Dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-686/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05003-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; trečiasis asmuo – UAB Medicinos bankas“ institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; tretieji asmenys: UAB Medicinos bankas, UAB „Auksinis eršketas“, A. C. (A. C.), institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikymą, aiškinimo ir taikymo.

Ginčo šalys 1990 m. spalio 20 d. sudarė santuoką, jos metu gimė duktė, taip pat įgijo bendro turto, kurį prašė padalyti ir dėl kurio kilo ginčas byloje.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) padalyti santuokoje įgytą turtą, jai priteisti: ½ dalį 0,3700 ha dydžio žemės sklypo; 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Sanves“ akcijų; 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Auksinis eršketas“ akcijų; 8415 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų; 12 500 eurų (43 125 Lt) bendrovės „North Company GmbH“ pajinį įnašą, o atsakovui priteisti: likusią ½ dalį 0,3700 ha dydžio žemės sklypo; 50 vnt. UAB „Sanves“ akcijų; 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Auksinis eršketas“ akcijų; 8085 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų; 12 500 eurų (43 125 Lt) bendrovės „North Company GmbH“ pajinį įnašą; automobilį „VW Golf“; 3) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo dukteriai išlaikyti po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 6) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriui UAB Medicinos bankui ieškovė ir atsakovas atsako tokiomis sąlygomis ir tvarka kaip nustatyta paskolos sutartyje.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisti 479 816 Lt 0,3700 ha žemės sklypą; 6000 Lt vertės automobilį „VW Golf“; atsakovui priteisti: 10 000 Lt vertės UAB „Sanves“, 80 000 Lt vertės UAB „Auksinis eršketas“, 1 650 000 Lt vertės UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų, 86 320 Lt (25 000 eurų) vertės pajinį įnašą Vokietijos bendrovėje „North Company GmbH“; 3) priteisti iš jo ieškovei 236 252 Lt kompensaciją; 4) pripažinti šalių solidariąją prievolę bankui; 5) pripažinti tik atsakovo prievolę pagal 2011 m. balandžio 30 d. UAB „Auksinis eršketas“ ir atsakovo 2008 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį; 5) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove; 6) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ginčo šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, išsprendė po santuokos nutraukimo ginčo šalių pavardžių klausimą, nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš atsakovo dukteriai išlaikyti po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki jai sukaks pilnametystė, nustatant, kad lėšas uzufrukto teisėmis valdys ieškovė; padalijo santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą: ieškovei natūra priteisė 0,3700 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (479 816 Lt vertės), 60 000 Lt vertės automobilį „VW Golf“, 300 vnt. UAB „Auksinis eršketas“ 30 000 Lt vertės akcijų, 6000 vnt. UAB „Šiaurės kompanija“ 600 000 Lt vertės akcijų, 35 252 Lt pajinio įnašo Vokietijos bendrovėje „North Company GmbH“, iš viso turto už 1 151 068 Lt; atsakovui natūra priteisė 500 vnt. UAB „Auksinis eršketas“ 50 000 Lt vertės akcijų, 10 500 vnt. UAB „Šiaurės kompanija“ 1 050 000 Lt vertės akcijų, 51 068 Lt pajinio įnašo Vokietijos bendrovėje „North Company GmbH“, iš viso turto už 1 151 068 Lt; nustatė, kad įsipareigojimai UAB Medicinos bankui pagal 2008 m. vasario 13 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo yra laikomi solidariomis ieškovo ir atsakovo prievolėmis, o įsipareigojimai UAB „Auksinis eršketas“ pagal 2011 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį ir 240 000 Lt įsipareigojimas A. C. pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį – asmeninė atsakovo prievolė.

Teismas nustatė, kad sutuoktinių bendro turto balansą sudaro šis turtas: 1) turto aktyvas: 0,3700 ha žemės sklypo, kurio vertė 479 816 Lt; 800 vnt. UAB „Auksinis eršketas“ akcijų, kurių vertė 80 000Lt; 16 500 vnt. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų, kurių vertė 1 650 000 Lt; 25 000 eurų arba 86 320 Lt pajinio įnašo Vokietijos bendrovėje „North Company GmbH“, automobilis „VW Golf“, kurio vertė 6000 Lt; 2) turto pasyvas: kreditoriaus įsipareigojimas UAB Medicinos bankui pagal 2008 m. vasario 13 d. kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 173 772 eurų kreditas; 2008 m. vasario 13 d. laidavimo sutartimi už atsakovą laidavo ieškovė, kuri įsipareigojo solidariai atsakyti turimu turtu už atsakovo prievoles. Kreditoriaus įsiskolinimas negrąžintas ir jo grąžinimo terminas nesuėjęs. Šalys ir bankas sutinka, kad ši prievolė šalių ir po santuokos nutraukimo būtų vykdoma solidariai. Pagal šalių pateiktus duomenis ir atsiliepimus teismas padarė išvadą, kad įsipareigojimai UAB Medicinos bankui pagal nurodytas kredito ir laidavimo sutartis laikytini bendra sutuoktinių prievole. Teismas sprendė, kad 660 000 Lt įsipareigojimas UAB „Auksinis eršketas“ pagal 2011 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį ir 240 000 Lt įsipareigojimas trečiajam asmeniui A. C. pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį laikytinas asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes paskolos buvo suteiktos jam asmeniškai, ieškovė šių paskolos sutarčių nepasirašė ir vėliau joms nepritarė ir atsakovas neįrodė, kad gautos jo lėšos pagal šias sutartis buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas iš sutuoktinių neįrodė egzistuojant pagrindą netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, visą sutuoktinių įgytą turtą padalijo natūra lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo kaip esamo akcininko ir bendrovių vadovo prisiimtus įsipareigojimus, dalydamas tarp sutuoktinių jų turimą turtą, padarė išvadą, jog didesnis akcijų skaičius ir pajaus dalis turi būti priteisiamos atsakovui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija atsisakė priimti ieškovės pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės (VĮ Registrų centro išrašą) motyvuodama CPK 314 straipsniu, kuriame nustatytas draudimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. VĮ Registrų centro išraše 85 800 Lt žemės sklypo vertė nustatyta pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. rinkos būklę, o ieškovė ieškinį pareiškė 2011 m. birželio 3 d., todėl turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme pateikti šį įrodymą dėl mažesnės sklypo kainos. Kolegija nurodė, kad žemės sklypo priskyrimas abiem sutuoktiniams dalimis ar viso sklypo priskyrimas vienam iš sutuoktinių neturės įtakos jų įsipareigojimams bankui, nes abiejų sutuoktinių prievolė po santuokos nutraukimo išlieka solidari. Teismo sprendimas priteisti ieškovei visą žemės sklypą nepanaikino atsakovo ir nepadidino ieškovės įsipareigojimų bankui. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad jai buvo priteista mažiau akcijų, nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalijant turtą; nurodė, jog buvusiems sutuoktiniams būtų sudėtinga tvarkyti bendrą verslą turint vienodą tų pačių įmonių akcijų skaičių, juolab kad visų ginčo bendrovių po jų įkūrimo vienintelis akcininkas buvo atsakovas, jis yra ir Lietuvoje esančių bendrovių direktorius, o ieškovė dirbo bendrovėje samdoma darbuotoja, akcijų neturėjo, taigi nepriiminėjo sprendimų kaip įmonių akcininkė ir neturėjo jokios įtakos šių bendrovių valdymui. Kolegija ieškovės argumentus, kad jai turėjo būti priteista didesnė turto dalis, CK 3.123 straipsnio 3 dalies pagrindu pripažino nepagrįstais ir neįrodytais. Kolegija taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad visos bendrovių akcijos turėjo būti priteistos atsakovui, o ieškovei – kompensacija; motyvavo CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, o kompensacija vienam iš sutuoktinių gali būti priteista tik tuo atveju, kai negalima turto padalyti natūra abiem sutuoktiniams. Nagrinėjamoje byloje bendrovių akcijas buvo galima padalyti natūra abiem sutuoktiniams, todėl atsakovo nurodytas reikalavimas prieštaravo teisės normoms.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutarties dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylą dėl šios dalies perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 3,117, 3.118, 3.119 ir 3.127 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Nors bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo šalys, gyvendamos santuokoje, įsigijo žemės sklypą, automobilį, įvairių įmonių akcijų bei pajinį įnašą, tačiau neįvertino sutuoktinių turimų finansinių įsipareigojimų apimties ir iš esamo sutuoktiniams priklausančio turto vertės neatėmė sutuoktinių turimų skolų; nesudarė dalytino turto balanso, nesiaiškino kreditorių skolų bankui dydžio. Pagal teismų praktiką, kai vienam iš sutuoktinių esant solidariuoju skolininku paskiriamas turtas suvaržytas įkeitimu, o kitam paliekamas laisvas nuo suvaržymų turtas, laikytina, jog turto balansas nesudarytas ir nepagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo bei nepilnamečių vaikų teisių apsaugos principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-264/2012). Teismai, nebūdami aktyvūs šeimos bylose, savo iniciatyva nerinkdami įrodymų, taip pat neteisingai nustatė hipoteka suvaržyto žemės sklypo vertę, nepagrįstai šį priteisė tik kasatorei, o jo vertė buvo nustatyta ne sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, kaip to reikalaujama CK 3.119 straipsnyje, bet 2008 metais, kai nekilnojamo turto kainos buvo pasiekusios aukščiausią lygį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nustatant turto padalijimo būdą ir vienam sutuoktiniui paliekant visą turtą natūra, o kitam priteisiant kompensaciją, teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista ir nesudarytų esminio pranašumo prieš kitą bendraturtį, nustatyti, ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008). Taigi neatsižvelgus į žemės sklypo vertę sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, atsakovui buvo priteista neproporcingai didesnė jam tenkančio kito dalytino turto dalis. Kadangi tarp šalių bendroji jungtinė nuosavybė apskundus teismo sprendimą nepasibaigė, tai apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į rinkos kainas, galiojusias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiekvienam iš mūsų priteisė turto po lygiai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo priteistas kasatorei, o jo vertė nurodyta ne ta, kuri buvo bendrosios nuosavybės pabaigoje – 85 800 Lt, o buvusi daugiau kaip prieš ketverius metus (479 816 Lt), tai kasatorei faktiškai teko turto tik už 757 052 Lt; juolab kad žemės sklypas yra suvaržytas hipoteka užtikrinant daug didesnės nei jo vertė paskolos grąžinimą (negrąžinta paskolos dalis yra 252 288,29 Lt). Taigi teismai neteisingai aiškino lygių dalių principą, turtą padalijo pažeisdami šį principą, suteikdami kitam sutuoktiniui turtinį pranašumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kasatorės pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės, pasielgė formaliai, apribojo jos teisę tinkamai apginti savo ir nepilnametės dukters interesus, nukrypo nuo teismų praktikos, nors CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Teismai, nepagrįstai nukrypdami nuo lygių dalių principo, taip pat neteisingai padalijo bendrovių akcijas, atsakovui palikdami beveik dvigubai didesnę kiekvienos įmonės akcijų dalį dėl to, kad akcijos buvo įregistruotos jo vardu ir neva tik jis priiminėjo sprendimus dėl įmonių veiklos. Kasatorės teigimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovo vardu buvo įregistruotos akcijos, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo jas dalijant, nors teismai sprendė priešingai.

Dėl proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo taisykles bei pareigą motyvuoti sprendimą, pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kasatorės pateiktų apeliacinio skundo argumentų, jų dalį nemotyvuodamas atmetė kaip neturinčius reikšmės bylai, trumpai perrašė pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies ištraukas, nepagrindė padarytų išvadų, todėl pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį.

Dėl teismo vaidmens priteisiant bylinėjimosi išlaidas. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam, todėl šioje byloje teismas turėjo veikti aktyviai, atsižvelgdamas į kasatorės, kaip silpnesnės ir nuo sutuoktinio priklausančios šalies bei nepilnametės ligotos dukters interesus. Pagal CPK 376 straipsnio 3–4 dalis teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į paaiškėjusias byloje aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus arba priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Kasatorė, teikdama ieškinį, turėjo sumokėti 15 646 Lt žyminį mokestį, tam tikslui pasiskolino 2167 Lt. Nors advokatas pareiškė prašymą atidėti likusio mokesčio sumokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo, tačiau teismas, nustatęs, kad kasatorė faktiškai neturi ir po teismo sprendimo priėmimo neturės reikalingų lėšų žyminio mokesčio daliai sumokėti, galėjo ir privalėjo atleisti kasatorę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, nes neatitiko CPK 351 straipsnio reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl dalijamo sutuoktinių turto balanso ir dalijamo turto vertės

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-46/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.).

Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. AB bankas „Hansabankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-256/2006). Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

Nagrinėjamoje byloje bendras sutuoktinių turtas buvo dalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo tinkamai nustatytas bendras sutuoktinių turtas, solidariosios ir dar neįvykdytos sutuoktinių prievolės, taip pat asmeninė atsakovo prievolė, tačiau šioje byloje reikšmingais pripažįstami kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeista sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) sutuoktiniams paskirstant turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad visą sutuoktinių įgytą turtą dalija lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarė sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis) ir kasatorei (ieškovei byloje) priteisė už buvusių sutuoktinių solidariąją prievolę įkeistą žemės sklypą, automobilį ir dalį įmonių akcijų bei pajinių įnašų, o atsakovui – didesniąją dalį įmonių akcijų ir pajinių įnašų. Tokį turto padalijimą apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto vertę (CK 3.119 straipsnis), pripažino atitinkančiu lygias sutuoktinių dalis bendrame turte (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisakė priimti kasatorės pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės pokyčių, įvykusių iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos (CK 3.119 straipsnis), motyvuodamas CPK 314 straipsniu, kuriame nustatytas draudimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytus byloje faktus bei vadovaudamasi pirmiau nurodyta kasacine jurisprudencija, konstatuoja sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos pažeidimą, kurį lėmė hipoteka suvaržyto nekilnojamojo turto (žemės sklypo) priteisimas kasatorei, nenustačius tikrosios šio turto vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, taip pat neįvertinus tokio suvaržymo padarinių nagrinėjamu atveju taikant lygių dalių principą. Įkeistą žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise priskiriant kasatorei nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo vertės pokyčius bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė nuo kito momento, o tokios aplinkybės nustatymas, teisėjų kolegijos sprendimu, yra reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką dalijamo turto vertė gali būti nustatomas skirtingais momentais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas hipoteka suvaržytą bendrą sutuoktinių turtą, įkeistą solidariajai prievolei užtikrinti, gali pripažinti abiejų sutuoktinių daline nuosavybe. Teisės normose taip pat nedraudžiama tokį hipoteka suvaržytą daiktą priskirti tik vieno iš sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn, tačiau tokiu atveju buvusių sutuoktinių teisiniams santykiams taip pat turėtų būti taikomos ir daiktinės teisės normos. Kai hipoteka suvaržytas bendras sutuoktinių turtas teismo sprendimu atitenka vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, kito sutuoktinio, praradusio nuosavybės teisę į įkeistą turtą, įkeisto turto hipoteka pasikeičia: iš praprastosios hipotekos ji tampa svetimo daikto hipoteka. Toks teisinis kvalifikavimas reikšmingas tuo, kad jeigu sutuoktinis, kuriam atiteko įkeistas turtas, įvykdo kito sutuoktinio solidariosios prievolės dalį, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos grąžinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju kreditoriaus ir šalių sutarimu solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad tais atvejais, kai po santuokos nutraukimo ir bendro sutuoktinių turto padalijimo sutuoktiniai nevykdo solidariųjų prievolių, o kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą turtą, kuris teismo sprendimu vienam iš sutuoktinių buvo priskirtas asmeninės nuosavybės teise solidariosios sutuoktinių prievolės įvykdymui užtikrinti, pastarasis sutuoktinis įgyja reikalavimo teisę į kitą sutuoktinį svetimo turto hipotekos pagrindu. Dėl to teismas, dalydamas sutuoktinių bendrą turtą ir solidariosios prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistą turtą priskirdamas vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, turėtų atsižvelgti į tai, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą ši aplinkybė yra reikšminga CK 3.127 straipsnio 3 dalies prasme. Tai reiškia, kad solidariosios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto turto priskyrimas vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise yra svarbi aplinkybė paskirstant turtą sutuoktiniams (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), taip pat nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje solidariosios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto turto priskyrimas vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise nebuvo įvertinta kaip svarbi aplinkybė paskirstant sutuoktinių turtą natūra ar nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau svarbia aplinkybe dalijant turtą natūra nepripažindami solidariosios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto turto priskyrimo vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, o įmonių akcijų ir pajinių įnašų paskirstymą sutuoktiniams aiškiai nelygiomis dalimis motyvuodami tik pasunkėsiančiu verslo valdymu, nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nukrypo tik vieno iš sutuoktinio (atsakovo) naudai. Tokio didelio kelių įmonių akcijų skaičiaus priskyrimas vienam sutuoktiniui negali būti pripažintas pagrįstu motyvuojant vien ta aplinkybe, kad akcijas sutuoktiniams padalijus po lygiai pasunkės įmonių valdymas, tačiau taip pat teigiant, jog turtas dalijamas po lygiai, nors de facto nukrypta nuo lygių dalių principo. Priešingai, ši aplinkybė gali būti reikšminga nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis).

Taigi teismai nepagrįstai nepripažino įkeisto turto paskyrimo vienam iš sutuoktinių ir įmonių akcijų padalijimo ne vienodu dydžiu reikšmingomis aplinkybėmis, kurios galbūt sudarė pagrindą nukrypti nuo turto paskirstymo sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja materialiosios teisės normų pažeidimą ir neteisingą sutuoktinių bendro turto padalijimą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis); materialiosios teisės normų šioje byloje pritaikyti negali, nes liko neaiškus neįvykdytos sutuoktinių solidariosios prievolės dydis ir įkeisto nekilnojamojo turto vertė, todėl apeliacinės instancijos nutartis naikintina, o byla grąžintina šiai instancijai nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 151,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai dėl teismo ir šalių turėtų išlaidų priteisimo turės pasisakyti teismas, dar kartą išnagrinėjęs bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Stripeikienė

Dalia Vasarienė