V. Š. pagal BK 260 str., 369 str., 368 str., 376 str., 7 str., 10 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1484/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19745-2017-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio vykdymą, klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistojo V. Š. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nenustačius pagrindo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (20,066 g narkotinių medžiagų - kanapių pardavimas E. B.) ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir šioje dalyje baudžiamąją bylą V. Š. nutraukti, o likusioje dalyje sušvelninti paskirtą bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis). Nežiūrint E. B. parodymų prieštaringumo dėl esminių aplinkybių, teismai nepagrįstai juos laikė patikimais, nekritiškai juos vertino ir vien jų pagrindu nustatė faktą, kad V. Š. pardavė jam narkotines medžiagas. E. B. su V. Š. buvo susipykę, turėjo motyvą jam kerštauti, todėl apygardos teisme reikėjo apklausti E. B.. Apygardos teismas neturėjo tesės varžyti nuteistojo V. Š. teisę papildomai ištirti neaiškius ir prieštaringus E. B. parodymus, užduodant jam papildomus klausimus ir aiškinantis bylos aplinkybes, kurios liko neišaiškintos. Buvo suvaržytos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos nuteistojo teisės į gynybą, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 7 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 44 straipsnio 8 dalies, 322 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nebuvo nustatyta, kas automobilyje rastą didelį kiekį kanapių įgijo. Taip pat nebuvo nustatyta, jog ant paketo su kanapėmis būtų V. Š. biologinių pėdsakų, pirštų antspaudų. Teismai nenustatė bei įrodymais nepagrindė nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje objektyvių požymių V. Š. veiksmuose - narkotinių medžiagų kanapių laikymo požymio. Teismai įrodymais nepagrindė V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio - pavojingų veiksmų, t. y. narkotinių medžiagų kanapių pardavimo. Tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BK 260 straipsnio 1 dalis). E. B., siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, t. y. sudaryti prielaidas neva jis duoda nuoširdžius parodymus, sąmoningai V. Š. apkalbėjo, taip tuo pačiu siekdamas apsaugoti jam narkotines ir psichotropines medžiagas tiekiančio asmens tapatybę. Teismų sprendimai paremti prielaidomis, o įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo tvarką (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su V. Š. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (kanapių pardavimas E. B.) ir 260 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistojo gynėjas siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, V. Š. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.‏‏‎

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo V. Š. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė