Dėl namo administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį bei tokios sutarties formą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-114-684/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00624-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 2.5.37

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, R. S., E. L. B., A. K., A. K., J. J., E. I. K., F. P., G. G., J. Č., M. K., A. V., A. G., V. J. R., D. K., V. R., R. F., L. J., I. J., dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, Ž. K., V. J., G. V., D. V., D. Š., A. U., J. U., V. L., D. L., A. L., I. Z. G., V. R. L., J. B., M. Ž., L. P., A. P., R. R., G. P., A. P., J. K., J. P., dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl namo administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį bei tokios sutarties formą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutartį, sudarytą 2013 m. spalio 28 d. (toliau – Jungtinės veiklos sutartis, Sutartis), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji 2005 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimu buvo paskirta pirmiau nurodyto namo administratore iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.

UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2013 m. lapkričio 5 d. iš atsakovės UAB „Žaidas“ gavo prašymą, kuriame pastaroji nurodė, kad 2013 m. spalio 28 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojo UAB „Žaidas“ atstovauti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams. UAB „Žaidas“ taip pat prašė ieškovės perduoti nepanaudotas butų ir kitų patalpų savininkų eksploatacines bei kaupiamąsias lėšas, taip pat turimus pastato statybos ir techninės inventorizacijos ir kitus dokumentus. Ieškovė paprašė atsakovės pateikti Jungtinės veiklos sutarties kopiją ir notaro patvirtintą įgaliojimą veikti savininkų vardu bei dokumentus, susijusius su butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimu. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė notaro patvirtinto įgaliojimo ir kitų dokumentų, privalomų pagal Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), darytina išvada, kad susirinkimo, kuriame buvo nuspręsta sudaryti Jungtinės veiklos sutartį, nebuvo, todėl ši Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą administratorius skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neišreiškė valios patys prižiūrėti bendrą turtą, o jo įgaliojimai nutrūksta, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Jungtinės veiklos sutartį pasirašė dauguma namo butų savininkų, t. y. 56,25 proc., ir sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas nebuvo informuotas apie surinkimą, nesudaro pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia.

Teismas sprendė, kad atsakovai naudojosi jiems įstatymo suteikta teise sudaryti Jungtinės veiklos sutartį ir pasirinkti namo administratorių savo nuožiūra, o ne tenkintis paskirto administratoriaus teikiamomis jų netenkinančiomis paslaugomis. Teismas nurodė, kad Sutartis yra įregistruota VĮ Registrų centre, sudaryta rašytine forma, kaip to reikalauja įstatymas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad Jungtinės veiklos sutartis turėjo būti patvirtinta notaro, nurodydamas, kad CK 6.972 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nėra Jungtinės veiklos sutarties dalyvė, o įstatymais jai nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl sprendė, kad ji neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2015 m. birželio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kadangi Jungtinės veiklos sutartimi partneriai įgaliotu asmeniu paskyrė ne vieną iš partnerių, bet UAB „Žaidas“, pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2–3 punktus toks įgaliojimas turėjo būti patvirtintas notariškai, tačiau to nebuvo padaryta. Taigi, nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai netaikė CK 1.80, 1.93 straipsnių, nes Sutarties sudarymas ir įgyvendinimas prieštarauja CK 2.138 straipsnyje įtvirtintoms imperatyviosioms įstatymo normoms.

Butų savininkai, sudarydami Sutartį, turėjo laikytis CK 4.85 straipsnyje ir Aprašo 3 punkte nustatytų reikalavimų. Neteisėtai sušaukto susirinkimo metu buvo sudaryta neteisėta Jungtinės veikslo sutartis, o tai prieštarauja bendrajam teisės principui – iš ne teisės negali atsirasti teisė.

Teismai, nusprendę, kad Sutartis yra galiojanti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo išimtinių taisyklių dėl sutarties laisvės principo: šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2013">3K-3-260/2013</a>).

Jungtinės veiklos sutartimi faktiškai yra pakeičiamas namo administratorius, taip suteikiant galimybę bendrovei „Žaidas“ paslėpti veiklos koncentraciją daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo rinkoje bei paneigiant ieškovės teisėtai įgytas teises vykdyti ginčo namo administravimą.

Atsiliepimu atsakovė UAB „Žaidas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Administratorius skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neišreiškė valios patys prižiūrėti bendrą turtą, ir administratoriaus įgaliojimai nutrūksta tada, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą. Nagrinėjamu atveju savininkai pasirašė Jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojo UAB „Žaidas“ būti jų atstove, užtikrinančia tinkamą sudarytos jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimą, ir vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Pažymėtina, kad 2014 m. birželio 5 d. bendraturčių susitarimu įgaliotu atstovu buvo paskirtas patalpų savininkas A. V.

CK 2.138 straipsnio nuostatos yra skirtos įgaliojimo (o ne sutarties) formai nustatyti, taigi, rašytinė Jungtinės veikslo sutartis yra sudaryta tinkamai. CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra bendroji norma, o CK 6.972 straipsnio 2 dalies norma – specialioji. Pagal jos nuostatas, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partneriu vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Taigi, notarinis patvirtinimas nėra reikalingas. Be to, CK 2.138 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo Jungtinės veiklos sutartį pripažinti negaliojančia.

CK 6.972 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta alternatyva, todėl jungtinės veiklos sutartimi galima įgalioti asmenį sudaryti sandorius visų partnerių vardu ir tam nereikalingas notarinis patvirtinimas. Net padarius prielaidą, kad įgaliojimas turi būti notarinės formos, nėra aišku, kaip įgaliojimo formos nesilaikymas daro Jungtinės veiklos sutartį negaliojančią.

Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio padarinių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o ieškovė savo teisinio suinteresuotumo neįrodė.

Savininkai nuo Sutarties sudarymo dienos ją vykdo, taigi, ji atspindi jų valią ir jos pripažinimas negaliojančia pažeistų konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Savininkų valia taip pat negali būti paneigta vien dėl tam tikrų procedūrinių susirinkimo sušaukimo taisyklių nesilaikymo.

Bendraturčius su ieškove sieja vartojimo santykiai, o tai reiškia, kad paslaugos gavėjas gali bet kada atsisakyti paslaugos. Aplinkybė, kad ieškovė nebuvo informuota apie savininkų susirinkimo organizavimą, nereiškia, jog ji galėjo paveikti savininkų valią.

Atsiliepimu atsakovas A. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. dienos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015, išaiškino, kad jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, tokia jungtinė veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi, kuriai CK 6.969 straipsnio 3 dalyje nekeliami specialūs formos reikalavimai. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.80 ir 1.93 straipsnius.

Bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad bendraturčiai įgyvendino savo teisę bendrai valdyti, naudoti ir disponuoti namo bendruosius objektus, sudarydami Jungtinės veiklos sutartį, kurios nė vienas iš dalyvių neginčija ir kuri atitinka daugumos valią.

Aprašo 3 punktas, kuriame įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, yra įstatymo įgyvendinamojo akto procedūrinio pobūdžio norma ir net konstatavus susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą tai nesudarytų pagrindo teismui pripažinti Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia.

Ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ji nėra šios sutarties šalis, o teisė ginti viešąjį interesą jai nesuteikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės pareikšti ieškinį

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. S.-M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-556/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-556/2011">3K-3-556/2011</a>, 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2009">3K-3-25/2009</a>; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2009">3K-3-252/2009</a>).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. S.-M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-556/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-556/2011">3K-3-556/2011</a>; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-361/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-361/2006">3K-3-361/2006</a>).

CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pagal CK 1.78 straipsnio 4 dalį, ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys, t. y. sandorio šalys ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises toks sandoris pažeidžia. Ieškovė nėra Jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jai nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia Sutartis, teismas sprendė, kad ji neturėjo teisės kreiptis dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė nurodydamas, kad pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja. Teisėjų kolegija pirmiau nurodytą išvadą laiko pagrįsta.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A-1036 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-31 įsakymo Nr. A-4866 pakeitimo“ nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A-4907 paskirta administruoti Vilijampolės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų (pagal sąrašą, įskaitant ginčo namą) bendrojo naudojimo objektus ir turi teisę vykdyti administravimo veiklą, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 dienos.

Toks administratoriaus skyrimas nustatytas CK 4.84 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal CK XIV skyriaus normas. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte.

Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs kasacinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, šių normų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. AB „City Service“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. UAB „Namų priežiūros centras“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97-421/2016">3K-3-97-421/2016</a>).

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad ieškinys nagrinėjamu atveju buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl pagrįstai buvo atmestas.

Dėl ginčijamos sutarties formai ir sudarymui keliamų reikalavimų

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. AB „City Service“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. UAB „Namų priežiūros centras“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97-421/2016">3K-3-97-421/2016</a>). Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. G. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158-695/2015">3K-3-158-695/2015</a>).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisės aktai gali nustatyti atskirų jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčių ypatumus, įskaitant reikalavimus dėl sutarties formos. Nagrinėjamu atveju Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties tipinė forma yra patvirtinta aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi (jos turiniu ir (ar) forma), turėtų būti vadovaujamasi šio įsakymo nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės aktuose nenustatyta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis turi būti patvirtinta notaro, todėl laikytina, kad ginčo sutartis sudaryta rašytine forma, kaip to reikalauja įstatymas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties kasatorės teiginiai, kad ginčijama sutartis prieštarauja CK 2.138 straipsnyje įtvirtintoms imperatyviosioms įstatymo normoms, nes nesilaikyta reikalaujamos notarinės formos ir tai ginčijamą sutartį daro negaliojančią, nėra teisiškai pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Aprašo 3 punktas, kuriame įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, yra įstatymo įgyvendinamojo akto procedūrinio pobūdžio norma, todėl net ir konstatavus joje nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą, tai nesudarytų pagrindo teismui pripažinti Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia, nes pagal CK 4.85 straipsnio 7 punkto nuostatas savininkai turi galimybę priimti sprendimus ir nesušaukdami susirinkimo, o nagrinėjamu atveju butų savininkai išreiškė savo valią raštu pasirašydami Jungtinės veiklos sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 107,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ (duomenys neskelbtini) 107,72 Eur (vieną šimtą septynis Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (į. k. – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė