L. L. pagal BK 260 str., 369 str., 368 str., 376 str., 24 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4187/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00724-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. L. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis L. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį ir bylą nutraukti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pažeidžiant įrodinėjimo taisykles ir selektyviai įvertinus įrodymus, L. L. nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai. Apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka jų surašymui keliamų reikalavimų.

Pasak kasatoriaus, jo kaltė dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo preziumuota, grindžiama prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Ištirtų bylos įrodymų visuma nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, kad L. L. tyčią disponavo psichotropine medžiaga ir dideliu jos kiekiu. Kasatorius viso bylos proceso metu nuosekliai parodė, kokiomis aplinkybėmis įsigijo ir pardavė K. K., kaip paaiškėjo, psichotropinę medžiagą, o ne, kaip jis manė, CBD koncentratą, kuris nėra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Šiuos jo parodymus patvirtina K. K. parodymai, kurie nėra paneigti. Kasatoriaus tyčia neleistinai konstatuota remiantis kito nuteistojo tyčios turiniu.

Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kasatorius nurodo, kad skundžiami teismų sprendimai nėra vientisi ir nuoseklūs, nes jų aprašomosiose dalyse L. L. veiksmai aprašyti kaip bendravykdžio, tuo tarpu motyvuojamosiose dalyse – kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis). Kasatorius teigia, kad jis nerealizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių, veikė tik kaip tarpininkas, suvesdamas, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėto sandorio dalyvius. L. L. pats nebuvo sandorio dalyvis, nepardavė, neperdavė ar kitaip neplatino L. K. disponuotos psichotropinės medžiagos, nedalyvavo susitikime, kurio metu ji buvo išplatinta. Todėl jo veiksmai vertintini kaip padėjėjo ir kvalifikuotini su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį. Kita vertus, nėra jokio pagrindo pripažinti L. L. veikus kaip L. K. bendrininką, suvokusį jo neteisėtų veiksmų turinį ir norėjusį prie jų prisidėti. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad jam buvo žinomas L. K. disponuotos medžiagos pobūdis bei jos grynasis kiekis. Prekės kainos kriterijus, kuriuo teismai grindė L. L. tyčios turinį, įvertintas selektyviai. Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, šis kriterijus nepagrindžia, kad L. L. suvokė L. K. veiksmų turinį ir prie jų prisidėjus. Kasatorius savo parodymuose nuosekliai teigė, kad jam nebuvo žinoma apie tai, jog skystis, kurį siekė parduoti L. K., yra psichotropinė medžiaga, jis manė, kad tai skystis su CBD. Tą patvirtino ir L. K. su K. K.. Net jei iš staiga pakitusios sandorio kainos L. L. ir galėjo įtarti skystį esant su neteisėtomis psichotropinėmis priemaišomis, ši aplinkybė sužinota tik po to, kai jis, kaip tarpininkas, suderino K. K. ir L. K. kontaktą, t. y. baigė savo kaip bendrininko veiksmus. Pasak kasatoriaus, neleistinai, nepagrindžiant jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, preziumuota, kad jis suvokė apie L. K. disponuojamos psichotropinės medžiagos labai didelį kiekį.

Kasatoriaus manymu, nors jo atžvilgiu pagrįstai buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau nebuvo įvertinta bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visuma ir paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota. Taigi nebuvo tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta neteisinga – aiškiai per griežta, nusikalstamų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumo neatitinkanti bausmė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo L. L. teiginiai dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymą, pažeidimų grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika bei nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savo nuomonę, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai, į kokias aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama ir kokios išvados turi būti daromos. Tačiau kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo atskirų įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, be kita ko, atskleidžiančių L. L. tyčios turinį, jo kaip bendrininko vaidmenį, pakartoti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų savo nutartyje pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų visumos pagrindu darydamas išvadas dėl L. L. kaltumo padarius ginčijamas nusikalstamas veikas, būtų pažeidęs BPK normas ar netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis L. L. kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo teisės taikymo aspektu. Kasatoriaus nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos, savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinio skundo teiginiai apie BPK reikalavimų nesilaikymą ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės nerodo kasacijos pagrindų buvimo. Pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Tuo tarpu paduotame kasaciniame skunde teiginiai dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus kritika apeliacinės instancijos teismui, padariusiam išvadą, kad L. L. pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirtų bausmių dar labiau švelninti nėra pagrindo, ir jie nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu nustatytų aplinkybių interpretavimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, bei 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Darius Kantaravičius

Algimantas Valantinas