žemiau straipsnio sankcijoje nustatytos ribos arba skirti minimalią baudą; pripažinti R. Š. teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą (BK 44 straipsnio 5 dalis) dėl nepateisinamai užsitęsusio proceso ir taikyti dėl to kompensuojančias priemones: sušvelninti bausmę, atleisti jį nuo likusios bausmės atlikimo.

Kasatorius nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, grindžiama ydingai įvertintais ir galbūt neleistinais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 158, 159, 160 straipsnių reikalavimus surinktais, duomenimis (telefono pokalbių įrašais, sekimo rezultatais), kurie negali būti pripažinti įrodymais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje esančios abejonės turėjo būti vertinamos kasatoriaus naudai, tačiau pažeidžiant in dubio pro reo principą, tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas formaliai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, detaliai nepatikrino teismo padarytų prieštaringų išvadų dėl įrodymų vertinimo ir neišdėstė motyvuotų išvadų. Taip buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Pasak kasatoriaus, jo tyčia padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas formaliai perrašė kaltinimo nurodytas aplinkybes, neištyrė ir nenustatė kaltės turinio. Teismai, pripažindami R. Š. kaltu kartu su bendrininkais padarius BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, neindividualizavo jo veiksmų, ir nenustatė kaltės.

Kasatorius nurodo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d, įsigaliojus naujiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams, apeliacinės instancijos teismas nesvarstė ir motyvuotai nepasisakė dėl jo taikymo galimybės, taip pažeisdamas BK 3 straipsnio nuostatas. Be to, kasatorius pažymi, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu tęsėsi daugiau kaip 11 metų. Šio proceso metu jis patyrė griežtus ir ilgą laiką trunkančius suvaržymus, t. y. suėmimą ir intensyvią priežiūrą, taip pat bendravimo su šeima ribojimą, todėl dėl jo teisės į greitą procesą pažeidimo jam turi būti kompensuojama teisinėmis priemonėmis. Tačiau teismai, skirdami bausmę, to visiškai neaptarė. Taip buvo ignoruojama nacionalinė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad turi būti atitinkamai sušvelninta bausmė arba kitaip atlyginta ilgai trukusio proceso žala nuteistajam.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo R. Š. teiginiai yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio, nėra pateikta jokių konkrečių teisinių argumentų, susijusių su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar esminiu baudžiamjo proceso įstatymo pažeidimu. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimai, susiję su paskirtos bausmės švelninimu, buvo keliami ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė išsamius ir aiškius motyvus, kartu pateikdamas motyvuotas išvadas ir dėl baudžiamojo įstatymo naujosios redakcijos (įsigaliojusios 2025 m. vasario 1 d.) taikymo galimybės, kartu įvertinant nuteistajam kilusius suvaržymus dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso. Taigi, kasacinio skundo argumentavimas deklaratyviais teiginiais apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, nepagrindžia BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Šiame kasaciniame skunde taip pat pateikiami deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo ir BPK 158, 159, 160 straipsnių pažeidimų, atliekant slaptą sekimą ir telefoninių pokalbių pasiklausymą, bei keliamas klausimas dėl šių procesinių veiksmų metu gautų duomenų atitikties BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Tačiau šiais aspektais apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė