Baudžiamoji byla Nr. 2K-246-1073/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V., jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistųjų N. M. bei G. B. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. birželio 5 d. ir nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2023 m. vasario 3 d.; N. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. kovo 12 d.; G. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. birželio 10 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutartimi nuteistojo G. B. ir jo gynėjos Simonos Pukienės, nuteistojo V. V. ir jo gynėjo Ato Molio apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, nuteistojo N. M. apeliacinis skundas atmestas. Patikslintas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nustatytas nusikalstamos veikos laikas, nurodant, kad N. M., G. B., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 4 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2023 m. birželio 29 d., į G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. birželio 10 d. N. M., G. B., V. V. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės nustatytos atlikti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. M. ir G. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos: 2017 m. pavasarį (apeliacinės instancijos teismui patikslinus, kad tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 4 d.) Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, N. M., G. B. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 1501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1033,28 g narkotinės medžiagos – kokaino, po to G. B. ir N. M. šias narkotines medžiagas ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu užvakuumavo, sudėjo į šešias metalines konservų dėžutes ir sandariai uždarė, o 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jas neteisėtai atgabeno į parduotuvės „Rimi“, esančios Baltijos pr. 58, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelę, ten neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš šio dalį sutartos 50 000 Eur kokaino pardavimo sumos – 10 000 Eur.
2. V. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, 2017 m. balandžio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, konspiracijos tikslais pasiskolintu nenustatytu automobiliu „Opel Astra“ nuvyko į parduotuvės „Rimi“, esančios Kaune, Baltijos pr. 58, automobilių stovėjimo aikštelę, ten, susitikęs su N. M., neteisėtai nupirko iš šio konservų skardinių uždarymo įrenginiu sandariai uždarytas šešias konservų dėžutes su 1501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 1033,28 g narkotinės medžiagos – kokaino, sumokėjo dalį sutartos 50 000 Eur kokaino pardavimo sumos – 10 000 Eur. Nupirktą narkotinę medžiagą V. V. neteisėtai nugabeno į savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iš pradžių paslėpęs žemės sklype, o po to – namo garaže iki 2017 m. gegužės 4 d., kai šešias konservų dėžutes su jose paslėptu kokainu atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
3. Nuteistasis V. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir bylą jam nutraukti arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskiriant mažesnę, nei sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėjo Z. Kavaliausko šališkumo klausimas pirmą kartą iškilo pirmosios instancijos teisme 2021 m. sausio 11 d. teisiamojo posėdžio metu, sprendžiant gynybos prašymą sujungti dvi baudžiamąsias bylas, teisėjui atmetus prašymą ir savo sprendimą motyvuojant tuo, kad prašomoje sujungti kitoje baudžiamojoje byloje vienas iš kaltinamųjų yra A. S., su kuriuo teisėjas kartu mokėsi, teko daug bendrauti, gyveno kartu, sujungęs bylas privalėtų nusišalinti. Teisėjas Z. Kavaliauskas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir matydamas, kad dalis kaltinamojo V. V. parodymų yra susiję su A. S., jį apkalbant, turėjo jau pirmajame teisiamajame posėdyje pagarsinti 2021 m. sausio 11 d. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir nusišalinti. Dėl sužinotų aplinkybių teisėjui Z. Kavaliauskui 2021 m. gegužės 20 d. buvo pareikštas nušalinimas, 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi teisėjas nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, tačiau 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Laisvydas Zederštremas netvirtino teisėjo Z. Kavaliausko nutartyje priimto sprendimo nusišalinti. L. Zederštremas šioje baudžiamojoje byloje sprendė ikiteisminio tyrimo metu neviešo pobūdžio priemonių ir techninio pobūdžio priemonių panaudojimo klausimus specialia tvarka, taigi negalėjo dalyvauti sprendžiant teisėjo Z. Kavaliausko nusišalinimo tvirtinimo klausimą. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos.
3.2. Prokuroras keliuose teismo posėdžiuose akcentavo, kad I. V. namuose kratos metu rasti ir byloje pateikti duomenys sudaro trukdymo procesui pagrindą, liudija apie tikėtiną galimybę susitarti su bylą nagrinėjančiu teisėju dėl palankių sprendimų V. V. priėmimo. Teisėjui 2022 m. spalio 24 d. buvo pareikštas nušalinimas, atsižvelgiant į jau teismų praktikoje išspręstą identišką situaciją Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjcxLTM4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-271-387/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-271-387/2019">1A-271-387/2019</a>, tačiau protokoline nutartimi nepagrįstai prašymas buvo atmestas.
3.3. Iš proceso pirmosios instancijos teisme matyti, kad nebuvo laikytasi BPK 220 straipsnio nuostatų, nes 2021 m. spalio 13 d. vykusio posėdžio dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo metu prokuroras pateikė visiškai naują bylos medžiagą, t. y. V. V. fotografijas su A. G., jos buvo padarytos bendraujant miške, fotografijos slapto sekimo metu buvo darytos dar iki bylos perdavimo teismui dienos; 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdyje paaiškėjo, kad prokuroras prieš teismo posėdį gynėjui paklausus pagarsino, jog papildomų duomenų pateikimas priklausys nuo V. V. duotų parodymų. Taigi, prokuroras turėjo medžiagos, kuri nebuvo laiku pateikta proceso dalyviams. Taip buvo pažeista V. V. teisė į gynybą. Baudžiamoji byla nebuvo objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta, V. V. nebuvo priimtas objektyvus, teisingas ir pagrįstas nuosprendis.
3.4. 2022 m. lapkričio 22 d. baigiamųjų kalbų teisiamajame posėdyje metu kasatoriaus vienas iš gynėjų, kiti kaltinamieji ir jų gynėjai dalyvavo nuotoliniu būdu, o V. V. kategoriškai nesutiko, kad baigiamosios kalbos vyktų šiuo būdu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tik išimtiniais atvejais.
3.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė kasatoriaus asmenybę apibūdinančius duomenis, netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, nukrypo nuo teismų praktikos parenkant ir skiriant bausmę už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. V. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo UAB „Jurėdas“ vadybininku, neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktose 2020 m. liepos 8 d., 2021 m. spalio 1 d., 2022 m. sausio 26 d., 2022 m. gegužės 25 d. V. V. charakteristikose nurodyta, kad jis struktūrizuotoje aplinkoje prisitaikė prie esamų reikalavimų, aktyviai domisi teisės aktų nuostatomis ir linkęs ieškoti kolizijų, pasižymi emociniu stabilumu, racionalumu, gebėjimu planuoti ir apgalvoti savo veiksmus. Socialinius ryšius palaiko su tėvais, vaikais, žmona ir buvusia sutuoktine bendraudamas telefonu, vaizdo telefonija, laiškais, susitikdamas pasimatymuose. Už gerai atliekamas kameros tvarkinio pareigas, atsakingą materialinių išteklių naudojimą, dalyvavimą Šiaulių tardymo izoliatoriaus renginiuose skatintas. Drausminių nuobaudų neturi, bendravimo įgūdžiai geri, 2021 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija V. V. įteikė padėką už dalyvavimą teisinio švietimo iniciatyvoje „Konstitucijos egzaminas 2021“. Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad asmuo pasitaisė ir neketina daugiau daryti naujų nusikalstamų veikų, tai rodo ir sutuoktinės I. V. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtos užrašų knygutės ir laiškų turinys.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas nurodo inkriminuotos veikos didelį pavojingumą, kad kasatorius buvo itin aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, neva ieškojo žmonių, galinčių prisiimti už jį kaltę, ir surado A. G., kuris sutiko nurodyti, jog kratos metu pas V. V. rastose skardinėse esantis kokainas priklauso jam, klaidino pareigūnus, vėliau teismą, kurdamas vis naujas versijas, pažymi ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. priimtą jam apkaltinamąjį nuosprendį, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl aplinkybės, susijusios su A. G., kitos nuosprendyje nurodytos aplinkybės, baudžiamosios bylos nepasibaigęs nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme, niekaip negali būti pagrindas neigiamai charakterizuoti kasatorių, netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir nesvarstyti mažesnės bausmės, nei sankcijoje nustatyta minimali bausmė, parinkimo. Byloje nenustatyta, kad kasatorius būtų išplatinęs narkotines medžiagas, jo parodymai nesikeitė nuo ikiteisminio tyrimo metu duotųjų, kasatorius teisėtai naudojosi teise teikti prašymus, tai negali būti vertinama jo nenaudai BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo septyneri metai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė priemonių, kad ikiteisminis tyrimas, kuris vyko beveik ketverius metus, vyktų kuo trumpiau. Ketverių metų laikotarpiu būdamas suimtas V. V. buvo netikrumo būsenos dėl proceso baigties. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti V. V. mažesnę, nei sankcijoje nustatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę.
4. Nuteistojo V. V. gynėjas advokatas A. Molis kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. V. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Teismai selektyviai vertino įrodymus byloje, nevertino jų kaip visumos, nepagrįstai prioritetą suteikė V. V. 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 13 d. pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir 2019 m. kovo 28 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotiems parodymams, kuriuose jis pripažino savo kaltę, apkalbėjo N. M. ir G. B., siekdamas, kad jam būtų suteiktos lengvatos suėmimo atlikimo metu (lengvatų suteikimą, duodant tyrimui palankius parodymus, patvirtina byloje esantys duomenys apie prašymų skambinti artimiesiems patenkinimą, o pareigūnų lankymasis V. V. suėmimo atlikimo vietoje iki apklausų vertintinas kaip neteisėtas psichologinis poveikis V. V., jo teisės atsisakyti duoti parodymus pažeidimas) ir kardomoji priemonė būtų pakeista į švelnesnę, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
4.2. Nors apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo V. V. parodymus, nurodė, kad jis, duodamas parodymus 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 7 d. bei 2019 m. kovo 13 d., nurodė jokių psichiką veikiančių vaistų nevartojąs, tačiau tokie parodymai prieštarauja jo 2019 m. vasario 20 d. parodymams, kur nuteistasis nurodė vartojantis leksotanilį. Dar ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 17 d. V. V. duodant parodymus, nustatytos aplinkybės apie jo susitarimus su pareigūnais, teismai nenurodė, kodėl nevertino nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu iki 2019 m. vasario 20 d., po 2019 m. liepos 17 d. ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnų A. Š., E. D. ir N. F. parodymai apie neva paties V. V. norą bendradarbiauti ir dėl to neva galimybę sumažinti bausmę neatitinka byloje nustatytų duomenų. Nors teismai akcentuoja ir vadovaujasi V. V. 2019 m. kovo 28 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, kurie neva patvirtina 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 13 d. duotus parodymus, tačiau V. V. 2019 m. kovo 18 d. nedavė parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaip motyvą nurodydamas, kad prokuroras nebuvo patvirtinęs palankių pareigūnams parodymų davimo mainais į kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimą į švelnesnę, nuteistojo V. V. motyvai akivaizdūs ir iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole esančių duomenų. Nuteistasis V. V. dar ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 17 d. paneigė savo duotus parodymus, nurodė, kad apkalbėjo kitus apklausos protokole nurodytus asmenis, apie šių asmenų neteisėtą veiklą nieko nežinojo, buvo paprašytas juos apkalbėti. V. V. norėjo būti apklausiamas dar ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją tam, kad pakeistų 2019 m. kovo mėn. duotus parodymus, tačiau jam to nebuvo leista padaryti, taip pažeidžiant BPK 189 straipsnio 2 dalies nuostatas. Būtent po 2019 m. liepos 17 d. parodymų davimo, kurio metu V. V. paneigė anksčiau duotus parodymus, 2019 m. liepos 19 d. prokurorės V. Vidugirienės nutarimu nebeleista V. V. pasimatyti su artimaisiais ir jiems skambinti, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu prokuroras A. Kazakovas atmetė V. V. advokato K. Ašmio prašymą ir taip pat neleido pasimatyti su artimaisiais.
4.3. Teismai netinkamai vertino liudytojo T. N. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, lygindami juos su tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, liudytojų V. B., R. B. parodymus, kurie gali būti vertinami tik kaip nuogirdos apie R. K., kaip V. V. tiekiamų narkotinių medžiagų platintoją. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Ž. B. pateiktų raštelių (laiškų) turinys atitinka V. V. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 13 d. pateiktą informaciją, tačiau nenurodoma, koks būtent raštelių turinys patvirtina minimas aplinkybes. Byloje yra duomenų, kad V. V. A. G. galėjo atnešti ir palikti konservų dėžutes su kokainu. Teismai neatsižvelgė į byloje esančius A. G. apibūdinančius duomenis, o tik formaliai apsiribojo 2019 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. G. citavimu ir turinio vertinimu, netikrindami nutarimo priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo.
4.4. Nuo 2016 m. nuteistajam V. V. ir kitiems asmenims buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, taikomi neviešo, kontroliuojamo pobūdžio veiksmai. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, nebuvo nustatytos nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. apklausų metu nurodytos aplinkybės. Byloje, be to, yra duomenys, kad nuteistasis V. V. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad užvakuumuotose konservų dėžutėse yra narkotinė medžiaga. Be to, A. G. patikino, kad konservų dėžutėse yra anaboliniai steroidai. Reikšminga aplinkybė ir tai, kad ant skardinių, kuriose buvo rasti narkotikai, ir celofaninių maišelių, kuriuose šie buvo užvakuumuoti, nebuvo rasta V. V. atspaudų ir DNR pėdsakų. Bylos duomenys nepatvirtina nė vieno V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos alternatyvių požymių buvimo tam, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog V. V. atliko nors vieną veiksmą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
5. Kasaciniu skundu nuteistasis N. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BPK 256 straipsnio konstitucingumo. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas, nes aplinkybės, susijusios su kaltinamuoju kitoje byloje A. S., turėjo būti nurodytos dar prieš pradedant nagrinėti bylą, tačiau ne sprendžiant dviejų bylų sujungimo klausimą, be to, gynybos prašymų atmetimas, teismo posėdžių nederinimas, bylos nagrinėjimas nedalyvaujant gynėjams, jos nagrinėjimas esant blogai kaltinamųjų sveikatos būklei, teismo veiksmai apklausiant tik kaltinimo liudytojus, neapklausiant visų liudytojų, paminėtų kaltinamajame akte, liudytojų parodymų garsinimas, jų neapklausus teisme, taip pat liudija apie pirmosios instancijos teismo šališkumą. Nušalinimas pirmosios instancijos teismui buvo reiškiamas ne vieną kartą, vieną iš jų teismui nusprendus nusišalinti, tokio procesinio sprendimo nepatvirtino teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, kuris jau buvo atlikęs atitinkamus procesinius veiksmus toje pačioje byloje, taigi, vadovaujantis BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjo nušalinimo tvirtinimo klausimo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas neturėjo teisės spręsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-689/2021">2K-153-689/2021</a>).
5.2. Be to, prokuroro iniciatyva baudžiamosios bylos medžiaga papildyta papildomais duomenimis, galimai V. V. rašytais laiškais, iš kurių matyti, kad buvo rasti bendri pažįstami su bylą nagrinėjančiu teisėju Z. Kavaliausku, kalbama apie „galimą teisėjo papirkimą“, todėl V. V. gynyba pareiškė nušalinimą teismui, tačiau teismas nusprendė nenusišalinti. Tokie įrodymai buvo pridėti prokuroro iniciatyva; kasatoriaus byla yra atskirta nuo rezonanso visuomenėje sulaukusios teisėjų, advokatų vadinamosios korupcijos bylos, todėl, teikdamas tokius įrodymus, prokuroras bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui darė poveikį, nes teismas, bandydamas parodyti, kad yra atsparus korupcijai, tai darė priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį tiek V. V., tiek N. M. Kaip precedentas šioje byloje turėtų būti taikoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjcxLTM4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-271-387/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-271-387/2019">1A-271-387/2019</a>. Šiaulių apygardos teismo teisėjas Z. Kavaliauskas dėl šališkumo negalėjo nagrinėti bylos, todėl teismui nustačius, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, byla apeliacinės instancijos teismo nutartimi turėjo būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, netinkamai aiškinta BPK 22 straipsnio 3 dalis, nes BPK nustatyta procesinė garantija turi būti ne formali, o efektyvi.
5.3. BPK 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas turi patvirtinti teisėjo nusišalinimą. Ši baudžiamojo proceso norma nereikalauja, kad nutartis, kuria nepatvirtinamas teisėjo nusišalinimas nuo konkrečios bylos nagrinėjimo, būtų motyvuota. Tai kelia abejonių dėl šios normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1–3 dalių, 48 straipsnio 3 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams, teisingumo ir teisinės valstybės principams. Apie savo nusišalinimą paskelbęs teisėjas, kurio nusišalinimas nepatvirtinamas, teisingumą turi vykdyti per prievartą, o pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, teisingumo vykdymas yra išimtinė teismų teisė ir pareiga, jis negali būti prievartinis, taigi BPK 59 straipsnio 4 dalies norma prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 3 daliai, Konvencijos 4 straipsnio 2 daliai, teisinės valstybės ir teisingumo principams.
5.4. Teismai, vertindami įrodymus, padarė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pažeidimus, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus, surašydami procesinius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė aplinkybe, kad K. K. buvo įtariama narkotinių medžiagų platinimu, ir tuo, kad ji buvo nuteista, taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ir kriminalinės žvalgybos metu – K. K. ir V. V. telekomunikacijų kontroliavimo metu gautus duomenis. Tačiau K. K. nebuvo kaltinamoji šioje byloje, V. V. pareikšti kaltinimai nebuvo susiję su jokių narkotinių medžiagų pardavimu K. K., o N. M. neturėjo galimybės užduoti klausimų K. K., taip buvo pažeistas rungimosi principas. Be to, abiejų instancijų teismai padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino tinkamais ir leistinais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais, nenustatė, kad V. V. būtų verčiamas duoti parodymus prieš save, nevertino V. V. laiškų, kuriuose neva jis gailisi išdavęs draugus, autentiškumo, neapklausti šių laiškų adresatai, nevertintos V. V. parodymų keitimo teisme priežastys. Be to, M. N. ir A. S., kaip liudytojų apklaustų šioje baudžiamojoje byloje, parodymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje, vadovaujantis BPK 80 straipsnio 3 punkto reikalavimais.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas savo iniciatyva veikos padarymo laiką iš „2017 m. pavasario“ į „nenustatytu laiku ir ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 4 d.“, iš esmės išplėtė kaltinimo ribas, veikė kaip alternatyvus prokuroras procese, nesant prokuroro iniciatyvos keisti kaltinimą, rėmėsi Konstitucijai prieštaraujančia teisės norma, kurioje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui pačiam faktiškai keisti kaltinimą, net nepriimant dėl to rašytinės nutarties, taip pažeidžiant BPK 44 straipsnio 7 dalį, teisinio aiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas nors informavo apie galimą kaltinimo keitimą, tačiau tai darė netinkamai, pabrėždamas, kad „gali būti pakeistas nustatytų veikų padarymo laikas“, taigi pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Teisinis reguliavimas, nustatytas BPK 256 straipsnio 1 dalyje, pagal turinį ir reguliavimo apimtį prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, nes kaltininkas verčiamas gintis nuo kelių kaltinimo modifikacijų. Neleistina tokia situacija, kai pats teismas tuo pačiu metu ir praneša apie galimybę būti nuteistam pagal kitokį kaltinimą, nei byloje yra palaikomas prokuroro, ir pats tokį kaltinimą de facto (faktiškai) palaiko.
5.6. Teismai, be to, neatsižvelgė į tai, kad kasatoriui buvo diagnozuota onkologinė liga, to nevertino BK 36 straipsnio bei 76 straipsnio 1 dalies aspektu.
6. Nuteistasis G. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir bylą jam nutraukti arba panaikinti šių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Apkaltinamasis nuosprendis kasatoriui priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nevertinant įrodymų kaip visumos, jo kaltę preziumuojant, grindžiant prielaidomis bei nepatikimais įrodymais, nesivadovaujant in dubio pro reo principu (visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai), nesilaikant nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalis).
6.2. Teismai nuteistojo G. B. kaltę grindė tik kito nuteistojo byloje V. V. 2019 m. kovo 5 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotų parodymų, kuriuos jis paneigė vėliau procese, dalimi, atitinkamai jo išsakyta fraze, kad „mano žiniomis iš N. M., kokainą pakavo N. M. su L. B. sūnumi G. (galimai G.) B.“, taip pat aplinkybe, kad ant vienos iš metalinių dėžučių, paimtų kratos V. V. gyvenamojoje vietoje metu, buvo rasta G. B. rankų pirštų pėdsakų, tačiau kiti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nurodyti įrodymai su G. B. niekaip nesusiję. Nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose teigiama, kad V. V. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 5 d. apklausoje duotus parodymus patvirtina 2019 m. kovo 28 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, tačiau iš šios V. V. apklausos protokolo turinio matyti, kad jis tik abstrakčiai nurodė tvirtinantis savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau detalizuodamas konkrečias įvykio aplinkybes apie būtent kasatoriaus dalyvavimą nusikalstamoje veikoje neparodė. Teismai nuteistojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nepagrįstai pripažino savarankišku įrodymų šaltiniu, kai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi ir nuoseklia kasacinės instancijos teismo praktika, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, jais galima tik patikrinti kitus įrodymus byloje, juolab nors kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai turėtų būti vertinami ir pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau jų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus. 2019 m. kovo 5 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu V. V. duotų parodymų nepatikimumą rodo ir tai, kad jis proceso metu, atsižvelgdamas į pareigūnų surinktų įrodymų apimtį, keitė savo parodymus, kėlė vis naujas versijas apie kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastų metalinių dėžučių su labai dideliu narkotinės medžiagos kokaino kiekiu kilmę, apie G. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje nurodė tik praėjus beveik dvejiems metams nuo pas jį atliktos kratos momento, o kaip nurodė V. V. ir pagal jo parodymus buvo suformuluotas kaltinimas, nusikalstama veika negalėjo būti padaryta, nes, pagal bylos duomenis, vieno iš asmenų, įvardytų kaip bendrininko, t. y. asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, kaltinime nurodytu laiku nebuvo Lietuvoje.
6.3. Apeliacinės instancijos teismas nei nuteistojo V. V. proceso metu duotų parodymų kaitos, nei jo suinteresuotumo būti paleistam iš suėmimo ikiteisminio tyrimo metu, į ką buvo atkreiptas dėmesys apeliaciniame skunde, nevertino, o ikiteisminio tyrimo metu duotų V. V. parodymų patikimumą konstatavo remdamasis iš esmės tik tuo, kad šis nuteistasis atpažino asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus, atitinkamai J. C., O. B., N. M., L. B. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai nurodė, kad V. V. 2019 m. kovo 5 d. apklausos metu nurodė, kaip konkrečiai buvo padaryta nusikalstama veika, nes iš apklausos protokolo matyti, kad N. V. nurodė tik girdėjęs, jog G. B. kartu su N. M. pakavo narkotines medžiagas, tačiau jokios informacijos apie narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo ar pardavimo aplinkybes, susijusias su kasatoriumi, neparodė. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kasatoriaus, N. M. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, susitikimų su V. V., skirtų aptarti, kaip elgtis ikiteisminio tyrimo metu, yra prielaidų pobūdžio teiginiai. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad V. V. ikiteisminio tyrimo metu rašė laiškus, kuriuose gailėjosi išdavęs draugus, tačiau kasatorius negali būti tokiu laikomas, nes V. V. apklausų turinys parodo, kad jis net nežinojo kasatoriaus vardo.
6.4. Pirštų atspaudus ant V. V. gyvenamojoje vietoje rastos vienos iš metalinių konservų dėžučių paaiškina tai, kad jie atsirado renkant automobilio bagažinėje pabirusias metalines konservų dėžutes, kurias N. M. prašymu kartu su konservų uždarymo aparatu dar iki bylos įvykių kasatorius vežė V. V. Nors ši G. B. versija patvirtinta tiek N. M., tiek V. V. parodymais, teismas juos nepagrįstai atmetė, prioritetinę reikšmę skyręs minėtai V. V. išsakytai frazei apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl nuteistojo G. B. parodymų nepatikimumo grindė tuo, kad jis, apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė duoti parodymus, o teisminio nagrinėjimo metu parodymus davė po visų įrodymų ištyrimo – taip nepaisyta G. B., kaip įtariamojo ir kaltinamojo, teisių procese. Teismai kaip vieną iš kaltinimą patvirtinančių duomenų vertino byloje užfiksuotą 2017 m. kovo 3 d. vykusį N. M. pokalbį su V. V. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis bei dar keli šių asmenų pokalbiai patvirtina jų galimai padarytas nusikalstamas veikas, bet jokių tai pagrindžiančių motyvų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtą pokalbį, padarė išvadą, kad V. V., sakydamas N. M.: „žiūrėk, matai, užlinko man tas karoče <...> aparatas“, kalba būtent apie byloje aptariamą konservų skardinių uždarymo aparatą, t. y. aparatą, kuris buvo naudojamas pakuojant narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, kad šis pokalbis įvyko 2017 m. kovo 3 d., t. y. dar iki 2017 m. balandžio mėn., kai pagal kaltinimą labai didelis kiekis narkotinės medžiagos kokaino buvo parduotas V. V., tokia apeliacinės instancijos teismo išvada patvirtina G. B. parodymus apie konservų skardinių uždarymo aparato, taip pat ir tuščių metalinių konservų dėžučių vežimą V. V. dar iki byloje nagrinėjamų įvykių. Teismų padaryti esminiai įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 260 straipsnio 3 dalies – pritaikymą.
6.5. Pirmosios instancijos teismas laikytinas šališku šioje baudžiamojoje byloje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo V. V. gynėjas pareiškė prašymą šią baudžiamąją bylą ir su ja susijusią kitą baudžiamąją bylą, nagrinėjamą dėl V. V. Panevėžio apygardos teisme, sujungti į vieną. Bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismo teisėjas Z. Kavaliauskas tokį kaltinamojo V. V. gynėjo prašymą atmetė, argumentuodamas tuo, kad, sujungus šias bylas, jam tektų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje vienas iš kaltinamųjų yra šioje byloje buvęs V. V. gynėjas A. S., su kuriuo teisėjas kartu mokėsi ir teko daug bendrauti. Atsižvelgdami į šias teisėjo Z. Kavaliausko nurodytas asmeninės pažinties su A. S. aplinkybes, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, kad A. S., kurį buvo pagrindas kaip liudytoją apklausti ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, ne tik gynė V. V. ikiteisminio tyrimo metu, bet teisines paslaugas nuteistajam teikė, su juo bendravo daug metų, proceso dalyviai bylą nagrinėjančiam teisėjui Z. Kavaliauskui ne kartą reiškė nušalinimus. 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi šis teisėjas nuo aptariamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino, tačiau Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas L. Zederštremas tos pačios dienos nutartimi nusišalinimo nepatvirtino. Nors 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje teisėjas Z. Kavaliauskas nurodė, kad su V. V. buvusiu gynėju A. S. nuo 1985 metų, kai baigė mokslus, yra bendravęs tik vieną kartą prieš aštuonerius ar devynerius metus ir daugiau jokių santykių nepalaikė, tačiau būtent dėl asmeninių santykių su A. S. šis teisėjas atmetė prašymą sujungti dvi baudžiamąsias bylas. Taigi Z. Kavaliauskas dėl asmeninių santykių su A. S. negalėjo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti šios baudžiamosios bylos, be to, teisėjo šališkumą rodo ir tai, kad buvo nepagrįstai atmesti gynybos prašymai apklausti liudytojus, kurie, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo apklausti. Taip pat iš esmės pažeistos BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, nes Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas L. Zederštremas, 2021 m. gegužės 25 d. priėmęs nutartį netvirtinti teisėjo Z. Kavaliausko nusišalinimo, anksčiau šiame baudžiamajame procese jau buvo atlikęs BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus procesinius veiksmus, taigi šiame procese nebegalėjo dalyvauti.
6.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, nes tai, kad L. B., kuris šiame nuosprendyje įvardijamas kaip asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 18 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., t. y. kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos padarymo laiku, buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, taigi šiuo metu G. B. kartu su juo ir N. M. bendrininkaudami nusikalstamos veikos padaryti negalėjo, šias abejones įvertino ne kasatoriaus naudai, pakeitė kaltinimą ir nustatė, kad inkriminuoti veiksmai buvo atlikti tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 4 d. Apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, be to, nutartyje išdėstė prieštaringas išvadas, kad N. M. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino, supakuoto į konservų dėžutes, gabeno ir V. V. pardavė anksčiau, nei ši medžiaga buvo pakuojama.
7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo V. V., jo gynėjo advokato A. Molio, nuteistojo G. B. kasacinius skundus atmesti, o nuteistojo N. M. kasacinį skundą dėl jam nustatytos onkologinės ligos tenkinti iš dalies ir sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį iki aštuonerių metų laisvės atėmimo; kitą nuteistojo N. M. kasacinio skundo dalį atmesti. Prokuroras nurodo:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nelaikytinas šališku, nes teisėjas Z. Kavaliauskas proceso dalyviams paviešino aplinkybes, kad kartu su A. S. prieš trisdešimt penkerius metus mokėsi Vilniaus universitete. Taip buvo imtasi priemonių procesui organizuoti taip, kad proceso dalyviams, taip pat ir objektyviam stebėtojui iš šalies, negalėtų susidaryti įspūdis, jog teismas gali būti tendencingas, suinteresuotas vienokia ar kitokia bylos baigtimi, juolab A. S. nėra proceso dalyvis nagrinėjamoje byloje. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad teisėjas Z. Kavaliauskas prašymo sujungti bylas netenkino, motyvuodamas tuo, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra vienas iš kaltinamųjų A. S., jie kartu mokėsi ir teko daug bendrauti, jeigu bylos būtų sujungtos, jam tektų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, toks argumentavimas nėra tinkamas, tačiau nelaikytinas esminiu pažeidimu, lemiančiu teismo šališkumo konstatavimą, – teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Pats teisėjo sprendimas atsisakyti sujungti prašomas baudžiamąsias bylas buvo teisingas, nes jas sujungus baudžiamosios bylos nebūtų išnagrinėtos operatyviau ir ekonomiškiau.
7.2. Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko L. Zederštremo atsisakymo patvirtinti teisėjo Z. Kavaliausko nusišalinimą pažymėtina, kad BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato tam tikrus ribojimus teisėjui, nagrinėjančiam bylą iš esmės, jei prieš tai ikiteisminio tyrimo metu ar operatyvinės veiklos metu jis kaip teisėjas šioje byloje atliko procesinius veiksmus. Teisėjas, atlikdamas skyriaus pirmininko pareigas ir turėdamas įgaliojimus patvirtinti arba nepatvirtinti teisėjo nusišalinimą, bylos iš esmės nesprendžia, tad nėra pagrindo manyti, kad, tam pačiam teisėjui sprendus klausimą dėl nušalinimo, buvo sudarytos sąlygos bylą išnagrinėti šališkai. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata dėl procesinių prievartos priemonių sankcionavimo ar proceso dalyvių skundų nagrinėjimo skirta tam, kad būtų pašalintos realų pagrindą turinčios abejonės dėl teisėjo galimo šališkumo. Teisėjo L. Zederštremo dalyvavimas sprendžiant neviešo pobūdžio ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka klausimą savaime negali kelti abejonių. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismui būtų buvęs darytas neleistinas poveikis. Teisė pareikšti nušalinimą, kurios paskirtis – užtikrinti kaltinamojo teisę į nešališką teismą, negali būti naudojama, siekiant vilkinti procesą ar kitaip piktnaudžiauti.
7.3. Nepagrįstas kasacinių skundų argumentas dėl neatsižvelgimo į kasatorių sveikatos būklę, sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose. 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje N. M. pareiškė turintis temperatūros, tačiau nepateikė ligą patvirtinančios nustatytos formos pažymos, nepaisydamas to, teismas leido jam dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, taip pat ir kituose posėdžiuose. 2021 m. sausio 7 d. posėdis buvo tęsiamas, V. V. nepristačius medicininės pažymos apie jo sveikatos būklę, o 2022 m. sausio 18 d. posėdyje V. V. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, konstatuota, kad jo sveikatos būklė nėra tokia, kad jis negalėtų dalyvauti teismo posėdyje. 2022 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu buvo sakomos baigiamosios kalbos, t. y. įrodymų tyrimas buvo baigtas, V. V. gynėjo advokato K. Ašmio dalyvavimas nuotoliniu būdu niekaip netrukdė išsamiai ir objektyviai ištirti visų bylos aplinkybių, 2022 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje nuteistojo V. V. gynėjas advokatas K. Ašmys dalyvavo nuotoliniu būdu, nors posėdžio metu buvo atliekamas įrodymų tyrimas – tęsiama kaltinamojo G. B. apklausa, tačiau kaltinamasis V. V. ir jo gynėjas K. Ašmys dėl kaltinamojo apklausos neprieštaravo. Nenoras tęsti baigiamąsias kalbas, K. Ašmiui dalyvaujant nuotoliniu būdu, vertintinas kaip siekis vilkinti baudžiamąjį procesą.
7.4. Nors nuteistasis V. V. prašo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima teigti, jog jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Žemesnės instancijos teismai aiškiai ir konkrečiai motyvavo paskirtos bausmės rūšį ir dydį. Ikiteisminis tyrimas, be to, atliktas be nepateisinamų delsimų, proceso trukmę nulėmė paties nuteistojo V. V. elgesys klaidinant ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus. Nagrinėjant bylą teisme, paskirta daugiau nei 50 teisiamųjų posėdžių, iš jų daug neįvyko 2020–2021 m. dėl karantino, dėl gynėjų prašymų, kaltinamųjų ligų, kaltinamųjų bei liudytojų neatvykimo į posėdžius.
7.5. Spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo, nes esminio faktinių aplinkybių pakeitimo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepadaryta, nebuvo pasunkinta nuteistųjų teisinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas posėdžio metu įspėjo proceso dalyvius, kad gali būti keičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, suteikė proceso dalyviams laiko pasiruošti gynybai.
7.6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras savo baigiamojoje kalboje pateikė nuomonę, kad reikia atsižvelgti į tai, jog baigus bylos nagrinėjimą N. M. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) vėžys, todėl palikus tą pačią bausmę, kurią jam paskyrė pirmosios instancijos teismas, nebus pasiekti bausmės tikslai, todėl N. M. gali būti paskirta mažesnė bausmė už straipsnio sankcijoje nustatytą minimalią bausmę.
7.7. Byloje nėra pagrindo teigti, kad įrodymai teismų buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismai vertino iš įvairių šaltinių gautus įrodymus kaip visumą, neteikdami nė vienam iš jų prioritetinio vaidmens, vertino nuteistojo V. V. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, lygino juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais įrodymais, vertino parodymų pakeitimo priežastis. V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra vienintelis įrodymų šaltinis, patvirtinantis nuteistųjų kaltę ir įtikinantis, kad V. V. parodymai minėtų apklausų metu iš esmės yra teisingi. Nuteistojo V. V. parodymų patikimumą patvirtina elektroninių ryšių kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, kuriuose užfiksuotas jo pokalbis su kitu nuteistuoju N. M., iš šio pokalbio galima suprasti, kad kalbama apie narkotines medžiagas. Pirštų atspaudų, rastų ant vienos iš skardinių, priklausymas G. B. buvo nustatytas tik po V. V. parodymų, teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad spaudimo duoti parodymus V. V. nepatyrė. Nenustatyta priežasčių, kodėl V. V. būtų siekęs apkalbėti G. B. ir N. M. Duodamas parodymus apie G. B. ir N. M. neteisėtus veiksmus, V. V. nuosekliai aiškino ir apie savo paties nusikalstamus veiksmus. Nuteistųjų veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos tinkamai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo V. V., jo gynėjo advokato A. Molio, nuteistųjų N. M. bei G. B. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
9. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-7-82-699/2018). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Taigi bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų V. V., N. M. ir G. B. bei nuteistojo V. V. gynėjo A. Molio kasacinių skundų argumentai nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.??????
10. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme ginčijamas rėmimasis nuteistojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kuriuos V. V., neva susitaręs su pareigūnais dėl procesinių lengvatų jam, davė neteisingus, vėliau pakeitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visą V. V. parodymų davimo seką, apklausė tyrėjus dėl apklausų tvarkos, paneigė tikimybę dėl naudoto psichologinio smurto, V. V. suinteresuotumą apkalbėti N. M. ir G. B. Apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo tiek dėl V. V. parodymų, tiek dėl kitų įrodymų, kuriuos kasatoriai nurodo savo kasaciniuose skunduose, jie neginčija, tik pateikia savo nustatytų veikos faktinių aplinkybių interpretavimą, siekia surinktus byloje įrodymus vertinti iš naujo. Tai nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija. Kaip minėta, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
11. Kasaciniame N. M. skunde nurodoma, kad jam nustatyta onkologinė liga, taigi jis turėtų būti atleidžiamas nuo bausmės arba ši jam turėtų būti švelninama. Pažymėtina, kad nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą, o nuteistųjų įkalinimo įstaigose veikia asmens sveikatos priežiūros padaliniai, laisvės atėmimo vietų ligoninės. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, liga progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą, atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje??? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LTM4Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249-387/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249-387/2023">2K-249-387/2023</a>). Be to, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019), taigi kasaciniame skunde pabrėžiant bausmės švelninimo poreikį V. V., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, ir nenurodant jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam paskirta bausmė gali būti laikoma neteisinga, nėra pagrindo tokius teiginius nagrinėti kasacine tvarka.
???
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir kaltinimo keitimo
12. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio proceso metu BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos kaltinime nurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimas. Tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-42-942/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-219-693/2019, 2K-236-648/2020, 2K-7-25-495/2020). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-42-942/2016, 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016). Nagrinėjamoje byloje yra aktualus kaltinimo keitimas dėl veikos padarymo laiko.
13. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jeigu jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383-1073/2018, 2K-375-1073/2018, 2K-7-25-495/2020); kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, pasikeičia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-162-303/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kai to prašoma prokuroro, nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde. Keisti faktines aplinkybes savo iniciatyva apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama, jeigu to neprašoma apeliaciniame skunde (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-57-696/2017, 2K-327-788/2017, 2K-7-66-648/2018, 2K-72-1073/2018, 2K-7-162-303/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-31-895/2020). Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).
15. Nors prokuroras šioje baudžiamojoje byloje apeliacinio skundo dėl kaltinimo keitimo nepateikė, tačiau konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą byloje ir patikslinęs nusikalstamos veikos padarymo laiką, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Dėl neteisėto disponavimo 1033,28 g kokaino kaltinimas N. M., G. B. buvo pareikštas, inkriminuojant jiems veikos padarymo laiką – 2017 m. pavasarį. Taigi veikos padarymo laikas buvo nustatytas, nurodant sezoną, kurį sudaro trys mėnesiai, įskaitant ir gegužės mėnesį. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklausus liudytoją L. B., kaltinime N. M. ir G. B. įvardijamą kaip asmenį, kuriam tyrimas yra išskirtas, papildomai ištyrus kitus duomenis, buvo nuspręsta patikslinti veikos padarymo laiką iš atliktos 2017 m. pavasarį į padarytą tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 4 d. Taigi, tiek pirminiuose, tiek pakeistuose kaltinimuose veikos atlikimo laikotarpis (atlikta pavasarį) nebuvo keistas. Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nutaręs tikslinti kaltinime nurodytą veikos padarymo laiką, apie tai pranešė proceso dalyviams ir suteikė laiko pasiruošti gynybai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, tikslindamas veikos padarymo laiką, nei savo kompetencijos, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų nepažeidė, nuo padaryto veikos atlikimo laiko patikslinimo nei veikos kvalifikavimas, nei bausmės skyrimas netapo kitokie, nuteistųjų teisinė padėtis nebuvo pasunkinta. Jokios papildomos aplinkybės nuteistiesiems inkriminuotos nebuvo.
Dėl teismo nešališkumo
16. Teismo nešališkumas kasaciniuose skunduose ginčijamas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo Z. Kavaliausko veiksmų ir dėl apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko teisėjo L. Zederštremo veiksmų procese.
17. Kasatoriai įžvelgia bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo šališkumą, nes, pateikus prašymą sujungti dvi baudžiamąsias bylas į vieną, jis atsisakė tenkinti tokį prašymą, motyvuodamas tuo, kad kitoje baudžiamojoje byloje proceso dalyvis yra asmuo, su kuriuo teisėjas mokėsi, taigi, sujungus baudžiamąsias bylas, jam būtų pagrindas nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Taip pat teismo nešališkumas yra kvestionuojamas tuo aspektu, kad, teisėjui Z. Kavaliauskui pareiškus pakartotinį nušalinimą ir šiam nusišalinus, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas L. Zederštremas tokio teisėjo nusišalinimo netvirtino, nors jis teisėjo Z. Kavaliausko nusišalinimo klausimo spręsti negalėjo, nes šioje byloje atliko tam tikrus procesinių prievartos priemonių sankcionavimo veiksmus. Aptarti kasatorių argumentai nepagrįsti.
18. Teismo nešališkumo reikalavimas laikytinas viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, taip pat vienu iš pagrindų, užtikrinančių asmens teises baudžiamajame procese. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ir yra įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismo (teisėjo) nešališkumas vertinamas dviem tarpusavyje glaudžiai susijusiais aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus bei elgesį ir turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo (teisėjo) asmeninio nešališkumo ar tendencingumo. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020, 2K-30-689/2021, 2K-7-76-719/2021, 2K-215-697/2023 ir kt.; EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).
19. Vertinant teisėjo nešališkumą subjektyviuoju aspektu, yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, paragrafas 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, paragrafas 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, paragrafas 94).
20. Vertinant teismo (teisėjo) nešališkumą objektyviuoju aspektu, reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo atveju didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Tačiau, kas aktualu ir šiai kasacine tvarka nagrinėjamai bylai, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Subjektyvi proceso dalyvio nuomonė ar nepasitikėjimas nėra ir negali būti laikomas objektyviai pagrįsta abejone. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019). Bendriausiu požiūriu teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios išankstinį teismo nusistatymą ar nusiteikimą priimti procesinį sprendimą vienos iš proceso šalių naudai ar nenaudai arba tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).
21. Pažymėtina, kad proceso greitumo principas baudžiamajame procese taip pat yra labai svarbus. Jo pagrindinė paskirtis yra užtikrinti tiek Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiek ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į jo bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Viena iš procesinių formų užtikrinti proceso greitumą yra bylų sujungimo ir išskyrimo institutas.
22. Pagal BPK 254 straipsnio 1 dalį, teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Pagal BPK 234 straipsnio 4 dalį, byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, kai tai padeda greičiau išnagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinių skundų argumentą, pabrėžė, kad poreikio sujungti prašomas baudžiamąsias bylas nebuvo, nes jas sieja tik vienintelis kaltinamasis V. V., taigi bylose yra iš esmės skirtingi kaltinamieji, dėl kurių kaltinimai dėl veikų nesutampa, be to, skiriasi ir kaltinimų apimtys, sujungus abi bylas į vieną, būtų nagrinėjami ne tik V. V. pareikšti kaltinimai, bet ir visiems kitiems asmenims pareikšti kaltinimai, nors jie tarpusavyje visiškai nesusiję. Kasaciniuose skunduose nekvestionuojami apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo 15 punkte pateikti argumentai dėl bylų sujungimo nepagrįstumo proceso greitumo principo aspektu. Vien netinkamas pateikto prašymo atmetimo argumentavimas – dėl galimo poreikio teisėjui nusišalinti sujungus bylas – nesudaro pagrindo teigti, kad teismas parodė savo šališkumą. Tai neprieštarauja ir pirmiau nurodytai subjektyviojo ir objektyviojo teismo nešališkumo sampratai.
23. Teismo nešališkumo ir proceso greitumo principai bet kurioje proceso stadijoje turi nepaneigti vienas kito; asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamą valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Šioje byloje dėl teisėjo Z. Kavaliausko nenusišalinimo baudžiamosios bylos proceso dalyvių teisės niekaip nebuvo suvaržytos, juolab teisė į nešališką teismą šiuo aspektu nebuvo pažeista. Taigi teisėjo Z. Kavaliausko procesinis sprendimas nesujungti bylų buvo teisingas, teisėtas, bet netinkamai argumentuotas. Juolab vien aplinkybė, kad teisėjas tik mokėsi su kaltinamuoju kitoje baudžiamojoje byloje, kurią buvo prašoma sujungti su šia baudžiamąja byla, nėra teismo šališkumo prielaida.
24. Pasisakant dėl kasacinių skundų teiginių apie teisėjo L. Zederštremo galimą šališkumą svarbu pažymėti, kad, pagal BPK 59 straipsnio 3 dalį, jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats; pagal šio straipsnio 4 dalį, teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu jis teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad toks teisėjas, spręsdamas dėl nusišalinimo tvirtinimo, jokių klausimų, kurie, tikėtina, galėtų pažeisti kaltininko teisę į gynybą, kitas procesines teises ar nekaltumo prezumpcijos principą, nesprendžia, o vykdo labiau procesinę administravimo funkciją. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisėjas L. Zederštremas buvo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, taigi jis tiek turėjo teisę spręsti dėl teisėjo Z. Kavaliausko nusišalinimo, tiek tai padarė laikydamasis BPK ir teismo veiklos administravimo taisyklių. Taigi aptarti L. Zederštremo veiksmai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis padarė esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą ir sudarė prielaidas teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Svarbu priminti, kad vien tai, jog bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau (pvz., ikiteisminio tyrimo metu) yra priėmęs su ta pačia byla susijusių procesinių sprendimų, nėra aplinkybė, savaime pagrindžianti teisėjo pareigą nusišalinti remiantis BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a>). Teisėjas L. Zederštremas šioje byloje iš esmės bylos nenagrinėjo, taigi baudžiamojo proceso nuostatų prasme, spręsdamas pirmosios instancijos teismo teisėjo nusišalinimo tvirtinimo klausimą, jis vykdė procesinę administravimo funkciją, todėl kvestionuoti jo veiksmų atitiktį BPK 58 straipsnio nuostatoms nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. V., jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistųjų N. M. ir G. B. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Danutė Jočienė
Artūras Pažarskis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
