Administracinė byla Nr. 2AT-69-696/2015
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00047-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.19.3; 3.27.13 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. V. Š. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcijos) 2016 m. sausio 11 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda 434 Eur dydžio bauda.
2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. interesais jo atstovės pagal susitarimą advokatės Eglės Matuizaitės paduotą skundą dėl šio nutarimo panaikinimo ir skundas grąžintas pareiškėjui, konstatuojant, kad šis skundas pasirašytas asmens, neturinčio teisės jo paduoti.
3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi palikta nepakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
5. Pareiškėjas V. Š., vadovaudamasis ATPK 30217 straipsnio 5 punkto ir 30221 straipsnio nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Ukmergės rajono apylinkės teismui.
5.1. Pareiškėjas nurodo, kad jo atstovė advokatė E. Matuizaitė dėl minėto Inspekcijos nutarimo surašė, pasirašė ir pirmosios instancijos teismui pateikė skundą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti šį skundą nurodant, kad skundas pasirašytas asmens, neturinčio teisės jo paduoti, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą ir šią pirmosios instancijos teismo nutartį palikęs nepakeistą, padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Be to, teismai, priėmę tokias, anot pareiškėjo, neteisėtas nutartis, užkirto jam kelią į teisminę gynybą.
5.2. Pareiškėjo nuomone, skundžiamose teismų nutartyse yra aktuali ir teismų praktikoje nenagrinėta teisinė problema dėl ATPK 291 straipsnio taikymo, kuriame, be kita ko, yra nurodyta, kad atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuomone, kad tokiam konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti nepakanka sutarties dėl teisinės pagalbos ir advokato orderio. Nes aiškinant ATPK 291 straipsnį, pareiškėjo manymu, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, Lietuvos Respublikos advokatūros (toliau – Advokatūros) įstatymo 48 ir 49 straipsnių nuostatas, ir įvertinti, kad minėtu žemesnių instancijų teismų aptariamos ATPK normos taikymo aiškinimu yra dirbtinai pasunkinama, suvaržoma ir ribojama asmens teisė kreiptis į teismą.
Prašyme nurodoma, kada pareiškėjas pasirašė sutartį dėl teisinės pagalbos, kas šia sutartimi buvo susitarta ir kad šios sutarties pagrindu teismams buvo pateiktas advokato orderis, patvirtinantis advokatės E. Matuizaitės įgaliojimus nagrinėjamoje byloje ATPK 275 straipsnio prasme. Dėl to pareiškėjas teigia, kad advokato orderis yra pagrindinis advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas; advokatas, pateikęs orderį, laikomas įgaliotu atlikti visus procesinius veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje skundas paduotas neįgalioto asmens.
Kartu pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju skundo grąžinimas jį padavusiam asmeniui riboja asmens teisę vėl kreiptis į teismą, nes, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai ir grąžinus bylą Inspekcijai, jau buvo suėjęs skundo padavimo terminas, kuris to paties pirmosios instancijos teismo nutartimi neatnaujintas, teismui nenustačius svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Taip pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos nutarimo liko iš esmės nenagrinėtas, o žemesnių instancijų teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) jurisprudencijos išaiškinimų, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia (be kita ko) įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Pareiškėjas teigia, kad šią Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą asmuo gali įgyvendinti ir per atstovą. Tokia galimybė įtvirtinta ir ATPK 291 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad skundą gali paduoti ir atstovas (šiuo atveju pagal ATPK 275 straipsnį ir advokatas).
Pareiškėjas, aptardamas Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymi, kad advokatui suteikiamų įgaliojimų apimtis numatoma sutartyje dėl teisinės pagalbos ir (arba) advokato orderyje ir jokių kitų dokumentų, galimai išreiškiančių kliento valią, Advokatūros įstatymas nenumato. Nagrinėjamu atveju, įvertinus abiejų instancijų teismų teiginius, kad sutarties dėl teisinės pagalbos ir advokato orderio šiam konkrečiam procesiniam veiksmui – apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą – atlikti nepakanka, pareiškėjui kyla klausimas, ar teisinių paslaugų sutartis tarp kliento ir advokato, taip pat ir atstovavimo sutartis, advokato orderis ar išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, yra ar nėra laikoma atstovaujamojo asmens raštu išreikšta valia, nes asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, kreipiasi dėl teisinės pagalbos į tos srities profesionalą ir savo susitarimą patvirtina sutartimi, kurioje numatyta pavedimo apimtis ir pobūdis. Juolab kad tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese išrašas iš teisinių paslaugų sutarties ir (ar) orderis yra laikomas pakankamu pagrindu, įrodymu ar patvirtinimu apie atstovaujamojo (ginamojo) valios pateikti skundą ar pareiškimą išraiška. Dėl to pareiškėjas mano, kad šiuo atveju abiejų instancijų teismai nepagrįstai formalizavo ATPK 291 straipsnio nuostatą dėl atstovaujamojo valios išraiškos ir taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą.
Kartu pareiškėjas aptaria ir teismų praktiką, suformuotą Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTIyMC01NzQvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-220-574/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-220-574/2016">ATP-220-574/2016</a>, kurios aplinkybės analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms ir kurioje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atstovavimo sutartis aiškiai išreiškia pareiškėjo valią, kad jo interesams nagrinėjant administracinę bylą atstovautų advokatė, ir, esant atstovavimo sutarčiai ir joje numatytiems advokato orderiams, papildomi rašytiniai pareiškėjo sutikimai dėl atstovavimo yra pertekliniai ir nėra būtini.
6. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinai einantis viršininko pareigas Darius Sadaunykas atsiliepimu į pareiškėjo pašymą prašo šį pareiškimą atmesti.
6.1. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pagrįstai pripažino, jog dėl procesinių pažeidimų t. y. dėl netinkamo atstovavimo, pareiškėjo skundai yra nepriimami ir grąžinami pareiškėjui. Teismai negali remtis prielaidomis apie tikrąją atstovaujamojo valią, todėl teisingai nustatė atstovavimo dokumentų įforminimo ydingumą ir ėmėsi priemonių šiems trūkumams ištaisyti, tai nurodydami savo sprendimuose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prie teismui pateikto skundo buvo pridėtas advokatės E. Matuizaitės išrašytas orderis, iš kurio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š., kaip klientas, paveda advokatei atstovauti jo interesams visuose teismuose, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Šio orderio pagrindu advokatė surašė skundą dėl Inspekcijos priimto nutarimo panaikinimo, kurį pasirašė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š., kaip atstovaujamojo, vardu. Tačiau prie šio skundo nebuvo pridėta dokumentų, aiškiai rodančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų suteikęs teisę advokatei E. Matuizaitei, kaip atstovei, paduoti skundą jo, kaip atstovaujamojo, vardu.
7. Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymas tenkintinas.
Dėl ATPK 291 straipsnio taikymo
8. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. interesais jo atstovės pagal susitarimą advokatės E. Matuizaitės paduotą skundą dėl Inspekcijos 2016 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo už ATPK 145 straipsnio 6 dalyje padarytą pažeidimą jam paskirta administracinė nuobauda 434 Eur dydžio bauda, motyvuojant, kad šis skundas pasirašytas asmens, neturinčio teisės jo paduoti. Ukmergės rajono apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, nes ATPK 291 straipsnyje yra numatytas papildomas reikalavimas tam, kad įgaliotasis atstovas galėtų šią teisę įgyvendinti – atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Tokių duomenų apie V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju tam, kad advokatė E. Matuizaitė, kaip V. Š. įgaliotoji atstovė, galėtų paduoti skundą dėl Inspekcijos priimto 2016 m. sausio 11 d. nutarimo, turi būti rašytinis V. Š. sutikimas. Sutarties dėl teisinės pagalbos ir advokato orderio šiam konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti nepakanka.
Vilniaus apygardos teismas sutiko su tokia apylinkės teismo nutartimi, konstatuodamas, „kadangi šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui (ATPK 296 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Trūkumų šalinimo instituto taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas“.
ATPK 291 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Skundus paduodančių atstovų pagal įstatymą atstovaujamųjų valia nesaisto.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuomone, kad tokiam konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti nepakanka sutarties dėl teisinės pagalbos ir advokato orderio. Jis teigia, kad pareiškėjas pasirašė sutartį dėl teisinės pagalbos, šia sutartimi buvo susitarta dėl advokato įgaliojimų ir kad šios sutarties pagrindu teismams buvo pateiktas advokato orderis, patvirtinantis advokatės E. Matuizaitės įgaliojimus nagrinėjamoje byloje ATPK 275 straipsnio prasme. Dėl to pareiškėjas teigia, kad advokato orderis yra pagrindinis advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas; advokatas, pateikęs orderį, laikomas įgaliotu atlikti visus procesinius veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje skundas paduotas neįgalioto asmens.
Pagal ATPK 275 straipsnį įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą. Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatui suteikiamų įgaliojimų apimtis numatoma sutartyje dėl teisinės pagalbos ir (arba) advokato orderyje. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu. Byloje yra 2016 m. sausio 14 d. sutartis tarp V. Š. ir advokatės E. Matuizaitės dėl teisinės pagalbos, kurioje, be kita ko, įrašyta, kad advokato pareiga atstovauti klientui visų instancijų teismuose, nagrinėjant administracinę bylą pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Sutartyje yra V. Š. ir advokatės E. Matuizaitės parašai. Tuo pagrindu yra išrašytas advokato orderis, kuris buvo pateiktas apylinkės teismui.
Teisėjų kolegija laiko, kad teismai, spręsdami šioje byloje kilusią problemą, siaurinamai aiškino ATPK 291 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja, kad atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Šiuo atveju teisinių paslaugų sutartis, kurioje pažymėtas įpareigojimas atstovauti klientui teisme, nagrinėjant administracinę bylą pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, ir kurioje yra atstovaujamo asmens (V. Š.) parašas, ir yra atstovaujamo asmens valios išreiškimas. Tokių dokumentų pakanka, kai byla teismuose nagrinėjama pirmą kartą.
Kitaip galėtų būti sprendžiama, jei byla pagal sudarytą susitarimą su advokatu jau būtų išspręsta teisme ir kiltų klausimas dėl teismo sprendimo apskundimo. Teismo sprendimo apskundimas nėra privalomas. Tik pats nubaustas asmuo gali spręsti, ar skusti aukštesniajam teismui žemesniojo teismo priimtą sprendimą. Advokatas be aiškiai rašytine tvarka gauto proceso dalyvio sutikimo skųsti teismo nutartį apeliacine tvarka ar ATPK dvidešimt trečiajame2 skirsnyje numatytais pagrindais ir tvarka Lietuvos Aukščiausiajai Teismui paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, užbaigtą įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, negali. Priimtą teismo sprendimą net esant sudarytai teisinės pagalbos sutarčiai galima apskųsti tik tuo atveju, jei yra rašytinis atstovaujamo asmens sutikimas ar sudaryta nauja sutartis dėl teisinės pagalbos.
Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylai nagrinėti Ukmergės apylinkės teisme pakako sudarytos teisinės pagalbos sutarties ir advokato orderio. Pažymėtina ir tai, kad netrukus įsigaliosiančio naujo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsnis tokio reikalavimo skundui paduoti nenumato. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, padarė esminį administracinio proceso pažeidimą (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl teismų sprendimai naikintini.
9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. byloje ir perduoti bylą nagrinėti Ukmergės rajono apylinkės teismui.
Teisėjai
Aldona Rakauskienė
Aurelijus Gutauskas
Vytautas Piesliakas
