Ž. O. pagal BK 132 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-599/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.4.6.2;

2.1.15.1.2;

2.4.2.1 (S)

2010 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų K. Z. ir V. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu Ž. O. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, bausmės vykdymas Ž. O. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per vienerius metus atlyginti nukentėjusiesiems V. Z. ir K. Z. 38 413 Lt turtinę žalą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, nuteistajam Ž. O. uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti vandens transporto priemones.

Iš nuteistojo Ž. O. nukentėjusiųjų V. Z. ir K. Z. naudai priteista: 38 413 Lt turtinei ir po 50 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, 169,42 Lt kelionės išlaidų ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi nuteistojo Ž. O. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeitė ir sumažino nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. Z. bei K. Z. priteistos neturtinės žalos dydį iki 25 000 Lt kiekvienam; iš nuteistojo Ž. O. nukentėjusiosios V. Z. naudai priteisė 1000 Lt proceso išlaidų. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Ž. O. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 14 d., apie 22.35 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), turėdamas 2007 m. gegužės 24 d. jam išduotą tarptautinį laivavedžio kvalifikacinį liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikia teisę valdyti neriboto galingumo pramoginį laivą, vesdamas M. R. priklausantį pramoginį laivą „(duomenys neskelbtini)“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), variklio galingumas 275 AG) Atmatos upe apie 400–500 m atstumu nuo Rusnės tilto vakarų kryptimi, pažeidė Vidaus vandenų laivybos taisyklių 10 punktą, nurodantį, kad kiekvieno laivo įgula privalo nuolat vykdyti vizualinį ir akustinį stebėjimą, taip pat stebėjimą visais turimais įrenginiais, atsižvelgdama į esamas aplinkybes ir sąlygas, kad galėtų įvertinti situaciją ir susidūrimo pavojų; 11 punktą, nurodantį, kad kiekvienas laivas privalo plaukti tokiu greičiu, kad jis galėtų atlikti privalomus ir efektyvius veiksmus susidūrimui išvengti ir būtų sustabdytas tokiu nuotoliu, kuris yra būtinas esamomis sąlygomis; 12.1 ir 12.4 punktus, nurodančius, kad pasirinkdamos saugų greitį visų laivų įgulos turi įvertinti <...> matomumą, laivo manevrines savybes ir ypač nuotolį, būtiną laivui visiškai sustabdyti ir jį valdyti esamomis sąlygomis; 211 punktą, nurodantį, kad pramoginiai laivai riboto matomumo sąlygomis (kai matomumas mažesnis kaip 0,5 km) gali plaukti tik laivo korpusui esant vandenyje. Ž. O. nevykdė pastovaus ir efektyvaus stebėjimo, nepasirinko saugaus plaukimo greičio, neatliko privalomų ir efektyvių veiksmų susidūrimui išvengti, neįvertino aplinkos ypatybių, po saulės nusileidimo plaukė esant iškilusiai priekinei laivo korpuso daliai, dėl to nepastebėjo pavojaus iki pat susidūrimo su vandens motociklu „Yamaha (duomenys neskelbtini)“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu G. Z., užplaukė forštevniu ant laivagalinės vandens motociklo dalies ir jo vairuotojo, kuris dėl įvykio metu patirtų sužalojimų – širdies tamponados, kuri susidarė nuo stipraus kūno sumušimo metu plyšusios aortos kylančios dalies ir kraujo sutekėjimo į širdplėvės ertmę, mirė įvykio vietoje. Taip Ž. O., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. Z.

Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai K. Z. ir V. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties dalį dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžio pakeitimo panaikinti ir palikti galioti šią Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį bei priteisti iš Ž. O. atstovavimo išlaidas.

Kasatoriai pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį, pirma, peržengė apeliacinio skundo ribas, antra, neturėjo jokio pagrindo tą daryti. Pateikdamas apeliacinį skundą, nuteistasis visiškai nenurodė jokių argumentų dėl civilinio ieškinio, visas skundas buvo skirtas kaltei ginčyti. Tik apeliacinio skundo pabaigoje formuluodamas prašymą, nuteistas nurodė, kad teismas privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį ir atitinkamai atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Apie priteistos žalos mažinimą nuteistasis net neužsimena. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, civilinio ieškinio klausimas visiškai nebuvo svarstomas, dėl priteistos žalos mažinimo nepasisakė nė vienas proceso dalyvis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva nutartyje ėmė svarstyti civilinio ieškinio klausimą ir sugalvojo motyvus, dėl kurių ir sumažino ieškinio dydį.

Kasatorių teigimu, neturtinės žalos dydžiui nebuvo mažinti jokio pagrindo ne tik dėl to, kad to neprašė apeliantas, bet ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas į visas aplinkybes jau buvo atsižvelgęs ir neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, be to, palyginti su civiliniu ieškiniu, sumažino keturis kartus. Dar kartą mažinti neturtinės žalos dydį nebuvo jokio pagrindo.

Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad, nurodydamas jų sūnaus padarytus pažeidimus (į ką jau buvo atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas), teismas visiškai neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, susijusias su Ž. O.: į tai, kad iki nelaimės buvo girtaujama, kad jis pasišalino iš įvykio vietos ir taip išvengė neblaivumo patikrinimo, nesuteikė jokios pagalbos jų sūnui, kaltės nepripažino, keitė savo parodymus, keitė savo raštiškus paaiškinimus tyrimą atlikusioje Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į šalies ekonomikos bei žmonių pragyvenimo lygį, nes nuteistojo materialinė padėtis yra itin gera. Jo butas yra įvertintas 1,3 mln. Lt, neseniai motinos vardu jis nupirko namą šalia (duomenys neskelbtini), įsigijo ir naudojasi kito asmens vardu registruotu 70 000 EUR vertės automobiliu „Bentley“, pramogoms buvo įsigijęs apie 70 000 Lt vertės triratį motociklą „Bombardier“, prabangų katerį, kuriuo padarė nusikaltimą ir užmušė jų sūnų. Kasatorių atkreipiamas dėmesys į tai, kad Ž. O. dirba motinos vardu registruotoje įmonėje ir jo pajamos yra didelės.

Mažindamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasatorių sveikatą bei turtinę padėtį: netekus sūnaus jų abiejų sveikata dėl itin didelių išgyvenimų dar labiau pablogėjo, jie prarado darbingumą, jų pajamos sumažėjo. Be to, žuvęs kasatorių sūnus G. Z. iš banko buvo paėmęs 34 754 EUR paskolą, šios negrąžintos paskolos likutis 2010 m. rugpjūčio 31 d. yra 28 867,87 EUR.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, pagrindžiančius neturtinės žalos dydžio sumažinimo nepagrįstumą, kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo jų tenkinti. Kasaciniame skunde sureikšminama nuteistojo ir nukentėjusiųjų turtinė padėtis, tačiau šis kriterijus nėra lemiamas neturtinei žalai nustatyti, ypač sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.3 punktas). Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nustatytas neturtinės žalos dydis (25 000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam) atitinka šiuos kriterijus ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Darydama tokią išvadą, kasacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, nesiekiant nukentėjusiajam sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių. Tokiais atvejais yra pagrindas priteisti mažesnę neturtinę žalą nei tyčinės veikos atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.2 punktas). Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti labai svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo kaltės (jei tokia buvo) įtaką žalai atsirasti arba jai padidėti. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Byloje konstatuota, kad viena iš įvykio kilimo priežasčių buvo nukentėjusiojo padaryti Vidaus vandenų laivybos taisyklių pažeidimai – tai, kad jis vandens motociklą vairavo neblaivus (jo kraujuje rasta 2,08, o šlapime – 3,08 prom. etilo alkoholio), neįjungęs žiburių, nevykdydamas pastovaus ir efektyvaus stebėjimo, per daug suartėdamas su kitu laivu, nepasitraukdamas iš kito laivo plaukimo kelio, neįspėdamas jo garsiniais signalais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, į šias aplinkybes neatsižvelgė (T. 3, b. l. 172). Apeliacinės instancijos teismas šiuos nukentėjusiojo padarytus pažeidimus visiškai pagrįstai pripažino šiurkščiais ir atsižvelgė į tai spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą (T. 4, b. l. 42). Toks vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-383/2007). Neprieštarauja teismų praktikai ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, mažindamas priteistą neturtinės žalos sumą, atsižvelgė į šalies ekonominę situaciją bei žmonių pragyvenimo lygį (kasacinė nutartis Nr. 2K-470/2006).

Dėl apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų ir nukentėjusiųjų procesinių teisių

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka draudžiama pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jei dėl to nėra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Šių proceso dalyvių padėtis taip pat negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, įstatymas nedraudžia, esant pagrindui, švelninti nuteistojo padėties, net jei dėl to ir nepaduotas apeliacinis skundas. Atvirkščiai, BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijamas kaltumo klausimas, prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį ir atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau sumažino nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriais, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą jiems buvo netikėtas, nes tokio prašymo nuteistasis nebuvo nurodęs apeliaciniame skunde, šis klausimas nebuvo aptariamas teismo posėdžio metu. Laikydamasis bylų nagrinėjimo rungimosi ir viešumo principų (BPK 7 ir 9 straipsniai), teismas turėtų vengti tokių situacijų. Kita vertus, ši aplinkybė neleidžia daryti išvados apie bylos nagrinėjimo ribų nesilaikymą arba esminį nukentėjusiųjų procesinių teisių pažeidimą. Pirma, nuteistasis apeliaciniame skunde prašė atmesti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, taigi teismas turėjo pagrindą tikrinti civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstumą, o nukentėjusieji turėjo galimybę išsakyti savo poziciją šiuo klausimu; antra, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisiamojo posėdžio metu buvo nagrinėjamos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės, kurios yra svarbios ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti (pvz., nuteistojo ir nukentėjusiojo veiksmų ir jų kaltės dėl laivo ir vandens motociklo susidūrimo santykis); trečia, nukentėjusieji savo poziciją dėl jiems padarytos neturtinės žalos dydžio išsakė pirmosios instancijos teisme, pasinaudojo suteikta teise apskųsti kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasaciniame skunde nurodė argumentus, kodėl, jų nuomone, neturtinės žalos dydis neturėjo būti mažinamas. Šie argumentai kasacinio teismo išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad proceso metu nukentėjusiesiems nebuvo sudaryta galimybių ginti savo interesų šiuo klausimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal paduoto kasacinio skundo argumentus pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra.

Atmetus nukentėjusiųjų kasacinį skundą, jų patirtos atstovavimo išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų K. Z. ir V. Z. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas