Baudžiamoji byla Nr. 1-118-970/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26313-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 14 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,
sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,
nukentėjusiajam O. V. (O. V.),
kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišai,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. V. 2024 m. liepos 1 d. apie 16.00 val. kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), sunkiai sužalojo žmogų – O. V., o būtent, konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam O. V. į pilvo sritį bei vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam O. V. į kairį žastą, tokiu būdu nukentėjusiajam O. V. padarė durtinį kiauryminį pilvo priekinės sienos sužalojimą su nusileidžiančiosios storosios žarnos pažeidimu, kairio žasto durtinę kiauryminę žaizdą ir nukentėjusįjį O. V. sunkiai sužalojo, nes durtinis kiauryminis pilvo priekinės sienos sužalojimas su nusileidžiančiosios storosios žarnos pažeidimu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. V. iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neneigė, kad dūrė nukentėjusiajam peiliu ir jį sužalojo, tačiau teigė, jog taip pasielgė, nes gynė nuo nukentėjusiojo buvusią žmoną bei pats gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris prieš jį mosikavo peiliu. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2024 m. liepos 1 d. naktį pas A. D. namuose kartu su A. A. ir A. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu paskambino neblaivus nukentėjusysis, įjungė garsiakalbį ir visi dėl kažko konfliktavo, vėliau A. D. konfliktavo su jo buvusia žmona D. V. ir pokalbis pasibaigė. Tą pačią dieną, apie 15-16 val., A. D. kažkas paskambino ir A. D. išėjo. Po kokių 5 min. su A. A. išėjo į laiptinę, matė, kaip nukentėjusysis su D. V. rankomis muša A. D., tačiau į jų konfliktą nesivėlė. A. D. nuėjus į butą, per laiptinės langą pamatė, kaip kieme nukentėjusysis konfliktuoja su D. V., nukentėjusysis įkando D. V. į skruostą, D. V. pradėjo verkti. Tai pamačius pagailo buvusios žmonos, todėl norėdamas nutraukti jų konfliktą išėjo į kiemą. Prie laiptinės įėjimo durų stovėjo dviratis, ant jo sėdynės buvo padėtas peilis, paėmė šį peilį ir ėjo link nukentėjusiojo, kuriam pasakė nedaryti konfliktų, susirinkti žaislus ir dingti iš kiemo. Nukentėjusysis buvo labai agresyviai nusiteikęs, iš kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį ir pradėjo prieš jį mosikuoti, jis taip pat pradėjo mosikuoti turimu peiliu ir spontaniškai įdūrė nukentėjusiajam į pilvą, nukentėjusysis vis tiek ėjo prie jo su peiliu, nukentėjusiojo neprisileido, traukėsi, bet nukentėjusysis jam peiliu pataikė į ranką. Ar jis dūrė peiliu nukentėjusiajam į žastą, neatsimena, tačiau neneigia, jog mosikuojant vienas prieš kitą, nukentėjusiajam galėjo užkabinti ir žastą. Nukentėjusysis jį vijosi su peiliu, todėl norėdamas nutraukti konfliktą pasišalino iš įvykio vietos ir nuėjo pas draugą, pakeliui peilį išmetė į konteinerį. Vėliau skambino į pagalbos centrą, sakė, kad yra sužeistas, vėliau nurodė, kad draugas ranką sutvarstė. Neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį, peilį nuo dviračio paėmė, nes galvojo, kad jį ten padėjo nukentėjusysis, nešė nukentėjusiajam jį atiduoti, tačiau nukentėjusysis elgėsi agresyviai, prieš jį mosikavo peiliu, todėl spontaniškai sužalojo nukentėjusįjį. Dėl tokių veiksmų gailisi ir savo veiksmus vertina neigiamai.
Apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamasis A. V. kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir paaiškino tas pačias aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje, nurodydamas, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, o jam įdūrė, nes gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris mosikavo prieš jį peiliu bei jį sužeidė (2 t., b. l. 120-122, 133-134, 140-143).
Nors kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė sunkiai sutrikdžius kito asmens sveikatą įrodyta byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis O. V. parodė, kad kaltinamasis buvo jo buvusios draugės D. V. vyras, todėl su juo visą laiką vyko konfliktai, visas problemas spręsdavo rėkimu ir smurtu. Įvykio datos neatsimena, bet įvykio dieną su D. V. taksi automobiliu iš Gailiūnų atvyko pas A. D. į Veisiejų gatvę, norėjo išsiaiškinti, kodėl tą pačią dieną paskambinęs telefonu A. D. pravardžiavo D. V.. Abu su D. V. buvo neblaivūs, nuvažiavę prie laiptinės susitiko su A. D.. Iš pradžių visi kalbėjosi kieme, vėliau laiptinėje, apie ką kalbėjo, neatsimena. Kalbant iš kažkur laiptinėje atsirado kaltinamasis, kuris iš karto pradėjo pulti. Išėjo į kiemą, į kiemą ėjo muštis, išsiaiškinti santykius, tiksliai dėl ko neatsimena, kaltinamasis pradėjo mosikuoti peiliu, D. V. pradėjo rėkti, jį gynė, tuomet pajuto, kad yra sužalotas. Pajutęs aštrų dūrį pilvo srityje, kaire ranka laikė iškritusią žarną, o dešine ranka iš kelnių kišenės išsitraukė sulankstomą peiliuką, jį atlenkė ir juo pradėjo gintis nuo kaltinamojo, kuris ir toliau su peiliu šokinėjo prieš jį. Tuomet kaltinamasis pradėjo bėgti, vijosi jį, tačiau nepavijo, išmetė peilį, į įvykio vietą atvažiavo policija bei greitoji medicinos pagalba. Po įvykio buvo įpjauta ir rankoje, tačiau svarbiausia buvo įdurta į pilvą, dėl ko turėjo operaciją. Kaltinamojo nesužalojo, gindamasis galėjo peiliu užkabinti, bet neatsimena, kad būtų sužalojęs.
Liudytoja D. V. parodė, kad 2024 m. liepos 1 d., laiko neatsimena, bendravo telefonu su A. D., kuris vieno pokalbio metu išvadino ją necenzūriniais žodžiais bei įžeidė. Tą pačią dieną, po pokalbio su tuo metu buvusiu draugu O. V., taksi automobiliu važiavo pas A. D., nes norėjo išsiaiškinti dėl ko A. D. ją įžeidinėja. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, A. D. laukė prie laiptinės, visi trys apsižodžiavo, tačiau kas vyko toliau neatsimena, nes buvo neblaivi. Kiek pamena, po konflikto su A. D. ėjo link automobilio, tada iš kažkur prie namo atsirado kaltinamasis, kuris pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju turėjo peilius, stumdėsi tarpusavyje, matė, jog nukentėjusysis buvo sužalotas į pilvo sritį, tačiau dabar paties konflikto neatsimena. Vėliau į įvykio vietą atvažiavo greitoji medicinos pagalba bei policija, kas juos iškvietė neatsimena.
Apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą liudytoja D. V. parodė, kad su A. D. žodžiu sukonfliktavo laiptinėje, mosikavo prieš jį rankomis, nukentėjusysis taip pat mosikavo rankomis prieš A. D., keikėsi jo atžvilgiu, bet nei vienas smūgių A. D. nesudavė. Po konflikto su nukentėjusiuoju išėjo į kiemą, pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, jiems konfliktuojant iš namo išėjo kaltinamasis su peiliu dešinėje rankoje ir eidamas link nukentėjusiojo kažką rėkė. Matė, kaip nukentėjusysis su kaltinamuoju vienas prieš kitą šokinėjo ir kaltinamasis pirmas vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, nukentėjusiajam iš pilvo išvirto žarnos, jai buvo šokas, todėl tolimesnių įvykio aplinkybių neatsimena (2 t, b. l. 84, 87-88). Perskaičius liudytojos D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja D. V. teisme juos patvirtino.
Liudytojas A. D. parodė, kad 2024 m. liepos 1 d. su kaltinamuoju ir A. A. vartojo alkoholį, buvo girtas, todėl įvykio aplinkybių neatsimena ir paaiškinti nieko negali. Duodant parodymus policijoje, matė vaizdo įrašus, juose užfiksuota, kad basomis buvo išėjęs į kiemą, tačiau, kodėl išėjo į kiemą, nežino. Parodymus, kurie užfiksuoti policijoje, davė tik komentuodamas filmuotą medžiagą apie įvykį.
Apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą liudytojas A. D. parodė, kad 2024 m. liepos 1 d. su A. A. ir kaltinamuoju, pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu jam paskambino D. V., kuri pasakė išeiti į kiemą. Išėjus į kiemą, prie laiptinės durų buvo D. V. su draugu, kurio nepažįsta, jie pradėjo rėkauti, kas vyko toliau neatsimena, nes buvo girtas (2 t., b. l. 92, 94-95).
Liudytojas A. A. parodė, kad 2024 m. liepos 1 d. su kaltinamuoju buvo pas A. D., šventė, gėrė degtinę ir alų, todėl visų įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad D. V., buvusi kaltinamojo žmona, lyg skambino kaltinamajam, vėliau su nukentėjusiuoju buvo atvažiavusi prie A. D. namų. Kaltinamasis buvo išėjęs į kiemą, tačiau kas kieme vyko, nežino, kai išėjo į kiemą jokio konflikto nematė, nei pas kaltinamąjį, nei pas nukentėjusįjį peilių nematė. Matė, jog buvo atvažiavusi policija ir greitoji medicinos pagalba, tačiau nukentėjusiojo sužaloto nematė. Vėliau, po įvykio, kaltinamasis jam parodė sužalotą ranką.
Apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą liudytojas A. A. parodė, kad 2024 m. liepos 1 d. su A. D. ir kaltinamuoju pas A. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.00 val. kaltinamajam kažkas paskambino ir liepė išeiti į kiemą. Visi trys išėjo į kiemą, kieme stovėjo D. V. su nukentėjusiuoju, kuris turėjo peilį bei lakstė ir rėkė ant kaltinamojo. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, o jis su A. D. grįžo į butą. Ar kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, nežino. Iki 2024 m. liepos 1 d. kelias dienas gėrė alkoholį, todėl jokių konflikto aplinkybių nurodyti negali (2 t., b. l. 99, 102-103).
Liudytoja, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) Reagavimo skyriaus tyrėja, D. S. parodė, kad 2024 m. birželio mėn. pabaigoje ar liepos mėn. pradžioje, tiksliai neatsimena, gavo iškvietimą, kad šalia (duomenys neskelbtini) namo vyksta muštynės. Su kolegomis R. M. ir K. M. nuvyko į įvykio vietą, kur nukentėjusysis, D. V., A. A., A. D., būdami neblaivūs, kieme tarpusavyje konfliktavo. Nukentėjusysis parodė, jog jam yra įdurta į pilvą, buvo agresyvus, aiškino, kad įdūrė kaltinamasis, nukentėjusiojo nebuvo įmanoma suvaldyti, todėl prieš jį teko panaudoti spec. priemones ir jį sulaikyti iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiojo neapžiūrėjo, kitų sužalojimų nematė. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį ir jį išsivežė. Kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo, buvo gaunami pranešimai į bendrąjį pagalbos centrą, kad kažkoks asmuo bėga su peiliu link parduotuvės, tačiau į pranešimus niekas nereagavo, nes nebuvo pajėgų. Įvykio vietoje D. V. aiškino, kad kaltinamasis su A. A. buvo pas A. D., ji paskambinusi pasakė, kad atvažiuoja išsiaiškinti ir su nukentėjusiuoju atvažiavo prie A. D. namų, kur įvyko konfliktas bei nurodė, kad nukentėjusįjį peiliu sužalojo kaltinamasis. Apžiūrėjusi įvykio vietą jokių daiktų nerado.
Liudytojas, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK vyriausiasis patrulis, R. M. parodė, kad 2024 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, dirbant su kolegomis K. M. ir D. S. gavo pranešimą, jog Druskininkuose automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje gatvėje neatsimena, tarp asmenų vyksta konfliktas. Nuvykę į įvykio vietą rado neblaivius nukentėjusįjį, D. V., A. A. ir A. D., kurie tarpusavyje konfliktavo. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs konfliktiškai ir agresyviai, vaikėsi A. A. ir A. D. bei aiškino, kad jį padūrė kaltinamasis, D. V. verkė, pareigūnė D. S. laikė D. V., kad būtų išvengtas konfliktas. Nukentėjusysis pakėlė marškinėlius, matė ant jo pilvo žaizdą, buvo iškritusi žarna, kitų sužalojimų nematė. Bandė nuraminti nukentėjusįjį, tačiau jis priešinosi, todėl jo atžvilgiu panaudojo elektrošoką, uždėjo antrankius ir patalpino į sulaikymo patalpą iki atvyko medikai, kuriems atvykus perdavė nukentėjusįjį. Kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo.
Liudytoja, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėja, K. M. parodė, kad 2024 m. liepos mėn., tikslios datos neatsimena, pagal gautą pranešimą su kolegomis D. S. ir R. M. nuvyko į įvykio vietą, adreso neatsimena, kur buvo nukentėjusysis, D. V., A. A. ir A. D.. D. V. ir nukentėjusysis konfliktavo su A. A. ir A. D.. Įvykio vietoje bendravo su liudytojais A. A. ir A. D., kurie nurodė, kad nieko apie įvykį nežino, nes nieko nematė. Matė, kad nukentėjusysis buvo sužeistas pilvo srityje, jam buvo pradėjusios lįsti žarnos iš pilvo, kitų sužalojimų nematė. Atvyko greitoji medicinos pagalba, kuriai buvo perduotas nukentėjusysis. Tuo metu taip pat buvo gautas pranešimas, kad yra pastebėtas asmuo bėgantis kruvinomis rankomis su peiliu, įvykio vietoje žmonės, kurių įvardinti negali, nurodė kryptį, kuria nubėgo įtariamasis, ieškojo įtariamojo, bet jo nerado.
Liudytoja, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos tarnybos Skubios pagalbos specialistė, L. Š. parodė, kad 2024 m., tikslios datos neatsimena, data yra nurodyta kvietimo kortelėje, per Bendrąjį pagalbos centrą gavo kvietimą dėl sužaloto vyro. Gavę kvietimą nuvyko į vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur stovėjo trys pareigūnai, moteris bei surakintas vyras, pavarde V., ant kurio vizualiai sužalojimų nesimatė. Pareigūnams paprašius iš šio vyro ištraukti elektrošoko kabliukus, pakėlė marškinėlius ir pamatė iškritusias žarnas, asmuo buvo sužalotas į pilvą, iš kurio buvo iškritę vidaus organai, ir kažkurios rankos žastą. Žaste buvo nedidelė, pjautinė - durtinė, žaizda, kuri kraujavo, nukentėjęs asmuo nurodė, kad jam dūrė peiliu. Suteikė nukentėjusiam asmeniui pirmą pagalbą ir nuvežė jį Druskininkų ligoninę.
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjos V. R. 2024 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog atlikus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų D. V. bei A. D. 2024 m. liepos 1 d. įeinančių ir išeinančių skambučių analizę nustatyta, kad 2024 m. liepos 1 d. iki įvykio nukentėjusiojo su kaltinamuoju telefonų numeriai sujungti 17 kartų, liudytojų D. V. ir A. D. – 11 kartų (2 t., b. l. 1-3).
Iš kitų objektų apžiūros protokolų (1 t., b. l. 28-32, 34-39) bei teisiamajame posėdyje peržiūrėtų į bylą pateiktuose dviejuose DVD diskuose (paketas Nr. 1 ir Nr. 2) įrašytų dviejų vaizdo kamerų, įrengtų ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotų vaizdo įrašų nustatyta, kaip 2024 m. liepos 1 d. 15.49 val. taksi automobiliu į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja nukentėjusysis ir D. V., kurie išlipę iš taksi automobilio nueina į vieną iš daugiabučio gyvenamojo namo laiptinių. 15.52 val. į kiemą iš laiptinės išeina nukentėjusysis, kuris kažką rėkia, su kažkuo kalba. 15.53 val. matosi iš laiptinės išėjusi D. V., kuri kalba telefonu, tuomet abu nueina link laiptinės, girdisi neaiškūs garsai, rėkiantis nukentėjusysis. 15.54 val. prie laiptinės išeina nukentėjusysis su D. V., abu susistumdo, grįžta link laiptinės, vėl pasirodo kieme, nukentėjusysis rėkia ant D. V., kuri nukentėjusįjį ramina, nukentėjusysis paima D. V. už galvos, ją grubiai nustumia, D. V. trenkia nukentėjusiajam per veidą, nukentėjusysis stipriai apkabina D. V., ji pradeda šaukti bei verkti ir nueina už vaizdo kameros fiksuojamo vaizdo, nukentėjusysis nueina paskui D. V., girdisi abiejų riksmai. 15.56 val. iš tos pačios laiptinės, kurioje buvo nukentėjusysis su D. V., išeina kaltinamasis dešinėje rankoje laikydamas peilį, paskui jį iš laiptinės išeina A. A. ir kaltinamasis su A. A. nueina link konfliktuojančių nukentėjusiojo ir D. V., tuomet pasigirsta D. V. spiegimas, jog kaltinamasis nelįstų ir baigtų. Po kelių sekundžių kaltinamasis su peiliu parbėga link laiptinės, paskui jį tuščiomis rankomis nubėga nukentėjusysis, ant nukentėjusiojo kairės rankos žasto matosi kraujas, nukentėjusysis prieš laiptinę iš kairės pusės priekinės kelnių kišenės išsitraukia peilį, kurį atlenkia ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju pradeda vienas prieš kitą mosikuoti peiliais, tačiau tuo metu kaltinamasis nukentėjusiajam jokių smūgių nepataiko, o po kelių sekundžių nubėga už namo. Nukentėjusysis vejasi kaltinamąjį, jo nepavijęs prie namo kampo pasikelia marškinėlius, rodo ant pilvo esančią žaizdą bei grįžta, eidamas kaire ranka laikosi už pilvo, peilį įsideda į dešinę kelnių kišenę. Tuo metu D. V. vaikšto po automobilių stovėjimo aikštelę ir kažkam skambina, nukentėjusysis nueina prie D. V.. 15.59 val. į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja policijos pareigūnai, 16.12 val. – greitoji medicinos pagalba, kuri nukentėjusįjį išsiveža.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., b. l. 40) ir kitų objektų apžiūros protokolų (1 t., b. l. 42-43, 45-47, 49-51) matyti, kad 2024 m. liepos 1 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 15.58 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino liudytoja D. V., kuri verkdama nurodė, kad Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), subadė žmogų peiliu, reikalinga greitoji medicinos pagalba, tą pačią dieną 16.06 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyriškis, kuris pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga policija, nes matė prabėgantį žmogų su peiliu ir kruvina ranka,16.23 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino kaltinamasis, kuris nurodė, kad yra prie parduotuvės „Lidl“, kažkur prieš valandą adresu (duomenys neskelbtini)jam su peiliu perdūrė ranką, jis parėjo namų, susitvarstė, lauke buvo mušama moteris, jis stojo ginti, dūrė peiliu ir nežino kaip ten baigėsi, gal įdūrė jam į „šikną“ ar kur ten, sujungus su policija kaltinamasis baigė pokalbį.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 22-25) bei teisiamajame posėdyje peržiūrėto į bylą pateiktame DVD diske įrašyto policijos pareigūno „Body“ kameros 2024 m. liepos 1 d. užfiksuoto vaizdo įrašo (paketas Nr. 4) nustatyta, kad 2024 m. liepos 1 d. policijos pareigūnai R. M., K. M. ir D. S. tarnybiniu automobiliu atvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo laiptinės stovi A. D. ir A. A., prie kurių agresyviai nusiteikęs eina nukentėjusysis, atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis pakelia marškinėlius ir agresyviai eina link pareigūnų R. M. ir K. M.. Pareigūnai stovi į nukentėjusįjį nukreipę elektrošokus, tarp pareigūnų ir nukentėjusiojo atbėga D. V., nukentėjusysis keikiasi, vaikšto, pareigūnė D. S. atitraukia D. V. nuo nukentėjusiojo ir ją ramina. Nukentėjusysis agresyviai eina link pareigūnų, pareigūnas R. M. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoja elektrošoką ir nukentėjusysis krenta ant žemės. D. V. nurodo, kad nukentėjusysis yra supjaustytas, nukentėjusysis atsistoja nuo žemės, jam pareigūnė K. M. uždeda antrankius, ant nukentėjusiojo kairės rankos žasto matosi kruvina žaizda. Pareigūnas R. M. nuveda nukentėjusįjį ir pasodina į tarnybiniame automobilyje esančią sulaikymo patalpą. Nukentėjusysis nurodo, kad pas jį yra žaizda, jam įdūrė V., pareigūnas R. M. pakelia nukentėjusiojo marškinėlius, ant nukentėjusiojo pilvo matosi žaizda. Į įvykio vietą atvyksta greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūri nukentėjusįjį.
Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad 2024 m. liepos 1 d. apžiūrėjus automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelėje ant asfalto jokių daiktų ar kraujo pėdsakų nėra, ant nurodyto daugiabučio namo įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 14-20).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad 2024 m. liepos 1 d. 16.07 val. iškviesta greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėtas nukentėjusysis O. V., jam nustatyti durtiniai sužalojimai kairėje rankoje ir pilve bei konstatuota preliminari diagnozė – kitų ir nepatikslintų pilvo sričių žaizda (2 t., b. l. 34-35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2436/2024 (01) (2 t., b. l. 49-53) ir Nr. pG 3465/2024 (01) (2 t., b. l. 56-63) patvirtina, kad nukentėjusiajam O. V. 2024 m. liepos 1 d. konstatuoti durtinis kiauryminis pilvo priekinės sienos sužalojimas su nusileidžiančiosios storosios žarnos pažeidimu ir kairio žasto kiauryminė žaizda, padaryti duriančių savybių turinčiu daiktu, galėjo būti padaryti duriant peiliu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, prieš atvykstant į gydymo įstaigą, bei susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. duriant peiliu, ir laiku (2024 m. liepos 1 d. apie 15.58 val.). Durtinis kiauryminis pilvo priekinės sienos sužalojimas su nusileidžiančiosios storosios žarnos pažeidimu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kairio žasto durtinė žaizda – nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą.
Viešosios įstaigos Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad kaltinamasis 2024 m. liepos 8 d. kreipėsi į šeimos gydytoją ir jam nustatyta pjautinė žaizda kairėje rankoje žasto srityje (2 t., b. l. 125).
Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nukentėjusiojo O. V. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas įtariant nukentėjusįjį 2024 m. liepos 1 d., nagrinėjamo įvykio metu, dėl peiliu padarytos žaizdos kairiame žaste ir poodinės kraujosruvos rankoje nežymiai sutrikdžius kaltinamojo sveikatą, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas O. V. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (3 t., b. l. 140-142).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visetą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. V., kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam O. V. į pilvo sritį ir vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairį žastą, taip nukentėjusiajam padarė durtinį kiauryminį pilvo priekinės sienos sužalojimą su nusileidžiančiosios storosios žarnos pažeidimu bei kairio žasto durtinę kiauryminę žaizdą ir dėl durtinio kiauryminio pilvo priekinės sienos sužalojimo su nusileidžiančiosios storosios žarnos pažeidimu sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.
Byloje neginčijimai nustatyta, kad nukentėjusysis O. V. 2024 m. liepos 1 d. buvo sužalotas. Nukentėjusysis nurodo, jog jį sužalojo – peiliu jam dūrė į pilvą ir kairį žastą, kaltinamasis A. V.. Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, jog įvykio metu dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą ir jį sužalojo, ar dūrė nukentėjusiajam į žastą neatsimena, tačiau neneigia, jog mosikuodamas peiliu galėjo užkabinti ir žastą. Liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jai konfliktuojant su nukentėjusiuoju, prie jų atėjo kaltinamasis su peiliu rankoje ir nukentėjusiajam su kaltinamuoju pradėjus šokinėti vienas prieš kitą, kaltinamasis vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį. Įvykio vietoje įrengtomis kameromis užfiksuota, kaip nukentėjusiajam su D. V. nuėjus atokiau nuo laiptinės, iš laiptinės išėjo kaltinamasis rankoje laikydamas peilį ir nuėjo link konfliktuojančių nukentėjusiojo ir D. V., kuri pradėjo spiegti kaltinamajam nelįsti ir baigti. Po kelių sekundžių kaltinamasis su peiliu parbėgo link laiptinės, paskui jį atbėgo nukentėjusysis, ant kurio kairės rankos žasto matėsi kraujas, nukentėjusysis prieš laiptinę iš kelnių kišenės išsitraukė peilį, jį atlenkė ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju vienas prieš kitą mosikavo peiliais, tačiau kaltinamasis jokio dūrio nukentėjusiajam į pilvą ar į kitą kūno vietą tuo metu neatliko, o po kelių sekundžių nubėgo už namo. Nukentėjusysis vijosi kaltinamąjį, jo nepavijęs prie namo kampo pakėlė marškinėlius, rodė ant pilvo esančią žaizdą. Liudytojai, policijos pareigūnai D. S., R. M., K. M., parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusiajam buvo įdurta į pilvą, nukentėjusysis bei liudytoja D. V. nurodė, jog nukentėjusiajam įdūrė kaltinamasis. Liudytoja, greitosios medicinos pagalbos specialistė, L. Š. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis buvo sužalotas į pilvą, iš kurio buvo iškritusios žarnos, bei kažkurios rankos žastą, kuriame buvo nedidelė pjautinė - durtinė žaizda. Byloje pateiktos specialisto išvados Nr. G 2436/2024 (01) ir Nr. pG 3465/2024 (01) patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatytas durtinis kiauryminis pilvo priekinės sienos sužalojimas su nusileidžiančiosios storosios žarnos pažeidimu ir kairio žasto kiauryminė žaizda, sužalojimai padaryti duriančių savybių turinčiu daiktu, galėjo būti padaryti duriant peiliu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kaltinime nurodytu laiku (2024 m. liepos 1 d. apie 15.58 val.) ir aplinkybėmis, t. y. duriant peiliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.6.9 punktu (redakcija galiojusi iki 2024 m. lapkričio 11 d.) bei Taisyklių 5.6.9 punktu (redakcija galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 11 d.), nukentėjusiajam O. V. nustatytas durtinis kiauryminis pilvo priekinės sienos sužalojimas su nusileidžiančiosios storosios žarnos pažeidimu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Aptartų įrodymų visuma, juos sugretinus su kitais byloje surinktais įrodymais – liudytojų A. D., A. A. parodymais, tyrėjos V. R. tarnybiniu pranešimu, BIRT ataskaitų žiūryklėje pateiktais duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolais, Bendrojo pagalbos centro įrašais, policijos pareigūno „Body“ kameros fiksuotu vaizdo įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, patvirtina, kad kaltinamasis A. V. peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam: vieną kartą į pilvo sritį ir vieną kartą į kairį žastą, ir dėl durtinio kiauryminio pilvo priekinės sienos sužalojimo su nusileidžiančiosios storosios žarnos pažeidimu padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl dalies faktinių įvykio aplinkybių, tai yra, kaltinamasis A. V. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje peiliu sužalojo nukentėjusįjį, tačiau kaltinamasis teigė, jog nukentėjusįjį sužalojo gindamas savo buvusią žmoną D. V., su kuria nukentėjusysis konfliktavo, bei vėliau pats gindamasis nuo paties nukentėjusiojo, kuris prieš jį mosikavo peiliu ir jį sužalojo, tyčia peiliu nukentėjusiojo nesužalojo, t. y. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms.
BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiasiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. V. teigia, kad pamatė, kaip nukentėjusysis konfliktuoja su jo buvusia žmona D. V., jai įkando, dėl ko D. V. pradėjo verkti, pagailo buvusios žmonos, todėl norėdamas nutraukti konfliktą išėjo į kiemą, pasiėmė nuo prie laiptinės ant dviračio sėdynės buvusį peilį ir eidamas link nukentėjusiojo, prašė jo nedaryti konfliktų, pasiimti peilį ir dingti iš kiemo. Nukentėjusysis buvo labai agresyviai nusiteikęs, iš kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį ir pradėjo prieš jį mosuoti, jį sužeidė, jis taip pat pradėjo mosuoti turimu peiliu ir gindamasis spontaniškai įdūrė nukentėjusiajam į pilvą bei rankos žastą. Kaltinamojo teiginius, jog jis nukentėjusiajam įdūrė į pilvą bei žastą, gindamas buvusią žmoną bei gindamasis nuo prieš jį peiliu mosikuojančio nukentėjusiojo, paneigia byloje esantys įrodymai, kurių visuma neabejotinai paneigia ir kaltinamojo versiją apie buvusią būtinosios ginties situaciją.
Kaip matyti iš liudytojos D. V. parodymų, jai konfliktuojant su nukentėjusiuoju, atėjo kaltinamasis su peiliu dešinėje rankoje, rėkė ant nukentėjusiojo ir nukentėjusiajam su kaltinamuoju pradėjus vienas prieš kitą šokinėti kaltinamasis dūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį. Iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kaip prie laiptinės nukentėjusysis su liudytoja D. V. konfliktavo, nukentėjusysis paėmė D. V. už galvos, ją grubiai nustūmė, D. V. trenkė nukentėjusiajam per veidą, nukentėjusysis stipriai apkabino D. V., ji pradėjo šaukti bei verkti ir nuėjo už vaizdo kameros fiksuojamo vaizdo, nukentėjusysis nuėjo paskui D. V., kur toliau jie tarpusavyje konfliktavo. Jiems nuėjus iš laiptinės išėjo kaltinamasis dešinėje rankoje laikydamas peilį, kuris nuėjo link konfliktuojančių nukentėjusiojo ir D. V., tuomet D. V. spiegė kaltinamajam nelįsti ir baigti. Po kelių sekundžių kaltinamasis parbėgo su peiliu, paskui jį tuščiomis rankomis atbėgo nukentėjusysis, ant nukentėjusiojo kairės rankos žasto matėsi kraujas, nukentėjusysis prieš laiptinę iš kairės pusės priekinės kelnių kišenės išsitraukė peilį ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju pradėjo vienas prieš kitą mosikuoti peiliais, tačiau tuo metu kaltinamasis nukentėjusiajam jokių smūgių nepataikė, peiliu į jokią kūno vietą neįdūrė, o po kelių sekundžių nubėgo už namo.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvusios žmonos D. V. vyko konfliktas, vėliau kaltinamojo buvusi žmona nuėjo, paskui ją nuėjo ir nukentėjusysis, jie tarpusavyje konfliktavo žodžiu. Byloje jokių duomenų, kad buvusiai kaltinamojo žmonai D. V. konfliktuojant su nukentėjusiuoju grėsė realus ir akivaizdus pavojus, byloje nėra, todėl kaltinamojo teiginiai, jog sužalojo nukentėjusįjį gindamas buvusią žmoną, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamajam atėjus prie žodžiu konfliktuojančių nukentėjusiojo ir jo buvusios žmonos, nukentėjusysis peilio rankose neturėjo, peilį nukentėjusysis išsitraukė tik po to, kai kaltinamasis jį sužalojo tiek pilvo, tiek žasto srityse. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis, matydamas nukentėjusįjį konfliktuojantį su jo buvusia žmona – liudytoja D. V., turėdamas pyktį ant nukentėjusiojo, pirmas puolė nukentėjusįjį peiliu, o ne atvirkščiai, kaip teigia kaltinamasis.
Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam į pilvą bei rankos žastą įdūrė spontaniškai gindamasis, neturėdamas jokio tikslo tyčia sužaloti nukentėjusiojo, tačiau tokius jo parodymus paneigia pirmiau aptarti įrodymai. Pažymėtina, kad kaltinamasis su peiliu nuėjo prie atokiau nuo laiptinės žodžiu konfliktuojančių nukentėjusiojo ir liudytojos D. V., tuo metu nukentėjusysis rankose peilio neturėjo, kaltinamajam atėjus liudytoja D. V. iš karto pradėjo spiegti, jog kaltinamasis nelįstų ir baigtų, kas paneigia kaltinamojo teiginius apie jo gynybinius veiksmus.
Nuodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo versijas, kad įvykio metu buvo kilusi reali ir akivaizdi grėsmė jo ar jo buvusios žmonos D. V. gyvybei ir sveikatai, dėl ko jam būtų reikėję ginti buvusią žmoną ar gintis pačiam panaudojant peilį. Pirmiau aptarti įrodymai, priešingai nei teigia kaltinamasis, patvirtina, kad būtent nukentėjusysis buvo užpultas ir peiliu sužalotas kaltinamojo, nukentėjusysis jo sužalojimo metu peilio rankose neturėjo ir su peiliu jokių puolamųjų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Nukentėjusysis peilį iš kišenės išsitraukė ir nukentėjusysis bei kaltinamasis tarpusavyje peiliais mosikavosi tik tuomet, kai kaltinamasis jau buvo nukentėjusįjį sužalojęs.
Taigi, bylos įrodymai leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad jokio pavojingo kėsinimosi į liudytojos D. V. bei paties kaltinamojo sveikatą nebuvo, nes pats kaltinamasis dėl pykčio ant su jo buvusia žmona konfliktuojančio nukentėjusiojo, panaudodamas peilį, užpuolė bei sužalojo nukentėjusįjį. Nagrinėjamu atveju nebuvo jau pirmosios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos – pavojingo kėsinimosi, nukentėjusysis nekėlė jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus kaltinamajam ar jo buvusiai žmonai ir pavojingai į juos nesikėsino, kaltinamasis dūrimo peiliu veiksmus atliko puolimo, o ne gynybos tikslais. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties situacijai.
Pažymėtina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginė tyčia gali būti apibrėžta ir neapibrėžta. Veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingus padarinius gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-13-976/2018). Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017).
Byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis A. V.veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį (suvokė, jog duria peiliu į nukentėjusiojo pilvo bei ranko žasto sritis ir dėl to nukentėjusysis bus sužalotas) ir nors konkrečių padarinių masto nekonkretizavo, jam nebuvo svarbu kokio masto sužalojimas bus padarytas nukentėjusiojo sveikatai, šių padarinių – sužaloti nukentėjusįjį, norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis padarė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, už ją įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Nusikalstama veika buvo nukreipta į vieną iš labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą, padaryta panaudojant peilį, viešoje vietoje, prie daugiabučio gyvenamojo namo, kur vaikščiojo ir kiti asmenys. Bylos duomenimis A. V. praeityje yra teistas 9 kartus, ne kartą teistas už plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus bei nusikaltimus žmogaus sveikatai, tačiau teistumas išnykęs ir šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis yra laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punkto a) papunktis, 6 dalis, 2 t., b. l. 153-161), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 153-154), psichikos bei priklausomybių ligų registruose neįrašytas (2 t., b. l. 188), vykdo individualią veiklą. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, siekdamas išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, kėlė nepagrįstą bylos įrodymais paneigtą versiją, jog gynė byvusią žmoną bei gynėsi pats nuo peiliu puolančio nukentėjusiojo, tačiau kaltinamasis gailėjosi dėl savo veiksmų, juos vertino neigiamai, sutiko su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad įvykio vietoje nukentėjusysis buvo gan agresyvus, konfliktavo su kaltinamojo draugu, vėliau su buvusia kaltinamojo žmona, po sužalojimo vijosi kaltinamąjį, išsitraukė peilį ir juo mosikavo prieš kaltinamąjį, dėl ko kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, taip pat ir kaltinamojo elgesį po įvykio, kuris nors ir skambino į bendrąjį pagalbos centrą pranešdamas, kad sužalojo kitą žmogų ir pats buvo sužalotas, tačiau sujungus jį su policija, pokalbį nutraukė, į įvykio vietą negrįžo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę (nors teistumas išnykęs, tačiau anksčiau yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymus, padarydamas pavojingesnę nusikalstamą veiką, kas vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl jo polinkio nusikalsti ir nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nukentėjusiojo bei kaltinamojo elgesį įvykio metu ir po jo, kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 50 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, jau vien terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra pakankamas kaltinamojo nubaudimas ir užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju A. V.yra nuteisiamas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kuris yra įtvirtintas BK XVIII skyriuje, dėl kurio bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas, o byloje išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nenustatyta.
Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį bei 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Byloje civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 12 747,95 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., 7-8, 3 t., b. l. 132-133). Iš pateikto civilinio ieškinio bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam O. V. dėl padarytų sužalojimų 2024 m. liepos 1 d., nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. liepos 6 d., nuo 2024 m. liepos 14 d. iki 2024 m. liepos 22 d., bei nuo 2024 m. liepos 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. viešojoje įstaigoje Druskininkų ligoninėje buvo suteiktas gydymas (skubios medicinos pagalbos paslaugos, didžiosios plonosios ir storosios žarnos procedūros, daugiafazė kontrastinė kompiuterinį tomografija, radiologinis ištyrimas, kitos virškinimo sistemos procedūros bei kitos procedūros), nuo 2024 m. liepos 6 d. iki 2024 m. liepos 10 d. nukentėjusysis buvo gydomas viešojoje įstaigoje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, gydymo išlaidas iš viso sudarė 12 747,95 Eur, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1 t., b. l. 9-11). Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteistinos 12 747,95 Eur gydymo išlaidos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško gydymo išlaidų atlyginimo (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.279, 6.280 straipsniai, 6.283 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du DVD diskai su įvykio vietoje įrengtų kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, saugomi prie bylos paketuose Nr. 1 ir Nr. 2, DVD diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomas prie bylos pakete Nr. 3, DVD diskas su policijos pareigūno „Body“ kameros užfiksuotu vaizdo įrašu, saugomas prie bylos pakete Nr. 4, ir DVD diskas su skambučių išklotinėmis, saugomas prie bylos pakete Nr. 5, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 12 747,95 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 95 ct) gydymo išlaidas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 747,95 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du DVD diskus su įvykio vietoje įrengtų kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, saugomus prie bylos paketuose Nr. 1 ir Nr. 2, DVD diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomą prie bylos pakete Nr. 3, DVD diską su policijos pareigūno „Body“ kameros užfiksuotu vaizdo įrašu, saugomą prie bylos pakete Nr. 4, ir DVD diską su skambučių išklotinėmis, saugomą prie bylos pakete Nr. 5, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Džiuginta Plukienė
