Dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl ginčo dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir kt., rūšinio teismingumo

N U T A R T I S

2009 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo VšĮ Kurier Wilenski ieškinį atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys – Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, J. S. (J. S.), rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas (viešosios informacijos rengėjas) 2006 m. lapkričio 21 d. laikraštyje „Kurier Wilenski“ išspausdino trečiojo asmens – žurnalisto J. S. straipsnį „Kokį lenkas matė tarpukario lietuvį“. Atsakovas – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, apsvarsčiusi šią publikaciją posėdyje, nusprendė, kad ieškovas pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 55 straipsnio normas, draudžiančias tautinės neapykantos kurstymą. Atsakovas įpareigojo ieškovą paskelbti komisijos sprendimo tekstą artimiausiame laikraščio numeryje.

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 4 ir 2007 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 5 dėl laikraštyje „Kurier Wilenski“ paskelbtos publikacijos „Kokį lenkas matė tarpukario lietuvį“ bei šios komisijos pirmininkės E. Ž. 2007 m. kovo 22 d. raštą Nr. 37; 2) priteisti jam iš atsakovo 5000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti spaudoje teismo sprendimą.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba klausimą dėl publikacijos perduoti atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai svarstyti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Kolegija nurodo, kad ginčijamų Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimų priėmimo metu galiojo Visuomenės informavimo įstatymo redakcija, priimta Lietuvos Respublikos 2006 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. X-752, kurio 46 straipsnyje buvo nustatyta, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau - Komisija) - viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, kuri atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; 3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų; 4) prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą ir Komisijos tinklalapyje - informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą (Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalis).

Įstatyme tiesiogiai nebuvo nustatyta, kuriems: bendrosios kompetencijos ar specializuotiems administraciniams teismams, - teismingi ginčai dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos priimtų sprendimų, todėl rūšinis tokios bylos teismingumas nustatytinas įvertinus teisinių santykių, dėl kurių kilęs ginčas, pobūdį.

Vertindama įstatyme nustatytų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijos funkcijų pobūdį šioje byloje nagrinėjamo ginčo kontekste, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymu nustatyta kompetencija: nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę, nagrinėti žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų ir prižiūrėti, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, - yra įstatymo įgalioto subjekto atliekamos kontrolės ir ginčų nagrinėjimo funkcijos, kurios turi viešojo administravimo požymių (Viešojo administravimo įstatymo 1, 4, 11 dalys, 4 straipsnio 6 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 10, 17 dalys). Pažymėtina, kad prie administracinių teisinių ginčų ši bylų kategorija įstatymo leidėjo priskirta 2008 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. X-1696 pakeitus Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalį, kuri nauja redakcija išdėstyta taip: „Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą (...)“.

Nepaisant to, kad tarp pareikštų reikalavimų yra ir civiliniai teisiniai reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovui atlyginimo, tai nekeičia teisinių santykių, kurių pagrindu kilo ginčas, pobūdžio, todėl visi išvestiniai reikalavimai, kildinami iš neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), turėtų būti nagrinėjami to teismo, kuriam teismingi santykių pobūdį lemiantys reikalavimai.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Byloje keliamas ginčas yra dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 m. vasario bei kovo mėn. priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo bei atsakovo įpareigojimo savo lėšomis paskelbti spaudoje teismo sprendimą. Ieškinys teismui buvo paduotas 2007 m. liepos 12 d. Tuo metu Visuomenės informavimo įstatyme (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-752 redakcija) nebuvo tiesiogiai nurodytas ginčų dėl minėtos Komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais rūšinis priskirtinumas. Įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB „Anykštos redakcija v. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija; tretieji suinteresuoti asmenys: R. Ž. ir kiti, sprendė, kad ginčai dėl Komisijos sprendimo panaikinimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Kintant teisiniam reguliavimui, 2008 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. X-1696 Visuomenės informavimo įstatymo (įsigaliojusio 2008 m. liepos 31 d.) 46 straipsnio 8 dalyje expressis verbis buvo įtvirtinta, jog aptariamojo pobūdžio ginčai yra teismingi Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje buvo priimtas 2008 m. rugsėjo 15 d. (apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2009 m. kovo 27 d.), t. y. jau galiojant minėtai Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai įstatyminei nuostatai dėl aptariamosios kategorijos ginčų rūšinio priskirtinumo administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjui ginčus dėl Komisijos sprendimų teisėtumo priskyrus nagrinėti administraciniam teismui, žalos dėl tokių (neteisėtų) sprendimų atlyginimo klausimai taip pat nagrinėtini administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Grąžinti bylą pagal ieškovo VšĮ Kurier Wilenski ieškinį atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys – Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, J. S. (J. S.) (bylos Nr. 3K-3-352/2009) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Česlovas Jokūbauskas Dainius Raižys