Civilinė byla Nr. e2-4069-835/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06617-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; 2.6.10.5.1; 2.6.10.9; 2.6.16.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 13 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,
sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atstovui advokato padėjėjui I. Ž.,
atsakovo A. S. atstovui advokatui A. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 600 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2023 m. vasario 28 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ecoservice“ ir ieškovės sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2023-02/01 pagrindu, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2020 m. kovo 13 d. biotualetų nuomos sutartį Nr. BV-20-05, už prarastą biotualetą, kurio vertė – 600 Eur.
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu. Šiuo atveju sutartyje nebuvo nurodytos jokios specialios daikto saugojimo sąlygos, atsakovas elgėsi apdairiai, daiktas pavogtas ne dėl jo kaltės. Be to, trejų metų ieškinio senaties terminas atlyginti žalą prasidėjo 2020 m. liepos 10 d., kuomet atsakovas informavo ieškovę apie prarastą tualetą, ir ieškinio pareiškimo dieną buvo pasibaigęs.
Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį.
k o n s t a t u o j a :
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su UAB „Ecoservice“ 2020 m. kovo 13 d. sudarė biotualetų nuomos sutartį Nr. BV-20-058, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos biotualetų nuomos bei aptarnavimo paslaugos (duomenys neskelbtini). Atsakovui išnuomotas biotualetas buvo pavogtas 2020 m. gegužės 14 d. iš statybų aikštelės. UAB „Ecoservice” 2020 m. liepos 8 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VINVI00096238 600,00 Eur sumai su prierašu „Kompensavimo sąskaita už pavogtą biotualetą“, atsakovas 2020 m. liepos 10 d. laišku informavo UAB „Ecoservice” apie pavogtą biotualetą ir nesutikimą apmokėti patektos sąskaitos. UAB „Ecoservice“ ir ieškovė 2023 m. vasario 28 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2023-02/01, kuria pirminė kreditorė ieškovei perleido reikalavimą pagal sąskaitą. Atsakovas yra privatus fizinis asmuo, kuris daiktą išsinuomojo savo poreikiams iš biotualetų nuoma besiverčiančio juridinio asmens UAB „Ecoservice“, todėl tarp atsakovo ir pirminės kreditorės susidarė vartojimo nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.504 straipsnis).
Dėl sutarties galiojimo
Ieškovė atsakovo pareigą atlyginti žalą kildina iš 2020 m. kovo 13 d. biotualetų nuomos sutarties Nr. BV-20-058, kurios 2.2.5. punkte nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja materialiai atsakyti už dingusius arba sugadintus biotualetus, sugadinus sulaužius ar praradus biotualetą, nuomininkas padengia žalą arba atlygina nuomotojui visą jo vertę – 600,00 Eur. Taigi sutartimi atsakovas prisiėmė pareigą atlyginti pirminiam kreditoriui už išnuomoto daikto praradimą, tačiau šiuo atveju buvo sudaryta terminuota sutartis – sutarties 4.1. punktas numatė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja 1 mėnesį, taigi sutarties pabaigos terminas suėjo 2020 m. balandžio 13 d.
CK 6.496 straipsnis nurodo, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. CK 6.481 straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, jog buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis). Taigi šiuo atveju, nesant papildomo rašytinio susitarimo dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo, būtent ieškovė, kuri savo reikalavimą kildina iš sutartimi atsakovo prisiimtos atsakomybės už išnuomojamo daikto išsaugojimą, turi įrodyti, jog sutartis tapo neterminuota.
Nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta dėl biotualeto nuomos. Išnuomotą daiktą atsakovui pristatė UAB „Ecoservice“ į atsakovui priklausančią statybų aikštelę. Sutartyje nebuvo numatyta atsakovo pareiga sutarčiai pasibaigus pačiam pristatyti išnuomotą daiktą atgal pirminiam kreditoriui, šios aplinkybės ieškovė byloje neginčijo. Taip pat byloje nebuvo įrodinėjama ir aplinkybė, kad išnuomotu daiktu atsakovas naudojosi po nuomos sutarties termino pabaigos, mokėjo nuomą. Kaip minėta, šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai, taigi siekiant konstatuoti sutarties pratęsimą, privalo būti įrodyta aiškiai išreikšta vartotojo valia tęsti sutartinius santykius (CK 6.228¹⁶ straipsnio 3 dalis). Sutarties 7.1. straipsnis numato būtent rašytinį sutarties keitimą ar papildymą, todėl esant šalių valiai toliau nuomoti daiktą, 4.1. punkte numatytas terminas taip pat turėjo būti tęsiamas rašytine sutartimi. Vertinant ar atsakovas nepažeidė pareigos grąžinti daiktą, aktuali aplinkybė jog biotualetas buvo pastatytas atsakovui priklausančioje statybų aikštelėje, kuri buvo atvira, daiktą atvežė ir pastatė pati UAB „Ecoservice“, kuri į aikštelę bet kuriuo metu galėjo nevaržomai patekti. Duomenų, kad sutarties terminui pasibaigus atsakovas daikto negrąžino ir UAB „Ecoservice“ dėl atsakovo veiksmų neturėjo galimybės jo pasiimti, byloje nėra. Vien aplinkybė, kad pirminė kreditorė delsė sutarčiai pasibaigus atsiimti išnuomotą daiktą, nesuponuoja aplinkybės, kad atsakovas juo ir toliau naudojosi bei privalėjo saugoti. Taigi byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pažeidė pareigą grąžinti daiktą nuomotojui ir yra atsakingas už žalą CK 6.499 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismo vertinimu, 2020 m. kovo 13 d. biotualetų nuomos sutarties Nr. BV-20-058 galiojimas, o taip pat ir atsakovo prievolė saugoti išnuomotą daiktą pasibaigė 2020 m. balandžio 13 d. Iš duomenų pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir 2020 m. liepos 7 d. sprendimo žalos byloje Nr. ifbc0000599 matyti, kad atsakovo išnuomotas biotualetas buvo pavogtas 2020 m. gegužės 14 d., taigi žalą UAB „Ecoservice“ patyrė praėjus daugiau nei mėnesiui nuo nuomos sutarties pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė nei CK 6.481 straipsnyje, nei CK 6.499 straipsnyje nustatytų aplinkybių, o išnuomotas daiktas buvo prarastas po sutarties pabaigos, kuomet atsakovas nebeturėjo prievolės išnuomotą daiktą saugoti, konstatuojama, kad UAB „Ecoservice“ 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VINVI00096238 atsakovui išrašė be teisinio pagrindo, taigi negalėjo ir šios reikalavimo teisės perleisti ieškovei, todėl ieškinio reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties taikymo
Atsakovas byloje prašė atmesti reikalavimą taikant CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Minėta norma numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Ieškovė nurodo, jog šiuo atveju reikalavimas keliamas iš sutarties, ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo gali būti taikoma tik esant deliktinei atsakomybei. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka: žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė gali būti tiek deliktinė tiek ir kylanti iš sutarties (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, šiuo atveju ieškovė ir UAB „Ecoservice“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl reikalavimo dėl kompensacijos už prarastą biotualetą, t. y. ieškiniu reikalaujama kompensuoti už pirminės kreditorės turto netekimą. Taigi ieškinys reiškiamas ne dėl skolos už daikto nuomą ar kitos atsakovo neįvykdytos prievolės, o būtent dėl žalos atlyginimo, praradus išnuomotą daiktą, kuriam taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Skolininko interesų apsauga, kuri taikoma visiems asmenų pasikeitimo būdams, – naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, t. y. jo teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė. Šio santykio nekintamumas reikalavimo perleidimo atveju visų pirma skirtas skolininko padėties teisiniam tikrumui užtikrinti, neleidžiant, kad ji būtų pabloginama. Ši principinė idėja įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 1.127 straipsnis sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ0LTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-244-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-244-611/2020">e3K-3-244-611/2020</a>, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi ieškinio senatis šiuo atveju skaičiuojama nuo tada, kai apie patirtą žalą turėjo ir galėjo sužinoti UAB „Ecoservice“. UAB „Ecoservice” 2020 m. liepos 8 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VINVI00096238 600 Eur sumai su prierašu „Kompensavimo sąskaita už pavogtą biotualetą“, kas suponuoja, jog apie atsiradusią žalą jai buvo žinoma šios sąskaitos išrašymo metu. Laikant, kad pirminė kreditorė apie patirtą žalą sužinojo ne vėliau nei 2020 m. liepos 8 d., reikalavimas dėl žalos priteisimo teisme galėjo būti pareikštas iki 2023 m. liepos 8 d. įskaitytinai. Tačiau ieškovė, kuriai reikalavimo teisė perleista 2023 m. vasario 28 d., į teismą kreipėsi tik 2025 m. kovo 5 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo tada, kai suėjo ieškinio senatis. Duomenų, kad ieškinio senatis praleista dėl svarbių priežasčių ieškovė neįrodinėjo. Todėl, net jei byloje būtų konstatuota, kad egzistavo CK 6.481 straipsnyje arba CK 6.499 straipsnyje nustatytos aplinkybės, esant atsakovo reikalavimui bei pagrindui taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimai atmestini ir šiuo pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus visiškai iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo patirtos išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jo prašymas tenkinamas visiškai, priteisiant miš ieškovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ 968 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. S..
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Audra Dudzinskienė
