Civilinė byla Nr. e2-236-558/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02255-2024-1
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.8.6.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 27 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,
sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,
dalyvaujant ieškovei G. M., jos atstovei advokatei I. A.,
dalyvaujant atsakovui G. M., jo atstovei advokato padėjėjai K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. patikslintą ieškinį atsakovui G. M., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas, Bigbank AS filialas, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo G. M. priešieškinį ieškovei G. M. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė G. M. galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus patikslintu ieškiniu prašo: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo G. M. kaltės; 2) nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę – M. pavardę; 3) nepilnamečių vaikų G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. M.; 4) nustatyti atsakovo G. M. bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M. patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką; 5) priteisti iš atsakovo G. M. išlaikymą nepilnametėms dukroms G. M. ir G. M. išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai po 388,50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę G. M. nepilnamečių dukrų išlaikymo sumų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą taip: G. M. ir G. M. kiekvienam priteisti po 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) G. M. priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Už atsakovui atitenkantį automobilį G. M. iš atsakovo priteistina 800 Eur piniginė kompensacija (Pastaba : šalių susitarimu atsakovas sumokėjo 200 Eur piniginę kompensaciją ieškovei ir prisiėmė vykdyti asmeniškai prievolę BIGBANK-ui pagal 2022-12-19 sutartį); 7) Nustatyti, kad prievolė pagal 2018 m. kovo 12 d. su AB SEB banku sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka bendra solidari sutuoktinių prievolė, kurią po santuokos nutraukimo sutuoktiniai vykdys lygiomis dalimis; 8) nustatyti, kad prievolė pagal 2024 m. sausio 29 d. su kreditoriumi BIGBANK AS filialu sudarytą vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 17 540,00 Eur kreditas, yra bendra solidari sutuoktinių prievolė, kurią po santuokos nutraukimo sutuoktiniai vykdys lygiomis dalimis; 9) nustatyti, kad prievolė pagal 2022 m. gruodžio 19 d. su BIGBANK AS filialu sudarytą vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur kreditas vartojimo reikmėms yra bendra solidari sutuoktinių prievolė. Šalių susitarimu prievolę pagal šią sutartį atsakovas vykdys asmeniškai; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas jos bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Gyvenant santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. M. ir (duomenys neskelbtini) gimė G. M.. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis apgaudinėjo ieškovę su kita moterimi. Šią aplinkybę įrodo atsakovo susirašinėjimas su kita moterimi. Prašo dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Gyvendamos dukros su ja, jos netrukdomai galės bendrauti su tėvu. Prašo nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais detalią bendravimo tvarką, kuri nurodyta ieškinyje. Kiekvienos dukros išlaikymui prašo iš atsakovo priteisti po 388,50 Eur. Vaikų poreikiai yra įprasti: sveikatos palaikymui, maistui, avalynei, drabužiams, pramogoms, lavinimui, poilsiui, odontologui ir kt. Kasacinis teismas suformavo praktiką, kad nereikia įrodinėti vaiko poreikių, jei jie neviršija MMA dydžio (2020 m. spalio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-273-969/2021 ir kt.). Šalių vaikų išlaidos atitinka MMA po mokesčių, kuri nuo 2025-01-01 yra 777 Eur/mėn. Prašo santuokoje įgytą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) 46 400 Eur vertės padalinti natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį, nes nei vienas iš jų negali išmokėti piniginės kompensacijos. Atsakovui prašo priteisti automobilį O. S., valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 1 600 Eur vertės, už jo ½ dalį išmokant jai kompensaciją. Prievoles AB SEB bankui bei 2024 m. sausio 29 prievolę Bigbank AS filialui prašo pripažinti solidariomis prievolėmis, tačiau jas šalys vykdys lygiomis dalimis. 2022 m. gruodžio 19 d. prievolę Bigbank AS filialui prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole (2025-02-18 DOK – 6584).
Atsakovas G. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) tėvas su dukromis bendrauja savaitgalį nuo penktadienio, šiam sugrįžus iš komandiruotės, iki sekmadienio 18 val. Jeigu tėvas iš komandiruotės į gyvenamąją vietą sugrįžta kitą dieną, tuomet tėvas su dukromis praleidžia visą laisvą laiką iki išvykimo dienos 18 val. Apie grįžimo laiko pasikeitimą tėvas motiną informuoja nedelsiant, kai jam tampa žinoma apie tai. Motina gali su dukromis praleisti bet kurį savaitgalį, apie tai tėvui pranešusi prieš tris dienas iki numatomo savaitgalio pradžios, t. y. penktadienio. Ši tvarka yra taikoma, jeigu nėra numatyta ar šalių sutarta kitokia bendravimo tvarka, taip pat atostogų, šventinių ir kitų dienų laikotarpiu; 2) tėvas su dukromis atostogauja jo ir dukrų atostogų metu. Apie numatomą atostogų laiką tėvas motiną informuoja SMS žinute ne mažiau nei prieš 14 dienų. Atostogos gali būti skaidomos į dvi ar daugiau dalių; 3) kitų atostogų metu, kai dukros neatostogauja su tėvu arba motina, dukrų buvimo vieta (pas tėvo ar motinos giminaičius) pasirūpina tėvas ir motina jų bendru sutarimu; 4) motinos dienos savaitgalį dukros praleidžia su motina. Tėvo dienos savaitgalį dukros praleidžia su tėvu; 5) kiekvienais metais Šv. Kūčių vakarą (gruodžio 24 d.) tėvas dukras pasiima 18 val. ir parveža į namus tą pačią dieną vakare. Poriniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) tėvas praleidžia su dukromis iki 19 val. Neporiniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) tėvas praleidžia su dukromis iki 19 val.; 6) poriniais metais tėvas su dukromis praleidžia šv. Velykų pirmąją dieną iki 19 val. Neporiniais metais tėvas su dukromis praleidžia Šv. Velykų antrąją dieną iki 19 val.; 7) dėl objektyvių priežasčių (pvz., liga, darbinis užimtumas ir kt.) negalint tėvui būti su dukromis pagal aukščiau nustatytą bendravimo tvarką, tėvas bendrauja su dukromis kitu su motina sutartu laiku. Apie atsiradusias kliūtis motina ir tėvas vienas kitam praneša SMS žinute nedelsiant, paaiškėjus šioms kliūtims. 8) bendru sutarimu tėvas ir motina gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir jų užimtumą.
Priešieškinyje nurodė, jog dėl jo darbo speficikos jis negalės vykdyti ieškovės prašomos bendravimo tvarkos 2, 3 p., nes neturi tokių laisvų dienų, kad galėtų su dukromis atostogauti jų atostogų metu. Kaip iki šiol, kai jie su ieškove dirba ir tuo metu, kai dukrų atostogų ar ligos metu negali jų prižiūrėti ir būti su jomis, tai daro atsakovo tėvai, ieškovės mama ir/arba senelė. Mano, kad ir toliau taip teks daryti, nes objektyviai abu turi dirbti ir negali tiek atostogauti, nes net įstatyme nėra numatyta tokio ilgumo atostogų trukmė. Ieškovė taip pat neturės tiek atostogų dienų, kad galėtų su dukromis atostogauti jų vasaros, pavasario, žiemos ir rudens atostogų metu. Be to, šalių dukros negalės tokį ilgą laikotarpį, pvz., pusę vasaros atostogų ištisai išbūti be motinos. Mano, kad toks ieškovės reikalavimas neatitinka dukrų geriausių interesų, mergaitėms tikrai būtų sunku ilgą laiką nesimatyti su motina. Jam gauti atostogas paprasčiau yra žiemos metu, nes per šventes (tarp Šv.Kūčių ir Naujųjų Metų) dažniausiai yra išleidžiamas priverstinių atostogų. Vasaros metu jis turi neilgas atostogas, per kurias galės su dukromis savaitę ar netgi dvi atostogauti. Ilgesnių atostogų darbdavys nesuteikia dėl įmonės veiklos specifikos. Atkreipia dėmesį, kad po skyrybų kažkurį laikotarpį jis liks gyventi tame pačiame bute, kur gyvena dukros, tad kai atsakovas atostogaus, mergaitės atostogaus su juo (2025-02-28, DOK – 8142).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad kreditorius sutinka, kad prievolė lieka solidaria sutuoktinių prievole, kurią po santuokos nutraukimo sutuoktiniai vykdys lygiomis dalimis (2024-12-03, DOK – 47504).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio, kuriose nurodė, kad apsilankymo metu ieškovė ir atsakovas su savo nepilnametėmis dukromis G. ir G. gyvena 3 kambarių bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šalims. Butas yra pilnai suremontuotas su visais patogumais, vaikams sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Su atsakovu G. M. buvo bendrauta telefonu, kadangi lankymosi šeimoje metu jis buvo išvykęs į darbą. Atsakovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymu su jų motina. Nesutinka dėl prašomo priteisti dukroms išlaikymo dydžio kiekvienai po 400 Eur. Taip pat nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukromis tvarka, nes jis dirba (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini). Teigė, kad dukromis jis rūpinasi, jas myli, leidžia laiką laisvadieniais kartu. Šeima Tarnybai yra žinoma nuo 2024-06-13. Nepilnametėms G. M. ir G. M. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (tėvas namuose galimai smurtavo prieš vaikų motiną). Ieškovės ir atsakovo šeimai nebuvo inicijuotas atvejo vadybos procesas. Tėvams administracinio, baudžiamojo poveikio priemonės netaikytos. Tarnybos specialistai išklausė abiejų nepilnamečių nuomones, kurios nurodė, kad myli ir tėtį ir mamą. Nepilnametė G. negalėjo pasakyti savo nuomonės su kuo ateityje labiau norėtų gyventi, tuo tarpu nepilnametė G. pasakė, kad gyventi ateityje labiau norėtų su mama. Dėl priešieškinio Tarnyba nurodė, kad atsakovo nurodyta bendravimo tvarka yra nekonkreti, neaiški, taip pat atsakovas bendraudamas telefonu nurodė, kad su dukromis nori bendrauti maksimaliai, todėl pakeitė savo darbo pobūdį ir ateityje jam nebereikės vykti į užsienio komandiruotes. Tarnyba pasilieka prie pirminės išvados išdėstytos pozicijos, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiau atitiks nepilnamečių vaikų interesus, negu, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nes ji yra nekonkreti, neaiški (2025-01-28, DOK – 3737; 2025-03-17, DOK - 10616).
Šalys 2025 m. liepos 30 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė prašymą patvirtinti jų sudarytą dalyje taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su jais nustatymo, santuokoje įgyto turto bei prievolių pasidalijimo ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti. Šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo bei bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
2025 m. rugpjūčio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė ieškinį dalyje dėl nepilnamečiams vaikams prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydžio, t. y. kiekvienai dukrai po 388,50 Eur jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, kad abiejų dukrų poreikiams per mėnesį reikalinga skirti kiekvienai dukrai po 800 Eur – 900 Eur sumą. Jaunesniąjai dukrai G. yra (duomenys neskelbtini) ji lanko (duomenys neskelbtini), kurio kaina per mėnesį yra 120 Eur, lanko (duomenys neskelbtini), kurio kaina per mėnesį sudaro 4 Eur, tačiau į jį būtina neštis visas savo priemones, kurių suma 15 Eur/mėn. Nuo rugsėjo 1 d. nepilnametė G. lankys (duomenys neskelbtini), kurio kaina per mėnesį sudarys apie 20 Eur. Abiem dukroms, tiek vyresnėlei G., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tiek ir jaunėlei G. reikalinga išlaikymui panaši suma per mėnesį: drabužiams reikalinga kiekvienai per mėnesį skirti po 130 Eur, avalynei – 60 Eur/mėn., vaistai, vitaminai – 20 Eur/mėn., higienos prekėms – 20 Eur/mėn., atostogoms (vandens parkas, kino teatras) – 50 Eur/mėn. Ieškovė jaunėlę G. kiekvieną rytą veža į (duomenys neskelbtini), tad kurui suma per mėnesį sudaro apie 30 Eur – 40 Eur. Taip pat už (duomenys neskelbtini) renkamos kalėdinės rinkliavos, dovanos auklėtojoms ir pan., kas sudaro apie 15 Eur -20 Eur. Vyresnioji dukra G. lanko (duomenys neskelbtini) prailgintą grupę, kurios mokestis per mėnesį – 25 Eur, pietums į dieną reikia skirti po 5 Eur. Nepilnametė G. lanko (duomenys neskelbtini), kurių kaina – 32 Eur/mėn., taip pat būna varžybos, išvykos, kurioms į mėnesį reikia skirti po 10 Eur, nes tenka susimokėti dalyvio mokestį, taip pat už nakvynes mokyklose ir pan. Vyresnėlė G. kiekvieną mėnesį eina į draugų gimtadienius ir dovanoms skiria po 20 Eur. Taip pat mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), kurio kaina 25 Eur/mėn. Ieškovė yra dukrai nupirkusi išsimokėtinai plančetinį kompiuterį, kurio įmoka kas mėnesį sudaro 24 Eur. Savo pajamų jai neužtenka, kad patenkintų visus dukrų poreikius, todėl dažnai jai paskolina jos sesuo ir motina. Jos atlyginimas anksčiau buvo tik 600 Eur - 700 Eur, o tuo tarpu atsakovo pajamos per mėnesį sudarė apie 2 000 Eur. Atsakovas teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones moka iš dalies, yra susidaręs dukroms išlaikymo įsiskolinimas – 1 250 Eur. (duomenys neskelbtini) ji nedirba. Atsakovo sesuo turi (duomenys neskelbtini), retkarčiais savo drauges, giminaites yra nudažiusi ir pakirpusi, tačiau nereiškia, kad ji verčiasi šia veikla. Nuo š. m. liepos 8 d. šalys gyvena atskirai, ji su vaikais išsikėlė pas savo motiną. Ji šiuo metu pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl pajamos per mėnesį bus didesnės. Ji visais įmanomais būdais deda pastangas gauti geriau apmokamą darbą. Šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini).
2025 m. rugpjūčio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas G. M. sutiko kiekvienai dukrai teikti išlaikymą po 200 Eur. Nurodė, kad jis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo Darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius sudaro nuo 1 200 Eur iki 1 300 Eur. Jis anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), dažnai būdavo komandiruotėse, jam buvo mokami dienpinigiai, tačiau šie dienpinigiai ir buvo išleidžiami kelionėje, t. y. buvo naudojami pagal paskirtį: maistui, stovėjimo mokesčiai. Šioje įmonėje sumažėjo darbų apimtys, daugelis darbuotojų paliko savo darbo vietas. Nuo 2024 m. lapkričio, gruodžio mėnesio atlyginimai sumažėjo, todėl atsakovas pakeitė darbovietę ir išėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu komandiruočių į užsienį nėra, paskutinė komandiruotė buvo į (duomenys neskelbtini), kurios metu jam buvo mokami dienpinigiai apie 200 Eur – 300 Eur. Už šiuos pinigus jis turi pragyventi kelionėje (maistas, dušas, stovėjimo mokestis). Kadangi darbas vyksta (duomenys neskelbtini), į užsienį atsakovas nebevyksta, todėl jis turi daugiau laiko praleisti su dukromis. Iš jo gaunamų pajamų, susimokėjus visus reikiamus mokesčius jam praktiškai nieko nelieka. Būsto komunaliniai mokesčiai žiemos periodu per mėnesį sudaro apie 160 Eur – 180 Eur/:2, jam tenkanti dalis 80 Eur – 90 Eur; elektra apie 30 Eur – 40 Eur/: 2; dujos 8 Eur/:2; internetas, TV – 11,70 Eur/:2; būsto kreditas per mėnesį 110 Eur/:2; būsto remonto paskola – 190 Eur/:2. Ieškovė nepilnamečių vaikų poreikius yra užaukštinusi, nes tokių sumų, kaip rūbams (130 Eur), avalynei (60 Eur) kiekvienai dukrai per mėnesį tikrai neišleidžiama, nes rūbai ir avalynė tarnauja ilgiau nei vieną sezoną, ir visų jų kas mėnesį keisti nereikia. Jis su dukromis praleidžia daug laiko, žino jų poreikius, niekada tokių sumų gyvendami kartu su ieškove neišleisdavo. Ieškovė gauna pajamas ne tik iš savo tiesioginio darbo ((duomenys neskelbtini)), bet ir savaitgaliais dibdama (duomenys neskelbtini). Už vienos klientės plaukų dažymą yra mokama po 80 Eur – 90 Eur, o už sudėtingą dažymą apie 200 Eur. Jie kai gyveno kartu ir ėmė antrąją paskolą buto remontui, įvertino ir ieškovės papildomas pajamas, gaunamas iš (duomenys neskelbtini) pajamų, nes priešingu atveju nebūtų sugebėję mokėti, kas mėnesį šių dviejų paskolų. Su ieškove vienuose namuose gyveno kartu iki (duomenys neskelbtini). Jis dažnai savaitgaliais prižiūrėdavo dukras, nes ieškovė dirbdavo (duomenys neskelbtini). Jis išėjo iš ankstesniojo darbo, nes nebebuvo tokių darbo apimčių, darbuotojai buvo priversti eiti į neapmokamas atostogas. Prieš tai į UAB (duomenys neskelbtini) perėjo ir kiti darbuotojai, dirbę kartu su juo. Jį į dabartinę darbovietę asmeniškai pakvietė šios įmonės vadovas ir su jo pasiūlymu sutiko, nes, kaip minėjo, ankstesnėje darbovietėjė nebeliko darbų ir atlyginimai kas mėnesį mažėjo.
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies. Šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina ir kitoje dalyje byla nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės G. M. ir atsakovo G. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (2024-08-23, DOK - 32638). Šalys santuokoje susilaukė dviejų dukrų: G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (2024-08-23, CBP – 5747).
Dėl santuokos nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, jog santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49. straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pradiniu, patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. 2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimų įrodinėti atsakovo kaltę ir sutiko, kad santuoka būtų nutraukta nenurodant sutuoktinių kaltės. Atitinkamai įrodinėti ieškovės kaltę atsisakė ir atsakovas. Šalys 2025 m. gegužės 16 d. suformulavo prašymą šalių santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vėliau, 2025 m. liepos 30 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys pateikė prašymą patvirtinti jų sudarytą dalyje taikos sutartį, kuria be kita ko, prašo santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Paminėtina, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad šalys sutiko santuoką nutraukti neįrodinėjant kaltės, todėl santuoka nutrauktina parenkant įstatyme numatytą formuluotę.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Tuo tarpu šalims neradus kompromiso, santuokos nutraukimas vyksta ginčo teisena ir yra reglamentuojamas civilinio kodekso trečiosios knygos ketvirtuoju skirsniu. CK 3.63 straipsnyje numatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Nagrinėjamu atveju abiem sutuoktiniams atsisakius reikalavimų įrodinėti vienas kito kaltę dėl santuokos nutraukimo ir sutikus, kad teismas nenurodytų sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai), nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, 3.63 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių pareiškimas dėl atsisakymo įrodinėti kito sutuoktinio kaltę atitinka sutuoktinių tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams.
Dėl pavardžių
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę –,,K.“, atsakovas tam neprieštaravo, todėl teismas palieka ieškovei pavardę „K.“, o atsakovui turimą pavardę „M.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė iš atsakovo prašė nepilnamečių dukrų G. M. ir G. M. išlaikymui priteisti kiekvienai po 388,50 Eur dydžio periodinių kasmėnesinių išmokų sumas. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko teikti kiekvienai dukrai išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų sumas, jo atstovė baigiamųjų kalbų metu sutiko šią sumą padidinti iki 250 Eur, motyvuodama, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas ir atitinkantis atsakovo galimybes.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2011">3K-3-491/2011</a>). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).
Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2010">3K-3-37/2010</a>).
Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.
Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei G. M. ir atsakovui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris apsunkintas hipoteka. Šiuo teismo sprendimu patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį dalyje kiekvienam iš jų butas atiteko po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi solidarias prievoles AB SEB bankui ir Bigbank AS filialui, už kurias, kas mėnesį moka įmokas lygiomis dalimis kiekvienas, t. y. už būsto paskolą moka kiekvienas po 55 Eur, už paskolą būsto remontui moka kiekvienas po 95 Eur.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė G. M. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių sudarė nuo 580 Eur iki 970 Eur. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) verčiasi (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė laisvu nuo darbo metu teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. Šios aplinkybės patvirtintos šalių paaiškinimais, į bylą pateikta filmuota medžiaga (2025-06-06, DOK – 31140, DOK – 31141), iš kurios matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. Iš ieškovės į bylą pateikto sąskaitos išrašo (2025-08-04, DOK – 30501) matyti, kad 2024-08-16 pavedimu į ieškovės sąskaitą pervesta 90 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Paslauga“; 2024-10-24 pervesta į ieškovės sąskaitą 95 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat iš šio sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė atsakovo seseriai R. L., kurios (duomenys neskelbtini) ji teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas, ieškovė 2025-06-23 pavedimu pervedė 30,97 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Komunaliniai“. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė vertėsi šia veikla ir už tai gaudavo papildomas pajamas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini) ir jos darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius sudaro 1 150 Eur. Iš jos pateiktų į bylą atsiskaitymo lapelių matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2025 m. išmokėjo ieškovei už kovo mėnesį – 1 072,32 Eur darbo užmokestį, už balandžio mėnesį 1 094,86 Eur, už gegužės mėnesį - 1 164,72 Eur, už birželio mėnesį – 1 162,11 Eur, kas sudaro 1 123,50 Eur vidutiniškai į mėnesį (2025-07-30 gautas teismo posėdžio metu).
Kaip nurodyta aukščiau šalys į bylą pateikė taikos sutartį dalyje, kurioje be kita ko, susitarė ir dėl turto padalijimo, t. y., kad atsakovui G. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) už kurį atsakovas įsipareigojo iš savo asmeninių lėšų apmokėti kredito dalį bei sumokėjo ieškovei 200 Eur kompensaciją už jam atitekusią didesnę santuokinio turto dalį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas G. M. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” ir jo pajamos vidutiniškai per mėnesį, atskaičius mokesčius sudarė 1 094,76 Eur (Atskirasis skundas 2024-09-12, DOK – 35507). Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas įsidarbino UAB “(duomenys neskelbtini)” ir jo pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudarė: 2025 m. kovo mėn. – 944,17 Eur, 2025 m. balandžio mėn. – 1011,70 Eur, 2025 m. gegužės mėn. – 808,97 Eur, 2025 m. birželio mėn. – 1 171,82 Eur, t. y. vidutiniškai 984,16 Eur per mėnesį (2025-07-25, DOK – 29594). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį įsidarbindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip norėdamas išvengti didesnio priteistino išlaikymo savo dukroms, kas parodo jo nesąžiningumą. Su šiais argumentais teismas sutikti negali. Visų pirma, atlikus paiešką Rekvizitai.lt apie UAB „(duomenys neskelbtini)” finansinę padėtį ir jos pokytį matyti, kad lyginant 2024 m. liepos – 2025 m. birželio laikotarpį su prieš tai buvusiais 12 mėnesių, sumokėtų mokesčių suma pamažėjo 16 % ir šis sumokėtų mokesčių sumažėjimas leidžia nuspėti kaip nukrito bendrovės pardavimo pajamos šiais metais, lyginant su pernai metais. Antra, atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” atlyginimai 2024 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais sumažėjo, nes ženkliai sumažėjo darbų apimtys. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)” 2025-07-18 pažyma dėl sumažėjusių darbo apimčių bei darbuotojams sumažintų atlyginimų (2025-07-25, DOK – 29594). Trečia, vidutinis atsakovo darbo užmokestis dabartinėje darbovietėje nuo ankstesnės skiriasi 110,60 Eur suma.
Visi šie aukščiau nurodyti duomenys paneigia ieškovės atstovės nurodytus argumentus ir teismas jais nesivadovauja.
Analizuojant šalių turtinę padėtį, galima teigti, kad šalių turtinė padėtis yra lygiavertė, todėl išlaikymo pareiga paskirstytina lygiomis dalimis, nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis būtų blogesnė nei ieškovės ir sudarytų pagrindą jo išlaikymo pareigos apimtis mažinti ir šią pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis.
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2005">3K-3-620/2005</a>). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.
Ieškovė nurodė, kad dukrų poreikiams per mėnesį reikalinga skirti nuo 800 Eur iki 900 Eur. Teismo vertinimu, dalis išlaidų nėra pagrįstos bei neproporcingai didelės (kiekvienai dukrai išlaidos drabužiams – 130 Eur, avalynei – 60 Eur, kas sudaro 380 Eur bendrą sumą per mėnesį). Taip pat per didelė suma higienos priemonėms, kurių kiekvieną mėnesį, teismo vertinimu, tiek neišleidžiama (kiekvienai po 20 Eur, kas sudaro bendrą 40 Eur sumą per mėnesį). Teismo vertinimu, negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nepilnametės dukros G. kiekvieną mėnesį išleidžiamos 20 Eur sumos dovanoms draugų gimtadieniams. Byloje būtina vertinti ir tai, jog ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 123,50 Eur, o abiejų vaikų poreikiams, kaip nurodo ieškovė, išleidžiama nuo 1 600 Eur iki 1 800 Eur. Darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė, jog per mėnesį vaikų poreikiams išleidžia aukščiau nurodytas sumas. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas atsižvelgus į tėvų turtines galimybes. Nei ieškovės nei atsakovo pajamos nėra tokios, kad vaikai galėtų būti išlaikomi tenkinant visiškai visus jų poreikius. Svarstant tarp tėvų ir vaikų poreikių tenkinimo, kai visos reikmės negali būti tenkinamos maksimaliai, reikalinga rasti balansą tarp išlaidų tėvų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>), kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius apie 777 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Teismo vertinimu, šalių nepilnametėms dukroms, kurioms šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, būtiniesiems poreikiams patenkinti, taip pat atsižvelgiant į tai, jog jos neturi specialiųjų poreikių, reikalinga joms skirti kiekvienai per mėnesį po 500 Eur sumą, įvertinus naujausią kasacinio teismo praktiką, kad išlaikymo dydis nemažinamas išmokų vaikams suma, šios išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigoms vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025). Kiekvienam vaikui nuo 2025 m. sausio 1 d. mokamų vaiko pinigų suma sudaro 122,50 Eur, todėl įskaičius nepilnametėms dukroms išmoką jų kiekvienos poreikiai per mėnesį būtų apie 623 Eur.
Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo jauną amžių (sprendimo priėmimo metu (duomenys neskelbtini) metų), išlaikytinių skaičių ((duomenys neskelbtini) vaikai), tėvo su dukromis nustatytą bendravimo tvarką, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš G. M. nepilnametėms dukroms G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaikų motina G. M., išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, nustatytos iš atsakovo priteistinos vaikų išlaikymui skirtos sumos yra racionalios ir adekvačios, atitinkančios vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdomos (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
Pažymėtina, kad teismui tvirtinant taikos sutartį, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas), nenagrinėjant jos iš esmės, tuo tarpu santuoka nutraukiama teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą, todėl byla nėra nutraukiama ir pareiškėjų prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodytos bylos nutraukimo pasekmės nekyla. Atsižvelgiant į tai, šalių pateiktos taikos sutarties tekstas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įtrauktinas su redakciniais taisymais, kurie nekeičia šalių kitų susitartų sąlygų teisinės reikšmės.
Iš taikos sutarties teksto matyti, kad procesinės taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis). Taikos sutartis tvirtintina (išskyrus dėl santuokos nutraukimo), nes jos turinys neprieštarauja įstatymams, šalių ir kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (CK 6.983-6.986 straipsniai) ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Teismas išaiškina šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti jog ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą, kita žyminio mokesčio dalis už turtinį reikalavimą - 577 Eur žyminis mokestis Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Advokato pagalbai turėtos išlaidos sudaro 1 750 Eur, kurios patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (sąskaitomis už teisines paslaugas bei kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais) (2025-01-29, DOK – 3771; 2025-07-30, DOK – 29942; 2025-08-05, DOK - 30837).
Atsakovas G. M. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 111 Eur sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinio padavimą, už advokato padėjėjo pagalbą patyrė 1 730 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (sąskaitomis už teisines paslaugas bei grynųjų pinigų priėmimo kvitaiskredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais) (2025-07-30, DOK – 29948).
Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato, advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui.
Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ½ dalis jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 50 Eur.
Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys dalyje dėl turto padalijimo pateikė taikos sutartį, o už turtinį reikalavimą ieškovei buvo atidėtas 577 Eur žyminis mokestis, tokiu būdu ieškovė turi į valstybės biudžetą sumokėti 144 Eur žyminį mokestį (577 Eur x 75 % = 432,75 Eur ši sumokėta žyminio mokesčio dalis turėtų būti grąžinta ieškovei, jeigu ji būtų susimokėjusi visą žyminį mokestį, tačiau skirtumas privalo likti valstybės biudžete) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį ir atsakovui taip pat atitekus santuokoje įgyto turto po ½ dalį jis privalo sumokėti į valstybės biudžetą 144 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio – 83,25 Eur (111 Eur x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo, iš atsakovo priteisiamas 135 Eur (250 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šalys dalyje dėl ieškinio ir dėl viso priešieškinio reikalavimų pateikė taikos sutartį, o dėl išlaikymo priteisimo teismas patenkino ieškovės reikalavimą 64 %, tai iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 1 120 Eur (1 750 Eur x 64 %) jos patirtos advokato pagalbai išlaidos, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 622,80 Eur (1 730 Eur x 36 %) išlaidos už advokato padėjėjo jam suteiktą teisinę pagalbą. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, ieškovei iš atsakovo priteistina 497,20 Eur (1 120 Eur – 622,80 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 7,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas iš atsakovo priteistinos 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteista valstybei žyminio mokesčio bei pašto išlaidų bendra suma sudaro 286,93 Eur, o atsakovui iš valstybės biudžeto turi būti grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio suma – 83,25 Eur, todėl teismas išminusuoja šią sumą iš bendros jam tenkančios sumokėti sumos ir tokiu būdu atsakovas privalo sumokėti į valstybės biudžetą 203,68 Eur (286,93 Eur – 83,25 Eur).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo patenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžinti iki santuokos turėtą pavardę - K., o atsakovui palikti turimą pavardę – M..
Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaikų motina G. M., išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
Dėl išlaikymo priteisimo sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.
Patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį jų nustatytomis sąlygomis:
‚, 1. NEPILNAMEČIŲ VAIKŲ GYVENAMOJI VIETA, BENDRAVIMO SU JAIS TVARKA
1.1.Šalys susitaria vaikų G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. M..
1.2. G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo iš tėvo G. M. ir išlaikymo įsiskolinimo klausimą šalys palieka išspręsti teismui, nes dėl nurodytų klausimų nesusitarė.
1.3. Šalys susitaria, kad abu tėvai bendrai dalyvaus savo vaikų auklėjime. Šalys įsipareigoja, kiek tai leis atskira nuo vaikų gyvenamoji vieta ir jų turtinė - finansinė padėtis, visapusiškai rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikams mokytis sudarymo. Šalys susitaria, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu Šalių susitarimu.
1.4. Tėvai įsipareigoja, nesant tam pakankamo pagrindo, vienas kitam netrukdyti susitikti, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais, ypač jeigu vaikai išreiškia norą matytis ir bendrauti su tėvu, neatsižvelgiant į nustatytą tvarką. Taip pat Šalys patvirtina, kad jie neveiks prieš vaikų interesus, nenuteikinės vaikų prieš kitą iš tėvų.
1.5. Šalys susitarė nustatyti tokią tėvo G. M. bendravimo su abiem vaikais tvarką:
1.5.1. Tėvas su abiem vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio 18.00 vai. Vaikus tėvas pasiima iš jų ugdymo įstaigų po užsiėmimų arba iš jų gyvenamosios vietos 18.00 vai. Šis punktas netaikomas vaikų atostogų metu ir šventiniais laikotarpiais,
1.5.2. Tėvas su vaikais praleidžia pusę jų rudens, žiemos ir pavasario mokyklinių atostogų arba suorganizuoja, kas vaikus prižiūrės šj laikotarpį, jeigu jis pats negali tuo metu būti su vaikais ir jais pasirūpinti betarpiškai. Dėl atostogų laiko tėvas motinai praneša SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 dienų;
1.5.3. Tėvas vaikų mokyklinių vasaros atostogų metu su vaikais praleidžia pusę vaikų vasaros atostogų laiko arba pasirūpina, kas vaikus prižiūrės šį laikotarpį, jeigu jis pats negali tuo metu būti su vaikais ir jais pasirūpinti. Dėl atostogų laiko tėvas motinai praneša SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Atostogų metu vaikams išreiškus norą pasimatyti su kitu iš tėvų, Šalys privalo atsižvelgti į vaikų norus ir sudaryti sąlygas;
1.5.4 Kiekvienais metais pirmąjį gegužės savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio (Motinos dieną) ir motinos gimimo dieną abu vaikai praleidžia su motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų pagal patvirtintą tvarką turėtų būti vaikai tomis dienomis. Kiekvienais metais birželio pirmąjį savaitgalį (nuo penktadienio Iki sekmadienio (Tėvo dieną) ir tėvo gimimo dieną vaikai praleidžia su tėvu, nepriklausomai nuo to, kieno numatyta bendravimo su vaikais tvarka šiomis dienomis. Tokiu atveju tėvai iš anksto susitaria dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiko;
1.5.5. Poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia: Šv. Kūčių dieną ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, sutinka Naujuosius Metus (su vaikais būna nuo gruodžio 31 d, iki sausio 1 d.), bei šv. Velykų antrąją dieną. Neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia antrąją šv. Kalėdų dieną, šeštadienį prieš šv. Velykas ir šv. Velykų pirmąją dieną;
1.5.6. Poriniais metais motina su vaikais praleidžia antrąją šv.Kalėdų dieną, šeštadienį prieš šv. Velykas ir šv. Velykų pirmąją dieną. Neporiniais metais motina su vaikais praleidžia šv. Kūčių dieną, pirmąją šv. Kalėdų dieną, sutinka Naujuosius Metus (su vaikais būna nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), bei šv, Velykų antrąją dieną;
1.5.7. Dėl susiklosčiusių aplinkybių Šalims negalint vykdyti nustatytos tvarkos, Šalys viena kitą nedelsiant apie tai informuoja SMS žinute ir susitaria dėl kito kompensuojamojo bendravimo laiko;
1.5.8. Vaikams esant su vienu iš tėvų, kitas tėvas neturi kliudyti nesančiam tėvui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis;
1.5.9. Tėvai privalo vienas kitam pranešti apie savo gyvenamosios vietos ir/ar ryšio priemonių kontaktų pasikeitimą;
1.5.10. Tėvai bendru sutarimu, patvirtintu SMS žinute, gali keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir savo užimtumą;
1.5.11. Be raštiško sutikimo nė vienas iš tėvų neturi teisės vaikų išsivežti į užsienį, jeigu kelionės trukmė bus ilgesnė nei 14 dienų. Išvykstantis į užsienį tėvas/motina apie vaikų buvimo vietą bei kelionės trukmę praneša kitam iš tėvų iš anksto, bet ne vėliau kaip likus mėnesiui iki planuojamos kelionės pradžios. Tokiu atveju, kai vaikai vyks į kelionę su tėvu, motina privalo tėvui perduoti jų asmens dokumentus, kurie grąžinami kartu su vaikais.
1.6. Šalys susitaria, kad šios Sutarties dalį, nustatančią bendravimo su vaikais tvarką, pradeda vykdyti nuo tos dienos, kai abu pasirašo šią Sutartį.
10. TURTO PASIDALIJIMAS
2.1. Šalys susitaria bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą butą (su rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti taip:
1/2 dalis buto (su rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka G. M. asmeninėn nuosavybėn;
2.1.1. Šalys susitaria komunalinių patarnavimų ir kitus mokesčius, priskaičiuotus butui, įskaitant mokesčius bendrijai ir rinkliavas, mokėti lygiomis dalimis.
2.2. Šalys susitaria, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka G. M.. Šalys susitaria, kad asmeninėn nuosavybėn įgydamas šį automobilį, G. M. iš savo asmeninių lėšų išmokės likusią mokėti kredito dalį kreditoriui BiGBANK AS filialui pagal 2022-12-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 4.4 p.). G. M. patvirtina, kad už G. M. atitekusią didesnę santuokinio turto dalį gavo 200 Eur kompensaciją, kurią sutuoktinis jai sumokėjo 2025-01-29.
2.3. Šalys susitaria, kad solidarias prievoles kreditoriui AB SEB bankui pagal 2018- 03-12 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreditoriui BIGBANK AS filialui pagal 2024- 01-29 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdys sutartyse nustatytomis sąlygomis lygiomis dalimis, prieš kreditorius Šalys atsako solidariai. Jeigu kuri nors viena iš Šalių tinkamai nevykdo savo prievolių kreditoriui, kitas, tinkamai įvykdęs prievolę kreditoriui už nevykdantį, turi teisę regreso tvarka išieškoti iš šio viską, ką jis bus sumokėjęs už nevykdantį prievolių buvusį sutuoktinį, taip pat reikalauti atlyginti nuostolius dėl prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
2.4. Šalys konstatuoja, kad solidarią prievolę kreditoriui BIGBANK AS filialui pagal 2022-12-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2025-01-29 vykdo G. M., šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo likusią mokėti paskolos dalį kreditoriui BIGBANK AS filialui pagal 2022-12-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokės iš savo asmeninių lėšų G. M..
2.5. Šalys susitarė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise sukauptos lėšos privačiuose pensijų fonduose, banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno valdomos piniginės lėšos yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kurio vardu yra sukauptos lėšos pensijų fonduose, atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.
2. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
3.1. Ši Sutartis yra sudaryta laisva valia, nustatytos joje sąlygos neprieštarauja moralei ir viešajai tvarkai.
3.2. Nutraukus santuoką, buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai grindžiami šios Sutarties nuostatomis, kurios aiškinamos ir taikomos Šalių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitais bendraisiais teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
3.3. Sutarties Šalims yra išaiškintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.66 straipsnio nuostatos, t. y., kad Sutartis įsigalioja ir santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo, kuriuo nusprendžiama nutraukti santuoką, įsiteisėjimo dienos.
3.4. Ši Sutartis yra sudaryta trimis egzemplioriais, kurių po vieną egzempliorių atitenka jos Šalims bei teismui, tvirtinančiam šią Sutartį“.
Kitoje dalyje civilinę bylą Nr. e2-236-558/2025 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 547,20 Eur (penkių šimtų eurų 20 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 144 Eur sumą (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 203,68 Eur (dviejų šimtų trijų eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją (duomenys neskelbtini) CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.
Teisėja Daina Knezevičienė
