J. Š. pagal BK 198 str. 2 d., 24 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–506/2010 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.4.5.1.

1.2.16.3.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Antano Klimavičiaus, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Dianai Šataitytei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Jablonskui,

nuteistojo gynėjui advokatui Aleksandrui Sizovui,

išteisintųjų gynėjams advokatams Valentinui Staugaičiui, Gitanai Gudaitei ir Vitai Neverauskaitei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutarties.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu J. Š. (J. Š.) nuteistas pagal BK 198 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. E. (A. E.), A. J. (A. Y.) ir A. J. (A. Y.) pagal BK 198 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) išteisinti nesant jų veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Iš J. Š. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistojo J. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo bei išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

J. Š. pagal BK 198 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuteistas už tai, kad pasisavino įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis ir platino ją A. E., būtent: nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini)) programuotoju ir kaip „Oracle“ duomenų bazių ir taikomųjų programų ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodros“) centralizuotos išmokų sistemos bei valdymo informacinės sistemos kūrime ir diegime, duomenų teikimo išorinėms organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kūrime, diegime bei priežiūroje ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. neturėdamas legalaus priėjimo prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungti dirbant su duomenų bazėmis, per keletą kartų Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu“ prisijungė prie „Sodros” centrinės klientų duomenų bazės ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis jis perkėlė į savo kompiuterį ir neteisėtai už nenustatytą piniginį atlygį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinėmis), elektroniniu paštu ir įdėdamas į sutartą tyrimo metu nenustatytą serverį, nurodydamas A. E. prisijungimo kelią bei slaptažodžius.

A. E., A. J. ir A. J. išteisinti nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto BK 198 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), sudėties.

A. E. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 198 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. J. ir A. J., jiems padedant, platino J. Š. pasisavintą įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2003 m. gegužės 1 d., Vilniuje, A. E. sukursčius – piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbamas UAB (duomenys neskelbtini)) programuotoju ir kaip „Oracle“ duomenų bazių ir taikomųjų programų ekspertas dalyvaudamas „Sodros“ centralizuotos išmokų sistemos bei valdymo informacinės sistemos kūrime ir diegime, duomenų teikimo išorinėms organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kūrime, diegime ir priežiūroje, nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturėdamas legalaus priėjimo prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės, neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungti dirbant su duomenų bazėmis, per keletą kartų, kurių skaičius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kurių 49 buvo nesėkmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu“ prisijungė prie „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo į savo kompiuterį ir neteisėtai už nenustatytą piniginį atlygį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. Vilniuje išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinėmis), elektroniniu paštu ir įdėdamas į sutartą tyrimo metu nenustatytą serverį bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelią ir slaptažodžius. Jis, A. E., nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. Vilniuje duomenis iš tekstinio formato į „Microsoft Access“ formato duomenų bazes pertvarkė taip, kad būtų patogiau jomis naudotis. Po to neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus, ne mažiau kaip per penkis kartus Vilniuje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki balandžio 27 d., 17.00-18.00 val. perdavė juos kompaktiniais diskais A. J. A. J. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. ne mažiau kaip per penkis kartus įgijęs iš A. E. žinomai neteisėtai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu A. J., neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus, padėjo A. E. šiuos duomenis išplatinti. A. J. 2005 m. balandžio 28 d. 10.03 val. savo darbo vietoje UAB (duomenys neskelbtini)), esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), perrašė į kompaktinius diskus 2003 m. II ketvirčio, 2003 m. IV ketvirčio, 2004 m. II ketvirčio „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005 m. vasario 28 d. 12.46-14.42 val. perrašė į kompaktinius diskus kitų 1999-2004 metų ketvirčių „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateikė A. J., perduodamas nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintų. A. J. 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Vilniuje, Rožių alėjoje, kartu su A. J. už 500 Lt perdavė A. M., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kompaktinį diską su 2002 m. II ketvirčio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., prie banko „Snoras” paviljono, esančio Vilniuje, S. Stanevičiaus g., už 9600 Lt perdavė A. M., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metų ir 2004 metų trijų ketvirčių „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenimis.

A. J. ir A. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 198 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, kad, veikdami kartu, bendrininkų grupe, padėjo A. E. platinti J. Š. pasisavintą įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, bei prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma nuosprendžio dalį, kuria A. E., A. J. ir A. J. išteisinti, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. E., A. J. ir A. J. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir paskirti jiems atitinkamas bausmes, o dėl J. Š. priimtą nuosprendį pakeisti pripažįstant, kad jis veikė bendrininkų grupe, atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. nutartimi ši apeliacinės instancijos teismo nutartis, pripažinus, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo esmingai pažeistos BPK 255-256 straipsnių nuostatos, buvo panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka prokuroras pateikė rašytinį prašymą pakeisti kaltinimus. Pagal pakeistus kaltinimus J. Š., A. E., A. J. ir A. J. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 198 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, pasisavino įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie fizinius ir juridinius asmenis ir ją platino A. M. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistojo J. Š. apeliacinius skundus atmetė.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis grindžiamas A. E., A. J. ir A. J. išteisinimas, nes, kaip nurodoma nutartyje, nenustatytas J. Š., A. E., A. J. ir A. J. išankstinis susitarimas pasisavinti ir platinti įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją, kad A. E., A. J. bei A. J. platino įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie fizinius ir juridinius asmenis, tačiau jos nepasisavino, todėl jų veikoje nėra būtino tuo metu galiojusiajame baudžiamajame įstatyme nurodyto požymio – pasisavinimo. Teismas nurodė, kad BK 198 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis apibrėžiamas kaip neteisėtas neviešų elektroninių duomenų pasisavinimas ir panaudojimas. Veiksmas, kuriuo pasisavinami elektroniniai duomenys, turi būti neteisėtas, o neteisėtumas reiškia, kad asmuo, atlikdamas tokius veiksmus, neturi teisėto duomenų savininko ar valdytojo leidimo perimti tokius duomenis, juos naudoti. Elektroninių duomenų pasisavinimas – elektroninių duomenų paėmimas, kai asmuo turi galimybę perimti duomenis, esančius konkrečioje tinklo ar informacinės sistemos vietoje ar laikmenoje, neteisėtai prisijungus prie sistemos ar laikmenos. Byloje nustatyta, kad tik J. Š. pasisavino kompiuterinius 1999-2004 m. „Sodros“ centrinės klientų duomenų bazės duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis, kuriuos išplatino (perdavė). Tuo tarpu A. E. bei A. J. ir A. J. pasisavinimo veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, A. E., A. J. ir A. J. platino iš J. Š. gautus duomenis, neginčytinų duomenų, jog išteisintieji buvo susitarę su J. Š. dėl neteisėto duomenų pasisavinimo, byloje nėra. Taip pat nurodoma, kad duomenų apie tai, jog J. Š. būtų pažinojęs A. J. ir A. J., nėra, kaip ir nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtų tam tikri susitarimai tarp A. E. ir A. bei A. J. Iš elektroninių laiškų tarp J. Š. ir A. E. turinio matyti, kad bendravimas tarp jų buvo fragmentinis, nepastovus, o duomenų, patvirtinančių bet kokius ryšius tarp J. Š. ir A. J. bei A. J., byloje iš viso nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nesant bendrininkavimo požymių visumos, nėra pagrindo J. Š., A. E., A. J. ir A. J. veiksmus pripažinti kaip padarytais veikiant bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai aptarė kaltinime nurodytą aplinkybę dėl A. E. pripažinimo kurstytoju, kad padarė teisingą išvadą, jog A. E. ir J. Š. bendravimo faktą patvirtinančių elektroninių laiškų turinys neįrodo, kad A. E. aktyviais veiksmais kurstė J. Š. teikti jam duomenis už atlygį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti motyvai yra prieštaringi, prokuroro argumentai dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 198 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nutartyje iš esmės neaptarti ir neįvertinti.

Teismų nuomone, nusikaltimo metu galiojusi BK 198 straipsnio 2 dalis numatė baudžiamąją atsakomybę tik tokiam asmeniui, kuris pasisavino įstatymo saugomą kompiuterinę informaciją ir ją pasisavinęs platino, todėl, nenustačius A. E., A. J. ir A. J. dalyvavimo pasisavinant informaciją, baudžiamoji atsakomybė jiems neatsiranda.

Apeliacinės instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, ir tai pripažintina esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, sukliudžiusiu teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas byloje esančius duomenis, kuriais grindžiamas asmenų bendrininkavimas, įvertino kaip fragmentiškus ir nepastovius. Tačiau A. E. parodymai, jo elektroninių laiškų turinys, pvz.: 1998 m. gegužės 14 d. J. Š. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė A. E. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) laišką su duomenimis bei tekstu: „tikiuosi gausite be nesklandumų, o taip ruoškite pinigus“; 1998 m. rugsėjo 14 d. J. Š. elektroniniame laiške A. E. matyti ankstesnis A. E. prašymas gauti duomenis apie įmones ir bankus, kuriuose atidarytos sąskaitos; 1999 m. vasario 19 d. J. Š. atsakyme į A. E. elektroninį laišką matyti, jog A. E. savo laiške informavo J. Š., kad „kol jis su J. Š. neišsiaiškins su visu tuo (pateiktais duomenimis), jam pinigų neduos“; 1999 m. lapkričio 21 d. laiške J. Š. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) parašė laišką A. E. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad jis labai nepatenkintas, nes negauna pinigų, ir prašė perduoti saviems, kad tolesnis apmokėjimas bus „pusė į priekį“; 2003 m. birželio 17 d. A. E. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką J. Š., klausdamas, „kada padarysim kitą porciją?“, rodo nuolatinį ir nenutrūkstamą J. Š. ir A. E. bendravimą nuo 1998 metų. Vertinant šiuos duomenis kartu su A. E., J. Š. parodymais ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, A. E. nuolat kurstė, prašė teikti kompiuterinę informaciją iš „Sodros“. Be to, kaip matyti iš cituojamo susirašinėjimo, J. Š. žinojo apie tai, kad A. E. veikia kartu su kitais asmenimis, o A. ir A. J. – kad informacija neteisėtai gaunama iš „Sodros“. Kasatorius, akcentuodamas tai, kad bendrininkų grupė gali susidaryti bet kurioje nusikalstamos veiklos stadijoje, kad detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, teigia, kad, atsižvelgiant į „Sodros“ duomenų tvarkymo ypatybes, į tai, kad „Sodros“ duomenys perduodami ir kaupiami kas ketvirtį, bei į 2005 m. balandžio 13 d. 12:46 val. vykusio A. J. susitikimo ir pokalbio su A. M. aplinkybes, kai A. J. nurodė, kad 1999, 2000, 2001, 2002, 2003 ir 2004 metų trijų ketvirčių „Sodros“ duomenų bazės kaina yra 10 000 Lt, 2004 metų ketvirtas ketvirtis kainuoja 5000 Lt, o 2005 metų pirmas ketvirtis dar neparuoštas, A. J. buvo žinoma, jog norimų duomenų dar nėra, tačiau juos bus galima gauti, t. y. jie bus pasisavinti ateityje. Iš bylos duomenų matyti, kad J. Š. žinojo, jog jis neteisėtai gautus duomenis nuolat platins, o kita pusė – A. E., A. ir A. J. – kad jie gaus prašomus duomenis. Darytina išvada, kad J. Š. nebūtų prasmės savintis duomenų, jeigu jų niekam nereikėtų. Iš dalies galima sutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentu, kad akivaizdžių duomenų apie J. Š. ir kitų asmenų susitarimą bendrininkauti nėra, tačiau iš aptartų asmenų konkliudentinių veiksmų, jų bendravimo formos ir turinio matyti, kad jie veikė bendrininkų grupe ir kiekvienas šioje grupėje atliko konkrečius veiksmus siekdamas bendro tikslo – atlygio už neteisėtai platinimą informaciją.

Prokuroro nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, akivaizdu, kad A. ir A. J. ruošėsi realizuoti ir siūlė pirkti duomenis, kuriuos neteisėtai gaus ateityje iš bendrininkų (šias aplinkybes patvirtina J. Š. ir A. E. užfiksuotas susirašinėjimas elektroniniu paštu). A. E., A. ir A. J. žinojimas apie tokio pobūdžio duomenų konfidencialumą bei jų šaltinį („Sodrą“) ir teismo nustatyta aplinkybė apie J. Š. neteisėtą duomenų pasisavinimą, o A. E., A. ir A. J. – apie neteisėtą jų platinimą, leidžia vienareikšmiškai konstatuoti bendrininkų grupės buvimą. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. E., A. J. ir A. J. šių duomenų nepasisavino. Kasatorius teigia, kad šių asmenų veiksmai dėl įstatymo saugomos informacijos apie fizinius ir juridinius asmenis pasisavinimo buvo ne kaip vykdytojų, o kaip nusikalstamos veikos bendrininkų kurstant ir lenkiant J. Š. nuolat teikti kompiuterinę informaciją ją nuolat savinantis iš „Sodros“. Apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai nekvalifikavus šių asmenų veiksmų kaip bendrininkų, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – nuteistojo ir išteisintųjų veikos nepagrįstai nekvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 198 straipsnio 2 dalį.

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti ją ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Dėl Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalies ir 198 straipsnio 2 dalies taikymo

BK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal šį Kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, išskyrus išimtis. Grįžtamoji galia pripažįstama normoms, nustatančioms atsakomybę už nusikaltimus, numatytus BK 99-103, 105, 111 straipsniuose (BK 3 straipsnio 2, 3 dalys).

Veikos nusikalstamumą nustatantis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis) yra toks įstatymas, kuris numato arba išplečia nusikalstamos veikos sudėtis. Pagal 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją, įsigaliojusią nuo 2007 m. liepos 21 d., baudžiamoji atsakomybė pagal BK 198 straipsnį kyla tam, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo objektyvieji požymiai įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Tačiau J. Š., A. E., A. J. ir A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų metu galiojo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta BK 198 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d., kuri ir buvo taikoma vertinant jų padarytą veiką. Pagal iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusią BK 198 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kilo tam, kas pasisavino įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinį ar fizinį asmenį, o pagal to paties straipsnio 2 dalį tam, kas viešai paskleidė, paskelbė, platino ar kitaip panaudojo informaciją, kurią gavo darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad J. Š., panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenų bazėmis, prisijungė prie „Sodros“ Centrinės klientų duomenų bazės (toliau – CKDB) ir pasisavino įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją, t. y. kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, kuriuos, perkėlęs į savo kompiuterį, už nenustatytą piniginį atlygį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. išplatino A. E., J. Š. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 198 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). A. E. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 198 straipsnio 2 dalį kaltintą tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. J. ir A. J., šiems padedant, platino J. Š. pasisavintą įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, bei A. ir A. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 198 straipsnio 2 dalį kaltintus tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, padėjo A. E. platinti J. Š. pasisavintą įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis, šis teismas išteisino konstatavęs, kad A. E., A. ir A. J. įstatymų saugomos kompiuterinės informacijos apie juridinius ir fizinius asmenis pasisavinime nedalyvavo, todėl jų veikoje nėra BK 198 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos sudėties. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. E., A. J. bei A. J. išteisinti, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažinti juos kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o dėl J. Š. priimtą nuosprendį pakeisti konstatuojant, kad jis veikė bendrininkų grupe. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prokuroras kaltinimus pakeitė J. Š., A. E., A. ir A. J. kaltindamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 198 straipsnio 2 dalį tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, pasisavino įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie fizinius ir juridinius asmenis ir ją platino A. M. Pagal pakeistame kaltinime išdėstytą nusikalstamos veikos aprašymą, ne vėliau kaip 2003 m. gegužės 1 d. A. E. A. J. ir A. J. iniciatyva sukursčius – piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie fizinius ir juridinius asmenis – šis <...>pasisavino duomenis, nukopijavo į savo kompiuterį ir neteisėtai už nenustatytą piniginį atlygį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. perdavė A. E. <...>, A. E. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. pertvarkė duomenis iš tekstinio formato į „Microsoft Access“ formato duomenų bazes, po to neteisėtai, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 6, 7 straipsnių reikalavimus, nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki balandžio 27 d. ne mažiau kaip per penkis kartus perdavė juos kompaktiniais diskais A. J., kuris nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. įgijęs iš A. E. žinomai neteisėtai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metų „Sodros“ CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su A. J., išplatino, t. y. A. M., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Vilniuje, Rožių alėjoje perdavė už 500 Lt kompaktinį diską su 2002 metų antrojo ketvirčio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., prie banko „Snoras“ paviljono, esančio Vilniuje, S. Stanevičiaus g., už 9600 Lt keturis kompaktinius diskus su 1999-2004 metų trijų ketvirčių „Sodros“ CKDB duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą bei dar kartą išanalizavęs įrodymus, prokuroro ir nuteistojo J. Š. apeliacinius skundus atmetė.

