V. L. pagal BK 284 str., 174 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-329-507/2016

Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00201-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Gintaro Godos (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės apribojimu. Iš V. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. priteista 52,46 Lt (15,19 Eur) turtinei, 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 2500 Lt (724,05 Eur) advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti, taip pat 45,25 Lt (13,11 Eur) ir 124,02 Lt (35,92 Eur) proceso išlaidų valstybei.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 3 d. nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. priteista 52,46 Lt (15,19 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo iš V. L. bei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. priteista 15,19 Eur (52,46 Lt) turtinės žalos ir 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „N.“. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 26 d., apie 1.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio klubo „N.“, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), dirbdamas šio klubo apsaugos darbuotoju, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį: papurškė cheminių dujų S. K. ir E. J. į veidą, taip nukentėjusiajam S. K. nudegindamas akių jungines ir ragenas nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o nukentėjusiajai E. J. sukėlė fizinį skausmą.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartį ir bylą nutraukti.

2.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami jo veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, vadovavosi vien kaltinimui palankiais įrodymais, prielaidomis, neįvertino įrodymų visumos ir aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendimo priėmimui, kilusių abejonių neaiškino kaltinamojo naudai; apeliacinės instancijos teismas šių klaidų ne tik neištaisė, bet ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neišsamiai, šališkai išnagrinėjęs apeliacinį skundą, be to, neatsižvelgė į šioje byloje priimtoje kasacinėje nutartyje išdėstytus nurodymus.

2.2. Apeliaciniame skunde buvo akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik patį dujų papurškimo faktą, t. y. ne tik tiesiogines veikos padarymo aplinkybes, bet ir veiksnius ar nuostatas, turėjusius įtakos kasatoriaus elgesiui, tačiau teismai reikšmingais pripažino tik kasatoriaus veiksmus nuo to momento, kada atidarius naktinio klubo duris jis išėjo į lauką ir papurškė dujų, nepagrįstai šiuos veiksmus atsiejo nuo įvykių, kurie iki to momento vyko prie naktinio klubo, t. y. kad apsaugos darbuotojai buvo provokuojami lauke buvusių asmenų, kurie nebuvo įleisti į naktinį klubą, – į pastato langus, patalpos vidų buvo mėtomi sniego ir ledo gabalai, daužomi veidrodžiai, gadinamas kitas turtas, asmenys šūkavo, grasino, keikėsi, užgauliojo darbuotojus necenzūriniais ir kitais nepagarbiais žodžiais. Būtent tai ir sukėlė kaltinime nurodytus kasatoriaus veiksmus – išeiti į lauką ir panaudojant ašarines dujas nuraminti įsisiautėjusią jaunų bei neblaivių asmenų minią. Jo argumentai, kad jis gynė savo, kitų naktinio klubo darbuotojų ir lankytojų sveikatą, klubo turtą ir tyčia nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, liko nepaneigti, jo elgesio motyvai, apskritai subjektyviųjų veikos požymių turinys, iš esmės nebuvo nagrinėjami, nors pats apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tą naktį prie naktinio klubo viešoji tvarka buvo pažeista ir ją pažeidė į klubą neįleisti lankytojai. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad realus pavojus jau buvo praėjęs, remdamasis vien pateiktu fragmentiniu vaizdo įrašu, nekreipdamas dėmesio, kad įrašas yra be garso ir kad nėra įrašo nei prieš įvykį, nei po jo, taigi lauke buvusių asmenų įžūlaus elgesio vien iš pateikto vaizdo įrašo nebuvo galima tinkamai įvertinti. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju reikėjo vertinti, kaip susidariusią situaciją suvokė jis, ir jo veiksmus susieti su tuo metu atliekamomis darbinėmis pareigomis – tai, kad jis buvo apsaugos darbuotojas ir pagal darbo instrukciją turėjo neįleisti į klubą agresyviai nusiteikusių, neblaivių lankytojų, pagal galimybes ginti saugomo objekto – naktinio klubo – darbuotojų sveikatą ir turtą. Dar kartą išnagrinėjus apeliacinį skundą, nebuvo įvertinta, ar kasatorius matė, kas ir ką metė į klubo vidų; net ir pripažinus, kad jo veiksmai buvo neadekvatūs pagal susiklosčiusią situaciją, privalu buvo išnagrinėti, kokią įtaką šis incidentas turėjo jo apsisprendimui panaudoti dujas; neatsakyta į klausimą, ar nebuvo būtinosios ginties ribų peržengimo (tarnybinių įgaliojimo viršijimo) (BK 28 straipsnio 3 dalis). Į visa tai nebuvo atsižvelgta, todėl padaryta neteisinga išvada, kad kasatoriaus veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįrodinėjant kaltės, o ją preziumuojant. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus veiksmų BK 37 straipsnio („Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo“) aspektu, nors dujų papuškimas siekiant apsaugoti saugomą turtą ir kitus asmenis pagal tokių veiksmų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nesiekia nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, nesvarstė galimybės taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 174 straipsnį („Nedidelis chuliganizmas“) (pvz., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuOS4tNDk4My04OTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.9.-4983-897/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.9.-4983-897/2012">A2.9.-4983-897/2012</a>, kurioje taip pat buvo panaudotos ašarinės dujos, tačiau kaltininkas nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį). Apeliacinės instancijos teismas į šiuos apeliacinio skundo argumentus neatsakė, nors tai padaryti įpareigojo ir šioje byloje priimta kasacinė nutartis.

2.3. Kita vertus, anot kasatoriaus, net ir antrą kartą bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, liko neatsakyta, ar iš tiesų dujų papurškė jis, ar šie veiksmai buvo tyčiniai, padaryti siekiant sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, ar būtent jo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. K. sveikata, o nukentėjusiajai E. J. sukeltas fizinis skausmas. Byloje nėra tiksliai nustatyta, kada ir kur buvo sužalotas nukentėjusysis S. K., kokios dujos galėjo sukelti jam akių junginių ir ragenų cheminį nudegimą. S. K. sužalojimo faktas įvykio vietoje neužfiksuotas. Teismai turėjo kritiškai vertinti suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų S. K. ir E. J. bei jų pažįstamų liudytojų A. Š., M. M. parodymus, nes jie nenuoseklūs (pvz., dėl konkretaus apsaugos darbuotojo, papurškusio dujų, konkrečių panaudotų dujų), tarpusavyje prieštarauja, neatitinka kasatoriaus parodymų, kurie sutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, be to, proceso metu buvo pildomi naujomis aplinkybėmis, priderinti prie vaizdo įrašo arba suderinti tarpusavyje, jų nepatvirtina kiti įrodymai (dokumentai iš medicinos įstaigos, greitosios pagalbos stoties), taigi yra melagingi (dėl kreipimosi į medikus tuoj po įvykio ir ligoninės priimamajame suteiktos medicinos pagalbos, lauke buvusių jaunuolių skaičiaus, jų elgesio prie klubo) (2010 m. gruodžio 27 d. S. K. pareiškimas, 2010 m. rugpjūčio 22 d. jo skundas privataus kaltinimo tvarka, 2012 m. birželio 1 d. liudytojo apklausos protokolas, 2010 m. gruodžio 30 d. M. M. paaiškinimas, 2012 m. gegužės 30 d. liudytojo apklausos protokolas, 2013 m. balandžio 3 d. liudytojo apklausa teisme, 2010 m. gruodžio 31 d. nukentėjusiosios E. J. paaiškinimas, 2011 m. gruodžio 28 d. liudytojos apklausos protokolas, 2013 m. lapkričio 11 d. nukentėjusiosios parodymai teisme, 2012 m. vasario 9 d. liudytojo A. Š. parodymai). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis, rašydamas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, neįvardijo jį sužalojusio asmens, prašė jį nustatymui, jo nenurodė ir paaiškinimus pateikę nukentėjusioji E. J. bei liudytojai M. M. ir A. Š. Šie asmenys viso bylos proceso metu nebuvo tikri dėl asmens, galėjusio papurkšti ašarinių dujų, identifikavimo, teismas jų parodymus vertino fragmentiškai, neatsižvelgdamas į jų nenuoseklumą. Parodymai, kad, nesulaukę greitosios medicinos pagalbos, jie išvyko į ligoninę, aiškiai neatitinka tikrovės; greitoji medicinos pagalba atvyko po 5 min., tačiau nukentėjusieji iš įvykio vietos jau buvo pasišalinę ir, priešingai nei nurodoma, jie nevyko į ligoninės priimamąjį; S. K. į medikus kreipėsi tik 2010 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus dviem dienoms po įvykio; tai patvirtina VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pažyma (t. 3, b. l. 52-55). Specialisto išvadoje S. K. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas paveikiant cheminėmis medžiagomis, galimai purškiant iš dujų balionėlio, tačiau teismai nekėlė klausimo, kad nukentėjusysis S. K. nebuvo ligoninėje, o per dvi dienas po įvykio naudodamas netinkamus vaistus galėjo sukelti nepageidautinas pasekmes – cheminį akių junginių bei ragenų nudegimą. Iš vaizdo įrašo, liudytojos V. B. parodymų neaišku, kas galėjo papurkšti dujų – ar kasatorius, ar liudytojas apsaugos darbuotojas V. L., ar kitas asmuo. Taigi duomenų apie tariamą kasatoriaus padarytą nusikalstamą veiką nesurinkta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino, kad buvo pažeistos gynybos teisės, nes 2013 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje liudytojo A. Š. apklausa vyko kasatoriui ir jo gynėjui nedalyvaujant dėl svarbių priežasčių.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismų sprendimais V. L. veikoje nustatyti ir išsamiai atskleisti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. ir objektyvūs (veika, padariniai, priežastinis ryšys, kt.), ir subjektyvusis požymis – tyčinė kaltė. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad nusikalstamą veiką kasatorius padarė prie įėjimo į naktinį klubą, t. y. viešoje vietoje. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Šiuo atveju V. L. cheminių dujų prieš nukentėjusiuosius panaudojimas prilygsta fiziniam smurtui. Be to, po cheminių dujų panaudojimo šalia baro buvę asmenys, norėdami išvengti nepageidautino dujų poveikio, buvo priversti skubiai pasišalinti nuo naktinio klubo prieigų, dėl to buvo apribota žmonių galimybė nepatiriant nemalonių pojūčių patekti į klubą ar išeiti iš jo, taip pat buvo nutrauktas šalia klubo buvusių asmenų poilsis ir sutrikdyta rimtis. Bylos duomenys rodo, kad kasatorius veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taigi veikė neapibrėžta tyčia. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia nei būtinosios ginties, nei tariamos būtinosios ginties buvimo (BK 28 straipsnis). Teismai išsamiai išnagrinėjo nuteistojo gynybinę poziciją dėl būtinosios ginties situacijos vertinimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad tuo metu, kai buvo panaudotos cheminės dujos, joks pavojus nuteistojo, klubo svečių gyvybei ar sveikatai ir naktinio klubo turtui negrėsė. Atsiliepime sutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad net jei kurių nors prie klubo buvusių atskirų asmenų elgesys keltų grėsmę, į kurią apsaugos darbuotojai turėtų reaguoti panaudodami specialiąsias priemones, nėra jokio pagrindo visų prie klubo prieigų buvusių asmenų vertinti kaip bendrai neteisėtai veikiančios asmenų grupės ir prieš juos naudoti specialiąsias priemones. Vaizdo kamera užfiksuota, kad byloje nuo dujų nukentėję asmenys neatliko jokių kasatoriaus ar naktinio klubo svečių sveikatai ar gyvybei grėsmę keliančių veiksmų. Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad netrukus po to, kai buvo papurkšta dujų, iš klubo išėjo vyriškis, kuris buvo atpažintas kaip V. L., jis pavaikštinėjo netoli įėjimo ir ties pastatu, po to niekieno netrukdamas grįžo atgal į vidų. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo iškeltą versiją apie agresyvų prie klubo buvusių asmenų elgesį ir jam, klubo svečiams bei turtui kilusią grėsmę. Esant tokioms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius nukentėjusiajam S. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o E. J. sukėlė fizinį skausmą ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o tyčia, supykęs dėl prieš minutę iki nukentėjusiųjų apipurškimo dujomis buvusio konflikto, kai lauke buvę asmenys į klubo pastatą mėtė nenustatytos kilmės daiktus, tikėtina, sniego gniūžtes. Tokioje situacijoje gintis, juo labiau panaudojant specialiąsias priemones – cheminių dujų balionėlį, be jokio išankstinio perspėjimo, neįsitikinus, ar dėl to nenukentės pašaliniai niekuo dėti žmonės, nebuvo jokio pagrindo. V. L. veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, ja pakėsinta į baudžiamojo įstatymo saugomą visuomenės rimtį ir tvarką, padaryta žalos vienam svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatai, todėl nėra pagrindo laikyti ją mažareikšme ir atleisti kasatorių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį arba kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį kaip nedidelį chuliganizmą (ATPK 9 straipsnis).

3.2 Taip pat atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus ginčijami nukentėjusiųjų S. K. ir E. J., liudytojų A. Š., D. D., M. M. ir kitų parodymai, teismo medicinos duomenys, vaizdo įrašas, kiti bylos įrodymai teismų įvertinti tinkamai, remiantis bylos įrodymų visuma, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal V. L. apeliacinį skundą, išnagrinėjo esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, dar kartą patikrinęs byloje surinktus įrodymus, detaliai ir motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl V. L. veikos kvalifikavimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus bei juos vertinant leistinumo, pakankamu aspektais. Teismai neturėjo pagrindo netikėti vienodais ir nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtino liudytojai A. Š., M. M. ir kurių parodymų nėra pagrindo pripažinti nepatikimais vien dėl to, kad šie asmenys yra nukentėjusiųjų draugai ar pažįstami. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų teisingumu ir patikimumu teismai įsitikino ir peržiūrėję vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Ta aplinkybė, kad teismai įvertino įrodymus ne pagal kasatoriaus pageidavimus, nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Be to, kasatorius, ginčydamas įrodymų vertinimą, nekelia klausimo dėl tokių įrodymų naujo ar papildomo tyrimo ir neprašo bylos grąžinti į apeliacinę instanciją, o tai patvirtina, kad skundo teiginiai tėra bylos įrodymais paneigta gynybinė pozicija.

4. Nuteistojo V. L. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

5. Kasacinio skundo argumentai, skirti apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritikai, laikytini nenagrinėtinais. Kasacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasacine tvarka apskųstus teismų baigiamuosius aktus gali panaikinti ar pakeisti tik nustatęs, kad vertinant įrodymus bei nustatant bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertina vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu, o kartu ir kasaciniu pagrindu, gali būti pripažįstami atvejai, kai: kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-160-507/2016, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a> ir kt.).

5.1. Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio pažeidimų nepadaryta, todėl kasacinio skundo teiginiai dėl pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepatenka į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, nes šioje kasacinio skundo dalyje tiesiog išreiškiamas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo darytomis išvadomis, tačiau nenurodomi jokie konkretūs apeliacinio teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Kasaciniame skunde nepakanka nurodyti, kasatoriaus manymu, pažeistų BPK nuostatų, išvardyti, jo nuomone, netinkamai atliktų proceso veiksmų ar netinkamai surašytų procesinių dokumentų. Kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti aiškius teisinius argumentus, kasacinės instancijos teismui leidžiančius spręsti dėl skunde nurodomų pažeidimų padarymo ar nepadarymo.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

6. Priešingai nei teigia kasatorius, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartyje įvykdyti nurodymai, kurie buvo išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 3 d. nutartyje, kuria byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacine tvarka apskųstoje 2016 m. vasario 12 d. nutartyje padarytos tinkamai argumentuotos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.

6.1. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs vaizdo įrašus, asmenų parodymus, kitus įrodymus, konstatavo, kad veikos padarymo (dujų purškimo) metu nebuvo jokios grėsmės nei nuteistajam, nei kitiems asmenims, nei apsaugos darbuotojų saugomam klubo turtui. Ši aplinkybė nustatyta laikantis BPK reikalavimų. Konstatavus, kad iš nukentėjusiųjų pusės nebuvo pradėto ar gresiančio pavojingo kėsinimosi, darytina išvada, kad nebuvo ir pagrindo naudoti dujas, tokius veiksmus pateisinant būtinosios ginties situacija. Nėra ir pagrindo spręsti, kad buvo veikiama peržengiant būtinosios ginties ribas – išvados apie gynybos neatitikimą kėsinimuisi gali būti daromos tik nustačius, kad koks nors pavojingas kėsinimasis iš viso buvo. Nustatyti nuteistojo veiksmų padariniai – nukentėjusiajam S. K. akių junginių ir ragenų nudeginimas, o nukentėjusiajai E. J. fizinio skausmo sukėlimas – paneigia galimybę nuteistojo veiksmus kaip mažiau pavojingus vertinti kaip ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ar nusikaltimą, remiantis BK 37 straipsniu, pripažinti mažareikšmiu. V. L. veika atitinka visus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Byloje padarytos teisiniais argumentais grįstos išvados dėl nuteistojo įžūlaus elgesio, veikos padarymo viešoje vietoje, nuteistojo tyčios. Nuteistojo vykdytos pareigos ir sniego gniūžčių mėtymas prieš veikos padarymą jokios esminės įtakos sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą neturi. Apsaugos darbuotojo statusas nesuteikia teisės naudoti nebūtinas, viešąją tvarką sutrikdančias priemones. Tokiose situacijose, kai kokie nors asmenys elgiasi netinkamai (šiuo atveju mesdami sniegą į patalpą), tačiau daugiau nekelia realaus pavojaus jokiems teisiniams gėriams, neatsiranda teisinis pagrindas į tokį elgesį reaguoti taikant tokias priemones kaip cheminės dujos, jas purškiant į arčiausiai esančius žmones, kurių jokio netinkamo elgesio neužfiksuota.

7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda