Civilinė byla Nr. e2YT-16944-819/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10960-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.15.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,
sekretoriaujant Linai Kelevišienei, Andriui Šalkevičiui,
dalyvaujant pareiškėjos įgaliotai atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl metalinių garažų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn penkis metalinius garažus, kurių LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius prie (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad metaliniai garažai, kurių LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys prie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažai), kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais daiktais, buvo įtraukti į Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą 2023 m. birželio 1 d., surašant Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-9/23(2.14.1.55E-AD23). Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukų, galima identifikuoti, dėl kokių objektų yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra. Paaiškina, kad buvo kviesti atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys teisių į Garažus. Tuo tikslu 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija užtikrino, kad seniūnijos informaciniame stende ir ant pačių Garažų būtų pakabinti skelbimai. Informacija apie pradėtą Garažų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į juos, 2023 m. birželio 3 d. buvo skelbiami nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Be to, siekiant nustatyti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į Garažus, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki pat šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Garažus, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į juos. Nuo 2023 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į Garažus. Pareiškėjos teigimu, turtinių teisių į Garažus iki šiol niekas nepareiškė, nėra gauta jokių šių statinių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.
Paaiškina, kad pareiškėja nesikreipė į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Turto bankas“ suorganizuoti Garažų apžiūros dėl apskaitos akto surašymo, nes VĮ „Turto bankas“ 2022 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (16.3)SK4-5960 informavo, jog metaliniai garažai nėra nekilnojamieji daiktai, tai laikini statiniai, todėl VĮ „Turto bankas“ neįgaliotas spręsti klausimų, susijusių su metaliniais garažais. Pareiškėjos žiniomis, Garažai yra nesuformuotame žemės sklype.
Pareiškėja akcentuoja, kad ji, nebūdama Garažų savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad Garažai būtų prižiūrimi, tvarkingi, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Jeigu Garažai, kurie neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Garažai ir toliau būtų neprižiūrimi, pablogėjus jų būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jų savininkų ir neperdavus jų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jų tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jų blogą būklę.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad pareiškėjos pareiškime suformuluotame reikalavime nurodyti 5 metaliniai garažai nėra suformuoti kaip atskiri Nekilnojamojo turto registro objektai ir jiems unikalūs numeriai nėra suteikti, taip pat nėra suteikti adresai. Įvertinęs tai, suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, o teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ „Registrų centras“ teisėms ir pareigoms. Todėl VĮ „Registrų centras“ turi būti pašalintas iš šios bylos nagrinėjimo.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus byloje. Juose nurodo, kad sprendžiant iš pareiškimu pateiktų duomenų, Garažai yra nesuformuotame žemės sklype, esančiame prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarasis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kadastro duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini), patikslinti (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, saugomoje Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve, 1995 m. spalio 4 d. įrašyti pagalbiniai pastatai ir šių pagalbinių pastatų kadastro duomenys: ūkio pastatas 2I1m, ūkio pastatas 3I1m, ūkio pastatas 4I1m, garažas 5G1m (statybos metai 1980, medinis, plotas 6,92 kv. m), ūkio pastatas 7I1m, ūkio pastatas 9Im, ūkio pastatas 10I1m, ūkio pastatas 11I1m, ūkio pastatas 12I1m, garažas 13G1g (statybos metai 1982, metalinis, plotas 15,81 kv. m). Atkreipia dėmesį, kad tik garažas 13G1g yra metalinis. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje komplektuojamame 1986 m. gruodžio 15 d. sudarytame statinių išdėstymo plane, pakeistame 1995 m. spalio 4 d., tiek gyvenamasis namas, tiek pagalbiniai pastatai yra pažymėti, tačiau šiame plane yra 1986 m. gruodžio 15 d. spaudas „3I1, 4I1m, 5G1m, 7I1m, 9I1m, 10I1m, 11 I1m., 12I1m, 13G1g savavališka statyba“. 1998 m. rugpjūčio 25 d. plane yra pažymėtas tik gyvenamasis namas, o pagalbiniai pastatai nėra pažymėti. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ neturi įgaliojimų spręsti, ar pagalbiniai pastatai yra išlikę, negali nustatyti jų buvimo vietos, negali nustatyti, ar garažas 13G1g gali būti vienas iš Garažų.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo pareiškėjos pareiškimą prašo tenkinti. Nurodo, kad pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad visos procedūros pripažinti Garažus bešeimininkiais buvo atliktos/įvykdytos. Be to, byloje nėra duomenų, kad aktuose apskaitytų daiktų pasisavinimu būtų pažeidžiamos kokių nors fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisės į Garažus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Inspekcija patikrino informaciją Inspekcijos duomenų valdymo informacinėje sistemoje DVIS „Avilys“, DBSIS ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dėl metalinių garažų, esančių prie (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų šiose sistemose apie Garažus nerado. Pažymi, kad pagal teismų praktiką metaliniai garažai yra laikytini laikinais statiniais, o pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalį kilnojamųjų daiktų kontrolė nėra priskirta Inspekcija kompetencijai. Inspekcijos nuomone, teismui nustačius, kad buvo atliktos visos reikalingos turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros, pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad jai nežinoma, kokiomis aplinkybėmis buvo inicijuota Garažų pripažinimo bešeimininkiais procedūra. Jokių pareiškimų dėl Garažų, teisių į juos pareiškėja nėra gavusi. Paaiškino, kad visame mieste garažus pareiškėja siekia nukelti, nes tai laikini statiniai. Pareiškėjos atstovai važiavo ir į vietą, ant kiekvieno iš Garažų buvo skelbimai, kad pradėta jų pripažinimo bešeimininkiais procedūra. Pareiškėja neturi duomenų, kad jais kas nors faktiškai naudotųsi. Pareiškėja neturi duomenų, kad į ją dėl Garažų ar vieno iš jų būtų kreipęsis A. K.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdžius neatvyko. Apie jų laiką ir vietą jie buvo informuoti tinkamai.
Liudytoju byloje apklaustas S. U. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena šiuo adresu nuo (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini), turi šešis butus. Namų valda prie namo (duomenys neskelbtini), yra suformuota, privatizuota. Namų valdoje vienu metu buvo vienas iš metalinių garažų, jis buvo patekęs į vienam iš bendraturčių tenkančią namų valdos dalį. Garažo valdytojas jį geranoriškai išsivežė iš namų valdos. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas išsidėstęs tarp dviejų gatvių, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Penki metaliniai garažai yra prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, valstybinėje žemėje. Už garažų yra sodai, sodai priklauso (duomenys neskelbtini). Garažais naudojosi žmonės ne iš šio kvartalo, atvažiuodavo iš kažkur, tačiau nepriklausomybės metais nematė, kad Garažais kas nors naudotųsi. Nurodė, kad ne taip ir dažnai vaikšto (duomenys neskelbtini) gatve. Jo žiniomis, A. K. teikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei privatizuoti vieną iš Garažų, tačiau jokio atsakymo iš savivaldybės negavo. Ar A. K. faktiškai naudojasi Garažu, jam nėra žinoma. Juos skiria amžiaus skirtumas, mirus jo mamai (duomenys neskelbtini), jis tapo buto name (duomenys neskelbtini) savininku, bet gyvena faktiškai kitur.
Pareiškimas tenkinamas.
Bešeimininkio daikto pasisavinimas yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 5 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), jų redakcija, galiojusi 2023 m. birželio 1 d., jų 3.2 punktas, numatė, kad statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Taisyklių 341 punkte nustatyta, kad siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkams nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo internetinėje svetainėje, savivaldybės ir(ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į statinius.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė pašo teismo pripažinti bešeimininkiu 5 vienetus metalinių garažų, kurių LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius prie (duomenys neskelbtini), ir perduoti juos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Garažai stovi nesuformuotame žemės sklype, valstybinėje žemėje, šalia suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai ir fiziniams asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad kuris nors iš Garažų patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina ir aplinkybės, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), anksčiau buvęs garažas, pažymėtas indeksu 13G1g, yra vienas iš Garažų. Tokioms aplinkybės nustatyti byloje surinktų įrodymų nepakanka. Tuo labiau, kad byloje liudytoju apklaustas S. U. tokią aplinkybę paneigė, nurodydamas, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvusio metalinio garažo, pažymėto indeksu 13G1g, valdytojas šį garažą prieš daug laiko kažkur išsigabeno iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Vilniaus regioninis valstybės archyvas, atsakydamas į teismo paklausimą, taip pat pateikė atsakymą, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1982-1986 m. sprendimų/potvarkių dėl leidimo statyti metalinius garažus ties namų valda (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pusės, jų pripažinimo savavališka statyba ar penkių metalinių garažų teisinio įregistravimo Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1982-1986 m. dokumentuose nerasta. Iš viešoje erdvėje prieinamų Garažų fotonuotraukų matyti, kad Garažai tikėtina yra ilgą laiką nenaudojami ir neprižiūrimi, prie jų yra užaugusi žolė, krūmai ir/ar medžiai. Duomenų, kad juos kažkas faktiškai naudotų, prižiūrėtų, byloje nėra. Nematęs, kad Garažais Lietuvos nepriklausomybės metais kas nors naudotųsi, nurodė ir liudytoju byloje apklaustas S. U., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Nors liudytoju byloje apklaustas S. U. paminėjo, kad jo žiniomis buto (duomenys neskelbtini), savininkas A. K. šiuo metu pretenduoja į vieną iš Garažų, yra pateikęs Vilniaus miesto savivaldybei prašymą dėl to, pareiškėjos atstovė neigė tokį prašymą gavusi. Į teismo posėdį liudytoju kviestas A. K. neatvyko, nors jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai tiek CPK nustatyta tvarka, tiek bendraujant su juo betarpiškai liudytojo S. U. teismo posėdžio metu nurodytu telefono numeriu.
