Civilinė byla Nr. e2-466-835/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02418-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.20.4; 3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.4; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.2; 3.2.6.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 27 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,
sekretoriaujant J. R.,
dalyvaujant ieškovui T.T., jo atstovui advokatui E. M.,
atsakovui I. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T.T. ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas T.T. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo I. P. 5 387,56 Eur nuostoliams atlyginti, 255 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)gatvėse, Alytuje, savininkų susirinkime buvo nutarta su Alytaus miesto savivaldybe sudaryti infrastruktūros plėtros ir dalinio dalyvavimo sutartis, pagal kurias sklypų savininkai įsipareigotų skirti 30 procentų lėšų, reikalingų (duomenys neskelbtini) gatvių rekonstrukcijai (asfaltavimui, šaligatvių įrengimui, gatvių apšvietimui ir kt. darbams), o taip pat savo lėšomis parengtų šių darbų vykdymo techninį projektą, o savivaldybė skirtų 70 procentų lėšų, reikalingų šiems darbams bei juos vykdytų prioriteto tvarka. Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse, Alytuje, savininkai 2021 m. rugsėjo 10 d. pasirašė sutartį dėl dalinio dalyvavimo (duomenys neskelbtini) gatvių rekonstrukcijos darbų vykdyme (toliau – sutartis). Savininkai susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, įskaitant ir tai, kad darbų kaina nėra ir negali būti žinoma, nes priklauso nuo viešųjų pirkimų procedūrų, kad šios kainos dalis, kurią privalės sumokėti savininkai, bus dalinama lygiomis dalimis, kad sutartis įsigalios, jeigu ją pasirašys ne mažiau kaip 40-ies sklypų savininkai, kad jų atstovu skiriamas ieškovas. Sutartį pasirašė ir atsakovas, kuris turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau tai padarė su prierašu. Susirinkimo metu atsakovas patvirtino, kad kartu su kitais savininkais apmokės 30 % (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo bei apšvietimo darbų kainos bei pilnai sumokės už techninio projekto šiems darbams atlikti parengimą, o taip pat prisiėmė kitus susirinkimo metu aptartus įsipareigojimus. Atsakovas laiku nesumokėjo už darbų projektavimą ir rangą, todėl ieškovas, jog nebūtų praleisti sutartyse nurodyti terminai, šias sumas sumokėjo už atsakovą. Visa projektavimo ir rangos darbų eiga buvo viešai skelbiama, atsakovas turėjo galimybę susipažinti su sudaromų sutarčių sąlygomis, teikti siūlymus. Tiek gyventojų susirinkimo metu, tiek tolesniuose projektavimo darbuose buvo bendrai susitarta tik dėl rekonstrukcijos atlikimo savivaldybei priklausančioje gatvėje, o ne privačiuose sklypuose. Visi minėtų gatvių gyventojai, kurie pageidavo pakeisti numatytus įvažiavimus į privačius sklypus, dėl to į savivaldybę kreipėsi asmeniškai, gavo leidimus ir atskirai už šiuos darbus susimokėjo. Atsakovui niekas nežadėjo iš jo asmeninio sklypo iškelti elektros stulpų ar perprojektuoti įvažiavimą į jo sklypą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visa ieškovo veikla atspindi nesąžiningumą ir išankstinį planą pasipelnyti įtraukiant aplinkinius nepriklausomus fizinius asmenis finansuoti savo planus. Tarp fizinių asmenų sudaryta sutartis, kuria remiasi ieškovas, niekuo neįpareigoja, joje nėra numatytos pasitraukimo iš sutarties sąlygos, taip pat ieškovas nėra tinkamai įgaliotas veikti visų sklypų savininkų vardu. Sutartis yra niekinė, o pateikta tariama skola yra niekuo nepagrįsta. Ieškovo veikla ir prisiimti finansiniai įsipareigojimai trečioms pusėms yra jo atsakomybė ir niekaip nesietina su sklypų savininkais, jis veikė savo vardu, o ne žemės sklypų savininkų kolektyvo vardu. Reikalingas įstatymo numatytas įgaliojimas nebuvo išduotas ir nepateiktas. Tai rodo, kad savininkai nesudarė sutarties su Alytaus savivaldybe dėl darbų atlikimo ir faktiškai nedalyvavo rekonstrukcijos darbų projekte. Be to, po sutarties pasirašymo 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo tik 30 parašų, jų nepakako, kad įsigaliotų sutartis. Atsakovas visų sutarties įsipareigojimų neprisiėmė, jo parašas su prierašu „už projekto darbus“ negalioja de jure, jis nesutiko su sutarties forma ir sąlygomis, įkainiais, projekto schema ir atstovavimu. Sutarties pasirašymo dieną, baigiantis susirinkimui, susirinkimo dalyviai, kurie nesutiko pasirašyti pateiktos sutarties, buvo raginami pasirašyti, kad jie sutinka prisidėti nors prie projektavimo darbų. Atsakovas pateikė pigesnes projektavimo ir asfaltavimo alternatyvas. Pasirašė tik patikintas, kad bus padaryti pakeitimai. Pasirašydamas sutartį su prierašu „už projektavimo darbus“ atsakovas parodė, kad abejoja sutarties teisėtumu, sąlygomis forma ir atstovavimu, neaiškiomis kainomis ir abstrakčiais terminais. Niekada nesutiko ir nesusitarė dėl to, kad būtų atlikti rangos darbai, kurie yra nurodyti sutartyje, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsiskaityti už rangos darbus sutarties pagrindu. Atsakovas jaučiasi apgautas, parašas įgytas apgaulės būdu. Be to, nepagrįsta prašoma priteisit skola: asfaltavimo darbų projekto sudarymo sutartis nesudaryta ir nepateikta. Vandentiekio ir nuotekų darbai nebuvo numatyti dalinio dalyvavimo sutartyje. Alytui buvo skirtos E. S. (toliau – ES) lėšos lietaus kanalizacijai įrengti, taigi šie darbai neturėjo būti apmokami sklypų savininkų. Prašomos priteisti išlaidos skirstomos nesąžiningai, nes (duomenys neskelbtini) gatvė ilgesnė, joje reikalinga atlikti daugiau darbų nei (duomenys neskelbtini) gatvėje, o 120 000 Eur suma, kuri taip pat dalijama gyventojams turėjo būti finansuota iš ES lėšų, tačiau dingo iš apskaitos ir reikalaujama apmokėti iš gyventojų. Ieškovas nepaaiškino kodėl preliminarios sutartyje įvardijamos sumos išaugo beveik dvigubai. Darbai atlikti akivaizdžiai ieškovui naudingais sprendimais, kitiems ribotas projekte numatytas asfaltavimas ir elektros darbai. Į projektavimo darbus turėjo būti įtrauktas ir įvažiavimo į atsakovo žemės sklypą suprojektavimas, taip pat žadėta, kad bus iškeliami elektros stulpai, tačiau jie iš jo sklypo iškelti nebuvo.
k o n s t a t u o j a :
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. spalio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-311, buvo patvirtintos bendrojo naudojimo įvažiavimo kelių remonto, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo ir išplėtimo, gatvių tiesimo ir kitų infrastruktūros objektų įrengimo darbų, kuriuos iš dalies finansuoja fiziniai ar juridiniai asmenys, taisyklės, kurios numatė gyventojams galimybę savo lėšomis dalyvauti miesto infrastruktūros įrengimo ir gerinimo darbuose. Ieškovas ėmėsi iniciatyvos organizuoti (duomenys neskelbtini) gatvių rekonstrukciją, inicijavo šiose gatvėse žemės sklypus turinčių asmenų susirinkimus dėl (duomenys neskelbtini) gatvių rekonstrukcijos. 2021 m. rugpjūčio 23 d. įvyko žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse, Alytuje, savininkų susirinkimas, kurio dalyviai vienbalsiai nutarė su Alytaus miesto savivaldybe sudaryti infrastruktūros plėtros ir dalinio dalyvavimo sutartis, pagal kurias savininkai įsipareigotų skirti 30 procentų lėšų, reikalingų (duomenys neskelbtini) gatvių rekonstrukcijai (asfaltavimui, šaligatvių įrengimui, gatvių apšvietimui ir kt. darbams), o taip pat savo lėšomis parengtų šių darbų vykdymo techninį projektą, o savivaldybė skirtų 70 procentų lėšų, reikalingų šiems darbams bei juos vykdytų prioriteto tvarka. 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo pasirašyta sutartis (toliau – dalinio dalyvavimo sutartis) dėl dalinio dalyvavimo (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo bei apšvietimo vykdyme. Sutartį pasirašė ir atsakovas bei po parašu parašė prierašą „už projektavimo darbus“. Veikdamas minėtos sutarties pagrindu, ieškovas 2021 m. spalio 13 d. sudarė sutartį su uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) „Alkesta“ dėl projektavimo darbų, nurodytų sutartyje, atlikimo (toliau – projektavimo sutartis), 2023 m. sausio 20 d. su UAB „Pastatų konstrukcijos“ sudarė ekspertizės atlikimo sutartį Nr. 23-10 (toliau – ekspertizės sutartis), o 2024 m. gegužės 30 d. kartu su Alytaus miesto savivaldybe bei UAB „Alkesta“ pasirašė trišalę rangos darbų sutartį (toliau – rangos sutartis), kuria įsipareigojo sumokėti už rangos sutartyje nurodytus rangos darbus. Ieškovas pateikė duomenis, kad yra sumokėjęs už (duomenys neskelbtini) gatvių projektavimo darbus 18 541 Eur, už atramų iškėlimo ir apšvietimo projektavimo darbus – 1 500 Eur, už rekonstravimo techninio darbo projekto padalijimą – 4 500 Eur, projektavimo sutartyje nurodytą 10 000 Eur sumą, Ekspertizės sutartyje nurodytą 2 541 Eur sumą. Projektavimo darbų atlikimo bei mokestinių prievolių pabaigos dieną sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse, skaičius buvo 47 sklypai. Taip pat, pagal trišalę sutartį ieškovas sumokėjo už rangos darbus 244 661,61 Eur sumą, kuri dalinama iš 49, kadangi prie sutarties prisijungė dar dviejų žemės sklypų savininkas. Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl 2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutarties įsigaliojimo, atsakovo įsipareigojimų, prisiimtų pagal sutartį apimties, ieškovo teisės atstovauti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse savininkus ir atliktų darbų kainos pagrįstumo. Nors ieškovas reikalavimą reiškia dėl patirtų nuostolių, byloje įrodinėjami reikalavimai kyla iš sutarties, todėl teismas šalių ginčą kvalifikuoja ir vertina kaip kylantį iš sutartinių santykių, o ne delikto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1-3 dalys).
Dėl įgaliojimo veiki kitų žemės sklypų savininkų vardu
CK 2.137 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Taigi tam, kad atitiktų įstatymo reikalavimus, įgaliojimas privalo būti rašytinis. Tam tikrų veiksmų atlikimo įgaliojimui įstatymų leidėjas papildomai nustato notarinę formą (CK 2.138 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju ieškovas įgaliotas veikti sutartį pasirašiusių žemės sklypų savininkų vardu 2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutarties 13-15 punktų pagrindu. Sutarties 13 punktu ieškovas buvo paskirtas savininkų atstovu, 14 punktu jam suteikti įgaliojimai sudaryti sutartį su Alytaus miesto savivaldybe dėl infrastruktūros plėtros, dalinio dalyvavimo ir kitas su tuo susijusias sutartis. Sutarties 15 punktas numatė jo teisę savo nuožiūra parinkti projektuotoją, sudaryti sutartį ir apmokėti už darbus surinktomis lėšomis. Taigi rašytine sutartimi ieškovui buvo suteikta teisė veikti (duomenys neskelbtini) gatvėse esančių sklypų savininkų naudai projektuojant bei vykdant šių gatvių rekonstrukcijos darbus. Jo įgaliojimų apimtis yra aiškiai apibrėžta. Įgaliojimu ieškovui nebuvo suteikta teisė naudoti valdyti ar disponuoti šiais žemės sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu, veikti juridinio asmens vardu ar sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju įgaliojimo forma atitinka įstatymo reikalavimus, o atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas veiksmus atliko savo rizika, nebūdamas tinkamai įgaliotas veikti visų sklypų savininkų vardu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad sutartis dėl projektavimo ir darbų rangos ieškovas pasirašė savo vardu, nesuponuoja, kad visas iš jų kylančias pareigas jis prisiėmė pats asmeniškai. Priešingai, 2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutartimi jis gavo įgaliojimus iš visų sutartį pasirašiusių asmenų atlikti veiksmus, reikalingus pasiekti sutartą rezultatą – greitesnę gatvių rekonstrukciją, iš dalies finansuojamą savivaldybės, bei užtikrinimą, kad prie šių darbų apmokėjimo prisidės visi sutartį pasirašę asmenys. Konstatuojant, kad visas prievoles pagal šias sutartis privalo prisiimti tik ieškovas, būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (CK 1.5 straipsnis).
Dėl sutarties galiojimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, akcentuoja, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26-686/2015">3K-3-26-686/2015</a>).
Nagrinėjamu atveju 2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutartis buvo sudaroma (duomenys neskelbtini) gatvėse esančių sklypų savininkams siekiant greitesnės šių gatvių rekonstrukcijos, asfaltavimo, apšvietimo bei kitos infrastruktūros įrengimo. Šia sutartimi minėtose gatvėse esančių žemės sklypų savininkai susitarė ir sutiko nuosavomis lėšomis prisidėti prie Alytaus miesto savivaldybei priklausančių gatvių infrastruktūros gerinimo. Sutarties 20 punkte nurodyta, jog „Sutartis laikoma sudaryta ir galiojančia tuo atveju, jeigu ją pasirašo ne mažiau, kaip 40 (keturiasdešimties) žemės sklypų savininkai arba bent vienas iš žemės sklypo bendraturčių“. Teismo vertinimu šios nuostatos gramatinis formulavimas aiškiai nurodo, jog tam, kad įsigaliotų sutartis, ji turi būti pasirašyta asmenų, bendrai valdančių ne mažiau nei 40 minėtose gatvėse esančių žemės sklypų. Sutartį pasirašė viso 36 asmenys, tačiau kai kurie iš jų minėtose gatvėse turi daugiau nei vieną žemės sklypą. Byloje pateikti duomenys, kad po du žemės sklypus turi ieškovas, E. D. ir J. D., mažoji bendrija (toliau – MB) „Vytmarca“, Š. R., V. A., A. S., o D. A. turi 3 žemės sklypus. Taigi sutartį pasirašė asmenys, kurių bendrai valdomų žemės sklypų skaičius viršijo 40, todėl sąlyga, būtina sutarties įsigaliojimui, buvo įvykdyta.
Atsakovas taip pat teigia, kad sutartis yra niekinė, sudaryta apgaule. CK 6.225 straipsnis numato, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Šiuo atveju atsakovas neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kaip sudaryta sutartimi galėjo būti pažeistos jo teisės ar vieši interesai, tačiau teigė, kad sutartis sudaryta apgaulės būdu. Paties atsakovo byloje nurodomomis aplinkybėmis, nustatyta, kad ieškovas, inicijuodamas gatvių rekonstrukciją, organizavo gyventojų susirinkimus, kuriuose dalyvavo ir atsakovas, viešai skelbė informaciją apie gyventojų galimybę prisidėti prie greitesnės gatvių rekonstrukcijos. Atsakovas neneigė turėjęs galimybę perskaityti sutarties tekstą prieš ją pasirašydamas. Atsakovas teigė, kad ieškovas įkalbinėjo jį ir kitus asmenis pasirašyti, pažadėjo atsižvelgti į atsakovo siūlomus pakeitimus. Liudytojai R. R. ir I. M. teismo posėdyje paneigė šį atsakovo argumentą, patvirtino, kad ieškovas nedarė spaudimo sutarties nenorintiems pasirašyti asmenims. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, jie yra nuoseklūs, nurodomos aplinkybės aiškios. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų apgaulės faktą, neįvardijo asmenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovas atsakovui kažką apgaulingai pažadėjo.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad sutartis pasirašyta pakankamai žemės sklypų savininkų, kad būtų laikoma sudaryta ir galiojančia, o aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad sutartis yra niekinė, byloje nenustatytos bei neįrodytos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Dėl sutarties apimties
Kaip matyti iš byloje pateiktos 2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutarties, bei atsakovo nurodomų aplinkybių, atsakovas sutartį pasirašė ties savo vardu. Taip pat šalia parašo pridėjo nuorašą „už projektavimo darbus“.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDgtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-248-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-248-421/2016">3K-3-248-421/2016</a>, 26 punktas). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-426/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-426/2012">3K-3-426/2012</a>). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC0zNzgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18-378/2015">3K-3-18-378/2015</a>).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ypatingai reikšminga yra atsižvelgti į sutarties dalyko specifiškumą. Šia sutartimi 47 žemės sklypų savininkai susitarė dėl bendro siekio – paankstinti gatvių, kuriose yra jiems priklausantys sklypai rekonstrukciją. Sutartį pasirašantieji sutiko prisidėti savo lėšomis prie darbų, atliekamų kitam asmeniui (Alytaus miesto savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiose gatvėse, kuriomis jie naudojasi. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio darbai yra itin brangūs, todėl yra finansiškai pateisinami tik esant pakankamai dideliam kiekiui asmenų, prisidedančių prie šios sutarties. Tą patvirtina sisteminis sutarties 5 ir 20 punktų aiškinimas. Sutarties 5 punktu savininkai susitarė, jog visa sutarties kaina bus dalinama lygiomis dalimis, atsižvelgiant į mokėjimo prievolės įvykdymo pagal Trišalę sutartį pabaigos dieną esamą žemės sklypų skaičių. Sutarties 20 punkte numatytas minimalus prie darbų prisidedančiųjų skaičius – bent 40 žemės sklypų savininkų. Taigi pakankamo skaičiaus žemės sklypų savininkų prisidėjimas prie gatvių rekonstrukcijos yra kertinė sutarties sąlyga, nulemianti bendrą valią dalyvauti projekte. Sutartyje numatytas minimalus dalyvaujančiųjų skaičius, įvertinant, kad ekonomiškai pagrįstas prisidėjimas prie gatvių rekonstrukcijos darbų gali būti tik už visus darbus mokant daugumai sklypų savininkų. Pažymėtina, jog ir preliminarioje sutartyje įvardijama rangos darbų kaina žymiai viršija preliminarią projektavimo darbų kainą. Taigi sutarties specifika suponuoja, kad šiuo atveju kiekvienas iš žemės sklypų savininkų turėjo tik du pasirinkimus: prisidėti prie sutarties arba ne. Sutartyje nėra numatomos jokios išlygos dėl dalinio įsipareigojimo. Sutartį anksčiau už atsakovą pasirašę ir visus įsipareigojimus prisiėmę sklypų savininkai turėjo lūkestį, kad: arba sutartį pasirašys ir už darbus mokės dauguma žemės sklypų savininkų, arba sutartis iš viso neįsigalios, nebus vykdoma ir jiems neatsiras jokios prievolės. Teismo nuomone, galimybės daryti išlygas dėl prisiimamų įsipareigojimų savarankiškai padarant prierašą ties parašu (kurio nebuvo ir su kuriuo nesusipažino sutartį anksčiau pasirašę asmenys) pripažinimas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą, kadangi tokiu būdu sutartis būtų laikoma sudaryta, įsigaliotų, tačiau pagrindinė finansinė našta ją vykdant tektų tik daliai asmenų, kurie teisėtai ir pagrįstai tikėjosi visą sutarties įvykdymo kainą dalintis lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, atsakovas, nesutikdamas su sutarties sąlygomis turėjo išviso jos nepasirašyti, galėjo pats parengti ir viešai susirinkime siūlyti kitą šios sutarties variantą, suteikiantį galimybę visiems pirmiausia susitarti dėl projektavimo darbų, o tik vėliau dėl rangos, tačiau to nepadarė, pasirašė tokio turinio sutartį, kokia buvo parengta susirinkimo metu. Atsakovas, kaip ir dauguma kitų žemės sklypų savininkų, norėjo, kad gatvės būtų rekonstruojamos anksčiau, suprato, kad nepasirašant pakankamam kiekiui asmenų šis rezultatas nebus pasiektas, todėl ją pasirašė siekdamas sutarties įsigaliojimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas turėjo galimybę įvertinti sutarties sąlygas, siūlyti alternatyvius sutarties variantus arba išreikšti savo nesutikimą prisidėti prie rekonstrukcijos darbų atsisakant sutartį pasirašyti. Galimybės pasirašyti sutartį su prierašais nebuvo. Atsakovas sutartį pasirašė, jo prierašas šalia parašo „už projekto darbus“ vertinamas kaip nesąžiningas bandymas apriboti prisiimamus įsipareigojimus, todėl spręstina, kad atsakovas prisiėmė tokias pačias iš sutarties kylančias teises ir pareigas, kaip ir kiti ją pasirašę asmenys (CK 1.5 straipsnis).
Dėl priteistinos sumos
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti atsakovui tenkančią projektavimo ir rangos darbus 5 387,56 Eur sumą bei 255 Eur delspinigius. Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodomų kainų pagrįstumu, taip pat teigia, kad sutartyse numatomi darbai nebuvo atlikti tinkamai – nesuprojektuotas ir neįrengtas įvažiavimas į jo žemės sklypą, iš jo žemės sklypo neiškelti elektros stulpai.
2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutartyje buvo numatyta preliminari projektavimo ir rangos darbų kaina, ją pasirašant 47 sklypų savininkams: 10 000 Eur + PVM už projektavimą ir 130 000 Eur už darbus. Sutartyje įvardijamas nurodytų gatvių atkarpų asfaltavimas, apšvietimo įregimas, nuovažų į žemės sklypus ir pralaidų įrengimas, sankasų įrengimas, antžeminės elektros linijų atramų nurodytose gatvės atkarpose įrengimas ir perkėlimas, šaligatvių įrengimas projektavimo darbai (sutarties 2 punktas). Ieškovas byloje pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad už (duomenys neskelbtini) gatvių projektavimo darbus ieškovas sumokėjo viso 18 541 Eur, šią sumą sudaro: 1 500 Eur už atramų iškėlimo darbus, 4 500 Eur už rekonstravimo techninio darbo projekto padalijimą, 10 000 Eur už gatvių rekonstrukcijos projektavimą ir 2 541 Eur už projekto ekspertizę. Taip pat ieškovas pateikė duomenis, kad pagal trišalę sutartį sumokėjo 244 661,61 Eur už atliktus rangos darbus.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 13 d. ieškovas su UAB „Alkesta“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį kuria susitarė dėl infrastruktūros objekto – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki susikirtimo su pėsčiųjų dviračių taku ir (duomenys neskelbtini) gatvės projekto parengimo. Sutarties kaina – 10 000 Eur. Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad į šią kainą įskaičiuotos bendroji, susisiekimo, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, apšvietimo (elektrotechnikos) ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalys. Jei projektavimo metu paaiškėja, kad reikalinga parengti ir kitas projekto dalis, (tam, kad projektas būtų įgyvendintas ir užbaigtas) tokiu atveju tai yra laikoma papildomais darbais ir jų kaina sprendžiama papildomu susitarimu. Nors galutinio projekto rengėju įvardijama MB „Ako planas“, būtent sutartyje numatytą 10 000 Eur kainą už rekonstrukcijos projektą ieškovas ir sumokėjo už rekonstrukcijos projektavimo darbus. 2023 m. birželio 12 d. Bendrosios projekto ekspertizės aktu Nr. PE23-2019 nustatyta, kad parengtas projektas atitinka įstatymo reikalavimus. Būtinybės atlikti projekto ekspertizę atsakovas neginčijo. Taigi byloje nustatyta, kad už iš anksto numatytą kainą buvo užsakytas ir parengtas pagrindinis darbų projektas, atitinkantis įstatymų reikalavimus. Duomenų, kad projektas galėjo būti parengtas už mažesnę kainą byloje nėra, atsakovas pats alternatyvių projekto rengėjų, kurie galėjo projektavimo darbus atlikti pigiau, nesiūlė, aplinkybių, dėl kurių projektavimo kaina laikytina neadekvačia, nenurodė. Elektros linijos atramų iškėlimo darbai projektavimo sutartyje nebuvo numatyti, jie laikomi papildomais projektavimo darbais. Šį projektą sudarė D. K., ieškovas papildomai sumokėjo 1 500 Eur. Duomenų, kad atsakovas surado bei siūlė pigesnę alternatyvą, atsakovas vėlgi nepateikė. Atsakovo pateiktais duomenimis, vykdant gatvių rekonstrukciją, atsirado galimybė Europos sąjungos lėšomis gatvėse įrengti lietaus kanalizaciją. Būtent šių darbų atlikimui ieškovas papildomai sumokėjo 4 500 Eur už rekonstravimo techninio darbo projekto padalijimą, kuriuo su nuotekomis susiję rekonstravimo darbai buvo atskirti nuo gyventojų kartu su savivaldybe vykdomų rekonstravimo darbų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad būtent lietaus kanalizacija gatvėse buvo įrengta gyventojams neprisidedant nuosavomis lėšomis, kainavo tik projekto atidalijimas, kuris laikytinas būtinu, siekiant suderinti iš dalies gyventojų lėšomis vykdomus darbus su Europos sąjungos finansuojamais rekonstrukcijos darbais. Teismas pažymi, kad 2021 m. lapkričio 7 d. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėse savininkai pasirašė papildomą sutartį „Dėl dalinio dalyvavimo vandentiekio bei nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėse esantiems žemės sklypams įrengimo darbų vykdyme“, kuria susitarė sudaryti su Alytaus miesto savivaldybe bei UAB „Dzūkijos vandenys“ trišalę sutartį dėl Alytaus miesto infrastruktūros vystymo bei dalinio dalyvavimo sutartį, pagal kurią UAB „Dzūkijos vandenys“ įsipareigotų parengti visus reikiamus projektus bei (duomenys neskelbtini) gatvėse įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus su atvadais iki savininkų žemės sklypų ribos, savininkai įsipareigotų iš dalies finansuoti nurodytus darbus, skirdami tam 120 000 Eur sumą, o Alytaus miesto savivaldybė įsipareigotų išduoti visus reikalingus leidimus ir suderinimus darbų vykdymui, iš dalies finansuoti darbus, kontroliuoti jų vykdymo terminus bei vykdyti kitas įstatymais numatytas funkcijas. Atsakovas šios sutarties nepasirašė, joks reikalavimas jam pagal šią sutartį nepareikštas. Taigi, teismo vertinimu ieškovas pagrindė projektavimo darbų kainą, duomenų, kad ji nepagrįstai didelė byloje nėra. Vien aplinkybė, kad galutinė projektavimo darbų kaina buvo didesnė už preliminarią sutartyje įvardytą kainą, neįrodo nesąžiningų ieškovo veiksmų. Visų pirma, kaina žymiai padidėjo dėl papildomų projektavimo darbų. Be to, pigesnių alternatyvų ieškovo pasirinktiems projektuotojams sutarčių pasirašymo metu niekas nepasiūlė, atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kad projektavimo darbai galėjo būti atliekami pigiau. Projektavimo darbų atlikimo bei mokestinių prievolių pabaigos dieną sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse, skaičius buvo 47 sklypai. Tai reiškia, jog suma, kurią Ieškovas sumokėjo už projektavimo darbus, turi būti padalinta į 47 lygias dalis, vienam sklypui mokėtina suma– 394,47 Eur (18 541÷47=394,47).
Ieškovas su Alytaus miesto savivaldybe ir UAB „Alkesta“ 2024 m. gegužės 30 d. pasirašė trišalę rangos darbų sutartį, kurios objektas (duomenys neskelbtini) g. ruožo nuo 1,16 km iki 1,69 km ir (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo darbai pagal MB „Ako planas“ parengtą (duomenys neskelbtini) g. ruožo nuo 1,16 km iki 1,69 km ir (duomenys neskelbtini) g. Alytaus mieste rekonstravimo techninį darbo projektą ir šalių suderintas pridedamas sąmatas. Pagal šią sutartį bendra rangos darbų kaina yra 815 538,69 Eur, gyventojams (žemės sklypų savininkams dalintina) tenkanti dalis – 244 661,61 Eur. 2024 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymu šią sumą ieškovas pervedė Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Būtent ši suma už rangos darbus padalinta žemės sklypų savininkams. Vykdant rangos darbus, fizinis asmuo įsigijo dar du rekonstruojamose gatvėse esančius sklypus ir sutiko apmokėti šiems sklypams tenkančią rekonstruojamų gatvių rangos darbų kainą. Taigi trišalės sutarties mokestinės prievolės termino pabaigos dieną sklypų, prisidedančių prie gatvių rekonstravimo skaičius buvo 49 sklypai, o tai reiškia, jog trišalėje sutartyje nurodyta suma dalinama į 49 lygias dalis. Atsižvelgiant į tai, vienam sklypui tenkanti suma yra 4 993,09 Eur (244 661,61÷49=4 993,09). Nors atsakovas nurodė, jog ir ši darbų kaina nėra teisinga ar pagrįsta, jokie konkretūs tai patvirtinantys duomenys byloje nėra pateikti. Liudytojai R. R. ir I. M. patvirtino, kad visų pasirašomų sutarčių projektai ir sąlygos buvo iš anksto viešai skelbiamos, atsakovas turėjo galimybę susipažinti, reikšti prieštaravimus įvardijamai sutarties kainai, tačiau to nepadarė. Teismas pažymi, kad trišalė sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu (pirkimo numeris 714403). Pirkimą organizavo Alytaus miesto savivaldybės administracija, todėl sutartis pasirašyta ne su ieškovo išrinktu rangovu, o su pirkimą laimėjusiu rangovu. Pirkimą laimėjo tinkamiausią bei ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusi įmonė, o visi duomenys apie pirkimą yra skelbiami viešai. Konkurso rezultatai nebuvo ginčijami. Be to, 2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutarties 3 punkte nurodoma, kad žemės sklypų savininkams yra aišku ir suprantama, kad sutartyje įvardijamos preliminarios kainos nėra tikslios ir gali priklausyti nuo viešųjų pirkimų procedūrų. Taigi pasirašydamas sutartį atsakovas turėjo ir galėjo žinoti, jog įvardijama kaina gali keistis. Rangos darbų sutartis sudaryta praėjus trims metams nuo dalinio dalyvavimo sutarties sudarymo, tikėtina, jog kainos per šį laikotarpį galėjo pakilti, kiti sutarties dalyviai kainos nekvestionavo, byloje nėra jokio pagrindo sutartyje numatomą kainą pripažinti nepagrįstai didele.
Liudytojai R. R. ir I. M. taip pat patvirtino, kad darbai pagal trišalę rangos darbų sutartį atlikti tinkamai, gatvės išasfaltuotos, padarytas šaligatvis, apšvietimas, nukelti elektros stulpai. Atsakovas teigė, kad nuvažiavimas į jos sklypą padarytas ne toks kokio jis tikėjosi, t. y. eina ne palei visą sklypą, taip pat nuo atsakovo kiemo nebuvo nukelti elektros stulpai. Nors atsakovas teigia tikėjęsis, kad nuvažiavimas bus asfaltuotas ir jo privačioje valdoje, bei iš jo sklypo bus iškelti stulpai, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad šie darbai turėjo būti atlikti pagal parengtą ir patvirtintą projektą. Pažymėtina, kad gatvių rekonstrukcija buvo vykdoma tik Alytaus miesto savivaldybės valdomoje teritorijoje, jokie darbai privačiuose žemės sklypuose nenumatyti. Kaip paaiškino ieškovas bei patvirtino apklausti liudytojai, kai kurie gyventojai, pageidaudami pakeisti suplanuotus įvažiavimus į sklypus, dėl šių darbų kreipėsi į savivaldybę asmeniškai ir apmokėjo papildomai. D. K. parengtame projekte, pagal kurį buvo vykdomi stulpų iškėlimo darbai, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijami darbai tik gatvėse. Ieškovo pateiktomis fotonuotraukomis taip pat nustatyta, kad ties atsakovo žemės sklypu yra asfaltuotas nuvažiavimas į sklypą, būtent toks nuvažiavimas pažymėtas ir pateiktame projekte. Taip pat byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti gatvėje nukelti elektros stulpai. Teismo vertinimu byloje pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad gatvių rekonstravimo rangos darbai buvo atlikti tinkamai bei atitinka projekte pažymėtus suplanuotus darbus. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad savivaldybės bei kitų žemės sklypų savininkų sąskaita bus atliekami darbai jo privačioje valdoje.
2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutarties 11 punktu už projektavimo darbus žemės savininkai įsipareigojo sumokėti tiesiogiai ieškovui per tris darbo dienas nuo projektavimo sutarties sudarymo. Kaip minėta, sutartis dėl gatvių rekonstrukcijos projekto parengimo sudaryta 2021 m. spalio 13 d., taigi atsakovas jam tenkančią projektavimo darbų kainą turėjo sumokėti iki 2021 m. spalio 16 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutarties 12 punkte nurodyta, kad sklypo savininkas privalo jam priklausančią rangos darbų kainos dalį perduoti atstovui (ieškovui) likus ne mažiau kaip 10 dienų iki mokėjimo prievolės įvykdymo pagal trišalę sutartį termino pabaigos. Trišalės sutarties 8 punkte nurodyta, jog mokėjimo prievolė už rangos darbus turėjo būti įvykdyta iki 2024 m. birželio 10 d. už rangos darbus apmokėti atsakovas turėjo iki 2024 m. birželio 20 d. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas sutartyje numatytų mokėjimų neatliko, prievolės neįvykdė. 2021 m. rugsėjo 10 d. dalinio dalyvavimo sutarties 16 punkte numatyta, kad bet kuris savininkas, praleidęs sutartyje nurodytus mokėjimo terminus, moka delspinigius po 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas paskaičiavo viso 255 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą sutarties kainą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl 5 387,56 sumos ir 255 Eur delspinigių, todėl šis ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.
Ieškovas pateikė duomenis, kad teikdamas ieškinį sumokėjo 127 Eur žyminį mokestį, nagrinėjant bylą teisme patyrė 3 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai (ieškinio rengimas, pasiruošimas ir atstovavimas teisme) apmokėti. Ginčo dėl išlaidų dydžio nėra, patirtos išlaidos pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos 3 127 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Išlaidos valstybei sumokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – už procesinių dokumentų įteikimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo I. P. 5 387,56 Eur skolą, 255 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 127 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui T.T..
Priteisti iš atsakovo I. P. 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Audra Dudzinskienė
