Administracinė byla Nr. 2AT-70-942-2016
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00189-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.12.15.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. M. surašytas dėl to, kad jis 2015 m. sausio 14 d., apie 13.30 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną automobiliu,,Chrysler Grand Voyager“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 14 d. keleivio deklaracijoje Nr. AR338123 deklaravo gabenąs 40 litrų kuro – benzino automobilio kuro bake. Muitinio patikrinimo metu nustatyta, kad P. M. šį kurą gabeno sumontuotame nestandartiniame 150 litrų talpos kuro bake. P. M. buvo išrašytas Vilniaus teritorinės muitinės mokestinis pranešimas Nr. K5VK200081 ir nurodyta mokėtina suma už gabenamą kurą nestandartiniame bake, tačiau jis atsisakė vykdyti teisėtus muitinės pareigūno reikalavimus ir tuo pažeidė 2009 m. lapkričio 16 d. EB Tarybos Reglamento Nr.1186/2009 107 straipsnio reikalavimus, kad be importo mokesčių leidžiama įvežti kurą tik standartiniuose bakuose.
2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsniu, šešių mėnesių terminas skirti administracinę nuobaudą pratęstas iki 2016 m. sausio 13 d.
3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu P. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 208 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 144 Eur dydžio bauda.
4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi P. M. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
6. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
6.1. Pareiškėjas teigia, kad abiejų instancijų teismai jo veiksmus nepagrįstai ir neteisingai kvalifikavo kaip atsisakymą vykdyti teisėtus muitinės pareigūno reikalavimus pagal ATPK 208 straipsnio 1 dalį. Prašyme pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (P. M.) įvykdė visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. užpildė muitinės deklaraciją, leido patikrinti muitinės pareigūnams automobilį, kuro talpyklą, pateikė visus prašomus dokumentus ir davė paaiškinimus. Vienintelis veiksmas, kurį jis atsisakė vykdyti – atsisakė sumokėti mokesčius, ir pareigūnams paaiškino, kad jie gali šį benziną konfiskuoti. Tačiau, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijame nutarime konstatavo, jog pagal LRV 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 5 punktą – mokesčius jis turėjo sumokėti prekių muitinio įforminimo metu (iki jų išleidimo), o tai neva patvirtina, kad pareigūno reikalavimas bylos nagrinėjimo atveju sumokėti 24 Eur mokestį buvo teisėtas.
6.2. Pasak pareiškėjo, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas netinkamai pritaikė minėtą teisės normą (ATPK 208 straipsnio 1 dalį) ir sutapatino muitinės pareigūno reikalavimo nevykdymą su mokesčių sumokėjimo ar išieškojimo procedūra, kuri yra numatyta LR muitinės įstatymo 65, 67 straipsniuose. Tai, anot P. M., patvirtina ir Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 7C-18/5VK2000078, kuriame aiškiai nurodyta, kad,,kadangi jis atsisakė mokėti mokesčius už įvežamą kurą transporto priemonės gamintojo techninėje dokumentacijoje nenumatytoje kuro talpykloje, tuo pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EBB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 75 straipsnio a punkto trečiosios įtraukos nuostatas ir, vadovaujantis LR muitinės įstatymo 65, 67 straipsniu, sulaikytas benzinas konfiskuotinas iš kuro bako nusiurbus benziną“. Be to, Muitinės kriminalinės tarnybos 2015 m. sausio 29 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad,,vertinant susiklosčiusią situaciją, Medininkų kelio poste nebuvo techninių galimybių iš pareiškėjo transporto priemonės kuro bako ištraukti degalų, nebuvo galimybės kur sandėliuoti degalus ir, jam atsisakius mokėti mokesčius, transporto priemonė buvo sulaikyta minėtų veiksmų atlikimui [...] Medininkų kelio posto pareigūnų veiksmai dėl techninių galimybių nebuvimo nesukėlė rezonanso visuomenėje“.
6.3. Prašyme nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas apskritai dėl pirmiau nurodytų argumentų nepasisakė, tuo pažeidė ATPK 302 straipsnio 2 dalį.
6.4. Pasak pareiškėjo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarimas ir nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti dar ir todėl, jog pagal tokį teismo nutarimą, kur jam buvo už mokesčių nesumokėjimą surašytas protokolas pagal ATPK 208 straipsnio 1 dalį, taikant teisės analogiją bei logiškumo principą visiems teisės pažeidėjams, kuriems yra surašomi protokolai (pvz:. už Kelių eismo taisykles ir atsisakiusiems sumokėti baudas vietoje arba apskritai nesutinkantiems su teisės pažeidimu), papildomai privalo būti surašomas protokolas ir jie turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnį.
7. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas J. Reklaitis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimas bei Vilniaus apygardos teismo nutartis yra pagrįsti ir teisėti, todėl atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą prašyme išdėstytais argumentais nėra įstatyminių pagrindų. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas teigia, kad nagrinėjamu atveju P. M., kaip keleivis (fizinis asmuo), vykdamas per Lietuvos Respublikos sieną, už kurą privalėjo sumokėti mokesčius muitinio įforminimo metu (muitinės kelio poste), t. y. iki jo išleidimo, ir jis neturėjo teisės į mokėjimo atidėjimą, todėl teismai nepažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas bei teisingai taikė materialiosios teisės normas.
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. prašymas tenkintinas.
Dėl ATPK 208 straipsnio 1 dalies taikymo P. M.
9. Tiek Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutarime, tiek ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje nustatė, kad P. M. veiksmai, atsisakant sumokėti mokesčius už išrašytą Vilniaus teritorinės muitinės mokestinį pranešimą Nr. K5VK200081 dėl deklaruoto automobilyje „Chrysler Grand Voyager“ gabento 40 litrų kuro (benzino) nestandartiniame 150 litrų talpos kuro bake, atitinka ATPK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo požymį – muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymas.
10. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad tokiais veiksmais P. M. pažeidė 2009 m. lapkričio 16 d. EB Tarybos reglamento Nr. 1186/2009 107 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatą, pagal kurią leidžiama įvežti be importo muitų degalus į Bendrijos muitų teritoriją, esančius tik privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, specialių konteinerių standartiniuose bakuose. P. M. 2015 m. gruodžio 14 d. Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, keleivio deklaracijoje nurodė, kad šio automobilio kuro bake gabena 40 litrų benzino. Muitinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šį kurą P. M. gabeno minėto automobilio sumontuotame nestandartiniame 150 litrų talpos kuro bake.
10.1. Anot teismų, P. M., atsisakydamas sumokėti jam pagal mokestinį pranešimą išrašytą mokestį (24 Eur), atsisakė vykdyti teisėtus muitinės pareigūno reikalavimus ir jo veiksmuose yra ATPK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtini administracinio teisės pažeidimo požymių.
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Muitinės įstatymo 20 straipsnyje nustatyti muitinės pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos. Muitinės pareigūnas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, turi teisę reikalauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju – panaudoti fizinę ar kitokią prievartą šio Įstatymo II skyriaus šeštojo skirsnio nustatytais atvejais ir tvarka. Muitinės pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti prievartą, kai ji būtina užkirsti kelią pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais saugant bei ginant asmens, visuomenės ir valstybės teisėtus interesus, įskaitant ir šaunamojo ginklo panaudojimą (Įstatymo 24-26 straipsniai).
Muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Teisėti muitinės pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, kuriems šie reikalavimai taikytini (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Muitinės įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus.
11.1. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 5VK2000214 matyti, kad keleivio deklaracijoje Nr. AR 338123 P. M. raštu deklaravo, kad automobilio kuro bake veža 40 litrų kuro. Atlikus prekių (daiktų) bei dokumentų patikrinimą buvo rasta 40 litrų kuro (benzino), tačiau nestandartiniame automobilio kuro bake. Dėl to P. M. buvo išrašytas mokestinis pranešimas sumokėti mokėtiną sumą už gabenamą kurą nestandartiniame automobilio kuro bake. P. M. atsisakė mokėti mokesčius ir teigė, jog tai yra neteisėta. Muitinės pareigūnas tokius P. M. veiksmus įvertino kaip atsisakymą vykdyti teisėtus muitinės pareigūno reikalavimus (b. l. 1).
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad P. M., įvažiavęs į Vilniaus rajono, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą muitinės pareigūnams pateikė raštu užpildytą keleivio deklaraciją, kurioje nurodė vežamų prekių pavadinimus, kiekį ir vertę (taip pat ir kurą (benziną) 40 litrų); leido muitinės pareigūnams patikrinti automobilį bei automobilio kuro talpyklą; pateikė muitinės pareigūnams visus prašomus dokumentus ir davė savo paaiškinimus. P. M. tik nesutiko sumokėti pagal mokestinį pranešimą jam išrašytą mokestį.
12. Dėl muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo turi būti konstatuota ATPK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis (teisėtų muitinės pareigūno reikalavimų nevykdymas), t. y. pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, muitinės pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 228 straipsnyje nurodytais atvejais, kai asmeniui pateikus žodinę muitinės deklaraciją atsiranda mokestinė prievolė, muitinė apskaičiuoja mokėtinas muitų ir kitų mokesčių sumas vadovaudamasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytos formos kvite arba pranešime. Toks pranešimas buvo pateiktas ir P. M. (b. l. 6). Muitinės pareigūnas išrašydamas pranešimą sumokėti P. M. jame nurodytą mokestį elgėsi teisėtai, tačiau pateiktas pranešimas sumokėti jame nurodytą mokestį yra tik mokestinis reikalavimas (mokestinė prievolė) jį įvykdyti, bet ne muitinės pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas ATPK 208 straipsnio 1 dalies prasme.
13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 748 „Dėl mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių patvirtinimo“ 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tokiu atveju mokesčių mokėtojas mokesčius turi sumokėti prekių muitinio įforminimo metu (iki jų išleidimo). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 65 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu per Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio nustatytą laiką laikinai saugomos prekės nebuvo pateiktos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 53 straipsniu, imasi visų priemonių, kurių reikia tokioms prekėms sulaikyti ir konfiskuoti. To pateis įstatymo 67 straipsnis (veiksmai su prekėmis, kurios negali būti išleistos) įtvirtina, jog įgyvendinant Bendrijos muitinės kodekso 75 straipsnį, kai prekės negali būti išleistos arba kai išleistos prekės per muitinės nustatytą laiką neišgabenamos iš jų buvimo vietos, taikomos šio įstatymo 65 straipsnio nuostatos. Pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 75 straipsnio 1 dalies a punktą turi būti taikomos visos būtinos priemonės, įskaitant prekių konfiskavimą ir pardavimą, jeigu prekės negali būti išleistos dėl to, kad per nustatytą laikotarpį nebuvo sumokėti atitinkamai importo arba eksporto muitai arba nepateikta garantija, nors tai turėjo būti padaryta.
13.1. Nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad P. M., atsisakius sumokėti mokesčius už įvežamą kurą transporto priemonės gamintojo techninėje dokumentacijoje nenumatytoje kuro talpykloje, buvo nuspręsta sulaikyti jo transporto priemonę „Chrysler Grand Voyager“ (b. l. 56), išsiurbti iš jo bako esantį kurą ir jį konfiskuoti (b. l. 42). Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad apklaustas teisiamajame posėdyje P. M. nurodė, jog pareigūnams sakęs, kad jie konfiskuotų benziną, nes jam jau atsibodo sėdėti (b. l. 92). Pažymėtina ir tai, kad Medininkų kelio poste ne tik nebuvo techninių galimybių išsiurbti iš lengvojo automobilio kuro, bet nebuvo ir sąlygų saugoti išsiurbtą kuro, todėl buvo nuspręsta automobilį sulaikyti (b. l. 37).
14. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 redakcija) 93 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina nuostatą, jog Muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, arba sunaikinamos, arba negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Taigi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje mokestinė prievolė pasibaigė konfiskavus iš P. M. automobilio kuro bako išsiurbtą kurą (benziną).
Todėl tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, patraukdami P. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 208 straipsnio 1 dalį, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą ir netinkamai kvalifikavo P. M. veiksmus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Vytautas Piesliakas
Aurelijus Gutauskas
