M. S. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-2763-1157/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45310-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.25.4.2.4; 2.1.10.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,

sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai,

vertėjaujant Olgai Gumuliauskienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,

kaltinamajam M. S. (M. S.), jo gynėjui advokatui V. R.,

nukentėjusiajai S. S., jos atstovui advokatui V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirba grožio studija (duomenys neskelbtini) kirpėju, neteistas,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

2023 m. lapkričio 25 d., apie 16.06 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, 579,3 m atstumu nuo Taurupės gatvės viaduko, vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas trečia eismo juosta, nuo Taurupės gatvės pusės link Pilaitės prospekto, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus numatančius, kad „prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, kad galėtų sulėtinti, sustoti, ar apvažiuoti, dėl ko vairuojamu automobiliu persirikiuodamas iš trečios eismo juostos įvažiavo į tos pačios eismo krypties antrąją eismo juostą ir partrenkė antroje eismo juostoje prie privestinai sustojusio automobilio „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungta avarine šviesos signalizacija, stovėjusį pėsčiąjį G. S., po ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę ir atsitrenkė į skiriamojoje juostoje įrengtus transporto atitvarus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, pėsčiasis G. S., (duomenys neskelbtini), ligoninėje, mirė.

Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d. apie 14 val. (pastaba, originalo kalboje, nurodyta, kad apie 16 val.), ji važiavo vakariniu aplinkkeliu, link Bartų g., greitis siekė maždaug 85 km/h, žinojo, kad toliau kelias siaurėja, todėl važiavo 3 juosta, kol nepasieks Bartų g. Nurodė, kad pavydavo greičiau važiuojantys automobiliai, juos praleisdavo, vienu momentu važiavo paskui visureigį, jis pradėjo stipriai stabdyti, stabdydamas persirikiavo į 2 juostą, visureigis trukdė matyti, kas yra už jo. Kai persirikiavo, pamačiau stovintį visureigį, tačiau buvo per vėlu, pradėjo vėl rikiuotis į 3 juostą, išgirdo smūgį, iš savo automobilio dešinės pusės, kadangi suko į kairę pusę, nesuvaldė savo automobilio, atsitrenkė į atitvarą, išlygino automobilį ir sustojo. Išėjęs iš automobilio, galvojo, kad kliudžiau automobilį, tačiau pamatė gulintį žmogų. Vairavimo stažas tuo metu buvo apie 1,5 metų. Neturėjo ankščiau eismo įvykių. Po eismo įvykio, prasidėjo panika, pamatė, kad jau buvo iškviesta greitoji, paskambino tėvams, užgesino mašiną ir liko vietoje laukti. Matė, kad kitame automobilyje buvo žmonės. Negali pasakyti, ką jie jautė. Tuo metu su tais žmonėmis nebendravo, buvo nelabai gerai. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nurodė, kad judėjo 3 eismo juostoje, kadangi buvo patogiau pasiekti Bartų g. Turėjo baudų už stovėjimą. Po įvykio, buvo susisiekęs su Simona, kai jos vyras gulėjo ligoninėje, kad sužinoti, kaip jis. Kaltinamojo manymu, jis prašė ne vieną kartą atleidimo. Kai pranešė, kad jis mirė, pervedė S. pinigų, kiek galėjo, kartu su užuojautos laišku. Atsakydamas į nukentėjusiosios atstovo advokato klausimus, nurodė, kad 3 juosta buvo laisvesnė, todėl ja važiavo. Niekur neskubėjo, važiavo pasiimti merginą, planavo važiuoti į baseiną. Kai tik išvažiavo į aplinkkelį, iš pradžių važiavo 2 eismo juosta, vėliau, kadangi buvo 3 juosta laisva, ja važiavo ir praleido 2 automobilius. Kaltinamojo teigimu, jo manevravimas buvo visiškai saugus, persirikiavimai buvo rodant posūkį, žiūrint ar nėra kliūčių. Galimai buvo per mažas atstumas, kai važiavo gale visureigio. Kai lenkė visureigį, visureigis buvo didelis, todėl matymas buvo prastas, todėl nematė, kas vyko 2 juostoje, o jis pradėjo stabdyti, jis irgi pristabdė, pažiūrėjo į dešinę, ar nėra automobilių, pradėjo sukti, tačiau pamatė 2 juostą ir buvo per vėlu. Prieš mane ir už manęs važiavo automobilis, antroje juostoje važiavo automobilis, kiek pamenu, kodėl aš nepradėjau judėti link 1 juostos, nes 1 juostoje važiavo dar du automobiliai. Turėjo teisę vairuoti, aplinkkeliu važiuoti iki 85 km/val. Panašiu greičiu ir važiavo. Po eismo įvykio, kai sustabdė automobilį, išlipo iš automobilio, pribėgo prie eismo įvykio vietos, pamatė, kad sėdi moteris prie vyro, žmonės kvietė greitąją, stovėjo šalia to žmogaus, nežinojo kuom jam padėti, būnant tokios būklės. Kaltinamajam buvo panika, paskambino tėvams, atvažiavo greitoji, labai greitai viskas vyko. Įvykio vietoje, bandė greitosios pagalbos darbuotojų sužinoti kaip žmogus, bet užtrenkė duris, o policija pasakė sėdėti ir laukti. Pažymėjo, jog jeigu įspėjamasis ženklas ten būtų buvęs, būtų matęs, nes jis dedamas apie 50 metrų atstumu. Atsakydamas kodėl nematė žmogaus, nurodė, jog stengdamasis išvengti, persirikiuojant prieš visureigį, kuris stovėjo antroje juostoje, ten buvo toks atstumas, kad negalėjo matyti, kad kažkas yra 3-ioje juostoje. Nesitikėjo, kad ten bus automobilis. Nematė žmonių. Neatsimena ar jie buvo su liemenėmis. Atsakydamas į gynėjo advokato klausimus, nurodė, kad prieš sustojusį automobilį nebuvo nei trikampio nei nieko. Kaltinamasis pervedė nukentėjusiajai, kiek galėjo – 300 Eur. Gailisi dėl šio įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja K. S. parodė, kad M. yra jos vyresnysis sūnus, gyvena ir dirba kartu, tarp jų yra geri santykiai, sūnus yra nekonfliktiškas, visada gali su juo susitarti, jis geras, ramus, daug laiko praleidžia su jaunesniais broliais. Laiduotoja nurodė, jog su M. niekuomet neturėjo problemų. Sūnus yra tėvų akiratyje beveik visą parą. Mato jo draugus, bendravimą. Su sūnumi visada pasitaria, jis atsižvelgia į tėvo ir mamos nuomonę. Lietuvoje yra pora metų. Dirba nuo pat pradžių, kai yra Lietuvoje. Įsidarbino į grožio saloną, dirbo kirpėja. Moteris nebausta, neteista, neturi sveikatos problemų ar lėtinių ligų. Turi dar 2 vaikus – vienam sūnui (duomenys neskelbtini) metų, o kitam (duomenys neskelbtini) metų. Moteris pažymėjo, kad turi laiko skirti M.. Nurodė, jog po įvykio bendravimas su sūnumi nepasikeitė, pastebėjo, jog sūnus labai pergyvena. Pažymėjo, kad moteris visada stengiasi Maksimui daryti teigiamą įtaką, pataria, kas yra gerai ar blogai, jis atsižvelgia.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras, gynėjas ir nukentėjusiosios atstovas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. S. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d., apie 16 val., vairavo mamos K. S. vardu registruotą automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jam mama perleido valdyti po to, kai išsilaikė teises 2023 m. pradžioje. Važiavo Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu nuo Oslo gatvės pusės link Ukmergės gatvės, apie 85-90 km/val. greičiu, 3 eismo juosta. Žinojo, kad toliau priekyje kelias siaurėja mažinant eismo juostas, todėl laikėsi trečios eismo juostos, kad nereikėtų niekur persirikiuoti iki pat jo merginos namų Bartų gatvėje. Kartais, kai jį pasivydavo greičiau važiuojantis automobilis, jis persirikiuodavo į antrą eismo juostą, praleisdavo greitesnį automobilį, vėl grįždavo į trečia eismo juostą. Kažkuriuo momentu, kai jau buvo pravažiavęs Taurupės gatvės viaduką, pamatė, jog priekyje jo važiuojantis džipas mažina važiavimo greitį, todėl nusprendė vėl persirikiuoti į antrą eismo juostą, nes per džipą blogai matėsi, kas darosi kelyje priekyje. Pradėjo rikiuotis ir tada pamatė, jog antroje eismo juostoje stovi su avarinėmis šviesomis automobilis. Atstumas iki šio automobilio buvo jau mažas, jis dar spėjo kažkiek pasukti kairiau, vengdamas atsitrenkimo į šį automobilį, tačiau tuo metu automobilio priekine dalimi trenkėsi į kliūtį, o paskui, kadangi tuo metu suko į kairę, dar nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į atitvarus. Po smūgio į atitvarus, jo automobilis grįžo į trečią eismo juostą, kur jį galutinai sustabdė. Manė, jog atsitrenkė į stovėjusį su avarinėmis šviesomis automobilį, tačiau nubėgęs į įvykio vietą, suprato, jog kliudė ne kitą automobilį, o šalia jo buvusį pėsčiąjį. Pats jis pėsčiojo prieš partrenkimą nepastebėjo. Atvykusi greitoji pagalba išvežė nukentėjusįjį į ligoninę, kur, kaip jam žinoma, jis vėliau mirė. Labai gailisi dėl savo neatsargumo, kad neišlaikė saugaus atstumo prieš stabdantį džipą ir dėl to prarado galimybę laiku pastebėti kelyje kliūtį, ir dėl to kilo tokios pasekmės. (1 t., b. l. 147-149, 153).

Specialisto išvadoje Nr. M 1493/2023(01) nurodyta, kad G. S. mirė nuo kūno sumušimo. Konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, pilve, dešiniame dilbyje, kairiame klube, lytinių organų srityje; odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairėje kojoje: odos žaizda veide, dešinėje vidinėje čiurnoje; I-V-o juosmeninių stuburo slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžiai su aplinkiniu kraujo patekėjimu, dauginiai skeveldriniai dubens lūžiai, suardantys dubens žiedo vientisumą; atviras dešiniojo blauzdikaulio lūžis, dešiniojo šeivikaulio lūžis, kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžiai, kairiųjų kulnakaulio, laivakaulio, kubakaulio, pleištukų, I-IV padikaulių dauginiai skeveldriniai lūžiai; minkštųjų audinių kraujosruvos dubens užpakalinėje sienoje ir kapšelyje, šlapimo pūslės sienelėje; šlapimo pūslės plyšimas; apatinės tuščiosios venos sužalojimas. Tai komplikavosi išeminiu smegenų infarktu, plaučių riebaline embolija ir uždegimu, sepsiu ir septiniu šoku, koma ir progresuojančiu dauginiu organų disfunkcijos sindromu. Be šių sužalojimų ir susirgimų, G. S. sirgo širdies vainikinių arterijų ateroskleroze, aortos ateroskleroze, galvos smegenų pamato arterijų ateroskleroze, kepenų suriebėjimu, antinksčių žievės hiperplazija; kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibroze. Šie susirgimai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo, tačiau galėjo bloginti bendrąją būklę. G. S. mirė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visumos. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą bei padarymo mechanizmą, labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo kojomis bei dubeniu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą bei padarymo mechanizmą, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusysis partrenkimo metu buvo vertikalioje kūno padėtyje (1 t., b. l. 66-73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. S. parodė, kad eismo įvykio dieną, t. y., 2023 m. lapkričio 25 d., važiavo su vyru ir vaikais automobiliu SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo jos vyras G. S.. Jiems važiuojant Vakariniu aplinkkeliu, neprivažiavus nusukimo į Karoliniškių pusę, pastebėjo, kad antroje eismo juostoje stovi automobilis, kuris buvo įjungęs avarinius signalus. Ar prieš automobilį buvo pastatyti kiti įspėjantys ženklai – nepastebėjo. G. pagalvojo, kad šio automobilio vairuotojui reikia pagalbos, todėl apvažiavo šį automobilį ir pastatė savo automobilį priekyje, antroje eismo juostoje. G. pasiėmė iš jų automobilio oranžinės spalvos liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, ją užsidėjo ir nuėjo padėti automobilyje sėdinčiai moteriai pasikeisti kairės pusės priekinį ratą, o ji liko sėdėti su vaikais automobilyje. Tuo metu, kai G. keitė šio automobilio ratą, pastebėjo, kad trečia eismo juostą praskrido kitas automobilis, kurio visos detalės skrido į šonus. Jai būnant savo automobilyje, pastebėjo, kaip G., skrendantis ore, nukrito į dešinę juostą. Ji buvo šoko būsenoje, labai išsigandusi, pradėjo skambinti 112. Paties fakto, kaip automobilis partrenkė G., nematė, ji tik matė eismo įvykio pasekmes. Eismo įvykio dieną eismo sąlygos buvo geros, nebuvo tamsu, buvo dar dienos metas, kelio danga nebuvo slidi, nelijo ir nesnigo, matomumas buvo geras. Šiuo metu jos vyras yra ligoninėje, jo būklė yra sunki, jis yra komoje. Kiek matė, automobilio vairuotojas, kuris partrenkė jos vyrą, irgi buvo šoko būsenoje, verkiantis kažkam skambino. Po eismo įvykio, prie jų sustojo vyrukas su Lexus automobiliu, kuris suteikė G. pirmąją pagalbą. Mano, kad šitas vyras iš Lexus automobilio yra paramedikas, kadangi matėsi, kad suteikdamas pagalbą, jis žinojo ką daro. Tas vyras padėjo G. įnešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį (1 t., b. l. 78-81). Papildomai apklausta nukentėjusioji S. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini), nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, ligoninėje mirė jos vyras G. S., tuo jai ir jų nepilnametėms dukroms, R., J., B. ir S. padaryta moralinė žala, taip pat jai padaryta turtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę Gjensidige, kurioje buvo draustas jos vyrą partrenkęs automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu draudimas visos žalos neatlygins, ieškinį pareikš teisme (1 t., b. l. 83-84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d., važiavo jai priklausančiu automobiliu OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vakariniu aplinkkeliu. Neprivažiavus Karoliniškių tilto, išgirdo garsų girgždėjimą vairuotojo pusėje, rate. Sustojo Vakariniame aplinkkelyje, vidurinėje eismo juostoje, išlipo iš automobilio. Pastebėjo, kad susprogo automobilio padanga. Automobilio neturėjo galimybės priparkuoti į dešiniau esančią sustojimo juostą, kadangi automobilis nejudėjo. Pradėjo skambinti į „Tralo paslaugas“ ir kvietėsi tralą. Tačiau netrukus priekyje jos automobilio sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyras ir pradėjo teikti, jai pagalbą keičiant ratą. Automobilio rato keitimas vyko antrojo eismo juostoje. Praėjus techninę apžiūrą, atsimena, kad turėjo automobilyje, avarinį sustojimo ženklą, liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, tačiau atsidariusi automobilio bagažinę, jų nerado. Įtaria, kad juos iš automobilio pavogė darbuotojas, su kuriuo ji turėjo konfliktą. Kadangi nerado automobilyje avarinio sustojimo ženklo, tai atidarė bagažinę ir padėjo tolimiau nuo automobilio susprogusį ratą su jį prilaikančia plastmase (juodos spalvos, labai didelė ir gerai matoma). Ratas ir plastmasė stovėjo stačiai. Įjungė avarinius automobilio signalus. Nori pastebėti, kad vyrui keičiant ratą, matomumas buvo geras, t. y. dar buvo dienos metas, nelijo, nesnigo. Matė, kad vyras baigia keisti ratą, ėjo link savo bagažinės ir išgirdo stiprų smūgį į jos automobilį. Kitas automobilis atsitrenkė į jos automobilio kairįjį galinį šoną. Tuo metu vyras buvo pasilenkęs ir suko rato varžtą. Po susidūrimo į jos automobilį, kitas automobilis atsitrenkė į tą vyrą, o būtent į jo dubens sritį ir po smūgio vyras pakilo į orą ir nukrito ant kelkraščio, kažkur 20-30 metrų atstumu nuo jos automobilio. Po susidūrimo vyras buvo be sąmonės, jam prasidėjo traukuliai. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Kitas vairuotojas rusų kalba jai paaiškino, kad ji jį numušė, o jis nekaltas. Po eismo įvykio buvo sugadintas jos automobilis OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji pati nenukentėjo. Eismo įvykio metu ji buvo prie savo automobilio bagažinės vidurio, žiūrėjo į iš galo atvažiuojančius automobilius (1 t., b. l. 107-109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. T. parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d., apie 16 val., ji važiavo automobiliu Hyundai, vairuojamu jos sutuoktinio. Važiavo Vilniuje, Oslo gatve, iš kurios turėjo persirikiuoti ir nuvažiuoti į Vakarinį aplinkkelį. Buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, be kritulių, asfaltas sausas. Dar ties šia sankryža atkreipė dėmesį į priekyje važiavusį automobilį OPEL ASTRA, kuris labai staigiais judesiais persirikiavo iš Oslo gatvės į dešinę ir nuvažiavo į Vakarinį aplinkkelį. Ji važiavo iš paskos, todėl vėl atkreipė dėmesį į tai, kad kai tik automobilis OPEL ASTRA įvažiavo į Vakarinį aplinkkelį, tuoj pat ėmė rikiuotis į trečiąją, tai yra į kraštinę kairę, eismo juostą. Leistinas važiavimo greitis šiame kelio ruože yra 90 km/val., tai tokiu maždaug greičiu visi automobiliai ir važiavo. Kai automobilį OPEL ASTRA pasivijo greičiau iš paskos atvažiavęs kitas automobilis, automobilio OPEL ASTRA vairuotojas staigiai pasitraukė į antrą eismo juostą, o kai greičiau važiavęs automobilis pravažiavo, automobilis OPEL ASTRA vėl staigiu manevru grįžo atgal į trečią eismo juostą. Paskui, jos akivaizdoje, automobilį OPEL ASTRA pasivijo dar vienas didesniu greičiu važiavęs automobilis, dėl ko automobilis OPEL ASTRA staigiu manevru įvažiavo į antrą eismo juostą, praleido greičiau važiavusį automobilį, po to vėl staigiu manevru grįžo į trečią eismo juostą. Jai atrodė labai nesaugus manevravimas automobilio OPEL ASTRA, ant kurio užklijuotas klevo lapas, tai yra aišku, kad tikriausiai vairuoja pradedantysis vairuotojas. Po to, ji, važiuojant tos pačios krypties antra eismo juosta, kai priekyje jų važiavę pora automobilių pasitraukė į gretimas juostas, pamatė priekyje, antroje eismo juostoje, sustojusį automobilį su įjungta avarine signalizacija, pradėjo raginti savo vyrą, kai tik atsiras laisvas tarpas, pasitraukti iš antros eismo juostos, nes priekyje kliūtis. Eismas tuo metu šiame kelio ruože buvo intensyvus. Jos sutuoktinis kaip tik jau rikiavosi, arba jau buvo persirikiavęs, kai ji pamatė, jog minėtas automobilis OPEL ASTRA, tuo metu buvęs per du automobilius priekyje jų, trečioje eismo juostoje, vėl staigiu manevru rikiuojasi į antrą eismo juostą, o paskui ima staigiai stabdyti ir sukti kairiau, bet neprisimena, ar jis grįžo pilnai į savo trečiąją eismo juostą, kai pasigirdo stiprus smūgio garsas ir tada ji pamatė, kaip priekyje, tarp dviejų automobilių – tarp stovinčio su avarinėmis šviesomis ir minėto OPEL ASTRA, t. y. į dešinę kelio pusę ore skrenda žmogus, kuris nukrito pirmoje eismo juostoje. Jai atrodo, jog priekyje jų važiavę du automobiliai nusuko į dešinę ir sustojo kelkraštyje, buvo paskui įvykio vietoje, kol buvo kviečiama pagalba. Ji taip pat sustojo, matė, jog automobilis OPEL ASTRA stovi sustojęs toliau, trečioje eismo juostoje. Ji nematė, kurioje vietoje buvo prieš partrenkimą pėsčiasis, todėl jo partrenkimo vietos, judėjimo krypties ir tempo nurodyti negali. Iš pokalbio su sutuoktiniu suprato, jog jis eismo įvykio aplinkybių matė mažiau nei ji, jos klausiamas negalėjo nurodyti eismo įvykio priežasties. Ji pati įvykio vietoje manė, jog automobilis OPEL ASTRA atsitrenkė į automobilį su avarinėmis šviesomis, o pėsčiajam kliuvo mažiau, todėl tikėjosi, kad pėsčiasis nebus labai stipriai sužalotas. Matė, jog kiti žmonės laikė nukentėjusiojo galvą, ragino nejudėti, tačiau pati arčiau nebuvo priėjusi, nematė, ar jis sąmoningas. Matė, jog automobiliu OPEL ASTRA važiavo vienas žmogus, jis vaikščiojo įvykio vietoje, jauno amžiaus vaikinas, kuris buvo labai susijaudinęs, kažkam skambino, verkė, tačiau jam padėti negalėjo, nes jis kalbėjo rusų kalba, kurios ji nemoka. Dar nori pažymėti, jog prieš pat susidūrimą, kiek matė, atrodė, kad automobilis OPEL ASTRA priartėjo prie priekyje jo važiavusio automobilio, ir dėl to pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, tačiau negali pasakyti, ar priekyje automobilio OPEL ASTRA važiavęs automobilis stabdė, ar tiesiog lėčiau važiavo, nei automobilis OPEL ASTRA (1 t., b. l. 111-113).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d., apie 16 val., jis vairavo automobilį Audi A6, važiavo Vilniuje, Vakarinio aplinkkelio trečia eismo juosta nuo Gariūnų gatvės pusės link Pilaitės prospekto. Buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, be kritulių, asfaltas sausas. Važiavo apie 90 km/val. greičiu, prieš jį ta pačia eismo juosta tokiu pat greičiu važiavo džipas, kurio tikslesnių duomenų neįsidėmėjo. Netrukus, ties sankryža su L. Asanavičiūtės gatve, tarp jo ir džipo įsiterpė automobilis OPEL ASTRA, dėl ko jis susilėtino ir padarė saugų atstumą tarp savęs ir automobilio OPEL ASTRA, apie 45-50 metrų, kai tuo tarpu automobilio OPEL ASTRA vairuotojas saugaus atstumo nesilaikė – kaip įsiterpė tarp jo ir džipo, taip ir važiavo per arti džipo galo. Po to jis pamatė, jog džipas pradėjo mažinti važiavimo greitį, o automobilio OPEL ASTRA vairuotojas greičio nemažino, iškart pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Automobilis OPEL ASTRA nepersirikiavo pilnai į antrą eismo juostą, pradėjo stabdyti ir tuoj pat pasigirdo smūgio garsas, po ko automobilio OPEL ASTRA vairuotojas pasuko į kairę ir trenkėsi į eismo srautus skiriantį atitvarą, po to sustojo trečioje eismo juostoje. Pirmo smūgio metu nuo automobilio OPEL ASTRA į orą pakilo žmogus, kuris nukrito į pirmą eismo juostą. Kiek prisimena, smūgio metu šis žmogus buvo antroje eismo juostoje, pritūpęs prie antroje eismo juostoje stovinčio automobilio OPEL priekinio kairio rato. Sustabdė savo automobilį, nubėgo į įvykio vietą, sulaukė atvykstant policijos ir greitosios pagalbos. Nori pažymėti, jog eismo įvykio metu moteris, kuri, kaip vėliau suprato, OPEL ANTARA šeimininkė, stovėjo antroje eismo juostoje prie savo automobilio galinės dalies. Kitų pėsčiųjų ant kelio važiuojamosios dalies eismo įvykio metu nebuvo. Toje kelio vietoje kelio ruožas horizontalus, eismas buvo intensyvus, todėl ir jis pats labai vėlai pastebėjo su įjungta avarine signalizacija antroje eismo juostoje stovintį automobilį OPEL ANTARA. Eismo įvykis įvyko maždaug 300 metrų atstumu iki Kaklaraiščių tilto (1 t., b. l. 115-117).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d., apie 16 val., jis vairavo automobilį BMW 3 serijos ir važiavo Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu, nuo Gariūnų gatvės pusės link Pilaitės prospekto. Buvo šviesus paros metas, kritulių nebuvo, asfaltas sausas. Važiavo pirma eismo juosta apie 90 km/val. greičiu ir matė, jog į Vakarinį aplinkkelį iš Oslo gatvės įvažiavo automobilis OPEL ASTRA, kurio kėbulas buvo su papildomomis apdailomis (dėl to į jį atkreipė dėmesį). Šis automobilis tuoj pat persirikiavo į antrą eismo juostą, paskui į trečią eismo juostą, paskui vėl grįžo į antrą juostą. Taip jis rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą kelis kartus. Paskui jis pamatė priekyje, antroje eismo juostoje, su įjungta avarine signalizacija stovintį lengvąjį automobilį OPEL ANTARA. Automobilis OPEL ANTARA stovėjo kelio ilgio atžvilgiu maždaug 300 metrų atstumu iki Kaklaraiščių tilto, V. M. gatvėje. Eismas tuo metu buvo intensyvus ir matė, jog dauguma antra eismo juosta prie stovinčio automobilio OPEL ANTARA artėjusių automobilių pasitraukė į trečią eismo juostą. Iki stovinčio automobilio OPEL ANTARA su avarinėmis šviesomis likus apie 300 metrų, į antrą eismo juostą buvo persirikiavęs ir jo minėtas automobilis OPEL ANTARA. Nematė, ar tuo metu tarp jo ir stovinčio automobilio buvo kitų automobilių, galėjusių riboti automobilio OPEL ASTRA vairuotojui stovinčio automobilio OPEL ANTARA matomumą. Netrukus automobilis OPEL ASTRA persirikiavo į trečią eismo juostą, o kai vėl pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą iš trečios, jau nebespėjo pasitraukti atgal – stovintis automobilis OPEL ANTARA buvo jau pernelyg arti. Automobilis OPEL ASTRA dar bandė stabdyti, tačiau tuo metu, kaip jam pasirodė, trenkėsi į stovinčio automobilio kairį galinį kampą ir partrenkė prie jo buvusį pėsčiąjį vyrą. Kiek spėjo pastebėti, pėsčiasis vyras tuo metu lyg ėjo ties kairiu stovinčio automobilio šonu nuo priekinio rato link galinio rato. Kitų žmonių prie stovinčio automobilio eismo įvykio metu, jis nematė. Partrenkimo metu pėsčiasis buvo antros eismo juostos ribose. Žmogus nuo smūgio pakilo į orą ir nukrito į pirmą eismo juostą, priešais jį. Spėjo jį apvažiuoti iš dešinės, sustoti prieš jį jau nebūtų galėjęs. Prieš pat įvykį, kai automobilis OPEL ASTRA įvažiavo į antrą eismo juostą, jau suprato, kad įvyks susidūrimas, todėl pats iškart pradėjo mažinti važiavimo greitį, tai yra, susidūrimo metu, jo važiavimo greitis jau buvo mažesnis už automobilio OPEL ASTRA, kuris tuo metu važiavo apie 90 km/val. greičiu. Automobilis OPEL ASTRA, po susidūrimo, stabdymo režime nuslydo į kairę pusę, trenkėsi į kelio atitvarus. Paskui, jau sustojęs, įvykio vietoje matė dar vieną antroje eismo juostoje stovintį lengvąjį automobilį, jame buvo žmonių, kaip vėliau suprato, tai buvo nukentėjusio vyro šeimos nariai. Gali patvirtinti, kad eismo įvykis kilo automobiliui OPEL ASTRA dalinai persirikiavus į antrą eismo juostą. Eismo įvykio metu nematė, kur galėjo ant kelio būti automobilio OPEL ANTARA vairuotoja. Automobilis OPEL ASTRA po eismo įvykio sustojo trečioje eismo juostoje, iš vairuotojo vietos išlipo jauno amžiaus vyriškis, tamsių plaukų, jis įvykio vietoje buvo iki policijos atvykimo. Sužalotas vyras greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Jis paliko savo duomenis policijos pareigūnams ir išvažiavo (1 t., b. l. 119-121).

Byloje pateiktas kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, papildomos kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, transporto priemonių apžiūros protokolai su priedais, duomenys iš ADB „Gjensidige“ dėl žalų nukentėjusiesiems paskaičiavimo ir išmokėjimu (1 t., b. l. 14-30, 32-35, 37-56, 137).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Teismo vertinimu, kaltinamojo M. S. kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d. apie 14 val. (pastaba, originalo kalboje, nurodyta, kad apie 16 val.), ji važiavo vakariniu aplinkkeliu, link Bartų g., greitis siekė maždaug 85 km/h, žinojo, kad toliau kelias siaurėja, todėl važiavo 3 juosta, kol nepasieks Bartų g. Nurodė, kad pavydavo greičiau važiuojantys automobiliai, juos praleisdavo, vienu momentu važiavo paskui visureigį, jis pradėjo stipriai stabdyti, stabdydamas persirikiavo į 2 juostą, visureigis trukdė matyti, kas yra už jo. Kai persirikiavo, pamačiau stovintį visureigį, tačiau buvo per vėlu, pradėjo vėl rikiuotis į 3 juostą, išgirdo smūgį, iš savo automobilio dešinės pusės, kadangi suko į kairę pusę, nesuvaldė savo automobilio, atsitrenkė į atitvarą, išlygino automobilį ir sustojo. Išėjęs iš automobilio, galvojo, kad kliudžiau automobilį, tačiau pamatė gulintį žmogų. Vairavimo stažas tuo metu buvo apie 1,5 metų. Neturėjo ankščiau eismo įvykių. Po eismo įvykio, prasidėjo panika, pamatė, kad jau buvo iškviesta greitoji, paskambino tėvams, užgesino mašiną ir liko vietoje laukti. Matė, kad kitame automobilyje buvo žmonės. Negali pasakyti, ką jie jautė. Tuo metu su tais žmonėmis nebendravo, buvo nelabai gerai. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nurodė, kad judėjo 3 eismo juostoje, kadangi buvo patogiau pasiekti Bartų g. Turėjo baudų už stovėjimą. Po įvykio, buvo susisiekęs su S., kai jos vyras gulėjo ligoninėje, kad sužinoti, kaip jis. Kaltinamojo manymu, jis prašė ne vieną kartą atleidimo. Kai pranešė, kad jis mirė, pervedė S. pinigų, kiek galėjo, kartu su užuojautos laišku. Atsakydamas į nukentėjusiosios atstovo advokato klausimus, nurodė, kad 3 juosta buvo laisvesnė, todėl ja važiavo. Niekur neskubėjo, važiavo pasiimti merginą, planavo važiuoti į baseiną. Kai tik išvažiavo į aplinkkelį, iš pradžių važiavo 2 eismo juosta, vėliau, kadangi buvo 3 juosta laisva, ja važiavo ir praleido 2 automobilius. Kaltinamojo teigimu, jo manevravimas buvo visiškai saugus, persirikiavimai buvo rodant posūkį, žiūrint ar nėra kliūčių. Galimai buvo per mažas atstumas, kai važiavo gale visureigio. Kai lenkė visureigį, visureigis buvo didelis, todėl matymas buvo prastas, todėl nematė, kas vyko 2 juostoje, o jis pradėjo stabdyti, jis irgi pristabdė, pažiūrėjo į dešinę, ar nėra automobilių, pradėjo sukti, tačiau pamatė 2 juostą ir buvo per vėlu. Prieš mane ir už manęs važiavo automobilis, antroje juostoje važiavo automobilis, kiek pamenu, kodėl aš nepradėjau judėti link 1 juostos, nes 1 juostoje važiavo dar du automobiliai. Turėjo teisę vairuoti, aplinkkeliu važiuoti iki 85 km/val. Panašiu greičiu ir važiavo. Po eismo įvykio, kai sustabdė automobilį, išlipo iš automobilio, pribėgo prie eismo įvykio vietos, pamatė, kad sėdi moteris prie vyro, žmonės kvietė greitąją, stovėjo šalia to žmogaus, nežinojo kuom jam padėti, būnant tokios būklės. Kaltinamajam buvo panika, paskambino tėvams, atvažiavo greitoji, labai greitai viskas vyko. Įvykio vietoje, bandė greitosios pagalbos darbuotojų sužinoti kaip žmogus, bet užtrenkė duris, o policija pasakė sėdėti ir laukti. Pažymėjo, jog jeigu įspėjamasis ženklas ten būtų buvęs, būtų matęs, nes jis dedamas apie 50 metrų atstumu. Atsakydamas kodėl nematė žmogaus, nurodė, jog stengdamasis išvengti, persirikiuojant prieš visureigį, kuris stovėjo antroje juostoje, ten buvo toks atstumas, kad negalėjo matyti, kad kažkas yra 3-ioje juostoje. Nesitikėjo, kad ten bus automobilis. Nematė žmonių. Neatsimena ar jie buvo su liemenėmis. Atsakydamas į gynėjo advokato klausimus, nurodė, kad prieš sustojusį automobilį nebuvo nei trikampio nei nieko. Kaltinamasis pervedė nukentėjusiajai, kiek galėjo – 300 Eur. Gailisi dėl šio įvykio.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, papildomos kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, transporto priemonių apžiūros protokolai su priedais, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. S., 2023 m. lapkričio 25 d., apie 16.06 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, 579,3 m atstumu nuo Taurupės gatvės viaduko, vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas trečia eismo juosta, nuo Taurupės gatvės pusės link Pilaitės prospekto, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus numatančius, kad „prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, kad galėtų sulėtinti, sustoti, ar apvažiuoti, dėl ko vairuojamu automobiliu persirikiuodamas iš trečios eismo juostos įvažiavo į tos pačios eismo krypties antrąją eismo juostą ir partrenkė antroje eismo juostoje prie privestinai sustojusio automobilio OPEL ANTARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungta avarine šviesos signalizacija, stovėjusį pėsčiąjį G. S., po ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę ir atsitrenkė į skiriamojoje juostoje įrengtus transporto atitvarus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, pėsčiasis G. S., (duomenys neskelbtini), ligoninėje, mirė.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodo jo nuoseklūs ir tiesą atitinkantys parodymai viso proceso eigoje, pergyvenimas dėl įvykio, siekis sušvelninti pasekmes norint pasidomėti apie mirusiojo sveikatos būklę, atsiprašymas, tuo tarpu sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. S. teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant jo motinos K. S. atsakomybėn. Prašyme nurodė, jog nėra anksčiau padaręs nusikalstamos veikos, nėra teistas ir baustas. Savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai ir pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, jog ikiteisminiame tyrime davė išsamius parodymus, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Mano, jog laiduotoja, t. y. jo motina, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos, nebausta, dirbanti. Pažymėjo, kad su motina nuolat ir dažnai bendrauja, labai gerai sutaria, todėl, kaltinamojo teigimu, ji daro ir darys teigiamą įtaką (2 t., b. l. 40-41).

Galima laiduotoja K. S. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, leisti jai būti laiduotoja ir paskirti laidavimą be užstato. Prašyme nurodė, kad ji M. dirba kartu grožio studijoje, yra atsakingas ir pareigingas. Pažymėjo, jog moteris yra neteista ir nebausta. Moterį su sūnumi sieja glaudus ryšys, dažnai bendrauja, labai gerai sutaria, todėl ji gali daryti teigiamą įtaką (2 t., b. l. 42).

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Šiuo nuosprendžiu teismas nustatė ir pripažino, kad M. S. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Teismas įvertina tai, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš kaltinamojo nebuvo, kadangi dėl byloje nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio civiliniu atsakovu pripažintas kitas asmuo – ABD „Gjensidige, dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), savo ruožtu kaltinamasis savanoriškai pervedė 300 Eur.

M. S. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 6 kartus, iš kurių visus kartus nubaustas dėl važiavimo autobusu be bilieto, paskirtas pinigines baudas sumokėjo (1 t., b. l. 164-167). Praeityje M. S. ne tik nebuvo teistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 162-163). M. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu dirbantis. Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas išvadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad M. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjU4LTExMjEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-258-1121/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-258-1121/2022">1A-258-1121/2022</a>). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, M. S. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamąjį M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu jau aukščiau išsakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti tuo, kad šio instituto taikymas tinkamai realizuotų baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>).

Galima laiduotoja K. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad M. yra jos vyresnysis sūnus, gyvena ir dirba kartu, tarp jų yra geri santykiai, sūnus yra nekonfliktiškas, visada gali su juo susitarti, jis geras, ramus, daug laiko praleidžia su jaunesniais broliais. Laiduotoja nurodė, jog su M. niekuomet neturėjo problemų. Sūnus yra tėvų akiratyje beveik visą parą. Mato jo draugus, bendravimą. Su sūnumi visada pasitaria, jis atsižvelgia į tėvo ir mamos nuomonę. Lietuvoje yra pora metų. Dirba nuo pat pradžių, kai yra Lietuvoje. Įsidarbino į grožio saloną, dirbo kirpėja. Moteris nebausta, neteista, neturiu sveikatos problemų ar lėtinių ligų. Turi dar 2 vaikus – vienam sūnui (duomenys neskelbtini) metų, o kitam (duomenys neskelbtini) metų. Moteris pažymėjo, kad turi laiko skirti M.. Nurodė, jog po įvykio bendravimas su sūnumi nepasikeitė, pastebėjo, jog sūnus labai pergyvena. Pažymėjo, kad moteris visada stengiasi M. daryti teigiamą įtaką, pataria, kas yra gerai ar blogai, jis atsižvelgia.

Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, galima laiduotoja K. S. yra neteista (2 t., b. l. 43), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 44), dirbanti. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja K. S. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo motina, jie kartu gyvena ir nuolat atvirai bendrauja, jos asmenybė yra teigiama, abu asmenys kritiški padarytam nusikaltimui. Motinos vertybinė orientacija ir pozityvumas, kaltininko geranoriškumas ir jautrumas, abipusė pagarba ir sutarimas, yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, gyvena kartu ir rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad K. S. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotoja kaltininkui.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, net ir įvertinus kilusias neatstatomas pasekmes, teismas mato pagrindą atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį K. S. atsakomybei. Šio instituto taikymas nepažeidžia teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principų. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, teismas mato pagrindą atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik šiuos kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi, vis tik priteisiama suma kiekvienu atveju turi būti teisinga. Tai reiškia, kad ji turi būti priteisiama paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir neturtinės žalos atlyginimo paskirties. Piniginių sumų neturtinei žalai atlyginti paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą.

Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Teismų praktika suformavo, kad už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai, nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-196/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-196/2009">2K-196/2009</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-539/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-539/2010">2K-539/2010</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-150/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-150/2011">2K-150/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90/2012">2K-90/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344/2012">2K-344/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-397/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-397/2012">2K-397/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2013">2K-135/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204/2013">2K-204/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243-648/2015">2K-243-648/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQxLTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-541-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-541-511/2015">2K-541-511/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387-511/2016">2K-387-511/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ2LTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-346-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-346-511/2016">2K-346-511/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-648/2017">2K-188-648/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi03ODgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-788/2018">2K-2-788/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMy03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-3-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-3-788/2019">2K-3-788/2019</a>). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>).

Civiliniu ieškiniu prašoma padidinti nustatytą neturtinę žalą ir priteisti S. S. 63 000 Eur, S. S. 63 000 Eur, B. S. 63 000 Eur, J. S. 63 000 Eur, R. S. 63 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. S. palaikė pareikštą civilinį ieškinį, tuo tarpu civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civilinis atsakovas atsiliepimu į civilinį ieškinį nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio grindžia, be kita ko, teismų praktika, kurioje už sunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu yra priteisiamos iki 40 000 Eur siekiančios žalos sumos. Atkreiptinas dėmesys, iš esmės neteisinga remtis tokio pobūdžio bylomis, nes pasekmės yra kategoriškai skirtingos. Atkreiptinas dėmesys, jog teismai, vertindami priteisiamos neturtinės žalos dydį esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, be kita ko, vadovaujasi ir prarastu darbingumo laipsniu, ilgalaikėmis sveikatos sutrikimo pasekmėmis, todėl šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ir nelaikytinos panašiomis.

Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl sutuoktinio bei tėvo G. S. netekties. Nėra abejonės, jog S. S. dėl sutuoktinio, o dukros S. S., B. S., J. S. ir R. S. dėl tėvo, patyrė ir toliau kenčia ir išgyvena jo netektį, nes juos visus siejo artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, jie kartu gyvena ir nuolat tarpusavyje bendravo. Atkreiptinas dėmesys, kad žuvusysis iki žūties buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, turėjo žmoną (15 metų išgyveno santuokoje), keturis nepilnamečius vaikus. Dėl nusikalstamai neatsargaus M. S. elgesio valdant padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, buvo neatkuriamai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugoma vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji – sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai – patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, tuštumos jausmą, nes, kaip jau minėta, juos su žuvusiuoju siejo glaudūs, artimi ir tvirti ryšiai. Teismas taip pat pažymi, kad žmogaus skausmo dydis netekus artimojo yra neišmatuojamas ir nepriklauso nuo jo amžiaus. Taigi, artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo sutuoktinė ir vaikai buvo saistomi stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, stipriai paveikė jų gyvenimą. Padaryta neturtinė žala privalo būti atlyginta.

Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, G. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl šių eismo įvykio padarinių buvo padaryta nepataisoma žala mirusiojo artimiesiems. Yra visiškai akivaizdu, kad šio eismo įvykio padariniai turės įtakos mirusiojo artimiesiems dar ilgus metus, kadangi mirusio žmogaus artimiesiems niekas negrąžins. Dėl eismo įvykio buvo stipriai sutrikdytas mirusiosiojo našlės ir kitų šeimos narių gyvenimas, jie patyrė ir tebepatiria žodžiais sunkiai nusakomas dvasines kančias, o kada pasitaisys jų stipriai paveikta emocinė būsena, nėra jokių galimybių prognozuoti. Po eismo įvykio iki dabar mirusiojo našlė ir vaikai gyvena sielvartu, patyrė bei patiria didelį skausmą, liūdesį, didžiulę traumą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, daro išvadą, jog kiekvienos nukentėjusiosios patirta neturtinė žala, remiantis galiojančia teismų praktika ir įvertinus šios bylos aplinkybes, vertintina 30 000 Eur suma.

Pažymėtina, jog draudikas ADB „Gjensidige“ jau yra atlyginęs neturtinę žalą nukentėjusiosioms – draudikas iš viso sumokėjo 150 000 Eur civilinių ieškovių neturtinei žalai atlyginti, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas ir nukentėjusiosioms neturtinė žala nepriteisiama.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC02MjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-628/2022">2K-4-628/2022</a>).

Nagrinėjamu atveju, civilinė ieškovė S. S. ieškinyje nurodė, jog ji kartu su nepilnamečiais vaikais iš viso patyrė 173 431,41 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 142 435,41 Eur žuvusiojo sutuoktinio negauto darbo užmokesčio ir 30 996 Eur negauta senatvės pensijos dalis. Pažymėta, jog G. S. vidutinis darbo užmokestis (toliau – ir VDU) buvo 2254,43 Eur (atskaičius mokesčius), vienam šeimos nariui skiriama 1/6 darbo užmokesčio dalis, t. y. 375,54 Eur. Ieškinyje nurodyta, jog S. S. neteko žuvusio sutuoktinio pajamų iki pastarasis būtų sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ((duomenys neskelbtini)) – laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2026 m. lapkričio 26 d., kuomet dukra S. sulauks pilnametystės, nukentėjusioji S. S. būtų gavusi 13 519,44 Eur žuvusio sutuoktinio pajamų (375,54 Eur x 36 mėn.); dukrai S. sulaukus pilnametystės ir nesant būtinybės jos išlaikyti, G. S. 2254,43 Eur VDU dalinama 5 šeimos nariams, t. y. kiekvienam šeimos nariui tenka 450,88 Eur, todėl tokiu būdu laikotarpiu nuo 2026 m. lapkričio 26 d. iki 2029 m. gegužės 12 d., kuomet dukra B. sulauks pilnametystės, nukentėjusioji S. S. būtų gavusi 13 526,40 Eur žuvusio sutuoktinio pajamų (450,88 Eur x 30 mėn.); dukrai B. sulaukus pilnametystės ir nesant būtinybės jos išlaikyti, G. S. 2254,43 Eur VDU dalinama 4 šeimos nariams, t. y. kiekvienam šeimos nariui tenka 563,60 Eur, todėl tokiu būdu laikotarpiu nuo 2029 m. gegužės 12 d. iki 2030 m. lapkričio 20 d., kuomet dukra J. sulauks pilnametystės, nukentėjusioji S. S. būtų gavusi 10 144,80 Eur žuvusio sutuoktinio pajamų (563,60 Eur x 18 mėn.); dukrai J. sulaukus pilnametystės ir nesant būtinybės jos išlaikyti, G. S. 2254,43 Eur VDU dalinama 3 šeimos nariams, t. y. kiekvienam šeimos nariui tenka 751,48 Eur, todėl tokiu būdu laikotarpiu nuo 2030 m. lapkričio 20 d. iki 2033 m. kovo 2 d., kuomet dukra R. sulauks pilnametystės, nukentėjusioji S. S. būtų gavusi 21 266,88 Eur žuvusio sutuoktinio pajamų (751,48 Eur x 28,3 mėn.); dukrai R. sulaukus pilnametystės ir nesant būtinybės jos išlaikyti, G. S. 2254.43 Eur VDU dalinama 2 šeimos nariams, t. y. kiekvienam sutuoktiniui tektų po 1127,22 Eur, todėl tokiu būdu laikotarpiu nuo 2033 m. kovo 2 d. iki 2039 m. gegužės 20 d., kuomet G. S. būtų sulaukęs pensinio amžiaus, nukentėjusioji S. S. būtų gavusi 83 977,89 Eur žuvusio sutuoktinio pajamų (1127,22 Eur x 74,5 mėn.). Bendra nukentėjusiosios S. S. prarasta sutuoktinio pajamų suma, kurią ji būtų gavusi sutuoktiniui esant gyvam – 142 435,41 Eur. Pažymėta, jog vertinant tai, kad vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra (duomenys neskelbtini) metai, G. S. dar 9 metus, t. y. 108 mėnesius, tikėtinai būtų gavęs senatvės pensiją. Atsižvelgiant į tai, per visą senatvės pensijos laikotarpį, jis būtų gavęs 61 992 Eur pensijos, kurios ½ dalis, t. y. 30 996 Eur turėtų būti priteista nukentėjusiajai S. S..

Civilinis atsakovas atsiliepimu į civilinį ieškinį nesutiko su ieškiniu ir nurodė, draudikas nekvestionuoja nukentėjusiosios įstatyme įtvirtintos teisės gauti negautas pajamas, tačiau civilinis atsakovas pažymi, jog nesutinka su tokiu ieškovės prašomu taikyti negautų pajamų atlyginimo būdu, t. y. reikalavimu priteisti vienkartinę negautų pajamų išmoką. Nurodė, kad ieškovės pasirinktas būdas reikalauti vienkartinės negautų pajamų išmokos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, draudiko įsitikinimu, negautų pajamų atlyginimo mokėjimas turėtų būti priteistas periodinėmis išmokomis. Negautų pajamų ir / ar negautos pensijos skaičiavimas „į priekį" nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. Statistinio metodo taikymas šio ginčo situacijoje prognozuojant tikėtiną gyvenimo trukmę nėra sąžiningas ir teisingas, nes nėra jokių būdų įvertinti, kiek asmuo gyvens. Dar daugiau, nukentėjusioji yra jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), tad neįmanoma nustatyti, ar nukentėjusioji iki gyvenimo pabaigos neturės partnerio / kito sutuoktinio, su kuriuo ves bendrą ūkį. Civilinis atsakovas pažymėjo, jog žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, o ne vienkartine išmoka, labiau atitiks kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, geriau užtikrins visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimą ir užkirs kelią nepagrįstam nukentėjusiųjų praturtėjimui. Nuostolių turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjusysis prarado, o jų priteisimas į ateitį neatitiktų nuostolių atlyginimo principo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019).

Teismas nustatė, jog vidutinės šeimos pajamos siekė 3548,37 Eur atskaičius mokesčius (G. S. vidutinis 3 mėnesių atlyginimas atskaičius mokesčius – 2254,43 Eur, tuo tarpu S. S. – 1293,94 Eur; 2254,43 Eur + 1293,94 Eur = 3548,37 Eur), vienam šeimos nariui tenkanti suma, esant gyvam G. S. – 591,39 Eur (3548,37 Eur / 6 asmenys = 591,39 Eur), o vienam šeimos nariui tenkanti suma, mirus G. S. – 258,79 Eur (1293,94 Eur / 5 asmenys = 258,79 Eur). Akcentuotina, jog našlaičių pensijos dydis, kai pensija skiriama 4 ar daugiau mirusiojo vaikų, 2023 m. siekė 276 Eur per mėnesį (9,2 Eur per dieną), tuo tarpu 2024 m. – 295,5 Eur per mėnesį (9,85 Eur per dieną). Teismas, spręsdamas dėl priteistino turtinės žalos dydžio, iš esmės turi apskaičiuoti praradimus, kurie atsirado būtent netekus vieno iš šeimos maitintojų. Pagrindinis siekis priteisiant turtinę žalą, yra kompensuoti atsiradusius praradimus, tačiau dėl to asmenys neturi praturtėti.

Teismas nustatė, jog S. S. galutinis turtinės žalos dydis dėl negauto išlaikymo siekia 700,34 Eur, skaičiuojant, jog S. S. pilnametystės sulauks 2026 m. lapkričio 26 d., t. y. už 35 mėnesių 27 dienų, nuo G. S. mirties ((duomenys neskelbtini). Vaikui priklausanti našlaičių pensijos dydis iki pilnametystės siekia 10 588,95 Eur (276 Eur x 1 mėn. + 295,5 Eur x 34 mėn. + 9,85 Eur x 27 d. = 10 588,95 Eur). Vaikui priklausanti bendra šeimos pajamų dalis, esant G. S. gyvam – 21 230,9 Eur (591,39 Eur x 35 mėn. + 19,71 Eur (per dieną) x 27 d. = 21 230,9 Eur), tuo tarpu vaikui priklausanti bendra šeimos pajamų dalis, nesant G. S. gyvam – 9 290,56 Eur (258,79 Eur x 35 mėn. + 8,62 Eur (per dieną) x 27 d. = 9 290,56 Eur). Atsižvelgiant į tai, S. S. priteistina galutinė negauto išlaikymo suma yra 700,34 Eur (21 230,9 Eur - 10 588,95 Eur - 9 290,56 Eur - 651,05 Eur (draudiko išmokėta suma) = 700,34 Eur).

Teismas nustatė, jog B. S. galutinis turtinės žalos dydis dėl negauto išlaikymo siekia 2 746,92 Eur, skaičiuojant, jog B. S. pilnametystės sulauks 2029 m. gegužės 12 d., t. y. už 29 mėnesių 16 dienų, nuo S. S. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Vaikui priklausanti našlaičių pensijos dydis iki pilnametystės siekia 8 707,6 Eur (276 Eur x 1 mėn. + 295,5 Eur x 29 mėn. + 9,85 Eur x 16 d. = 8 707,6 Eur). Vaikui priklausanti bendra šeimos pajamų dalis, esant G. S. gyvam, lyginant su S. S. pakinta, t. y. padidėja, kadangi S. S. sulauks pilnametystės ir nebebus išlaikoma, ir yra lygi – 709,67 Eur (3548,37 Eur / 5 asmenys = 709,67 Eur), o vienam šeimos nariui tenkanti suma, mirus G. S. – 323,49 Eur (1293,94 Eur / 4 asmenys = 323,49 Eur). Pakitus dydžiams, bendra vaikui priklausanti šeimos pajamų dalis, esant G. S. gyvam – 20 958,97 Eur (709,67 Eur x 29 mėn. + 23,65 Eur (per dieną) x 16 d. = 20 958,97 Eur), tuo tarpu vaikui priklausanti bendra šeimos pajamų dalis, nesant G. S. gyvam – 9 553,74 Eur (323,49 Eur x 29 mėn. + 10,78 Eur (per dieną) x 16 d. = 9 553,74 Eur). Atsižvelgiant į tai, B. S. priteistina galutinė negauto išlaikymo suma yra 2 746,92 Eur (20 958,97 Eur - 9 553,74 Eur - 8 707,6 Eur - 651,05 Eur (draudiko išmokėta suma) + 700,34 Eur (negauto išlaikymo suma iki S. sulaukiant pilnametystės) = 2 746,92 Eur).

Teismas nustatė, jog J. S. galutinis turtinės žalos dydis dėl negauto išlaikymo siekia 5 043,35 Eur, skaičiuojant, jog J. S. pilnametystės sulauks 2030 m. lapkričio 20 d., t. y. už 18 mėnesių 8 dienų, nuo B. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Vaikui priklausanti našlaičių pensijos dydis iki pilnametystės siekia 5 378,3 Eur (276 Eur x 1 mėn. + 295,5 Eur x 18 mėn. + 9,85 Eur x 8 d. = 5 378,3 Eur). Vaikui priklausanti bendra šeimos pajamų dalis, esant G. S. gyvam, lyginant su B. S. pakinta, t. y. padidėja, kadangi B. S. sulauks pilnametystės ir nebebus išlaikoma, ir yra lygi – 887,1 Eur (3548,37 Eur / 4 asmenys = 887,1 Eur), o vienam šeimos nariui tenkanti suma, mirus G. S. – 431,31 Eur (1293,94 Eur / 3 asmenys = 431,31 Eur). Pakitus dydžiams, bendra vaikui priklausanti šeimos pajamų dalis, esant G. S. gyvam – 16 204,36 Eur (887,1 Eur x 18 mėn. + 29,57 Eur (per dieną) x 8 d. = 16 204,36 Eur), tuo tarpu vaikui priklausanti bendra šeimos pajamų dalis, nesant G. S. gyvam – 7 878,58 Eur (431,31 Eur x 18 mėn. + 14,38 Eur (per dieną) x 8 d. = 7 878,58 Eur). Atsižvelgiant į tai, J. S. priteistina galutinė negauto išlaikymo suma yra 5 043,35 Eur (16 204,36 Eur - 7 878,58 Eur - 5 378,3 Eur - 651,05 Eur (draudiko išmokėta suma) + 2 746,92 Eur (negauto išlaikymo suma laikotarpiu iki B. sulaukiant pilnametystės) = 5 043,35 Eur).

Teismas nustatė, jog R. S. galutinis turtinės žalos dydis dėl negauto išlaikymo siekia 10 996,44 Eur, skaičiuojant, jog R. S. pilnametystės sulauks 2033 m. kovo 2 d., t. y. už 27 mėnesių 12 dienų, nuo J. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Vaikui priklausanti našlaičių pensijos dydis iki pilnametystės siekia 8 077,2 Eur (276 Eur x 1 mėn. + 295,5 Eur x 27 mėn. + 9,85 Eur x 12 d. = 8 077,2 Eur). Vaikui priklausanti bendra šeimos pajamų dalis, esant G. S. gyvam, lyginant su J. S. pakinta, t. y. padidėja, kadangi J. S. sulauks pilnametystės ir nebebus išlaikoma, ir yra lygi – 1 182,79 Eur (3548,37 Eur / 3 asmenys = 1 182,79 Eur), o vienam šeimos nariui tenkanti suma, mirus G. S. – 646,97 Eur (1293,94 Eur / 2 asmenys = 646,97 Eur). Pakitus dydžiams, bendra vaikui priklausanti šeimos pajamų dalis, esant G. S. gyvam – 32 408,34 Eur (1 182,79 Eur x 27 mėn. + 39,42 Eur (per dieną) x 12 d. = 32 408,34 Eur), tuo tarpu vaikui priklausanti bendra šeimos pajamų dalis, nesant G. S. gyvam – 17 727 Eur (646,97 Eur x 27 mėn. + 21,56 Eur (per dieną) x 12 d. = 17 727 Eur). Atsižvelgiant į tai, R. S. priteistina galutinė negauto išlaikymo suma yra 10 996,44 Eur (32 408,34 Eur - 17 727 Eur - 8 077,2 Eur - 651,05 Eur (draudiko išmokėta suma) + 5 043,35 Eur (negauto išlaikymo suma laikotarpiu iki J. sulaukiant pilnametystės) = 10 996,44 Eur).

Teismas nustatė, jog S. S. negautų pajamų dalis siekia 47 807,47 Eur. Toks negautų pajamų dydis skaičiuojamas 2 laikotarpiais: laikotarpiu iki R. S. pilnametystės (vertinant, jog S. S. už šį laikotarpį priteistina 19 073,64 Eur suma, t. y. suma, kuri apskaičiuojama iš kiekvienai dukrai priteistinos sumos neatimant našlaičių pensijos), ir nuo R. S. pilnametystės dienos ((duomenys neskelbtini)) iki G. S. dienos, kuomet jis būtų išėjęs į pensiją, t. y. (duomenys neskelbtini)). Bendras laikotarpis nuo R. S. pilnametystės iki mirusiojo pensijos yra 74 mėnesiai 18 dienų. Sutuoktinei priklausanti bendra šeimos pajamų dalis, esant G. S. gyvam, kuomet vaikai yra sulaukę pilnametystės, siekia 1 774,18 Eur (3548,37 Eur / 2 asmenys = 1 774,18 Eur), tačiau dar atėmus sutuoktinės gaunamą atlyginimą, skirtumas siekia 480,24 Eur (1 774, 18 Eur – 1293,94 Eur = 480,24 Eur), o bendra suma siekia – 35 826,13 Eur (480,24 Eur x 74 mėn. + 16 Eur (per dieną) x 18 d. = 35 826,13 Eur). Taip pat sutuoktinei priklausanti vienišo asmens išmoka 2023 m. sudarė 35 Eur per mėnesį, o 2024 m. – 38 Eur per mėnesį, taigi bendra suma, kurią S. S. gautų per 185 mėnesių 20 dienų laikotarpį (nuo G. S. mirties (duomenys neskelbtini))), siekia 7 052,3 Eur (35 Eur x 1 mėn. + 38 Eur x 184 mėn. + 1,26 (per dieną) x 20 d. = 7 052,3 Eur). Atsižvelgiant į tai, S. S. už laikotarpį nuo dukters R. S. pilnametystės iki mirusiojo pensijos dienos priteistina 28 733,83 Eur negautų pajamų (35 826,13 Eur – 7 052,3 Eur = 28 733,83 Eur).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji S. S. su žuvusiuoju G. S. buvo susituokę 15 metų, gyveno darnioje šeimoje, augino keturis nepilnamečius vaikus. Žuvusysis G. S. buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas, siekė karjeros, buvo perspektyvus darbuotojas. Nors matyti, kad nukentėjusiosios ir žuvusiojo šeimyniniai santykiai buvo geri, tačiau svarbu pažymėti, jog nukentėjusioji yra jauno amžiaus, yra galimybė, kad ji ateityje sukurs naujus santykius, todėl atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai nėra pagrindo priteisti vienkartinę išmoką. Atsižvelgus į protingumo kriterijus, teismas nukentėjusiajai negautas pajamas priteisia periodinių išmokų forma, t. y. iki 2039 m. gegužės 20 d., po 276,34 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant.

Taigi, įvertinus visas nuosprendžio išdėstytas aplinkybes, teismas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. S. iš civilinio atsakovo priteisia 700,34 Eur turtinei žalai atlyginti, B. S. iš civilinio atsakovo priteisia 2 746,92 Eur turtinei žalai atlyginti, J. S. iš civilinio atsakovo priteisia 5 043,35 Eur turtinei žalai atlyginti, R. S. iš civilinio atsakovo priteisia 10 996,44 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo tarpu laikotarpiu, kuomet žuvusysis sulauktų pensinio amžiaus iki nukentėjusiosios S. S. pensijos amžiaus, nukentėjusiosios pajamos viršytų žuvusiojo pajamas. Todėl vertinant aplinkybę, kad sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendra jungtinė nuosavybė, būtent nukentėjusiosios dalis į bendrą šeimos indėlį būtų didesnė, todėl praradimų šioje dalyje nukentėjusioji nepatirtų.

Taip pat pažymėtina, jog nukentėjusiajai sulaukus pensinio amžiaus, statistiškai apskaičiuotas pensijos dydis būtų lygus žuvusiojo pensijos dydžiui, t. y. 644 Eur. Kadangi žuvusiajam būnant gyvam, du asmenys gautų pensijas ir ši suma būtų skiriama dviejų asmenų poreikių tenkinimui, o nukentėjusiajai likus vienai, jos būsima pensija bus skiriama tik jai, darytina išvada, kad pajamų, skirtinų vienam asmeniui prasme, praradimai nesusidaro, todėl kompensuotinos sumos nėra pagrindo priteisti.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329/2013">2K-329/2013</a>, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. S. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas nebuvo, tačiau nusikalstama veika 2023 m. lapkričio 25 d. padaryti KET pažeidimai vertintini kaip grubūs. Dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo, pažeidžiant KET, kilo nepataisomi padariniai – žuvo žmogus. Kaltinamasis privalo suvokti nuoseklaus ir griežto KET laikymosi svarbą, o viena priemonių šiam tikslui pasiekti kaip tik ir yra BK 68 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė. Taip pat vertintinas ir prevencinis tikslas – užkirsti kelią nesilaikyti KET reikalavimų. Atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, bet nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas vairuodamas transporto priemonę miesto ribose. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą nustatant nesiekiantį vidurkio, t. y. 2 metams.

Taip pat, siekiant užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas ir toks įmokos dydis tokio pobūdžio bylose atitinka teismų praktiką (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTgwLTYzNC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-180-634/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-180-634/2018">1A-180-634/2018</a>, 1A-19-485/2018 ir kt.).

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), netaikant užstato. Nustatyti 2 (dviejų) metų mėnesių laidavimo terminą.

Paskirti M. S. (M. S.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. S. (M. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

M. S. (M. S.) paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti negautas pajamas, mokamas iki 2039 m. gegužės 20 d. po 276,34 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 34 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimo 700,34 Eur (septyni šimtai eurų 34 ct) bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimo 2 746,92 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt šeši eurai 92 ct) bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimo 5 043,35 Eur (penki tūkstančiai keturiasdešimt trys eurai 35 ct) bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimo 10 996,44 Eur (dešimt tūkstančių devyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai 44 ct) bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti M. S. (M. S.), kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. S., kad:

1. Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė