Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-350/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05502-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.4.6.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės,
sekretoriaujant Donatai Petraško,
dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,
nuteistajai D. B. ir jos gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. (toliau – ir nuteistoji, ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:
D. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitai pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Bylos esmė
1. Skundžiamu nuosprendžiu D. B. nuteista už tai, kad 2023 m. vasario 6 d., apie 20.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis išstūmė B. K. iš kambario, dėl ko ši koridoriuje parkrito nugara ant grindų, po to, nukentėjusiajai B. K. priešinantis, abiem rankomis suėmusi ją už kairės rankos, pakėlė nuo grindų ir jėga tempė koridoriumi iki laiptų, po ko, suėmusi nukentėjusiajai už dešinės rankos, tempė ją laiptais žemyn, taip padarydama poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje – kairėje šlaunyje, tokiu būdu smurtaudama nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios B. K. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį ir ją arba išteisinti, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba sušvelninti paskirtą bausmę.
2.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl jame padarytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Nagrinėdamas šią bylą apylinkės teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą ir suformuota teismų praktika ir neteisingai vertino bylos duomenis. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta ir negali būti laikoma teisėta, todėl priimtas nuosprendis negali būti paliktas galioti, kadangi pirmos instancijos teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo ir nuosprendžio priėmimo taisyklėmis, ir byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino apeliantės nenaudai, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą.
2.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes:
2.2.1. Nukentėjusioji B. K. įvykio vakarą buvo girta, todėl negalėjo tiksliai atsiminti ir objektyviai perteikti to vakaro įvykio aplinkybių. Tą patvirtino policijos darbuotojų, atvykusių pagal apeliantės iškvietimą turėtų kūno kamerų vaizdo įrašai, kurie buvo peržiūrėti teisiamajame posėdyje. Iš jų matyti, kad B. K. koordinacija buvo sutrikusi, jos kalba nerišli, ji elgėsi neadekvačiai.
2.2.2. Pati B. K. tą patį vakarą bendravusiems su ja pareigūnams dėl tariamai prieš ją naudoto smurto ar kūno sužalojimų padarymo neišsakė jokių nusiskundimų, pati į teisėsaugos institucijas nesikreipė, o tą padarė nakvynės namų darbuotoja D. D., kuri praėjus kelioms dienoms po įvykio paskambino į policiją, ir kelis kartus įkalbinėjo B. K. rašyti policijai pareiškimą. Nakvynės namų darbuotojai siekia susidoroti su ja (apeliante), nes ji yra neparanki nakvynės namų administracijai, kadangi nuolat teikia prašymus bei skundus dėl netinkamo nakvynės namų darbuotojų darbinių pareigų atlikimo ir teikia pasiūlymus dėl gyvenimo nakvynės namuose sąlygų gerinimo.
2.2.3. Jokie bylos duomenys neginčijamai nepatvirtino, kad apeliantė naudojo fizinį smurtą prieš B. K., kuris galėjo sukelti B. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdyti jos sveikatą.
2.2.4. B. K. nuolat girtauja, todėl neatmestina, kad galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis, juo labiau, kad teismo medicinos specialistas ją apžiūrėjo tik praėjus dešimčiai dienų po įvykio.
2.2.5. Teismo medicinos eksperto, surašiusio specialisto išvadą, paaiškinimai, duoti teisiamajame posėdyje 2023 m. spalio 12 d., buvo prieštaringi, jis savo išvados nepatvirtino.
2.2.6. Teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi liudytojų parodymais, jog apeliantė yra agresyvi, nes tokie teiginiai yra visiškai deklaratyvūs, kadangi jokie konkretūs agresijos atvejai nebuvo nurodyti. Be to, teismas nevertino, jog apeliantė dirbo vaikų lopšelyje su vaikais ir jokie tariamos agresijos atvejai nebuvo fiksuoti.
2.2.7. Iš peržiūrėtų nakvynės namų vaizdo kamerų įrašų nematyti, kad apeliantė būtų naudojusi prieš B. K. fizinį smurtą, kaip ir nematyti, kad B. K. būtų nugriuvusi ant laiptų, todėl teismas nepagrįstai šiais įrašais grindžia apeliantės kaltę dėl nebūto nusikaltimo.
2.2.8. Teismo argumentai apie tai, jog B. K. yra silpnos sveikatos, sunkiai vaikšto yra neparemti jokiais objektyviais duomenimis, joks neįgalumas B. K. nėra nustatytas.
2.3. Visi aukščiau išdėstyti argumentai paneigia teismo tvirtinimą, kad apeliantės padarytą veiką įrodo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kadangi byloje nėra jokių patikimų, nešališkų ir neginčijamai jos kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
2.4. Mano, kad skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir dėl aiškiai per griežtos bausmės jai paskyrimo (tuo atveju, jeigu aukštesnysis teismas nesutiktų su apeliantės argumentais dėl būtinumo priimti išteisinamąjį nuosprendį), neįvertinęs jos (apeliantės) galimybių įvykdyti tokią bausmę.
2.5. Šiuo metu ji (apeliantė) ieško darbo (yra registruota Užimtumo tarnyboje), be to, kad šiuo metu jokių pajamų negauna, dar turi skolų, kurias išieško antstoliai. Privalėdama pagal teismo nuosprendį neatlygintinai išdirbti net 100 valandų neabejotinai negalėtų kokybiškai ir nepriekaištingai atlikti savo darbinių pareigų.
2.6. Teismas nuosprendyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad apeliantė teisiama trečią kartą, nes apeliantės teistumai išnykę, ankstesnių teistumų neturėjo minėti ir į juos atsižvelgti, nes ji yra neteista. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė ir apeliantės baustumą administracine tvarka, nes skirtą baudą yra sumokėjusi, nuo sumokėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, todėl ji laikytina ir nebausta.
3. Teismo posėdyje nuteistoji D. B. ir jos gynėjas advokatas A. Šukaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios D. B. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nuteistoji D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai skundo argumentai susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, veikos kvalifikavimu ir skundžiamo nuosprendžio motyvavimu. Taip pat nesutinka su paskirta bausme.
7. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir būtent tuo turi būti argumentuojami sprendimai.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei nuteistąją charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir tinkamai kvalifikavo nuteistosios D. B. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis materialioji, taigi būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.
10. Apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl jos kaltės nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurie nėra tikslūs ir liudytojų bei specialisto parodymais, kurie yra prieštaringi, t. y. visus įrodymus vertino apeliantės nenaudai.
11. Bylos faktiniai duomenys, t. y. nukentėjusiosios protokolas – pareiškimas (1 t., b. l. 5-9), jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 32-35), bei teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 95) patvirtina, kad 2023 m. vasario 6 d., apie 20.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis išstūmė B. K. iš kambario, dėl ko ši koridoriuje parkrito nugara ant grindų, po to, nukentėjusiajai B. K. priešinantis, abiem rankomis suėmusi ją už kairės rankos, pakėlė nuo grindų ir jėga tempė koridoriumi iki laiptų, po ko, suėmusi nukentėjusiajai už dešinės rankos, tempė ją laiptais žemyn, taip padarydama poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje – kairėje šlaunyje, tokiu būdu smurtaudama nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
12. Nors apeliaciniame skunde menkinami nukentėjusiosios parodymai bei jų įrodomoji galia, tačiau iš byloje esančių nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji iš esmės nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad tarp jos ir D. B. įvyko žodinis konfliktas, po ko D. B. išmetė nukentėjusiąją iš kambario ir ji nukrito ant užpakalio, o vėliau nukentėjusiąją tempė koridoriumi iki laiptų ir laiptais žemyn. Dėl tokių D. B. veiksmų nukentėjusioji juto fizinį skausmą bei atsirado mėlynė ant sėdmenų. Nukentėjusiosios duoti parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, neprieštaringi, nekito, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl šių parodymų nepatikimumo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti įrodymai.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad pati nukentėjusioji pateikė pareiškimą dėl nuteistosios veiksmų, ir kaip pati nukentėjusioji apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, tą pačią dieną atvykus pareigūnams apie įvykį jiems nepasakė, nes apie tai nepagalvojo, tačiau vėliau nusprendė parašyti pareiškimą. Be to, nukentėjusioji, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme prieš parodymų davimą buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiosios parodymų yra atmestini, kaip nepagrįsti.
14. Tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudotas fizinis smurtas ir jai sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja D. D. parodė, kad apie smurtą sužinojo iš nakvynės namų darbuotojų bei kalbėjo su B. K., kuri paaiškino, kad su D. B. kilo konfliktas, po kurio D. B. ją (B. K.) išstūmė iš kambario, dėl ko B. K. griuvo ant grindų ir smarkiai užsigavo nugarą, po to D. B. jėga vedė, tempė B. K. koridoriumi į laiptinę ir tempė žemyn (1 t., b. l. 48-51). Analogiškas aplinkybes nurodė ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Liudytojai J. V. ir V. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad monitoriuje pamatė, jog laiptais D. B. jėga veda, tempia B. K. į laikino apgyvendinimo kambarį. Jas išskyrė apačioje, po konflikto jos grįžo į viršų. Liudytojų parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, neprieštaringi, nekito, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl šių parodymų nepatikimumo ir bandymo apeliante apšmeižti yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių iš kurių būtų galima spręsti, jog liudytojai turi motyvą susidoroti ar apšmeižti nuteistąją D. B., tokių įrodymų nebuvo pateikta ir apeliaciniame skunde.
15. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje esantis vaizdo įrašas visiškai patvirtina, kad nuteistoji nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir sutrikdyta sveikata. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad B. K. lasbai stiprios jėgos poveikiu iš kambario yra nubloškiama į koridorių, griūna koridoriuje nugara ant grindų, vėliau iš kambario išeina D. B., kuri suima B. K. už kairės rankos, kelia nuo grindų ir jėga tempia koridoriumi iki laiptinės, vėliau laiptais žemyn. Šis įrodymas neginčytinai patvirtina, jog D. B. B. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.
16. Nors apeliaciniame skunde kritikuojama specialisto išvada, eksperto G. S. paaiškinimai, tačiau abejoti specialisto išvados objektyvumu, eksperto paaiškinimais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi B. K. nustatyti sužalojimai, jų padarymo laikas, mechanizmas ir lokacija iš esmės sutampa su nukentėjusiosios B. K. parodymais dėl jai padarytų sužalojimo pobūdžio bei aplinkybių.
17. Tokiu būdu D. B. kaltė yra neginčijamai įrodyta byloje surinktų ir apeliacinės instancijos teisme dar kartą įvertintų įrodymų visetu, kurie visiškai paneigia apeliantės nurodomą versiją, kad ji nenaudojo fizinio smurto, o jos veiksmai buvo gynyba nuo B. K. kėsinimosi. Minėtos aplinkybės rodo, kad D. B. padaryta veika turi visus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
18. Pirmosios instancijos teismas, už nagrinėjamą nusikalstamą veiką paskyrė D. B. 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
19. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesni jos teistumai buvo išnykę, tai skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau tai, kaip ir negaliojantis baustumas, yra apeliantę charakterizuojanti aplinkybės, kurios buvo įvertintos visų kitų byloje surinktų duomenų kontekste.
20. Įvertinus aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir šią bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.
21. Nors nuteistoji ir jos gynėjas nesutinka su paskirtu įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teikdami, jog D. B. intensyviai ieškosi darbo, ir 100 valandų nemokamų darbų jai trukdys kokybiškai ir nepriekaištingai atlikti savo darbines pareigas. Pažymėtina, kad SODRA duomenimis nuteistoji nuo 2022 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 145) iki skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, darbo nėra susiradusi. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą (8 mėnesiai) bei paskirtų valandų skaičių (100 valandų), neturi pagrindo vertinti, kad nuteistoji, net ir turėdama darbą, negalėtų vykdyti šio įpareigojimo. Akivaizdu, kad net ir turėdama darbą, kurio šiuo metu neturi, apeliantė turės realią galimybę laisvu nuo tiesioginio darbo metu per mėnesį išdirbti po truputį daugiau nei 12 valandų neatlygintinų darbų.
22. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje pateikta informacija apie įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius, pagal kuriuos nuteistoji bausmes yra atlikusi ir teistumas yra išnykęs, yra perteklinė. Tačiau, tai nesudaro pagrindo laikyti, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
23. Esant šioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
24. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad advokatui gynėjui Arnoldui Šukaičiui teikiant teisinę pagalbą nuteistajai D. B. apeliacinės instancijos teisme, buvo patirtos 90,00 eurų dydžio išlaidos.
25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo gynėjo dalyvavimas yra būtinas, daro išvadą, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo principui. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš D. B. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Teisėjai Algirdas Gaputis
Danutė Švitinienė
Daina Vaidachavičienė
