Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir grąžinimo į kario pareigas bei atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

N U T A R T I S

2009 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir grąžinimo į kario pareigas bei atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja R. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) pripažinti 1999 m. balandžio 6 d. darbo sutartį Nr. 37 negaliojančia; 2) pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Lauko kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“ Panevėžio atskirojo motodesantinio Karaliaus Mindaugo bataliono vado 1998 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 52K; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją grąžinti pareiškėją į profesinės karo tarnybos kario pareigas pagal turimą karinį laipsnį; 4) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atlyginimą ir kitas išmokas ir išmokėti piniginį skirtumą, kurio pareiškėja negavo nuo 1998 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos keliamas ginčas, visų pirma, yra susijęs su darbo santykiais (darbo sutarties pripažinimu negaliojančia) ir nėra grynai administracinio pobūdžio.

R. G. pateikė ieškinį Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismui, ir sutikslinusi reikalavimus prašo: 1) pripažinti 1998 m. kovo 9 d. Krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. 453-K 10 punktą, kuriame nurodyta „išleisti 1998 m. kovo 2 d. iš profesinės karo tarnybos į atsargą eil. R. G.“ negaliojančiu; 2) pripažinti 1999 m. balandžio 6 d. darbo sutartį Nr. 37, sudarytą su R. G. (B.) negaliojančia; 3) pripažinti negaliojančiu 1998 m. vasario 12 d. Krašto apsaugos ministerijos lauko kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“, Panevėžio atskirojo motodesantinio Karaliaus Mindaugo bataliono vado įsakymą Nr. 52K; 4) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją grąžinti ieškovę į profesinės karo tarnybos kario pareigas pagal turimą karinį laipsnį; 5) priteisti iš Krašto apsaugos ministerijos neišmokėtą atlyginimo skirtumą bei kitas išmokas, kurių ji negavo kaip karys laikotarpiu nuo 1998 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Krašto apsaugos tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punktas, 26 straipsnis, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 8 dalis, Darbo sutarties įstatymo 42 straipsnis, CK 1.78 straipsnio 2 dalis, Kariuomenės drausmės statuto skundų nagrinėjimo tvarkos 17-29 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis, 23 straipsnio 1-8 dalys, 26 straipsnio 1-3 dalys, 29 straipsnio 2 dalis, 60, 61, 62 straipsniai).

Ieškinyje nurodoma, kad 1994 m. gegužės 2 d. KAM lauko kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“, Panevėžio atskirojo motodesantinio Karaliaus Mindaugo bataliono vado 1994 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 135K, ji buvo paskirta į šio bataliono valgyklos virėjos pareigas, jai buvo suteiktas eilinio laipsnis. 1997 m. sausio 9 d. su ieškove buvo sudaryta profesionaliosios karo tarnybos sutartis 5 metams. 1998 m. vasario 5 d. bataliono vadas ją informavo, jog ji yra pervedama į laisvai samdomos virėjos pareigas, arba, jeigu nesutinka, bus atleista. 1998 m. vasario 12 d. bataliono vado įsakymu Nr. 52K nurodyta, kad nuo 1998 m. kovo 1 d. ji paskiriama į bataliono įgulos aprūpinimo būrio maitinimo skyriaus virėjos pareigas. 1999 m. balandžio 6 d. su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 37 kaip su civiliu asmeniu. Darbo pobūdis nepakito, ji dirbo tą patį darbą, kaip ir būdama kariu; Krašto apsaugos ministro 1998 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 453-K apie ieškovės išleidimą į atsargą atsakovas pateikė tik teisme 2009 m. birželio 26 d. 1997 m. sausio 9 d.; profesionaliosios karo tarnybos sutartis nėra nutraukta. Ieškovė nurodė, kad dėl KAM ministro ir bataliono vadovybės kaltės ji taip pat patyrė ir materialinius nuostolius, nes negavo priklausančio kario atlyginimo.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas pažymi, jog ieškovė kelia du reikalavimus susijusius su Krašto apsaugos ministro įsakymu, KAM lauko kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“ Panevėžio atskirojo motodesantinio Karaliaus Mindaugo bataliono vado įsakymų pripažinimo negaliojančiais, reikalavimą dėl įpareigojimo KAM grąžinti į profesinės karo tarnybos kario pareigas pagal turimą karinį laipsnį bei priteisti atlyginimo skirtumą. Kartu su šiais reikalavimas yra pareikštas reikalavimas pripažinti darbo sutartį negaliojančia. Teismas pažymi, kad iš ieškinio ir kitų byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad tarp šalių yra atsiradęs ginčas kuomet ieškovė, būdama profesionalios karo tarnybos kariu, priėmus atsakovų skundžiamus įsakymus buvo išleista į atsargą ir su ja buvo sudaryta skundžiama darbo sutartis. Ieškovė ieškiniu įrodinėja, kad su ieškove sudaryta profesionalios karo tarnybos sutartis nėra nutraukta, ji atlieka tokias pat funkcijas, kurias ir vykdė, todėl mano, kad nebuvo ir negalėjo būti atleista iš krašto apsaugos tarnybos. Vertinant ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pareikštus reikalavimus bei jos siekiamus tikslus, matyti, kad sprendžiant šalių ginčą, reikalavimas dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia yra pareikštas kaip išvestinis reikalavimas. Ieškinyje ieškovė nekelia ginčo dėl DK reglamentuotų teisinių santykių, ir jų šalių įsipareigojimų vykdymo, o kelią ginčą, dėl tarnybinių santykių, susijusių su išleidimu į atsargą ir atleidimu iš krašto apsaugos tarnybos, kario statuso įgijimu ir praradimu. Teismui nagrinėjant pareikštą ieškinį, priešingai nei tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmiausia yra būtina išspręsti skundžiamų priimtų įsakymų teisėtumo klausimą ir šių klausimų sprendimas savaime išsprendžia klausimą dėl sudarytos darbo sutarties galiojimo. Tai leidžia daryti išvadą, jog dominuojantys teisiniai santykiai šioje byloje yra ne darbo teisiniai santykiai, o teisiniai santykiai, kylantys iš karo tarnybos, kurie nėra teismingi bendros kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Ieškovės keliamo ginčo esmė yra ta, jog ji mano, kad jai turėtų būti taikomas kario statusas, jos išleidimas iš profesinės karo tarnybos į atsargą yra neteisėtas; neteisėtas ją su atsakovu siejusių profesinės karo tarnybos teisinių santykių transformavimasis į darbo teisinius santykius. Todėl ji turi būti grąžinta į profesinę karo tarnybą į kario pareigas pagal turimą laipsnį, jai turi būti priteistos neišmokėtos piniginės sumos, kurių ji negavo kaip karys (t.y. kario teisinio statuso atstatymo ir tęstinumo).

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas, priešingai negu nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriomis atsisakyta priimti R. G. skundą nagrinėti administraciniame teisme, visų pirma, yra susijęs su viešosios teisės reguliuojamais karo tarnybos teisiniais santykiais (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas). Ginčai, kylantys karo tarnybos teisinių santykių reguliavimo srityje nėra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, bet yra priskirti nagrinėti administraciniams teismams (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis). Darbo sutarties ginčijimas, tarp šalių susiklosčiusių aplinkybių visumoje, yra sudėtinė dalis, vertinant atsakovo veiksmus, dėl kurių R. G. neteko kario statuso ir sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją grąžinti ją į profesinės karo tarnybos kario pareigas pagal turimą karinį laipsnį bei priteisti iš Krašto apsaugos ministerijos neišmokėtą atlyginimo skirtumą bei kitas išmokas, kurių ji negavo kaip karys.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir grąžinimo į kario pareigas bei atlyginimo priteisimo (bylos Nr. 2-3095-827/2009) perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėjas

Janina Stripeikienė Anatolijus Baranovas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Česlovas Jokūbauskas Dainius Raižys