Iš byloje surinktų įrodymų taip pat nustatyta, kad 2023 m. birželio 1 d. pareiškėja sudarė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-9/23(2.14.1.55.E-AD23), kuriuo 5 vienetus metalinių garažų, esančių ties (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), apskaitė kaip statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), tuo pradėdama Garažų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Siekdama nustatyti savininkus ar kitus asmenis, turinčius teisių į Garažus, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų skleisti informaciją apie pradėtą Garažų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Apie tai skelbimai 2023 m. birželio 8 d. buvo iškabinti ant pačių Garažų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kurios teritorijoje yra Garažai, informaciniame stende, 2023 m. birželio 3 d. apie pradėtą Garažų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą buvo paskelbta nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, 2023 m. gegužės 25 d., papildomai 2023 m. birželio 2 d. (iki šiol) Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje www.vilnius.lt. Nepaisant to, jokie asmenys teisių į Garažus Vilniaus miesto savivaldybei nepareiškė. Tokių pareiškimų negavo ir teismas, nagrinėdamas šią bylą ypatingosios teisenos tvarka.
Nors pareiškėja Garažus 2023 m. birželio 1 d. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktu į apskaitą įtraukė kaip statinius, byloje nepakanka duomenų teigti, kad šie statiniai yra nekilnojamojo turto objektai.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis numato, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal CK 4.2 straipsnio 1 dalį nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012, yra išaiškinęs, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietą į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančią pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės buvimas.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre Garažai nėra identifikuoti (registruoti) kaip nekilnojamojo turto objektai. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kitų duomenų matyti, kad šie Garažai yra metaliniai. Jie stovi nesuformuotame žemės sklype, valstybinėje žemėje. Byloje nėra duomenų, kad Garažai buvo pastatyti vykdant statybos darbus, juos kuriant buvo vartojami statybos produktai, jie yra tvirtai sujungti su žeme. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė neturinti jokių duomenų apie Garažus kaip statinius. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad Garažai yra laikinieji statiniai, kuriems taikomas kilnojamojo, o ne nekilnojamojo turto teisinis režimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 24, 84 dalis, 27 straipsnio 31 dalis, CK 4.2 straipsnio 1-3 dalys).
Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Garažai nėra naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi. Jie stovi atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Garažai daugiau kaip metus laiko yra įtraukti į Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Pareiškėja teisės aktų nustatytais ir kitais jai prieinamais būdais prieš ir po Garažų įtraukimo į apskaitą stengėsi, kad Garažų savininkai būtų informuoti ir patys pasirūpintų jiems priklausančiais Garažais. Per šį laikotarpį niekas dėl šių Garažų į pareiškėją nesikreipė, savo teisių į Garažus nepareiškė. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Garažų savininkas ir/ar savininkai jų atsisakė, juos išmesdami CK 4.58 straipsnio 4 dalies prasme (CPK 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – Garažai pripažįstami bešeimininkiais ir perduodami pareiškėjos nuosavybėn.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
patenkinti pareiškimą.
Pripažinti 5 (penkis) metalinius garažus, kurių LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius prie (duomenys neskelbtini), bešeimininkiais ir perduoti juos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir
