Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui M. L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui

Civilinė byla Nr. e2-5780-547/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00585-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1;

3.2.6.1; 3.2.6.8.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

išvadą teikiančios institucijos atstovei Jolantai Mulskienei,

nedalyvaujant atsakovui M. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui M. L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo (1) nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečių vaikų: A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų motina, D. K.; (2) priteisti iš atsakovo M. L. nepilnamečiui vaikui sūnui A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną; (3) priteisti iš atsakovo M. L. nepilnamečiui vaikui dukrai A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną; (4) priteisti iš atsakovo M. L. 7200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams A. ir A., įsiskolinimą skaičiuojant už 24 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, po 150 Eur kiekvienam vaikui; (5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; (6) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu, M. L., susipažino ir pradėjo bendrauti apie 2016 metus. Jie apie 8 metus gyveno faktinėje šeimoje, ieškovės gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Gyvenant faktinėje šeimoje susilaukė dviejų vaikų: sūnaus A. ir dukters A.. Atsakovas tėvystę vaikams pripažino, ir gyvendamas kartu teikė jiems paramą ir išlaikymą. Daugiau kaip prieš dvejus metus ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai pašlijo. Atsakovas pradėjo nuolat išgerdinėti, nesirūpinti vaikais ir šeima, nustojo teikti vaikams išlaikymą.

Prieš dvejus metus bendravimas nutrūko visiškai, atsakovas persikraustė gyventi atskirai, persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), dirbo atsitiktinius darbus. Nuo to laiko su atsakovu nebendrauja, jis nelanko ir vaikų, nesidomi jų poreikiais ir interesais, jų neišlaiko. Nebendraudamas su vaikais, atsakovas visiškai nedalyvauja jų auklėjime, nesirūpina jų poreikiais, nesidomi vaikų pomėgiais, neskiria lėšų jiems išlaikyti.

Ieškinyje ieškovė nurodo, jog nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ja, D. K., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Toks gyvenamosios vietos nustatymas atitiktų vaikų interesus į tinkamą priežiūrą ir jų poreikių tenkinimą, nes A. K. ir A. K. nuo pat gimimo prižiūri ir išlaiko ji viena. Šioje gyvenamojoje vietoje vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis. Šeimoje auga dar viena ieškovės nepilnametė dukra - A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu dirbu (duomenys neskelbtini), gauna nuolatines darbo pajamas apie 700 Eur per mėnesį, bei gauna išmokas už vaikus apie 458 Eur. Iš gaunamų pajamų ieškovė turi pasirūpinti visų savo trijų nepilnamečių vaikų - dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiais. Privalo skirti lėšų ir saviems poreikiams, būsto išlaikymui, buičiai. Atsakovas vaikų jau dveji metai kaip neišlaiko, nors tokią pareigą turi. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, galintis dirbti ir užsidirbti. Ieškovė nurodė, kad jai nežinoma, ar atsakovas šiuo metu gauna kokias nors pajamas. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, atsakovas privalo atlikti savo kaip tėvo pareigas - prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Ieškinyje nurodyta, jog nepilnametė dukra A. K. lanko (duomenys neskelbtini), o sūnus A. K., šios (duomenys neskelbtini) – 2 klasę. Vidutiniškai kiekvieno vaiko maitinimui per mėnesį skirtina apie 170 Eur, higienos priemonėms (ir buitinėms prekėms) apie 70,00 Eur/mėn,, sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai) 40,00 Eur /mėn., aprangai bei avalynei – apie 90,00 Eur/mėn., lavinimui ir ugdymui 40,00 Eur/ mėn,, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui – 40,00 Eur/mėn., buto išlaikymo dalis tenkanti vaikui - 40,00 Eur/mėn., transportui, telefonui – 10 Eur/mėn., iš viso 450-500 Eur per mėnesį ir tai tik minimaliesiems vaikų poreikiams skirtina suma. Pažymėtina, kad į šias išlaikymo išlaidas neįskaičiuotos išlaidos didesniems pirkiniams, nenumatytoms gydymo išlaidoms (odontologui ir kt.) ir kt. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovui vaikų išlaikymui neskiriant nei kiek lėšų, didžiąją dalį gaunamų pajamų ji turi skirti vaikams.

Atsižvelgiant į LR CK 3.200 str. ir atsakovo vengimą bei nusišalinimą nuo vaikų išlaikymo, ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš M. L. ir 7200,00 (septyni tūkstančiai du šimtai) Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius dvejus metus iki ieškinio padavimo dienos skaičiuojant po 150,00 EUR/mėn. (150,00x24 mėn.x2=7200,00)

Atsižvelgiant į LR CK 3.170 str. nuostatas, ieškovė neprašo nustatyti detalios atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais A. K. ir sūnumi A. K.. M. L. bendravimas su vaikais neturėtų būti apribotas. Mano, jog su atsakovu, esant jo norui lankyti vaikus ir dalyvauti jų auklėjime, pavyks taikiai ir bendru sutarimu susitarti dėl vaikų lankymo ir dalyvavimo jų auklėjime.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja, vaikų motina, ir priteistinas jiems išlaikymas iš tėvo. Nurodė, kad atsakovas pastaruoju metu apie dvejus su puse metų visiškai nelankė vaikų ir niekaip neprisidėjo prie jų išlaikymo. Iki tol, kol gyveno kartu, kartu ir rūpinosi vaikais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad vaikų interesus geriausiai atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina – D. K., nes vaikais nuo pat gimimo ir rūpinasi mama. Mama užtikrina vaikams gyvenamąją vietą, jie visi gyvena D. K. mamai skirtame socialiniame būste. Būstas ir sanitarinės sąlygos tinkamos vaikams gyventi. Namuose švaru, tvarkinga, kambariuose sudarytos sąlygos vaikams gyventi, mokytis, žaisti. Duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais nėra. Pasikalbėjus su vaikais, jie išsakė savo nuomonę. A. K. pasakė, kad juo rūpinasi mama ir močiutė. Niekada nėra matęs tėčio, su mama jaučiasi saugus. A. K. paaiškino, kad gyvena su mama ir močiute. Tėčio ji neturi, nėra mačiusi, jis niekada nelankė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais ir mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su ieškove geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat pažymėjo, kad nustatant bendravimo tvarką, teismas turėtų įvertinti, kad vaikai tėvo nepažįsta, todėl bendravimo pradžioje turėtų būti nustatytas pereinamasis laikas, kad susitikimuose dalyvautų ir mama.

Vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas yra prioritetinė abiejų tėvų pareiga, todėl nepilnamečius A. ir A. privalo išlaikyti abu tėvai. Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai, išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>). Vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su protingais jo paties poreikiais. VTAS atstovės nuomone ieškovės nurodytos išlaidos realios tenkinti vaikų būtinuosius poreikius, jos prašoma išlaikymo suma yra minimali.

k o n s t a t u o j a :

Vaikų: A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo dokumentuose motina įrašyta – D. K., tėvas – M. L..

Byloje yra nustatyta, jog ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 7 d. pažymoje nurodė, jog A. K. mokosi (duomenys neskelbtini). A. K. mokosi (duomenys neskelbtini). Taigi 2025 metų rugsėjo mėnesį A. bus trečios klasės mokinys, o A. – pirmos.

Ieškovės nurodymu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini).

Darbo užmokesčio pažymoje nurodoma, kad D. K. (duomenys neskelbtini) mokama vidutiniškai apie 700 Eur per mėnesį alga. Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius informavo, jog ieškovei taip pat yra mokama išmoka vaikams ir parama mokinio reikmenims įsigyti apie 458 Eur.

Liteko sistemoje užklausus Sodrą apie atsakovo darbą, jokios informacijos nebuvo. Užimtumo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Varėnos skyrius nurodė, jog M. L. nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.

VĮ,,Regitra“ nurodė, jog nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

Ieškovė patvirtino, jog ji pati ir atsakovas M. L. neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių vaikai Arijus ir Aurėja nuo pat gimimo gyvena su mama. Atsakovas neteikė jokių paaiškinimų byloje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad skyrius neturi jokių duomenų, jog vaikų motina būtų neužtikrinusi vaikams reikalingų gyvenimo sąlygų. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad būtent vaikų motina rūpinasi vaikų pragyvenimu, jų mokymu, lavinimu ir jų sveikata.

Byloje esantys dokumentai ir šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtina faktą, jog nepilnamečiai vaikai A. ir A. nuolat gyveno su mama, močiute ir sese A.. Vaikams ši gyvenamoji aplinka yra įprasta, jų santykis su mama yra geras, šiltas, kartu gyvena jų vyresnioji sesuo bei jų močiutė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nurodė, kad išklausius vaikus jie patvirtino, kad su mama jaučiasi saugūs, tėvo nepažįsta, jis jų nelanko. Atsižvelgiant į šalių poziciją šiuo klausimu ir į vaikų išsakytą nuomonę, kad su mama jie jaučiasi saugūs, į tai, kad iš esmės vaikų ir jų tėvo santykiai yra nutrūkę, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų A. ir A. gyvenamoji vieta nustatytina jų motinos gyvenamojoje vietoje. Vaiko motinai pasirūpinti vaikais padeda ir jos mama, kuri gyvena kartu. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti vaiko motinos netinkamu elgesiu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. K.. Teismas laiko, kad vaikų interesus geriausiai atitiks jų gyvenimas su motina, nes ji pastaruoju metu viena ir rūpinosi savo vaikais, kai tėvas jau daugiau kaip dveji metai vaikų nelanko, ir neteikia jokio išlaikymo jiems.

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečių vaikų A. ir A. minimaliems poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 450-500 Eur per mėnesį kiekvienam, į šią sumą įskaičiuota: 170 Eur maistui, 40 Eur išlaidos būsto išlaikymui (mokesčiams), 90 Eur avalynei ir drabužiams, 40 Eur vaistams ir vitaminams, 70 Eur higienos ir buitinėms prekėms, 40 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, 10 Eur mobiliajam telefonui ir transportui, 40 Eur laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui. Teismas vertina, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei protingo dydžio. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių (9 ir 7 metų), ieškovės nurodytos išlaidos yra realios ir galbūt dar net ne visos įvertintos, kaip pvz.: internetas, mokamos gydytojų (pvz,: odontologų) paslaugos, mokyklinių uniformų įsigijimas, ekskursijos su klase. Mokinių registro – duomenų bazės išraše nurodoma, jog A. K. turi specialiųjų ugdymosi poreikių: skaitymo sutrikimą, rašymo sutrikimą, matematikos mokymosi sutrikimą ir dėmesio sutrikimą. A. K. taip pat nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl fonetinių sutrikimų. Tad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodyta 500 Eur suma tenkina tik būtinuosius, elementarius vaikų poreikius.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA) (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1038 Eur, 777 Eur į rankas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDktOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209-916/2016">3K-3-209-916/2016</a>). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.

Įvertinus ir apibendrinus visus vaikų A. ir A. poreikius, teismas laiko, kad konkrečiu atveju per mėnesį kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti yra būtinos apie 500 Eur išlaidos. A. yra devynerių metų amžiaus, A. – septynerių, abu lanko mokyklą. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus vaikų poreikius, daro išvadą, kad ieškovės paskaičiuotas išlaikymas po 500 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, įvertinus vaikų amžių, yra realus, tad teismas daro išvadą, kad tokia suma yra reali ir gali būti pripažinta kaip būtina ir tenkinanti būtinus vaikų poreikius.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32/2010">3K-3-32/2010</a>; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas šiuo metu nedirba, jis neturi jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Tačiau atsakovas yra jaunas ir darbingas žmogus, neturintis sveikatos problemų, išskyrus potraukį alkoholiui.

Ieškovė taip pat neturi jokio jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ji dirba. Ieškovė iš viso augina tris nepilnamečius vaikus. Vyriausioji dukra A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), taip pat gyvena su mama. Taigi teismas vertina, kad nors atsakovas ir nedirba, tačiau jis turi visas galimybes dirbti ir turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, svarbu tai, jog turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trimis būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaiko poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais bent teikdamas jiems išlaikymą, kuris atitiktų vaikų poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismas vertina, kad ieškovė nuolat gyvendama su vaikais, pakankamai prisideda prie jų išlaikymo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. priteistina pusė jo išlaikymui reikalingos sumos (500 Eur) – 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gegužės 9 d.) iki jo pilnametystės ir dukrai A. priteistina pusė jos išlaikymui reikalingos sumos (500 Eur) – 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gegužės 9 d.) iki jos pilnametystės Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaikų poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 str., 179 str., 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2025 m. gegužės 9 d.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

D. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą 7200,00 Eur už dvejus metus, nurodydama, kad tuo laikotarpiu atsakovas jau neteikė išlaikymo vaikams.

Ieškovė, pateiktame ieškinyje nurodė, kad tuo metu vaikai buvo mažesni, todėl įsiskolinimą ji skaičiuoja kiekvienam vaikui po 150 Eur už 24 mėnesius (150 x 24 mėn.=3600 Eur x 2 vaikų=7200,00 Eur). Akivaizdu, kad ieškovės pateiktas reikalavimas vaikui 150 Eur yra tik pačių minimaliausių jo poreikių patenkinimui. Taigi iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad atsakovas, palikęs šeimą, nemokėjo išlaikymo vaikams visiškai, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTg5LTYxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-989-619/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-989-619/2017">2A-989-619/2017</a>).

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>).

Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus tenka tėvams (CK 3.192 straipsnis). Kadangi atsakovas daugiau nei dvejus metus išlaikymo savo vaikams nemokėjo visiškai, nors jis turėjo būti mokamas, skaičiuojant minimalių poreikių tenkinimui, todėl ieškovės reikalavimas ir šioje dalyje tenkinamas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTctOTE2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157-916/2021">3K-3-157-916/2021</a>, 34 punktas).

Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-444/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-444/2014">3K-3-444/2014</a>). Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Konkrečiu atveju ieškovė neprašo nustatyti konkrečios ir detalios bendravimo su vaikais tvarkos. Ji patvirtino, kad neprieštarauja ir nedraus ir ateityje vaikų tėvui bendrauti su sūnumi A. ir dukra A.

Teismo vertinimu konkrečiu atveju nenustatytina detali tėvo M. L. bendravimo su vaikais tvarka, nes nustačius ją detalią, gali kilti keblumų ją vykdant. Vaiko tėvas kol kas visai nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su vaikais, vaikai sako jo nepažįstantys. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>, 22 punktas).

Kadangi vaikų ir tėvo ryšys yra visiškai nutrūkęs ir vaikų tėvui pareiškus norą bendrauti su vaikais, būtų būtinas pereinamasis laikas. Būtina, kad vaikai pažintų tėvą, pasitikėtų juo, todėl pirmieji susitikimai galėtų vykti tik vaikams įprastoje gyvenamojoje aplinkoje ir dalyvaujant kartu ir vaikų motinai, D. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tad ieškinį patenkinus visiškai, spręstinas šių išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei klausimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina: 228 Eur už du neturtinius reikalavimus (gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nustatymas; 297 Eur (250,00 x 2 x 12) + 7200) x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t. y. iš viso 525,00 Eur.

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodė, kad advokatei Nijolei Raulušaitienei už darbą civilinėje byloje Nr. e2-5780-547/2025 yra paskaičiuota 395,84 Eur.

Teismas pripažįsta šias išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistina 395,84 Eur.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8,00 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis CK 3.174, 3.192, 3.196, 3.200 straipsniais, CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

1. Nustatyti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove, D. K., jos gyvenamojoje vietoje.

2. Priteisti iš atsakovo M. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) EUR kas mėnesį, išlaikymą priteisti nuo ieškinio pareiškimo padavimo dienos (2025-05-09) iki sūnaus A. K. pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti iš atsakovo M. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) EUR kas mėnesį, išlaikymą priteisti nuo ieškinio pareiškimo padavimo dienos (2025-05-09) iki dukters A. K. pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 7200,00 (septynių tūkstančių du šimtai) Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams A. K. ir A. K.. Paskirti ieškovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo, M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais:

(5.1.) nustatyti pereinamąjį laiką tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, jog M. L. turi teisę bendrauti su savo vaikais: sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaikų motinai D. K., susitikimo laiką suderinant iš anksto su vaikų motina.

(5.2.) M. L. turi teisę kartu su savo vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais, lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje, pasiimti pas save laisvalaikiu bendru abiejų tėvų sutarimu, apie numatomą vaikų paėmimą pranešęs vaikų motinai ne vėliau kaip prieš 2 paras, nepakenkiant vaikų normaliam mokymosi, sveikatos ir poilsio režimui.

Priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 395,84 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – „Swedbank“, AB, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Luminor“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 525 Eur žyminio mokesčio valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė