Baudžiamoji byla Nr. 2K–316/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.4.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu K. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiojo Č. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: jam iš K. J. priteista 1000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartimi nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
K. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – Pagėgiuose, (duomenys neskelbtini) kieme, matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sumušė Č. D.: smogė jam kumščiu į veidą, nugriuvusiam ant žemės spyrė į dešinį šoną, pakėlęs Č. D. nuo žemės, du kartus ranka sudavė jam į galvą; taip jis padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. J. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad skiriasi ir prieštarauja vieni kitiems nukentėjusiojo Č. D. bei liudytojų A. K., nepilnametės A. K. parodymai apie įvykio aplinkybes, t. y. kurioje vietoje, kokie asmenys tuo metu buvo, ką jie veikė. Taip pat nesutampa, prieštarauja vieni kitiems, yra nenuoseklūs nukentėjusiojo ir liudytojų R. M., nepilnametės A. K. parodymai apie nukentėjusiajam Č. D. sužalojimų padarymo mechanizmą. Be to, nukentėjusiojo protokole–pareiškime nurodyti jam padaryti sumušimai neatitinka 2006 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvados. Teismo medicinos specialisto išvada iš esmės nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų dėl prieš jį panaudoto smurto, ji yra tikėtina, t. y. pagrįsta prielaidomis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis lankėsi gydymo įstaigose, vartojo vaistus. Remdamasis nukentėjusiojo protokolu–pareiškimu ir liudytojos V. P. parodymais, kasatorius abejoja dėl veikos padarymo laiko: nukentėjusysis negalėjo per 20 min. nuo įvykio pabaigos, nuvykus pas liudytoją V. P. ir ten įvykus pokalbiui, po to dar suspėti nuvažiuoti į policijos įstaigą. Kasatorius taip pat pastebi, kad liudytojai skirtingai nurodė jo automobilio modelį ir spalvą, o tai reiškia, jog jie įvykio nematė. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis tyrimo metu pripažino, jog jis pyksta ant K. J. ir jo artimųjų dėl jam iškeltos bylos. Liudytojos V. P. sūnui dėl to paties (sukčiavimo) taip pat iškelta baudžiamoji byla, todėl ši liudytoja irgi yra suinteresuota bylos baigtimi. Nukentėjusysis Č. D. ir liudytojos V. P. sūnus T. P. bei kartu su jais buvę kiti asmenys ne kartą grasino kasatoriaus artimiesiems susidoroti. Be to, nukentėjusysis ir jo liudytojai yra giminaičiai, artimi draugai arba kaimynai, todėl suinteresuoti duoti kasatorių kaltinančius melagingus parodymus. Kartu kasatorius mano, kad liudytojų A. M. ir R. M. glaudus ryšys su Pagėgių policijos pareigūnais galėjo turėti įtakos ikiteisminiam tyrimui bei bylos baigčiai. Policijos pareigūnai nurodė šiems liudytojams kasatoriaus telefono numerį ir kasatorius iš jų sulaukė grasinančių skambučių. K. J. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis yra jo giminaitis. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas suvaržė jo teises, nes atsisakė tenkinti prašymą pakartotinai apklausti liudytojus. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pažeista BPK 277 straipsnio 1 dalis, nes pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių metu nebuvo nustatytos A. M. ir V. P. asmens tapatybės – jie neturėjo asmens dokumentų (2007 m. rugpjūčio 16 d. ir spalio 31 d. teismo posėdžio protokolai). Liudytojo R. M. asmens tapatybė buvo nustatyta iš Pagėgių pasienio užkardos pareigūnų pateiktos pažymos, nes jo dokumentai paimti dėl nusikalstamos veikos. Taip pat apeliacinis teismas neįvertino BPK 236 straipsnio 1 dalies pažeidimo, t. y. apylinkės teismas tinkamai neinformavo kasatoriaus apie 2007 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdį (negautas šaukimas). Nesilaikyta ir BPK 313 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė duoti kasatoriui susipažinti su bylos teismo posėdžių protokolais nuosprendžio priėmimo dieną. Kasatoriaus nuomone, apeliacinis teismas taip pat neįvertino to, kad žemesnės instancijos teismas rėmėsi melagingais ir nenuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Kasatorius pažymi, kad daugumai liudytojų vyksta ikiteisminiai tyrimai, kai kurie iš jų yra nuteisti. Toliau kasatorius tvirtina, kad jis neteisėtai nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta jo kaltė. Be to, BK 37 straipsnyje numatyta galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Apeliacinis teismas, tikrindamas bausmės K. J. paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, neatsižvelgė į jo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, veikos pavojingumo laipsnį, neįžvelgė kasatoriaus padėtį lengvinančių aplinkybių, t. y. kad jis pedagogas, apibūdinamas teigiamai, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu įvykdė visus pareigūnų nurodymus, yra nebaustas. Skunde nuteistasis K. J. nesutinka ir su iš jo nukentėjusiajam priteistu civiliniu ieškiniu. Jis teigia, kad teismai neturėjo pagrindo manyti, jog nukentėjusysis nukentėjo būtent nuo kasatoriaus ir patyrė kokių nors dvasinių išgyvenimų. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas rėmėsi melagingais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, o kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos faktą ir dydį (vaistų kvitų ir pan.), nėra. Byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 6.250 straipsnio nuostatų.
Atsiliepimu į nuteistojo K. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo K. J. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras teigia, kad kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodymų vertinimo pakartoja apeliacinio skundo motyvus. Apeliacinis teismas dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento išsamiai pasisakė ir pagrįstai juos atmetė. Apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtos aplinkybės pakartojamos kasaciniame skunde, nepateikiant jokių motyvų, kodėl jos netinkamai įvertintos apeliacinio teismo nutartyje. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais. Jo manymu, kasatorius nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios leistų suabejoti ankstesnių teismų sprendimų pagrįstumu. K. J. kaltės ir jo padarytos veikos kvalifikavimo klausimai išspręsti teisingai. Prokuroras taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl BPK 227 straipsnio 1 dalies, 236 straipsnio 1 dalies ir 313 straipsnio 6 dalies pažeidimų. Atsiliepime teigiama, kad kasatorius, deklaratyviai nurodydamas šiuos BPK pažeidimus, skunde nenurodė, kaip šie tariami pažeidimai suvaržė jo teises ir sutrukdė teismams priimti teisingus bei nešališkus sprendimus. Nors kasatorius nurodo asmenybės nustatymo tvarkos pažeidimus teismo posėdyje, tačiau neabejoja, kad apklausti būtent tie patys jam žinomi asmenys. Teigdamas, kad negavo šaukimo į teismo posėdį, jis kartu pripažįsta, jog apie posėdžio vietą ir laiką žinojo. Teigdamas, kad jam nebuvo leista susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, kasatorius pripažįsta, jog jam buvo išaiškinti BPK nustatyti reikalavimai posėdžio protokolui surašyti ir pastaboms dėl jo pateikti. Prokuroras taip pat tvirtina, kad kasatoriaus pateikti argumentai dėl nepagrįsto civilinio ieškinio patenkinimo iš esmės grindžiami savo kaltės dėl padarytos veikos neigimu ir tariamu nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų melagingumu, tačiau tokie argumentai neduoda pagrindo abejoti tuo, jog teismas priteisdamas nukentėjusiajam 1000 Lt neturtinės žalos būtų pažeidęs įstatymo nuostatas.
Nuteistojo K. J. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK ir BPK nuostatų taikymo
BPK 376 straipsnio 1 dalis apibrėžia kasacinės instancijos teismo įgaliojimus nagrinėjant kasacinę bylą. Šioje normoje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai BPK pažeidimai. Taigi kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, tačiau iš naujo įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Atsižvelgdama į tai, kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnyje nustatytus pagrindus. Kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo yra analogiški apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, dėl kurių visų apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius motyvus. Kasaciniame skunde K. J. nepateikia jokių aplinkybių, kodėl jis nesutinka su apeliacinio teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, taip pat nenurodo jokių prieštaravimų, abejonių, kurių neišsprendė apeliacinis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį pagal jo apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatų, patikrino K. J. apeliacinį skundą, o kasaciniame skunde nenurodoma jokių naujų ir pagrįstų motyvų BPK 20 straipsnio pažeidimui konstatuoti.
Kasaciniame skunde nurodytus BPK 227 straipsnio 1 dalies ir 313 straipsnio 6 dalies galimus pažeidimus taip pat išanalizavo apeliacinės instancijos teismas ir juos atmesdamas pateikė tinkamai motyvuotas išvadas, su kuriomis kolegija neturi pagrindo nesutikti. Nėra jokio pagrindo manyti, kad buvo padarytas esminis BPK 313 straipsnio 6 dalies pažeidimas, nes per nustatytą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui apskųsti terminą nagrinėjama baudžiamoji byla buvo nuosprendį priėmusiame teisme ir kasatorius turėjo teisę teisme susipažinti su šia byla, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Taip pat nepažeista ir BPK 277 straipsnio 1 dalis, nes teisiamųjų posėdžių protokolai patvirtina, kad liudytojų A. M., R. M. ir V. P. asmens tapatybės buvo patikrintos ir nustatytos. Be to, kasatorius neneigia, kad teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dalyvavo būtent šie asmenys, kuriuos jis ir pats žino.
Byloje esančiame informaciniame lape (T. 1, b. l. 77) nurodyta, kad išsiųsta vienuolika teismo šaukimų, t. y. visiems pagal teismo nutartį kviestiniems į 2007 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdį dalyviams. Tačiau kategoriškos išvados, kad šaukimas buvo išsiųstas ir kaltinamajam K. J., negalima daryti, nes byloje nėra pažymos apie teismo šaukimo jam įteikimą. Kita vertus, nėra pagrindo laikyti, kad pažeista BPK 236 straipsnio 1 dalis, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog kasatorius dalyvavo 2007 m. rugpjūčio 16 d. vykusiame teismo posėdyje.
Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad, pakartotinai neapklausus byloje esančių liudytojų ir taip nepašalinus jų parodymuose esančių prieštaravimų, apeliacinis teismas suvaržė kasatoriui įstatymo garantuotas teises. Apeliacinis teismas išsprendė visus apeliaciniame skunde kasatoriaus nurodytus, jo manymu, byloje išlikusius prieštaravimus ir nesuvaržė jokių nuteistajam įstatymu garantuotų teisių.
Tiek bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimai įstatymo taikymo aspektu išspręsti tinkamai. Nustatydamas K. J. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino jo asmenybę, todėl BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Patikrinęs apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog už nesunkų nusikaltimą K. J. paskirta 50 MGL bauda, t. y. sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė, laikytina aiškiai per griežta.
Spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata dėl neturtinės žalos įvertinimo kriterijų ir, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėtai pripažino neturtinės žalos nukentėjusiajam padarymo faktą bei motyvuotai įvertino jos dydį. Tai, kad nukentėjusysis nepateikė vaistų pirkimo kvitų ir panašių įrodymų, nepaneigia teismo išvadų dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, nes ne visais atvejais nukentėjusysis turi galimybę pateikti tokius duomenis. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala ir jos dydis nustatytas remiantis nukentėjusiojo parodymais bei kitų įrodymų šaltinių pagrindu gautais duomenimis.
Byloje įvertintų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina nuteistojo K. J. dalyvavimą padarant BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Pagal nustatytas faktines aplinkybes nekyla abejonių dėl kasatoriaus tiesioginės tyčios atliekant neteisėtus veiksmus, t. y. jis suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir šių padarinių norėjo.
Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo K. J. kasacinį skundą.
Teisėjai Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
Antanas Klimavičius