Teisėjų kolegija sutikti su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir prokuroro skundą atmetė netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą, neturi pagrindo.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi daryti tai, ką numato nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Byloje nustatyta, kad įstatymų saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ir fizinius asmenis iš „Sodros“ Centrinės klientų duomenų bazės pasisavino J. Š. Duomenų, kad darydamas šią BK 198 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką J. Š. veikė bendrininkų grupe, kad A. E. ir A. bei A. J. dalyvavo padarant šią veiką, byloje nėra. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 198 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas skleidė ar kitaip panaudojo informaciją, kurią gavo darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, BK 198 straipsnio 2 dalies dispoziciją bei baudžiamojoje teisėje taikomą principą, pagal kurį baudžiamasis įstatymas neturi būti aiškinamas plečiamai darant žalą kaltinamajam, sutikti su kasatoriaus argumentais, kad, nepaisant to, kad A. E., A. ir A. J. nedalyvavo įstatymų saugomos kompiuterinės informacijos pasisavinime, jie taip pat turėjo būti pripažinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 198 straipsnio 2 dalyje, bendravykdytojais, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia jo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 5 dalis). Kurstymo būdai įstatyme neišvardyti, jie gali būti įvairūs, tačiau kurstymu, net ir užmaskuota forma, paprastai pripažįstami aktyvūs, kurstomam asmeniui sukeliantys sąmoningą norą daryti bendrą nusikalstamą veiką veiksmai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje ištirtus įrodymus, A. E. ir J. Š. bendravimo faktą patvirtinančių elektroninių laiškų turinį, nėra pagrindo pripažinti, jog A. E. aktyviais veiksmais palenkė, t. y. sukurstė J. Š. pasisavinti įstatymu saugomą kompiuterinę informaciją apie juridinius ar fizinius asmenis. Kasatoriaus teiginys, kad tokia išvada padaryta neatsižvelgiant į A. E. ir J. Š. elektroninių laiškų turinį, prieštarauja teismų priimtų sprendimų turiniui. Be to, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pagal BK 2 straipsnyje nustatytas pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, asmuo atsako pagal šį Kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu; asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kaltinamajame akte, taip pat ir pakeistame kaltinime, Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma – BK 24 straipsnio 5 dalis nenurodyta, nusikalstamos veikos – kurstymo faktinės aplinkybės neaprašytos, kurstymo laikas nenurodytas. Prokuroras, teigdamas, kad A. E. sukurstė J. Š., skunde nurodo ištraukas iš elektroninių laiškų, rašytų 1998-1999 metais, tačiau baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 198 straipsnis, nustatantis atsakomybę už kompiuterinės informacijos pasisavinimą ir skleidimą, įsigaliojo tik nuo 2003 m. gegužės 1 d.; J. Š. nuteistas už nusikalstamą veiką – kompiuterinės informacijos pasisavinimą ir platinimą – padarytą nuo 2003 m. gegužės 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs įrodymus pripažino, kad byloje duomenų, patvirtinančių A. ir A. J. ryšius su J. Š., o juo labiau apie šių asmenų bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką, nėra.

Pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinis skundas, nenustačius apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų, negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Antanas Klimavičius

Aldona Rakauskienė