Byla Nr. TS-22-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30729-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.15.2; 2.1.10.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 27 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. LK-N-593 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas suėmime nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. (įskaitytinai) išbūtas laikas, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendį ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį atliktos bausmės (viena arešto bausmės para lygi vienai laisvės atėmimo bausmės dienai, dvi laisvės apribojimo dienos lygios vienai laisvės atėmimo dienai).
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nutarta į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje nurodytą taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. (įskaitytinai), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; 2) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendyje, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, nurodytus įskaitytinus laikotarpius; 3) jei šios nutarties vykdymo metu V. S. pradės atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu – atliktos bausmės laiką.
3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtos subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis – 3 metai 8 mėnesiai, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendis pakeistas iš dalies – panaikinta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, paskirtos subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (3 metai 8 mėnesiai) subendrinta dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtos subendrintos likusios neatliktos 2 metų 11 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmė. Nuspręsta V. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., nuo 2023 m. balandžio 7 d.
Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 7 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 28 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 2 metai 7 dienos.
Komisija 2025 m. liepos 21 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-593 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendė, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje numatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir sprendė, kad nėra tikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų bei nenusikals.
Nuteistasis V. S. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Komisijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. LK-N-593 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos nutarime nepagrįstai akcentuojama, jog jis yra teistas 8 kartus, kadangi jam nėra galimybių šios aplinkybės pakeisti. Jam suėjo (duomenys neskelbtini) metai, todėl jis nebėra tas nepilnametis jaunuolis, pradėjęs daryti nusikalstamas veikas. Jis yra nusiteikęs iš esmės keisti gyvenimo būdą, kurti šeimą. Komisija įvertino, kad nuteistasis yra motyvuotas keisti savo elgesį, siekti pozityvių pokyčių savo gyvenime, gyventi stabilų gyvenimą su savo dabartine šeima. Būtina objektyviai įvertinti faktą, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nenutrūko jo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Komisijos buvo pastebėtas pagerėjęs nuteistojo probleminių sričių suvokimas bei noras problemas spręsti su specialistų pagalba. Svarbus faktas, kad jis dirba tarp žmonių, labai mandagiai bendrauja, moka mokesčius į valstybės biudžetą. Yra linkęs ir po bausmės atlikimo gyventi padorų gyvenimą ir sąžiningai dirbti bei mokėti mokesčius. Jis naudojasi galimybe išeiti už Alytaus kalėjimo ribų ne tik darbo tikslais, bet ir su administracija suderintiems išvykimams. Visada grįžta į bausmės atlikimo vietą nepažeisdamas nustatytos tvarkos. Adaptacija vyksta teigiama linkme – savo elgesiu jis pateisina laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasitikėjimą juo. Komisijos nutarime nepagrįstai teigiama, kad jis šiuo metu įvykdęs dar ne visas jo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, kadangi jis dalyvauja visose vykstančiose resocializacijos programose. Laisvės atėmimas yra kraštutinė priemonė, todėl, esant galimybei, būtina išnaudoti nuteistojo motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių jo gyvenime.
Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam V. S. šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nustatytas nebuvo.
Įvertinus V. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo 2022 m. gruodžio 22 d. individualiame resocializacijos plane Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas priemones, taip pat aktyviai dalyvauja papildomose priemonėse – nuo 2023 m. liepos 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. dalyvavo ir baigė „Priklausomybių prevencijos ir streso įveikos įgūdžių formavimo, taikant psichoedukaciją ir kognityvinę elgesio intervenciją programą“; 2024 m. sausio – vasario mėn. dalyvavo ir baigė programą „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ (EPP), užsiėmimų metu buvo taktiškas, bendravo atvirai, noriai atliko paskirtas užduotis, analizavo savo elgesį, turėjusį įtakos nusikaltimų padarymui; 2023 m. liepos – rugsėjo mėn. dalyvavo ir sėkmingai baigė „Pykčio agresijos valdymo“ programą; 2024 m. kovo – balandžio mėn. dalyvavo ir baigė dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S.“; nuo 2025 m. sausio 19 d. dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje“. Be to, nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – nardų, biliardo, virvės traukimo, krepšinio, stalo teniso varžybose, anoniminių alkoholikų susirinkime, žemo slenksčio pasitikėjimo kabineto organizuotame renginyje – testavimas ir prevencija nuo užkrečiamų ligų, dalyvavo psichologės paskaitoje „Kodėl mes elgiamės kaip elgiamės. Kelionė laiku“. Nuteistajam 2024 m. gegužės 10 d. skirtas paskatinimas už nepriekaištingą elgesį. Nuo 2024 m. spalio 7 d. nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose). Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuteistąjį charakterizavo kaip pareigingą, tvarkingą, darbštų ir nekonfliktišką darbuotoją, laiku atliekantį jam priskirtus darbus. Nuo 2025 m. gegužės 6 d. nuteistasis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuteistąjį charakterizuoja kaip sąžiningą, tvarkingą ir atsakingą, nurodė, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atveju su nuteistuoju nebūtų nutraukiama darbo sutartis. Visgi, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, dar nėra pakankama V. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Grįsdamas šią išvadą, teismas visų pirma pažymi, kad nors V. S. jau šiek tiek daugiau nei 2 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta, dažnai užsiiminėjo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Priešingai nei tai savo skunde supranta nuteistasis, minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Minėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas taip pat negali būti vertinamas kaip dvigubas asmens baudimas.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą – jo elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių patenkinimą, ko pasekoje pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes tokio savo elgesio pasekmes. Atkreiptas dėmesys, jog nuteistasis nuosekliai kartojo savo ankstesnio elgesio modelį bei nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, jo teigiama dinamika nebuvo stebima. Nuteistasis susiduria su savikontrolės problemomis bei polinkiu naudoti agresiją kitų asmenų atžvilgiu, yra ne kartą teistas už sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis negebėjo objektyviai įvertinti savo situacijos, pripažinti savo netinkamo elgesio modelių, kaltino draugus bei alkoholį. Asmuo labiau koncentravosi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, neatsižvelgdamas į kitų asmenų poziciją. Teismas pažymi, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.
Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo V. S. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. sausio 6 d., jo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip didelė. 2024 m. kovo 12 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika. 2025 m. birželio 26 d. atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis patvirtino savo gyvenamąją vietą ir tolesnio darbo galimybę paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju. Nuteistasis įsitraukia į individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytą priemonių vykdymą, tačiau 2025 m. birželio 26 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebima teigiama nuteistojo rizikos valdymo dinamika piktnaudžiavimo narkotikais srityje – bausmės atlikimo metu nenustatytas narkotikų vartojimas, nuostatų srityje – nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą, priima pagalbą iš specialistų, stiprinami apsauginiai veiksniai ryšių su artimaisiais srityje – gautas nuteistojo sesers patvirtinimas apie nuteistojo galimybę gyventi kartu su ja jos dabartiniu gyvenamuoju adresu. Nuteistasis įvardino savo kriminogeninius poreikius, susiejo juos su savo nusikalstamumu, įvardino apsauginius veiksnius, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, apibūdino jų naudą jam, siekia atlyginti žalą nukentėjusiesiems, daugiau nei tris mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ar neįvykdytų administracinių nuobaudų, nuteistasis nėra atsisakęs užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla, dirba. Tačiau nors nuteistasis deda pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ji ir toliau išlieka vidutinė, didžioji dalis nustatytu kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali eliminuoti, todėl toks nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas neabejotinai atskleidžia, jog materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo elgesyje neegzistuoja, ką tinkamai nurodė ir Komisija. Šis rizikos vertinimas atskleidžia ir tai, kad nuteistasis nekoreguoja savo elgesio maksimaliai teigiamos dinamikos link, o jo pataisos procesas dar privalo būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje. Jau nurodyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys dinaminiai rizikos veiksniai gali kisti, t. y. nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nors ir dedamos pastangos šiai rizikai mažinti, tačiau V. S. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu nėra pakankama ir rizika toliau išlieka vidutinė.
Nuteistasis skunde akcentuoja, kad laisvės atėmimas yra kraštutinė priemonė, todėl, esant galimybei, būtina išnaudoti nuteistojo motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių jo gyvenime. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus – už plėšimą, nužudymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turto sunaikinimą ar sugadinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kt., paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistajam yra būdingas turtinių bei smurtinių nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės atskleidžiamos ir Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo negebėjimą pasimokyti iš ankstesnių klaidų. Be to, V. S. ne kartą buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, nors nuteistasis jo metu probacijos sąlygų laikėsi, vėliau vis tik pakartotinai nusikalto, yra stebima ir nusikalstamų veikų sunkėjimo dinamika. Minėtos aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamo vertybių orientacijos. Nors tiek padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas, tiek ankstesni teistumai nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje V. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nuo 2024 m. spalio 7 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose), šis bausmės sąlygų sušvelninimas yra taikomas sąlyginai neilgą laiką, todėl nuteistasis, atlikdamas bausmę ir mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, turi įrodyti, kad jau yra pasiruošęs teisėtomis priemonėmis siekti tikslų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sistemingumą ir pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir statiniai, dinaminiai bei apsauginiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas pasižymi gerėjančiu jo elgesiu, daroma pažanga, tačiau nėra pakankami pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai reikšmingai sumažėti. Taigi įvertinus šiuos ir aukščiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai V. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals, dėl ko skundžiamas Komisijos nutarimas paliekamas nepakeistu.
Apibendrinant dar kartą pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nuteistasis pradėjo teigiamą savo elgesio korekciją, daro pažangą mažindamas pakartotino nusikalstamo elgesio riziką (kuri šiuo metu vis dar yra vidutinė), tačiau šiuo metu yra būtini tęstiniai nuteistojo veiksmai mažinant jo dinaminių kriminogeninio elgesio veiksnių skaičių, siekiant jo daromą pažangą pripažinti akivaizdžia. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.
Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo V. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
