Baudžiamoji byla Nr. 2K-328-511/2016
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00085-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1;
2.1.2.12 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 26 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2014 m. sausio 22 d. ir 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiais, prie griežtesnės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 26 d. nutartimi pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendis:
iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis, kad E. R. ne vėliau kaip 2012 m. spalio 16 d. į butą Alytaus m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 65,776 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 12,006 g narkotinės medžiagos heroino.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. E. R. nuteistas už tai, kad bute Alytuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 65,776 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 12,006 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 2012 m. spalio 16 d., apie 21.30 val., šias narkotines medžiagas, supakuotas į tris plastikinius užspaudžiamus maišelius, apvyniotus plastikine juosta, neteisėtai platino, perduodamas asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas.
2. Nuteistasis E. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą arba baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų.
2.1. Kasaciniame skunde nurodyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kasatorių gynė advokatė Elena Gylienė; apeliacinės instancijos teisme dalyvavo paskirta gynėja advokatė Silva Mardosaitė. Byloje nėra jokios pažymos ar nutarties, kad advokatė S. Mardosaitė prieš prasidedant teismo posėdžiui susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliaciniu skundu. Ši gynėja prieš teismo posėdį neaptarė gynybos pozicijos su kasatoriumi, todėl faktiškai jį gynė tik formaliai. Pagal BPK 1 straipsnio 2, 3 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ir Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – Paktas) reikalavimai yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sudedamoji dalis ir teismai privalo jų laikytis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisė į advokato pagalbą ir gynybą teisme suprantama taip, kad advokatas suteiktų realią ir efektyvią gynybą teisme, efektyviai atstovautų ir gintų, susipažintų prieš teismo posėdį su bylos medžiaga ir apelianto skundu, o teismų pareiga tai kontroliuoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas prieš teismo posėdį nepaklausė advokatės, ar ji susipažino su byla ir apeliaciniu skundu. Todėl, pasak kasatoriaus, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo grubiai pažeista jo teisė į gynybą ir efektyvią advokato pagalbą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1, 3 dalių, Pakto 14 straipsnio 1, 3 dalių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies, BPK 1 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).
2.2. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kartu konstatavo, kad kaltinimo dalis dėl narkotinės medžiagos atgabenimo į butą nepagrįstai pripažinta įrodyta, ir nuosprendį pakeitė – iš jo aprašomosios dalies šią kaltinimo dalį pašalino, tačiau bausmės nė kiek nesušvelnino. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nors ir sumažino inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, tačiau bausmės nepakeitė, dėl to priimtos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta.
Remdamasis teismų praktika, kurioje aiškinamas teisingumo principas skiriant bausmę, kasatorius nurodo, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismas privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2, 5, 6 punktų nuostatų, pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Pakto 14 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, buvo atsižvelgęs ir į tą kaltinimo dalį, kurią panaikino apeliacinės instancijos teismas, dėl to, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, privalėjo sumažinti ir bausmę, nes tai atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus skiriant bausmę.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į nuteistojo E. R. kasacinį skundą siūlo jį atmesti.
3.1. Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis turėjo teisę atsisakyti savo gynėjos ir pasirinkti kitą gynėją. Apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas buvo užtikrintas, pats nuteistasis nesiėmė iniciatyvos ieškoti kito gynėjo, pats įgyvendino savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, todėl pagrįstai teigtina, kad jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.
3.2. Prokurorė nesutinka ir su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, pašalinus kaltinimo dalį dėl narkotinės medžiagos gabenimo, E. R. buvo palikta pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, kuri yra mažesnė už vidutinę straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę, todėl bausmė nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
4. Nuteistojo E. R. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl teisės į gynybą pažeidimo
5. Kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes byloje nėra duomenų, jog paskirta gynėja advokatė S. Mardosaitė prieš prasidedant teismo posėdžiui susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliaciniu skundu, neaptarė gynybos pozicijos su juo, todėl gynėja faktiškai jį gynė tik formaliai.
5.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis).
BPK 51 straipsnyje nustatyti būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai. Vienas iš šių atvejų, numatytas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte – kai įtariamasis (kaltinamasis) yra suimtas. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus BPK 433 straipsnyje numatytą atvejį (kai byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant).
5.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkimu nuteistąjį E. R. ginti buvo paskirta gynėja advokatė S. Mardosaitė (pateiktas 2016 m. sausio 4 d. advokato orderis). Į apeliacinės instancijos teismo 2016 m. sausio 14 d. posėdį buvo pristatytas ir suimtas nuteistasis E. R..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pranešta, kad nuteistąjį gina advokatė S. Mardosaitė. Teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus, ar proceso dalyviai turi nušalinimų, teisėjų kolegijos sudėčiai, posėdžio sekretorei, prokurorei, gynėjai nušalinimų nebuvo pareikšta. Teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus byloje dalyvaujančių asmenų nuomonių, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą, kasatorius tam jokių kliūčių nenurodė ir prašė nagrinėti bylą. Nuteistajam E. R. buvo išaiškintos jo teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnio 3 ir 7 dalyse, 324 straipsnio 8 dalyje. Byloje dalyvaujantiems asmenims prieš pradedant apeliacine tvarka nagrinėti bylą iš esmės buvo sudaryta galimybė pareikšti prašymus, tačiau nuteistasis E. R. jokių prašymų nepareiškė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad kasatoriui apeliacinės instancijos teisme buvo sudaryta reali galimybė teismui išdėstyti savo poziciją dėl paskirto gynėjo ar kitų su gynyba susijusių klausimų, reikšti prašymus, tačiau jis šiomis teisėmis nesinaudojo, per visą bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme neišdėstė jokių prieštaravimų dėl paskirto gynėjo, nepareiškė pageidavimo aptarti gynybos pozicijas su gynėja, nors tokią galimybę realiai turėjo.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynusi advokatė nebūtų galėjusi tinkamai atlikti ir neatlikusi jai pavestų funkcijų. Iš apeliacinio teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad gynėjos teisinė pagalba kasatoriui buvo realiai suteikta. Gynėja pritarė nuteistojo nuomonei neatlikti įrodymų tyrimo, o savo baigiamojoje kalboje, pritardama nuteistojo apeliaciniam skundui, rėmėsi platesne argumentacija, nei apeliaciniame skunde pateiktoji – pasisakė ir dėl konkrečių liudytojų parodymų vertinimo. Tai patvirtina, kad su bylos medžiaga gynėja buvo susipažinusi.
Pažymėtina, kad gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas, ir kasatoriaus subjektyvi neigiama nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybą suvaržymą ar netinkamą interesų gynimą, realios teisinės pagalbos neturėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-320/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-320/2011">2K-320/2011</a>). Vertinant kasatoriaus išdėstytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Dėl bausmės
6. Kasatorius skunde cituodamas teismų praktiką bei vardindamas teisės normas iš esmės nurodo vieną konkrečią aplinkybę, kodėl jam paskirta bausmė neteisinga ir švelnintina: apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jam paskirtos bausmės nesušvelnino ir todėl, kasatoriaus nuomone, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6.1. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei.
6.2. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, turi vadovautis BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skiriant bausmę visos minėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
6.3. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. R. bausmę, tinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, atsižvelgė į konkrečias tam reikšmingas aplinkybes ir jas nuosprendyje aptarė: padarytas baigtas labai sunkus nusikaltimas, turint tikslą narkotines medžiagas permesti į pataisos namų teritoriją, veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas (už du analogiškus nusikaltimus), baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis neteisėtai laikė ir platino narkotinės medžiagos kiekį, kuris nežymiai viršija nustatytą minimalią labai didelio kiekio ribą, anksčiau buvo padaręs analogišką nusikaltimą. Atsižvelgęs į visumą – padarytą veiką bei kasatoriaus asmenybę – apibūdinančių aplinkybių, teismas paskyrė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytai minimaliai bausmei.
6.4. Apeliacinės instancijos teismas nors ir pašalino kaltinimo dalį dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimo, tačiau motyvavo, kodėl paliko tą pačią bausmę, nurodydamas, kad net ir sumažinus inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.
6.5. Pažymėtina, kad vien tik kaltinimo apimties sumažinimas teismo neįpareigoja švelninti už tą veiką paskirtą bausmę, jei tai nesudaro pagrindo iš esmės kitaip įvertinti padarytos veikos pavojingumą ar kitas bausmės skyrimui reikšmingas BK numatytas aplinkybes. Šiuo atveju bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės iš esmės nepasikeitė. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas E. R. buvo nuteisęs už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką pagal tris šios veikos požymius: didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimą į namus, tos pačios medžiagos neteisėtą laikymą ir platinimą. Šie požymiai yra alternatyvūs ir nepriklausomai nuo šių požymių skaičiaus, už šią veiką gali būti skiriama viena ir ta pati sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino vieną iš alternatyvių šios veikos požymių – didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad dėl to reikšmingai pasikeitė veikos pavojingumas – kaltinime liko to paties kiekio medžiagos neteisėtas laikymas ir požymis, kuris iš esmės labiausiai apsprendžia šios veikos pavojingumą – šios medžiagos platinimas.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo išvadai, kad nuteistajam E. R. paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties, kad prieštarautų teisingumo principui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo E. R. kasacinį skundą.
Teisėjai Gintaras Goda
Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
