Civilinė byla Nr. e2A-464-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00990-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 2.6.8.11.2; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Skulas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-166-1056/2023 pagal ieškovės UAB „Skulas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio vandenys“ dėl sutarties pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti UAB „Skulas“ ir UAB „Pasvalio vandenys“ 2021 m. liepos 29 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5 punkto nuostatas, nustatant, kad nuo 2021-07-29 teršiančios medžiagos ftalatų (toliau – ir di (2-etilheksil) ftalatų) leidžiamo išleidžiamų nuotekų užterštumo koncentracija yra 40 μg/l, ir nuotekų užterštumo, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, koncentracija yra 40 μg/l; priteisti iš atsakovės mokesčio už ftalatus permoką už laikotarpį nuo 2021-07-29 iki 2022-05-31 – 5 469,93 Eur; priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021-07-29 UAB „Skulas“ ir UAB „Pasvalio vandenys“ sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Pasvalio vandenys“ įsipareigojo tiekti klientui (ieškovei) šaltą geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Kliento (ieškovės) statinys – degalinė, plovykla, esanti (duomenys neskelbtini).
3. Sutartyje be kita ko nustatytas ieškovei leidžiamas išleidžiamų nuotekų užterštumas ir nuotekų užterštumas, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių (Sutarties 1.5 p.). Teršiančios medžiagos – ftalatų atveju, Sutartyje nustatyta nulinė leidžiama ftalatų koncentracija. Nurodo, kad tokią ftalatų koncentracijos ribą atsakovė yra nustačiusi nepagrįstai, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamentą (toliau – ir Reglamentas) didžiausia leidžiama di (2-etilheksil) ftalatų koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą yra 40 μg/l. UAB „Pasvalio vandenys“ neteisėtai ir nesąžiningai Sutartyje įtvirtino ir taiko teisės aktuose nenumatytą, UAB „Skulas“ diskriminuojančią, neteisėtą, neteisingą ir nesąžiningą nuostatą, numatančią ftalatų 0 (nulinę) leidžiamą koncentraciją. Tokia teisės aktų nuostatas, interesų pusiausvyros principus pažeidžianti ir objektyviai neįgyvendinama (nepasiekiama) sąlyga, prieštaraujanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
4. Ieškovė pažymėjo, kad be Pasvalio, UAB „Skulas“ automobilių plovyklas eksploatuoja dar šešiuose Lietuvos miestuose. Nė vieno iš šių miestų nuotakyno valdytojas netaiko Di (2-etilheksil) ftalatų nulinės didžiausios leidžiamos koncentracijos (toliau – ir DLK) rodiklio. UAB „Pasvalio vandenys“ neteikia jokios su ftalatais susijusios paslaugos, nepatiria jokių su jais susijusių sąnaudų ir/ar tvarkymo išlaidų. UAB „Skulas“ Sutartį sudarė pagal UAB „Pasvalio vandenys“ pasiūlytas standartines sąlygas prisijungimo būdu. Derybų dėl Sutarties sąlygų nebuvo.
5. Ieškovė nurodo, kad UAB „Skulas“ per 2021 metus išleido 2 823 m3 nuotekų. Remiantis paties atsakovo viešai skelbiamu 2021 metų metiniu pranešimu, UAB „Pasvalio vandenys“ 2021 m. realizavo 691,4 tūkst. m3 buitinių ir gamybinių nuotekų paslaugų. Taigi, toks menkas ieškovės išleidžiamas nuotekų kiekis jokiu aspektu negali kelti atsakovės deklaruojamos grėsmės, kad atsakovė nepasieks jo taršos leidime nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką.
6. UAB „Pasvalio vandenys“ iki 2022 liepos 31 d. ieškovei pateikė vienuolika PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodomas mokestis už viršytus di (2-etilheksil) ftalatus, todėl UAB „Skulas“ laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2022-05-31 permokėjo UAB „Pasvalio vandenys“ 5 469,93 Eur mokesčio už di (2-etilheksil) ftalatus. Ieškovė pažymi, kad atsakovė mokestį už viršytą ftalatų kiekį skaičiuoja neteisingai: turėtų taikyti teisės aktuose nustatytą tarifą - 3 814 146 Eur/t (0,0038 Eur/μg), tuo tarpu realiai UAB „Pasvalio vandenys“ nepagrįstai ir neteisėtai taikė 100 kartų didesnį tarifą - 381 414 600 Eur/t (0,3814 Eur/μg).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Skundžiamu
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad Lietuvoje ftalatų – di(2-etilheksil)ftalatų – kaip prioritetitnių pavojingų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija nuotekose yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente (toliau – ir Reglamentas). Reglamente nustatyta, kad didžiausia leidžiama di(2-etilheksil)ftalatų koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą – 40 μg/l, į gamtinę aplinką – 2 μg/l (Reglamento 1 priedas). Be to, Reglamento 34.1 punkte numatyta, kad nuotakyno valdytojas (šiuo atveju – atsakovė) turi teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną už Reglamente nustatytus, tuo atveju: kai matavimai (skaičiavimai) rodo, kad priimant į nuotakyną Reglamente nustatytus reikalavimus atitinkančias abonento nuotekas, nepavyksta pasiekti leidime nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką; kai vieno ar kelių abonentų išleidžiamų medžiagų/teršalų sąveikoje gali susidaryti pavojingi/kenksmingi junginiai, kurių patekimas į nuotekų tvarkymo sistemą yra draudžiamas; kai dėl tam tikrų medžiagų išleidimo nuotekų valymo metu susidarantis dumblas būtų užterštas tiek, kad tai trukdytų jį panaudoti arba utilizuoti konkrečioje vietoje taikomais metodais. Teismas pažymėjo, jog Aplinkos apsaugos agentūros UAB „Pasvalio vandenys” išduotame taršos leidime Nr. P2-6/037/TL-P.5-36/2021 numatyta didžiausia leidžiama koncentracija dėl ftalatų išleidimo į gamtinę aplinką yra analogiška, numatytam Reglamente, tai yra – 2 μg/l.
9. Kartu sprendime nurodoma, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad UAB „Pasvalio vandenys“ neturi ftalatų neutralizavimo įrangos ir neteikia ftalatų valymo iš nuotekų paslaugų. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad atsakovė yra visiškai priklausoma nuo vartotojų išleidžiamų ftalatų kiekio ir neturi galimybės reguliuoti šios medžiagos koncentracijos dydžio bendrose nuotekose. Todėl nesiimant griežtos ftalatų kontrolės iš teršėjų, atsakovė rizikuotų viršyti taršos leidime numatytos didžiausią leidžiamą ftalatų koncentraciją, nuotekų dumblas būtų nebetinkamas jį naudoti žemės ūkio naudmenų tręšimui.
10. Pažymėtina, kad pagal Reglamentą ftalatų išleidimas su nuotekomis apskritai turi būti nutrauktas iki 2033 m. Reglamente numatytas didžiausias leidžiama ftalatų koncentracija, atsižvelgiant į šių cheminių medžiagų daromą žalą, yra skirta skatinti mažinti ftalatų kiekį išleidžiamose nuotekose, skatinti fizinius ir juridinius asmenis imtis priemonių atsisakyti ftalatų savo veikloje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta, kad atsakovė, įtvirtindama griežtesnę nei numatyta Reglamente leidžiamą ftalatų koncentracijos ribą, tai padarė teisėtai, atsižvelgdama į UAB „Pasvalio vandenys“ nuotekose susidarančią ftalatų koncentraciją, aplinkybę, kad įmonė neturi galimybių ftalatų koncentracijos reguliuoti kitomis priemonėmis, nuotekų dumblas yra naudojamas žemės ūkyje, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
11. Nuotekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, jog nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Skulas“ viršijo Sutartyje numatytą leidžiamą didžiausią ftalatų koncentraciją, todėl ieškovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teršalo – ftalatų kiekis UAB „Skulas“ nuotekose viršijo taršos normatyvą, atsakovė pagrįstai mokestį skaičiavo pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priede nustatytą tarifą 381 414 600 Eur/t (0,3814 Eur/μg). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės prašymas priteisti mokesčio už ftalatus permoką 5 469,93 Eur yra nepagrįstas.
13. Papildomai teismas nurodė, kad Sutartis, nors ir yra viešoji, tačiau yra sudaryta teisėtai, atitinka įstatyme numatytas nuostatas, todėl turi įstatymo galią šalims ir šalys ją privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Skulas“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, UAB „Pasvalio vandenys“ Sutartyje nustačiusi ne Reglamente numatytą Di (2-etilheksil) ftalatų DLK - 40 µg/l, o subjektyviai pasirinktą ir objektyviai nepasiekiamą 0 µg/l DLK, iš ieškovės reikalauja 100 kartų didesnio mokesčio, nei jis turėtų mokėti, jei būtų taikomos Reglamento nuostatos.
14.2. Kartu apeliantė pabrėžia, jog Reglamentas nuotakyno valdytojui suteikia teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną už Reglamente nustatytus, tačiau tokia galimybė nesiejama ir nėra palikta išimtinai nuotakyno valdytojo diskrecijai. Nuotakyno valdytojas tai gali daryti Reglamente konkrečiai nurodytais atvejais, esant svarbioms ir objektyvioms priežastims. Pagrindų / atvejų, kuriems esant nuotakyno valdytojas turi teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną, sąrašas yra baigtinis, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino bei nenustatė, kokiu konkrečiu pagrindu atsakovė taiko Reglamento 34.1 punkto nuostatas. Šiuo atveju byloje apskritai nėra jokių skaičiavimų, tiesiogiai ar netiesiogiai rodančių UAB „Skulas“ išleidžiamų nuotekų ir juose aptinkamų Di (2-etilheksil) ftalatų santykį / ryšį su UAB „Pasvalio vandenys“ išduotame taršos leidime nustatyta Di (2-etilheksil) ftalatų (DEHP) DLK į gamtinę aplinką.
14.3. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog iš teismui pateiktų 2021 m. iš atsakovo gautų PVM sąskaitų faktūrų 14 matyti, jog UAB „Skulas“ per 2021 metus išleido 2823 m3 nuotekų. Remiantis paties atsakovo viešai skelbiamu 2021 metų metiniu pranešimu, UAB „Pasvalio vandenys“ 2021 m. realizavo 691,4 tūkst. m3 buitinių ir gamybinių nuotekų paslaugų. Taigi, UAB „Skulas“ išleistos nuotekos sudaro vos 0,4% viso UAB „Pasvalio vandenys“ tvarkyto nuotekų kiekio. Manome, akivaizdu, jog toks menkas kiekis jokiu aspektu negali kelti atsakovo deklaruojamos „grėsmės, kad atsakovas nepasieks jo taršos leidime nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką.
14.4. Kartu ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog argumentą, kad atsakovė nuotekų dumblą naudoja žemės ūkyje tręšimui, ir jei dumblas neatitiks teisės aktais nustatytų reikalavimų, atsakovė šiam tikslui nuotekų dumblo naudoti negalės, UAB „Pasvalio vandenys“ nurodė tik 2023-01-31 prašyme dėl papildomų dokumentų. Nei pirminiame 2022-09-15 atsakyme į UAB „Skulas“ pretenziją, nei 2022-11-04 atsiliepime į ieškinį apie šią aplinkybę nebuvo užsiminta. Tai, be kita ko rodo, jog aptariamas argumentas buvo sugalvotas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir rengiant ginčo Sutartį, toks pagrindas / argumentas net teoriškai neegzistavo. Negana to, atsakovės direktoriaus 2017-11-14 patvirtintame UAB „Pasvalio vandenys“ T. P. miesto nuotekų valymo įrenginių dumblu plane (2017.12 – 2023.12)20 nėra jokiu aspektu kalbama apie Di (2-etilheksil) ftalatus, toks žodis apskritai nė karto nėra pavartotas plane. Iš šio dokumento turinio matyti, jog Di (2- etilheksil) ftalatų (ne)buvimo faktas ir tuo labiau jo koncentracija dumble niekuomet nebuvo tiriama(s) 21 (skirtingai, nei, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų koncentracija, agrocheminiai rodikliai ar dumblo mikrobiologiniai – parazitologiniai parametrai). Reikalavimai dumblo naudotojams ir dumblo tiekėjui nustatyti 4.1 ir 4.2 tręšimo plano dalyse. Nė viena iš šių dalių nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nemini Di (2-etilheksil) ftalatų. Galiausiai, aplinkybę, jog Di (2-etilheksil) ftalatų (ne)buvimo faktas ir/ar jų koncentracija dumble nėra tiriama ir atsakovui nėra žinoma 2023-04-03 teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės atstovai.
14.5. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama ir tai, kad UAB „Skulas“ atveju nėra jokių objektyvių, svarbių, Reglamente ar kituose teisės aktuose nustatytų priežasčių, suteikiančių teisę UAB „Pasvalio vandenys“ netaikyti Reglamente nustatyto DLK rodiklio (40 µg/l) ir nustatyti apeliantui objektyviai nepasiekiamą 0 (nulinį) DLK rodiklį. Tokia teisės aktų nuostatas, interesų pusiausvyros principus pažeidžianti ir objektyviai neįgyvendinama (nepasiekiama) sąlyga, prieštaraujanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, turėtų būti pakeista, nustatant Reglamente numatytą DLK - 40 µg/l.
14.6. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 priede nustatytas mokesčio už aplinkos teršimą leidžiamos taršos tarifas I teršalų grupei - 3 814 146 Eur/t. Įstatymo 2 priede nustatytas mokesčio už aplinkos teršimą normatyvus viršijančios taršos tarifas I teršalų grupei - 381 414 600 Eur/t. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Skulas“ išleidžiamose nuotekose Di (2-etilheksil) ftalatų kiekis neviršijo ir neviršija Reglamente nustatytos DLK (40 µg/l), UAB „Pasvalio vandenys“ mokestį už Di (2- etilheksil) ftalatus privalėjo skaičiuoti taikydama Įstatymo 1 priede nustatytą tarifą - 3 814 146 Eur/t (0,0038 Eur/µg). Tuo tarpu realiai UAB „Pasvalio vandenys“ nepagrįstai ir neteisėtai taikė 100 kartų didesnį tarifą - 381 414 600 Eur/t (0,3814 EUR/µg). Taigi ieškovė laikotarpiu nuo 2021-07-29 (Sutarties sudarymo diena) iki 2022-05-31 (UAB „Pasvalio vandenys“ PVM sąskaitos faktūros PVB Nr. 04362) permokėjo 5 469,93 Eur mokesčio už Di (2-etilheksil) ftalatus.
15. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Nurodo, kad atsakovė turi teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotekų su ftalatais išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną už nustatytus Reglamente, kadangi matavimai rodo, jog priimant į nuotakyną Reglamente nustatytus reikalavimus atitinkančias apelianto nuotekas, nepavyksta pasiekti atsakovo leidime nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką. Be to, yra ir kita aplinkybė, kuri leidžia atsakovui taikyti Reglamento 34.1 punktą – jei nebūtų ribojamas ftalatų patekimas su nuotekomis, dumblas gali būti užterštas tiek, kad tai trukdytų jį panaudoti arba utilizuoti konkrečioje vietoje taikomais metodais.
15.2. Pažymi, jog laikytina teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesiimant griežtos ftalatų kontrolės iš teršėjų, atsakovė rizikuotų viršyti taršos leidime numatytos didžiausią leidžiamą ftalatų koncentraciją, nuotekų dumblas būtų nebetinkamas jį naudoti žemės ūkio naudmenų tręšimui.
15.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad ieškovė ieškiniu prašė teismo pakeisti ginčo sutarties 1.5 punktą. Pagal pastarąją nuostatą ftalatų leidžiama koncentracija lygi 0 μg/l. Todėl būtent apeliantė turėjo įrodyti, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas ginčo sutarčiai pakeisti. Pabrėžtina, kad ieškinys buvo pareikštas dėl sutartinės nuostatos pakeitimo, o ne jos negalėjimo. Todėl atsakovė neturi būti laikoma turinčia pareigą įrodinėti ginčo sutarties 1.5 punkto teisėtumą.
15.4. Papildomai pabrėžia, jog vadovaujantis teismų praktika, sutarties šalis, siekdama pakeisti sutartį pagal CK 6.186 straipsnio 3 dalį, turi nedelsti spręsti klausimą. Ji turi būti aktyvi ir teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-625/2012). Apeliantė, sužinojusi apie tai, kad atsakovė taiko ginčo sutarties 1.5 punkto nuostatą, privalėjo nedelsdama kreiptis į atsakovę dėl Sutarties 1.5 punkto sąlygos pakeitimo. Apeliantė tai turėjo daryti tuoj pat po to, kai jai atitinkamos aplinkybės tapo žinomos. Tačiau apeliantė dėl ginčo sutarties pakeitimo į atsakovę kreipėsi tik po metų nuo ginčo sutarties pasirašymo dienos. Apeliantė taip pat galėjo, bet nesiekė ginčo sutarties nutraukimo, kaip tai numato CK 6.186 straipsnio 3 dalis. Apeliantės elgesys rodo, kad ji sutiko su ginčo sutarties 1.5 punkto nuostata. Be to, sutiko ir su faktiškai susiklosčiusiais šalių tarpusavio teisiniais santykiais – ji mokėjo mokesčius už viršytus ftalatus pagal jai pateikiamas PVM sąskaitas faktūras.
15.5. Atsakovė taip pat nurodo, jog priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, sutartis negali būti pakeista nuo jos sudarymo momento. Todėl negali būti tenkintas šios bylos reikalavimas priteisti iš atsakovės pinigų sumą, šį reikalavimą grindžiant ginčo sutarties pakeitimu. Reikalavimas pakeisti sutartį nukreiptas į ateitį, o ne į praeitį. Apeliantės reikalavimas ginčo sutartį pakeisti nuo jos sudarymo momento nesuderinamas su nuostata, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog 2021 m. liepos 29 d. ieškovė UAB „Skulas“ ir atsakovė UAB „Pasvalio vandenys“ sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 8331. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovei šaltą geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Sutartyje be viso kito nustatyta, kad leidžiamas išleidžiamų nuotekų užterštumas ir nuotekų užterštumas, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių ftalatais yra 0 μg/l.
18. Lietuvoje ftalatų – di(2-etilheksil)ftalatų – kaip prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija nuotekose yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente. Reglamente nustatyta, kad didžiausia leidžiama di(2-etilheksil)ftalatų koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą – 40 μg/l, į gamtinę aplinką – 2 μg/l (Reglamento 1 priedas).
19. Reglamento 34.1 punkte numatyta, kad nuotakyno valdytojas turi teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną už Reglamente nustatytus, tuo atveju: kai matavimai (skaičiavimai) rodo, kad priimant į nuotakyną Reglamente nustatytus reikalavimus atitinkančias abonento nuotekas, nepavyksta pasiekti leidime nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką; kai vieno ar kelių abonentų išleidžiamų medžiagų/teršalų sąveikoje gali susidaryti pavojingi/kenksmingi junginiai, kurių patekimas į nuotekų tvarkymo sistemą yra draudžiamas; kai dėl tam tikrų medžiagų išleidimo nuotekų valymo metu susidarantis dumblas būtų užterštas tiek, kad tai trukdytų jį panaudoti arba utilizuoti konkrečioje vietoje taikomais metodais.
20. Aplinkos apsaugos agentūros UAB „Pasvalio vandenys” išduotame taršos leidime Nr. P2-6/037/TL-P.5-36/2021 numatyta didžiausia leidžiama koncentracija dėl ftalatų išleidimo į gamtinę aplinką yra analogiška, numatytam Reglamente, tai yra – 2 μg/l.
21. Iš T. P. miesto nuotekų valymo įrenginių dumblu plano nustatyta, kad UAB „Pasvalio vandenys“ dumblu yra tręšiami Kiemelių žemės ūkio bendrovės ir trijų rajono ūkininkų laukai. Dumblui keliami griežti rodiklių ir tyrimų reikalavimai.
Teisinis ginčo vertinimas
22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštą ieškinį atmetė iš esmės grįsdamas tuo, jog nuotakyno valdytojas turi teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus, nei numatyta Reglamente, kadangi padidinus abonementams nustatytas ftalatų išleidimo ribas gali būti viršytas taršos leidime nustatytas dydis, taip pat būtina užtikrinti ūkininkams perduodamo dumblo rodiklių reikalavimus. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad ieškovė pati priėmė sprendimą sudaryti sutartį su atsakove, o teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią.
23. Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių spręsti dėl atsakovės teisės taikyti Reglamento 34.1 punkte numatytus griežtesnius reikalavimus, o šalių sudarytos sutarties nuostata, numatanti nuotekų užterštumas ftalatais yra 0 μg/l, yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio bei faktinio pagrindo.
25. Apeliantė nagrinėjamoje byloje nuosekliai tvirtina, kad atsakovės argumentas, jog ji taiko griežtesnius, nei Reglamente nustatyti maksimalūs, reikalavimus išleidžiamiems ftalatams dėl to, jog kitu atveju gali būti viršyti atsakovės leidime nustatyti reikalavimai, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Tačiau su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti.
26. Byloje esančioje Ftalatų analizės vandenyje rezultatų išvadoje nurodoma, kad 2021-01-26 paimtame mėginyje nustatyta ftalatų riba yra 0,05 μg/l, o ftalatų vertė – 10 μg/l (1 t., 143 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad tokia ftalatų riba yra nustatoma abonementams taikant 0 šios medžiagos išmetimo rodiklį, priešingai nei tvirtina apeliantė, yra pakankamas pagrindas vertinti, kad atsakovė pagrįstai nustatė griežtesnius, nei Reglamente numatyti, reikalavimus ftalatų išleidimui į nuotakyną, siekdama išvengti taršos leidime numatytos 2 μg/l normos viršijimo. Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir tai, jog atsakovės eksploatuojami Pasvalio miesto nuotekų valymo įrenginiai, kuriems ir suteiktas taršos leidimas (1 t., 129 b. l.) aptarnauja 6 361 gyventoją, o pati ieškovė pripažįsta, kad vien tik jos nuotekų kiekis sudaro apie 0,4 proc. visų atsakovės tvarkomų nuotekų kiekio. Taigi esant sąlyginai nedideliam abonementų skaičiui atsakovės tvirtinimas, kad visiems juridiniams asmenims nustačius 40 μg/l ribą atsakovės taršos leidime numatyta ftalatų norma gali būti viršijama, yra pagrįsta ir logiška. Kartu pastebėtina ir tai, kad atsakovė, tvirtindama, jog jos išleidžiamų nuotekų kiekis yra santykinai menkas ir dėl to negali kelti atsakovės deklaruojamos grėsmės viršyti taršos leidime numatytą normą, nevertina aplinkybės, kad nurodoma 40 μg/l norma turėtų būti taikoma visiems juridiniams asmenims, kas atitinkamai esmingai keistų atsakovės tvarkomo bendro nuotekų kiekio rodiklius. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei neturint ftalatų valymo įrangos, atsakovė, išskyrus sutartimis su abonementais nustatomas ftalatų normas, neturi jokių kitų įrankių bei galimybių kontroliuoti ftalatų kiekio nuotekose bei atitinkamai užtikrinti taršos leidime numatytų sąlygų.
27. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą nustatyti griežtesnius, nei Reglamente nurodyti, reikalavimus išleidžiamų ftalatų kiekiui.
28. Pirmiau išdėstytų išvadų nepaneigia ir apeliantės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė, rinkdama mokestį už išleidžiamus ftalatus, nesiima jokių priemonių šių teršalų valymo įrenginių ar priemonių įsigijimui. Šiuo atveju pastebėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ftalatų išleidimas su nuotekomis pagal Reglamentą, įtvirtinantį ES mastu nustatytą reglamentavimą, iki 2033 metų turi būti nutrauktas. Taigi, galima pagrįstai vertinti, kad šiuo konkrečiu atveju Reglamento nuostatos, nustatančios ieškovės nurodomą 40 μg/l ftalatų ribą yra pereinamosios, o šio klausimo reguliavimas griežtėja. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento nuostatos įtvirtino nuotakyno valdytojui teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus (esant bent vienai iš nurodytų sąlygų), o taip pat, kad aplinkos apsaugos srityje galioja principas „teršėjas moka“, kas taip pat faktiškai bus įgyvendinama įpareigojus nutraukti nuo 2033 metų ftalatų išleidimą su nuotekomis, ieškovės argumentai, susiję su atsakovės galimais veiksmais įsigyjat ftalatų valymo įrangą yra teisiškai nepagrįsti ir leidžia pagrįstai vertinti, kad būtent pati ieškovė turės imtis atitinkamų veiksmų dėl autonominių ftalatų kontrolės priemonių/ įrenginių įsigijimo. Kartu pabrėžtina ir tai, kad esant nustatytam reguliavimui, jog į nuotekas nuo 2033 metų ftalatai išvis negalės būti išleidžiami, ieškovės argumentai dėl 0 ftalatų kiekio nepasiekiamumo bei tokio reikalavimo prieštaravimo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys šios srityje jau priimtiems teisės aktams.
29. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė, kaip geriamojo vandens tiekimo, nuotekų surinkimo, jų nuvedimo ir valymo įmonė, eksploatuojanti Pasvalio bei Joniškėlio mietų ir 52 miestelių ir kaimų vandentiekos ir vandenvalos ūkį (2021 m. UAB „Pasvalio vandenys“ metinis pranešimas 2 t., 35 b. l.), nėra įprastomis sąlygomis savo funkcijas vykdantis juridinis asmuo, kadangi atsakovė kartu yra ir subjektas, kuriam taikomi viešojo intereso užtikrinimo kriterijai. Geriamojo vandens tiekimas, nuotekų surinkimas bei jų tinkama utilizacija yra vienas ir esminių bet kurio regiono prioritetų, leidžiančių ne tik užtikrinti gamtosauginius reikalavimus, siekti tvarumo, tačiau ir užtikrinti regiono gyventojų sveikatos, jų aplinkos saugumą, tinkamą gyvenimo kokybę, švarią aplinką, kas, kaip matyti iš Europos Sąjungos patvirtinto teisinio reglamentavimo, yra vienas esminių miestų bei regionų vystymosi prioritetų. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės nurodomi argumentai, jog kitose savivaldybėse su nuotekomis išleidžiamų ftalatų dydis yra nustatytas gerokai didesnis, nei 0 μg/l, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę šiuo atveju elgiantis netinkamai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas ar nustatant nesąžiningas sutarties sąlygas.
30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog išvadą, kad atsakovė galėjo nustatyti griežtesnius reikalavimus ftalatų kiekiui nuotekose, leidžia daryti ir aplinkybė, kad atsakovė nuotekų dumblą utilizuoja tręšdama rajono ūkininkų laukus. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog nors konkretus ftalatų tikrinimo rodiklis dumblui ir nėra nustatytas, tačiau byloje esančio T. P. miesto nuotekų valymo įrenginių dumblu plano turinys patvirtina, kad dumblui keliami griežti rodiklių ir tyrimų reikalavimai, tačiau vien tai, kad tarp rodiklių nėra įrašytų ftalatų, nereiškia, kad neturi būti siekiama kontroliuoti dumblo užterštumo šia medžiaga, nustatant reikalavimus nuotekoms, kurių valymo vienas iš rezultatų yra dumblas.
31. Vertinant ieškovės reikštą reikalavimą dėl ginčo sutarties pakeitimo taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės nuostatų konstatuodamas, kad ieškovė pati prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, todėl privalo juos vykdyti, o nustatyta nuostata dėl ftalatų kiekio nėra nei nesąžininga, nei diskriminuojanti ieškovę.
32. Pagal CK 6.161 straipsnio 4 dalį viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos. Vadovaujantis ginčo laikotarpiui aktualios Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos 34 straipsnio 18 punkto nuostatomis, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Iš į bylą pateiktų atsakovės sudarytų sutarčių su kitais juridiniais asmenimis turinio matyti, kad ir kitiems juridiniams asmenims yra nustatomas analogiškas leidžiamas ftalatų dydis. Taigi ieškovė nėra nepagrįstai diskriminuojama ar jos padėtis pabloginta nesant jokių objektyvių priežasčių. Kita vertus, ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris, kaip pati ieškovė nurodė procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vykdo analogišką verslą ir kitose savivaldybėse. Taigi pati ieškovė, sudarydama sutartį su atsakove, priėmė sprendimą sutikti su siūlomomis sąlygomis ir prisiimti sutartinius įsipareigojimus, matydama konkrečias Sutarties nuostatas, įskaitant ir ieškovės nurodomą 1.5 punktą. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė siekė derėtis dėl konkrečių sutarties nuostatų ar kad neturėjo galimybės susipažinti su šia Sutarties nuostata, byloje nėra.
33. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo keisti šalių teisėtai sudarytą sutartį bei konstatuoti, kad Sutarties 1.5 punkto nuostatos atėmė iš ieškovės paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikino ar apribojo šalies civilinę atsakomybę arba nustatė ginčo sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams.
34. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus ieškovei, nepatvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar procesinių teisės normų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju visuma egzistuojančių aplinkybių neleidžia sutikti su apeliantės vertinimu bei siekiu apriboti nuotakyno valdytojo diskreciją imtis atitinkamų veiksmų, siekiant kontroliuoti medžiagos, kurios išleidimas 2033 metais išvis turi būti nutrauktas, kiekius bei koncentraciją.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų
36. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistinos atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 2 395,80 Eur (už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme rengiant teismui teikiamus dokumentus, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio vandenys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skulas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 395,80 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Eigirdas Činka
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Laimantas Misiūnas
