Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties priėmimo

Kasacinio skundo Nr. DOK-4333/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37639-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, spręsdama nukentėjusiojo N. G. atstovo advokato Arūno Taručio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Tarutis kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, t. y nesiėmė veiksmų išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką. Nukentėjusiam N. G. viso proceso metu keliant klausimą dėl A. G. priklausiusių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų akivaizdžiai dirbtinai sumažintos pardavimo kainos su tikslu imituoti blogą jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo atstovui prašant paskirti verslo vertinimo ekspertizę UAB (duomenys neskelbtini) akcijų buhalterinei vertei ir akcijų rinkos vertei nustatyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu, apeliacinės instancijos teismas šios ekspertizės neskyrė; taip pat atmetė prašymą apklausti akcijų pirkėjus V. K. ir A. M. dėl įmonių akcijų įgijimo aplinkybių. Be to, kasatorius pažymi, kad pagal nukentėjusiojo N. G. skundą dėl vengimo išlaikyti vaiką buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota teismui kaltinamuoju aktu, kuriame A. G. veika buvo kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ši veika buvo perkvalifikuota pagal BK 245 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas veikos pagal BK 164 straipsnį taip pat nekvalifikavo ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kasaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismui netenkinus nukentėjusiojo atstovo prašymų skirti ekspertizę UAB (duomenys neskelbtini) akcijų buhalterinei vertei ir akcijų rinkos vertei nustatyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu bei apklausti šių akcijų pirkėjus V. K. ir A. M., o taip pat A. G. veiką perkvalifikavus į BK 245 straipsnį, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tačiau šie pažeidimai, kaip matyti iš skundo turinio, teisiškai neargumentuoti, o grindžiami faktinių bylos aplinkybių dėstymu, Konstitucinio Teismo doktrinos citavimu, samprotavimais apie BK ir CK normų koreliaciją sprendžiant vaiko išlaikymo klausimus, baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybę sprendžiant neįgalaus nuo vaikystės vaiko išlaikymo klausimus, teismų praktiką šiuo aspektu ir niekaip nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo.

Atrankos kolegija pažymi, kad nesant konkrečių, teisinę reikšmę turinčių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir/ar esminio baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo- nėra ir kasacijos pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo N. G. atstovo advokato Arūno Taručio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Algimantas Valantinas

Darius Kantaravičius