(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-309/2009
Procesinio sprendimo kategorija
113.6.1.3
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Teisingumo ministerijai ir UAB „KIA AUTO“ dėl viešojo pirkimo sąlygų, Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo panaikinimo bei pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine; tretieji asmenys – D. N., Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Teisėjų kolegija
nustatė: I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl automobilių viešojo pirkimo konkurso sąlygų teisėtumo.
Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė: 1) panaikinti atsakovo Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos patvirtintų Konkurso sąlygų priedą Nr. 3 ir sprendimą pripažinti atsakovą UAB „KIA AUTO“ laimėjusiu konkursą; 2) pripažinti atsakovų Teisingumo ministerijos ir UAB „KIA AUTO“ sudarytą automobilių pirkimo-pardavimo sutartį niekine; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją grąžinti atsakovui UAB „KIA AUTO“ tris automobilius „KIA Ceed“ 1,6 LX MT, o šį – grąžinti atsakovui Teisingumo ministerijai 149 910 Lt, gautus pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovas teigia, kad konkurso sąlygos, Viešojo pirkimo komisijos sprendimas ir jo pagrindu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms Viešųjų pirkimų įstatymo normoms. Konkurso sąlygų priede Nr. 3 nustatyti reikalavimai buvo išdėstyti netiksliai, neaiškiai, tarpusavyje nesuderinti, todėl klaidino tiekėjus. Šio priedo 30 ir 31 punktų reikalavimai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, dirbtinai riboja konkurenciją, prieštarauja įstatymo nuostatai, kad perkančioji organizacija turi sudaryti visiems tiekėjams lygias sąlygas dalyvauti pirkimo procedūroje.
Atsakovo Teisingumo ministerijos ir trečiojo asmens D. N. atstovai prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje trečiasis asmuo D. N. kaltinamas tuo, kad, būdamas Viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo normas ir sudarė išskirtinę galimybę laimėti konkursą atsakovui UAB „KIA AUTO“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė atsakovo ir trečiojo asmens prašymą dėl bylos sustabdymo. Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl viešojo pirkimo sąlygų, Viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo bei pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje sprendžiamas trečiojo asmens baudžiamosios atsakomybės dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi klausimas, kuris nėra susijęs su ieškinio dalyku. Taigi nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. išnagrinėjo bylą iš esmės ir sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad konkurso tikslas buvo nupirkti tris lengvuosius, padidinto pravažumo, daugiatikslius automobilius M1 AF tipo, t. y. visureigius, kurių techninė specifikacija nustatyta susisiekimo ministro 2001 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 21. Tačiau konkurso sąlygų priede Nr. 3 nurodyta automobilių techninė specifikacija neatitiko šio teisės akto reikalavimų. Teismas sprendė, kad konkurso sąlygų priedo Nr. 3 pavadinimas – „Lengvojo, padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninė specifikacija (Transporto priemonės tipas M1 AF)“ – klaidino tiekėjus; šio priedo 30, 31 punktuose nustatyti reikalavimai automobilių garantijai išeliminavo iš potencialių konkurso dalyvių sąrašo visus tiekėjus, išskyrus „Hyundai“ ir KIA AUTO atstovus. Teismas konstatavo, kad konkursas neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, dirbtinai ribojo konkurenciją, todėl jo pagrindu sudaryta automobilių pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdė iki bus išspręsta baudžiamoji byla, kurioje pareikšti kaltinimai D. N., A. K. ir G. K. padarius nusikalstamas veikas, siejamas su viešojo pirkimo konkurso procedūrų organizavimu ir vykdymu.
Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto 2-ąjame apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis asmuo D. N. Kaltinimas grindžiamas tuo, kad, jis, būdamas Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, veikdamas UAB „KIA AUTO“ interesais ir siekdamas asmeninės naudos, sudarė išskirtines sąlygas šiai įmonei laimėti konkursą, atėmė galimybę dalyvauti konkurse kitoms įmonėms, o Teisingumo ministerijai pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, taip buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Teisėjų kolegija sprendė, kad civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas turi tiesioginių sąsajų su teisminio tyrimo ir vertinimo objektu baudžiamojoje byloje. Nuo to, kaip bus teisiškai įvertinti ir kvalifikuoti trečiojo asmens bei kitų kaltinamųjų veiksmai organizuojant ir vykdant konkursą, tiesiogiai lems pareikšto ieškinio pagrindo (jo dalies) ir dalyko faktinį ir teisinį vertinimą, dalies aplinkybių nebereikės įrodinėti. Taigi baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir priimti procesiniai sprendimai turės prejudicinę reikšmę civilinei bylai, todėl tokios bylos nagrinėjimas stabdytinas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija padarė neteisingą išvadą, kad baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai.
Baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas valstybės tarnautojų, organizavusių ir vykdžiusių viešojo konkurso procedūras, nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimas tarnyba) buvimo klausimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl Konkurso sąlygų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymui ir kasatorius ieškinio reikalavimų negrindžia baudžiamojoje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, t. y. valstybės tarnautojų kalte. Teisėjų kolegija neatsižvelgė į kasatoriaus argumentus, kad ieškinio pagrindas – Konkurso sąlygų 3 priedo reikalavimų prieštaravimas imperatyviosioms Viešųjų pirkimų įstatymo normoms – grindžiamas civilinėje byloje pateiktais įrodymais, t. y. bendrovių, atstovaujančių automobilių gamintojams Lietuvoje, raštu pateikta informacija. Taigi nebuvo būtinybės stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. Joje nustatyti faktai gali turėti reikšmės tik atsakovui — Teisingumo ministerijai, kuriam ieškinio patenkinimo atveju gali atsirasti prievolė atlyginti įmonei nuostolius dėl automobilių nusidėvėjimo ir vėliau regreso tvarka išieškoti šią sumą iš kaltų asmenų. Pažymėtina, kad sprendimas sustabdyti bylą priimtas nagrinėjant ją apeliacine tvarka, t. y. išsprendus ją iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti dėl apeliacinio skundo pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 1 dalis), o ne stabdyti bylą. Toks veiksmas užvilkina jos nagrinėjimą, tai prieštarauja CPK įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Teisingumo ministerija prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio dalykas ir pagrindas civilinėje byloje yra tiesiogiai susiję su teisminio tyrimo objektu baudžiamojoje byloje, nes joje tiriami ir vertinami valstybės tarnautojų, organizavusių ir vykdžiusių ginčo konkursą, veiksmai dėl tyčinio imperatyviųjų Viešųjų pirkimų įstatymo normų pažeidimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „KIA AUTO“ prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir priėmė teisėtą nutartį. Baudžiamojoje byloje būtent ir tiriamos bei vertinamos civilinei bylai reikšmingos aplinkybės (valstybės tarnautojų veiksmai dėl sąmoningo Viešųjų pirkimų įstatymo normų pažeidimo). Be to, joje apklausiami kaip liudytojai kitų automobilių tiekėjų atstovai dėl ginčo konkurso skaidrumo, jo sąlygų aiškumo ir suprantamumo. Įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, šių aplinkybių nebereikės įrodinėti iš naujo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas – civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.
Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-221/2008).
Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “NCC Statyba” v. UAB DK “Lindra”, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje UAB draudimo bendrovė „Lavisos garantas“ v. Vido Baltrušaičio prekybos įmonė, byloje bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB draudimo bendrovė „Lavisos garantas“ v. Vido Baltrušaičio prekybos įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004, kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SIA “Parekss lizings” v. UAB “Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB “Geonafta” ir Svenska Petroleum Exploration AB, bylos Nr. 3K-7-268/2005, kt.).
Civilinė byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Kai nėra dviejų bylų įstatymo reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nesiderina su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą (žr., pvz., cituotą sprendimą Herbst v. Germany, § 78, kt.) bei neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).
Kasaciniame skunde teisingai pažymima, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.
Šiuo atveju baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas valstybės tarnautojų, organizavusių ir vykdžiusių viešojo pirkimo konkurso procedūras, nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo tarnyba - buvimo klausimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų atitikties Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems pagrindiniams viešųjų pirkimų principams ir perkančiosios organizacijos techninės specifikacijos reikalavimams (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad tarp dviejų nagrinėjamų bylų: baudžiamosios ir civilinės, - yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, todėl konstatuotina, jog civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties ir yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte išvardytu pagrindu naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išspręsta baudžiamoji byla atmetamas ir byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacinį skundą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo Teisingumo ministerijos prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išspręsta baudžiamoji byla (Nr. 1-530-655/2009, bylos Vilniaus miesto 2-ąjame apylinkės teisme Nr. 1-36-655/2009) atmesti.
Civilinę bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Gintaras Kryževičius
