Baudžiamoji byla Nr. 2K-497/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.25.4.6; 1.1.3.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. Z. per šį laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Priteista iš V. Z. nukentėjusiajai I. B. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai I. B. 3500 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 582,60 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,
n u s t a t ė :
V. Z. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 16 d., apie 19.30 val., kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga 30,3 kilometre, vairuodamas automobilį „Toyota Previa“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 52, 53 ir 145 punktų reikalavimus (2004 m. gruodžio 24 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 12 d.), pažeidė kelio ženklo Nr. 205 „priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, dėl atliekamų kelio remonto darbų kelio važiuojamosios dalies susiaurėjime išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą nepraleidęs pirmumo teisę turėjusio priešpriešiais važiuojančio A. B. vairuojamo automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), dėl to su juo susidūrė; eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. B., o šio automobilio keleiviui M. L. bei automobilio „Toyota Previa“ keleiviams O. R. ir M. R. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 281 straipsnio 5 dalies) taikymą, nes kasatoriaus veiksmuose nėra kaltės ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių.
Kasatorius V. Z. nurodo, kad jam inkriminuotas neatsargus nusikaltimas gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau jo veikoje nėra šių nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių. Kasatorius nurodo, kad vairuodamas automobilį ir artėdamas prie kelio susiaurėjimo matė (pagal žibintų šviesas) priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę, kuri buvo pakankamai toli ir saugiu atstumu, todėl, įvertinęs savo automobilio greitį ir atstumą iki atvažiuojančios transporto priemonės bei Kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl greičio ribojimo, tikrai nenumanė, kad įvažiuodamas į kelio susiaurėjimą pažeidžia kelio ženklo „priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimą. Pagal bylos aplinkybes ir savo asmenines savybes jis (V. Z.) neturėjo jokio pagrindo manyti, kad šioje situacijoje, jam įvažiuojant į kelio susiaurėjimą, priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę vairuojantis A. B. beveik dvigubai viršija leistiną greitį (pažeidžia Kelių eismo taisykles), todėl negalėjo ir neturėjo numatyti, kad nespės išvažiuoti iš susiaurėjimo. Nuteistasis V. Z. kaip vairuotojas, žinantis Kelių eismo taisykles ir jų besilaikantis, buvo įsitikinęs, kad jų laikosi ir vairuotojas A. B. Kasatorius pažymi, kad jis negalėjęs įvertinti artėjančio automobilio greičio kitaip, kaip tik siedamas jį su Kelių eismo taisyklių reikalavimais, nes jo vairuojamoje transporto priemonėje nėra greitį rodančio prietaiso (radaro). Taigi kasatorius nenumanė, kad gali kilti baudžiamajame įstatyme numatytų neigiamų padarinių.
Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis dėl priežastinio ryšio nustatymo. Jo kaltė grindžiama iš esmės tik autotechninės ekspertizės išvada, pagal kurią pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo jo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą kelio ženklo „priešpriešinio eismo pirmenybė“ galiojimo zonoje. Tačiau tokia išvada galima tik techniniu požiūriu, o tam, kad būtų teisingai nustatyta būtinoji padarinių kilimo sąlyga, reikia įvertinti, jog kelio ženklas „priešpriešinio eismo pirmenybė“ besąlygiškai nedraudžia įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Šis ženklas tik ribojo galimybes įvažiuoti tam tikromis sąlygomis, t. y. jei savo veiksmais trukdytų priešpriešiniam transportui. Tuo tarpu kasatorius negalėjo numatyti, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. B. nepaiso greičio ribojimo (beveik dvigubai viršija leistiną greitį) ir automobilį vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio, todėl priartėjo netikėtai, o jis (V. Z.) prarado galimybę išvengti eismo įvykio (pasitraukti dešiniau nebuvo galima dėl sustatytų blokų). A. B. privalėjo numatyti, kad šie šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai gali sukelti pavojingą situaciją kelyje, todėl jis ir buvo atsakingas už pavojaus, t. y. eismo įvykio išvengimą. A. B., pamatęs kasatoriaus automobilio žibintų šviesas, turėjo realią galimybę išvengti eismo įvykio tiek sustabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, tiek ir apvažiuodamas kliūtį, prasilenkiant su kasatoriumi, pasukdamas dešiniau į tam tikslui specialiai įrengtą gruntinį važiuojamosios kelio dalies praplatėjimą, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktų reikalavimus.
Kasatorius nurodo, kad iš abiejų instancijų teismų nustatytų aplinkybių aiškiai matyti, jog jis savo veiksmais sudarė situaciją kelyje, kuri iš tiesų nebuvo avarinė. Tokiu atveju, jeigu A. B. būtų neviršijęs leistino greičio ir nepažeidęs Kelių eismo taisyklių 68 punkto ir kelio ženklo 329 „ribotas greitis“ reikalavimų, nebūtų atsiradę padarinių – eismo įvykio, dėl kurio A. B. žuvo, o automobilio keleiviams nežymiai sutrikdyta sveikata (tai patvirtina 2007 m. sausio 12 d. teismo autotechninės ekspertizės akto išvada). Taigi šio vairuotojo padaryti pažeidimai teisiniu požiūriu ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, t. y. tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykio padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kasatoriaus teigimu, esant išdėstytoms aplinkybėms, neteisinga yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo veiksmai (išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą) lėmė atsiradusius padarinius. Pasak V. Z., automobiliai nebūtų saugiai prasilenkę ir tuo atveju, jei jis būtų įvažiavęs į nurodytą susiaurėjimą net ir gerokai anksčiau ir, pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių priverstinai sustojęs, nes A. B. apskritai nereagavo į situaciją kelyje, t. y. atsiradusią kliūtį. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad kasatoriaus veiksmai, įvažiuojant į susiaurėjimą, buvo pavojingi, nepagrindžia ekspertų autotechnikų apskaičiavimai, pagal kuriuos, esant nustatytiems greičiams, jo (V. Z.) vairuojamam automobiliui baigiant išvažiuoti iš kelio susiaurėjimo, tarp abiejų prasilenkiančių automobilių būtų likęs apie 16,6 m atstumas. Kasatoriaus nuomone, tokio atstumo tikrai pakanka saugiai prasilenkti. Be to, šis atstumas nėra tikslus, nes jis apskaičiuotas tik pagal susidūrimo momentu buvusius automobilių greičius. Iš tiesų A. B. automobilio nestabdė ir jo greitis smūgio metu buvo būtent toks, kokį nurodė ekspertai. Tuo tarpu kasatorius, pamatęs priešpriešiais artėjantį automobilį, savąjį stabdė, todėl susidūrimo metu jo greitis buvo mažesnis negu tas, kuriuo važiavo susiaurėjusioje kelio juostoje; priešingu atveju – jei nebūtų priverstinai mažinęs greičio, o toliau būtų jį didinęs, būtų išvažiavęs iš kelio susiaurėjimo esant tarp prasilenkiančių automobilių didesniam kaip 16,6 m atstumui. Taigi nuteistojo sukelta pavojinga eismo situacija, kai ją realizavo kito asmens padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl baudžiamasis įstatymas V. Z. pritaikytas netinkamai.
Atsiliepimu į nuteistojo V. Z. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo veikoje nėra kaltės, taip pat priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių. Kasatorius, esant kelio ženklui 205 „priešpriešinio eismo pirmenybė“, prieš įvažiuodamas į kelio susiaurėjimą turėjo įvertinti situaciją ir praleisti iš priekio atvažiuojančius automobilius. 2007 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3025 (06) nurodyta, kad tuo metu. kai V. Z. vairuojamas automobilis „Toyota Previa“ buvo prie kelio ženklo 205,,priešpriešinio eismo pirmenybė“', A. B. automobilis „VW Passat“ nuo susidūrimo vietos buvo apie 114,2 m atstumu, t. y. pakankamai arti, nors matomas buvo iš daug toliau. Kasatorius, kaip vairuotojas, turintis didelę vairavimo patirtį, privalėjo atsižvelgti į tai, kad tamsiu paros metu dėl kelyje esančių kliūčių (kelio susiaurėjimo, susijusio su kelio remontu) sunkiau numatyti priešpriešiais atvažiuojančio automobilio greitį. Todėl tik įvertinus visas šias aplinkybes, galima saugiai, nedarant kliūčių, pravažiuoti kelio susiaurėjimą bei atlaisvinti kelią arba sustoti ir praleisti priešais atvažiuojančią transporto priemonę. Tačiau kasatorius to nepadarė, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti, todėl veikė nusikalstamai nerūpestingai. Kasaciniame skunde nurodomas 16,6 m atstumas, kuris A. B. neviršijant leistino greičio būtų likęs tarp prasilenkiančių transporto priemonių V. Z. išvažiuojant iš kelio susiaurėjimo. Pasak prokuroro, šis atstumas susidariusiomis sąlygomis yra per mažas saugiam automobilių prasilenkimui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tamsiu paros metu sunku įvertinti atstumus tarp transporto priemonių, jų greitį, kliūtis, esančias kelyje, todėl vairuotojas, kurį kelio ženklai įpareigoja suteikti pirmumą kitiems eismo dalyviams, turi būti ypač dėmesingas ir imtis visų atsargumo priemonių, o jei reikia – sustoti, kad užtikrintai nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui.
Prokuroras pažymi, kad kasaciniame skunde nurodyti A. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos V. Z. laiko eismo įvykio ir padarinių kilimo priežastimi, teismų įvertinti. Konstatuota, kad tiek V. Z., tiek A. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtini eismo įvykiui ir padariniams kilti, tačiau A. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai neatleido V. Z. nuo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų – įvažiuojant į priešpriešinio kelio juostą praleisti iš priekio atvažiuojančią transporto priemonę, nes jie nesiejami su iš priekio atvažiuojančio automobilio greičiu, vairuotojo savybėmis. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šiurkščius A. B. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, įvertinęs byloje nustatytų įrodymų visetą, pagrįstai nustatė, kad V. Z. padaryta veika buvo būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga ir kad tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. A. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai turėjo įtakos švelninant V. Z. bausmę.
Atsiliepimu į nuteistojo V. Z. kasacinį skundą nukentėjusioji I. B. prašo kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusioji I. B. teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai teisėti ir pagrįsti, bylos įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų, baudžiamasis įstatymas V. Z. padarytai veikai pritaikytas tinkamai.
Nukentėjusiosios įsitikinimu, V. Z. nepagrįstai kaltina žuvusį jos sutuoktinį dėl eismo įvykio. Šie kasacinio skundo argumentai iškreipti, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje neginčytinai įrodyta, kad būtent V. Z. elgėsi neapdairiai, lengvabūdiškai, nesilaikė kelio ženklo „priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimų, t. y. nesustabdė automobilio prie kelio ženklo 147 „posūkio kryptis į kairę“, taip įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir neduodamas kelio priešinga kryptimi prie kelio važiuojamosios dalies susiaurėjimo artėjančiam A. B. vairuojamam automobiliui. Šie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismai teisingai konstatavo, kad jei V. Z. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. nebūtų pažeidęs kelio ženklo 205 „priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimų, neišvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą kelio susiaurėjime ir praleidęs pirmumo teisę turintį priešpriešai važiuojantį automobilį, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl V. Z. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį
Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp V. Z. veikos ir kilusių padarinių bei jo kaltės buvimo, baudžiamasis įstatymas nuteistojo veikai taikytas tinkamai.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. Z. ir A. B. vairuojamos transporto priemonės, įvyko abiem vairuotojams pažeidus Kelių eismo taisykles, vienas jų – A. B. žuvo šio eismo įvykio metu, o V. Z. – nuteistas (pagal BK 281 straipsnio 5 dalį).
Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį (ir jo metu atsiradusius kitus padarinius) sukėlusio vairuotojo kaltė. Tai reiškia, kad vieno asmens kalti veiksmai nepaneigia kito asmens kaltų veiksmų. Taigi ir tuo atveju, kai nustatoma, kad kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus, susijusius priežastiniu ryšiu su kilusiais (ir baudžiamajame įstatyme numatytais) padariniais, padarė du asmenys, abiem jiems kyla baudžiamoji atsakomybė, kurią lemia nusikaltimo sudėties, nurodytos BK straipsnio dispozicijoje, buvimas.
Teismų sprendimais pripažinta, kad V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. spalio 12 d.) 52, 53, 145 punktų reikalavimus ir kelio ženklą Nr. 205 „priešpriešinio eismo pirmenybė“. Pagal šias taisykles eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, netrukdyti eismo; prieš pradėdamas važiuoti ar keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (netrukdyti) kitiems eismo dalyviams; eismą keliuose gali apriboti kelio ženklai, kuriuos eismo dalyvis privalo išmanyti ir jais vadovautis. Kelio ženklas Nr. 205 – priešpriešinio eismo pirmenybė – pagal Kelių eismo taisykles reiškia tai, kad įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą; vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms. Šiuos eismo saugumo taisyklių reikalavimus V. Z. pažeidė, nes susidariusioje eismo situacijoje, kai iš kito kelio galo priešpriešine eismo juosta artėjo pirmenybę turėjęs (kelio ženklas 206 – pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu) A. B. vairuojamas automobilis, to neįvertino, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir nepaisė jį (V. Z.) įpareigojančio kelio ženklo duoti kelią artėjančiai transporto priemonei, įvažiavo į kelio susiaurėjimo ruožą, kuriame ir įvyko abiejų automobilių susidūrimas. Kasatoriaus argumentas, kad kelio ženklas „priešpriešinio eismo pirmenybė“ besąlygiškai nedraudžia įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, aprašytoje situacijoje nepaneigia jo padaryto pažeidimo, nes, kaip nustatyta byloje, jis matė artėjantį A. B. vairuojamą automobilį, kuriam privalėjo leisti netrukdomai pravažiuoti ir neapsunkinti eismo siaurame kelio ruože, tačiau to nepadarė. Nustatyta, kad tarp šių V. Z. veiksmų ir kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys.
Kasatorius V. Z. teigdamas, kad jo veiksmai nebuvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, savo skunde nurodo visiškai analogiškus argumentus kaip ir apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, išsamiai išnagrinėjo visus jo argumentus, detaliai įvertino visas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas. Taigi pagal teismo autotechninės ekspertizės akto išvadą V. Z. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismo nutartyje aprašytos, išanalizuotos ir įvertintos kitais bylos įrodymais nustatytos įvykio aplinkybės – eismo sąlygos, atstumai, eismą reguliuojantys ženklai įvažiuojant iš vieno ir kito kelio galo (priešpriešinis eismas) į susiaurintą (dėl kelio remonto darbų) kelio ruožą (kurio važiuojamoji asfaltuota dalis – 3,9 m pločio, o paguldytais gelžbetoniniais blokais susiaurinta dar labiau, tuo tarpu V. Z. ir A. B. automobilių pločiai – 1,80 ir 170 m), eismo įvykyje dalyvavusių abiejų vairuotojų veiksmai. Tai paneigia kasatoriaus teiginius, kad jis nesukėlė avarinės situacijos, kuri ir įvyko. Jei V. Z. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vadovavęsis kelio ženklu ir būtų davęs kelią A. B. vairuojamam automobiliui, tą ir privalėjo daryti, susidūrimas nebūtų įvykęs ir nebūtų kilę atsiradusių padarinių; vadinasi V. Z. veiksmai, kuriais jis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, buvo būtinoji sąlyga įvykusiems padariniams kilti. Esant tokioms aplinkybėms A. B. veiksmai – tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijo leistiną greitį ir nesiėmė reikiamų priemonių eismo įvykiui išvengti, nepašalina V. Z. atsakomybės.
Nustatyta, kad V. Z. neatsargi kaltė – nusikalstamas nerūpestingumas – pasireiškė tuo, kad jis, prieš įvažiuodamas į kelio susiaurėjimą, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau to nenumatė. V. Z. kaltės forma (neatsargumas) atitinka BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamo nerūpestingumo apibrėžimą, o jį atskleidžiantis turinys nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir yra paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, atsižvelgiant į įvykio metu buvusias sąlygas, kuriomis važiavo transporto priemonės (matomumą, atstumus, kelio susiaurėjimą ir kt.), vairuotojo V. Z. patirtį, taip pat atsižvelgus ir į A. B. veiksmus bei galimybes išvengti pavojingos situacijos ar net eismo įvykio, įvertinus byloje atlikto eksperimento rezultatus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius, privalėjęs būti itin dėmesingas ir imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, to nepadarė – nebuvo atsargus, neįvertino priešpriešiais artėjančio A. B. automobilio greičio (nepaisant to, kad šis važiavo neleistinu greičiu) ir kad priekyje važiuoja dar viena transporto priemonė – sunkvežimis, o tai kelio susiaurėjime dar labiau sumažina galimybes saugiai prasilenkti, nors susidariusioje eismo situacijoje turėjo galimybę ją įvertinti, galėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme (BK 281 straipsnio 5 dalyje) numatyti padariniai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas V. Z. veikai taikytas tinkamai, nustačius visus būtinuosius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. Z. kasacinį skundą.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Vytautas Masiokas
Dalia Bajerčiūtė
