Kasacinio skundo Nr. DOK-1443/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19745-2017-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistojo M. V. gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad M. V. nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio1 dalį kvalifikuota netinkamai ir jam paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nebuvo nustatyta, kad jis norėdamas įsigyti psichotropinių medžiagų, turėjo tikslą jas platinti. M. V. bandė įgyti psichotropines medžiagas asmeniniam vartojimui. Byloje nesant jokių įrodymų, kad jis siekė platinti narkotines medžiagas, kad narkotinės medžiagos buvo platinamos, M. V. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismai M. V. turėjo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, nes yra jo kaltę lengvinančių aplinkybių - M. V. pilnai prisipažino dėl įvykdytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nuoširdžiai gailisi. Turi invalidę motiną, kuriai būtų labai reikalinga jo pagalba, turi nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, todėl paskirtoji nepagrįstai griežta laisvės atėmimo bausmė kenkia jų interesams.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1443/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19745-2017-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistojo M. V. gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad M. V. nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio1 dalį kvalifikuota netinkamai ir jam paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nebuvo nustatyta, kad jis norėdamas įsigyti psichotropinių medžiagų, turėjo tikslą jas platinti. M. V. bandė įgyti psichotropines medžiagas asmeniniam vartojimui. Byloje nesant jokių įrodymų, kad jis siekė platinti narkotines medžiagas, kad narkotinės medžiagos buvo platinamos, M. V. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismai M. V. turėjo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, nes yra jo kaltę lengvinančių aplinkybių - M. V. pilnai prisipažino dėl įvykdytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nuoširdžiai gailisi. Turi invalidę motiną, kuriai būtų labai reikalinga jo pagalba, turi nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, todėl paskirtoji nepagrįstai griežta laisvės atėmimo bausmė kenkia jų interesams.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėja nesutinka su M. V. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatorė siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, M. V. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą M. V. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Nors kasatorė, skunde ginčydama bausmės M. V. paskyrimą, nurodė įvairias BK bendrosios dalies nuostatas, tačiau siekdama švelnesnės bausmės nuteistajam teisiniais argumentais šių nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo. Dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu ir bausmės M. V. paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė
