Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-744/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14533-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 1.2.29.3.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Jolantai Plungienei,
dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,
nuteistojo A. D. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme bei Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžius atliktas ir įskaitytas laikas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime ir laikinajame sulaikyme: nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. birželio 27 d. ir nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. bei nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., ir suėmime išbūtas laikas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2017 m. gruodžio 27 d.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiu nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam solidariai iš A. D. ir M. K. 100 Eur turtinei bei 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš A. D. likusi neatlyginta turtinė žala – 32,98 Eur.
Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pripažinti M. K. bei M. T., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskųstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
A. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 27 d. apie 1.15 val. prie alaus baro,,D. s.“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K. ir M. T., panaudodami fizinį smurtą, parversdami ant žemės nukentėjusįjį A. D., padarė sužalojimus - poodinę kraujosruvą dešinio kelio srityje, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, bei laikydami jį prispaudę ir taip atimdami galimybę priešintis, iš A. D. kišenės pagrobė svetimą - nukentėjusiajam A. D. priklausantį turtą – piniginę su joje buvusiais pinigais 150 eurų, asmens pasu Nr...., neįgaliojo pažymėjimu Nr....;
Be to, A. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 27 d. apie 1.15 val. prie alaus baro,,D. s.“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K. ir M. T., plėšimo metu pagrobė fiziniam asmeniui – A. D. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr...., neįgaliojo pažymėjimą Nr.....
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo tenkinti nors vieną jo apeliacinio skundo prašymą, nes, pasak jo, yra jauno amžiaus, o laisvės atėmimo bausmė dar labiau jį gali sugadinti, kadangi įkalinimo įstaiga nėra ta vieta, kuri pataiso žmogų.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad, būdamas suimtu, suprato savo klaidas ir labai gailisi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra charakterizuojamas patenkinamai, skatintas administracijos, bylos tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, pilnai pripažino savo kaltę, suprato savo veiksmus. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad turi sugyventinę, su kuria 2017 m. rugsėjo 28 d. susilaukė dukros, kuriai turės teikti išlaikymą.
Prašo teismo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas arba sumažinti paskirtą bausmę ir leisti ją atlikti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo A. D. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija savo veiksmų kvalifikavimo, tačiau prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo terminą, taip pat prašo leisti bausmę atlikti konkrečioje įkalinimo įstaigoje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. D., šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. D. įvykdė du apysunkius tyčinius nusikaltimus tiesiogine tyčia, oficialiai nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, yra jauno amžiaus, turi sužadėtinę ir mažametį vaiką, administracine tvarka baustas, teistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o, be to, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai yra, teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Ir nors apylinkės teismas nuosprendyje tinkamai nurodė aplinkybes, kurios turi įtakos paskiriamos bausmės rūšiai ir jos dydžio nustatymui, tačiau visiškai nenurodė skiriamos bausmės individualizavimo motyvų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. D. anksčiau teistas šešis kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, taip pat už nusikaltimus nuosavybei panaudojant prieš nukentėjusiuosius smurtinius veiksmus (plėšimus), už sukčiavimą, už nusikaltimus finansų sistemai. Jis nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., 50-55 b. l.), ne kartą baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešose vietose, smulkias svetimo turtas vagystes, jam paskirtų baudų nemokėjo (2 t., 64 b. l.). Šios aplinkybės nepalankiai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad, būdamas jauno amžiaus, A. D. teisiamas jau septintą kartą, ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, o paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas, tačiau jis teismų parodyto pasitikėjimo nepateisino, gyvenimo būdo nepakeitė – toliau vartojo alkoholį, darė naujas nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus.
Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam A. D. paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose (BK 50 straipsnio 2 dalis): už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskyrė bausmę, artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, - bausmę, šiek tiek didesnę už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Todėl nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgus į jo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, net tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nėra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, nes tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis, bus galimybė nuteistąjį taisyti ir auklėti izoliuotą, paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). Kadangi A. D. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoti nusikaltimai (plėšimas ir asmens dokumentų pagrobimas) sudaro idealiąją sutaptį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam A. D. paskirta bausmė, atsižvelgus į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodė individualizuojamos bausmės motyvų, skirdamas bausmę atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus, ir paskyrė teisingą bausmę.
Kaip minėta anksčiau, pagal BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalių taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, kurios buvo subendrintos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 5 dalies 1 punkto pagrindu, o subendrinta bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme bei Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip pat nenurodė jokių atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo motyvų. Nusikalstamas veikas, numatytas 180 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. D. padarė 2017 m. kovo 27 d., tai yra iki 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžių jo atžvilgiu priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu ir 2017 m. birželio 6 d. bei 2017 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrindamas anksčiau paminėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam A. D. palankesnį bausmių sudėjimo būdą, tai yra prie griežčiausios bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, pridėjo tik dalį bausmių, paskirtų 2017 m. birželio 6 d. bei 2017 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas į paskirtą galutinę bausmę pagrįstai įskaitė bausmes, atliktas pagal 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžius (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis A. D. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi jis gailisi padaręs nusikaltimus, nori likti su savo šeima ir jos neprarasti. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. D., kaip jau buvo minėta, anksčiau teistas net šešis kartus, teismai jam net keturis kartus buvo atidėję paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau jis nusikaltimus darė ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. D. elgesiui nedaro. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Be to, poreikis rūpintis bei išlaikyti vaiką nuo nusikalstamų veikų nesustabdė, nors neabejotinai buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A. D. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą objektyvaus pagrindo nėra. Toks apeliantui taikomas poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo padarytų veikų pavojingumui, kaltininko asmenybei ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms.
Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo leisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu A. D. paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. O laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK 71 straipsnis nustato, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. (BVK 69 straipsnio 1 dalis). Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas teisės normas, nuteistajam išaiškintina, jog klausimo dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos pakeitimo, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nesprendžia. Nuteistasis dėl pataisos įstaigos pakeitimo turėtų kreiptis į pataisos įstaigą, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Zigmas Kavaliauskas
Alfredas Vilbikas
Laisvydas Zederštremas
