J. G. pagal BK 135 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-541/2006

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 2.3.3.1.(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,

gynėjui advokatui V. Dziegoraičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. kasacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 9 d. nutartis, kuria J. G. apeliacinis skundas atmestas.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas E. S., tačiau dėl jo kasacinis skundas negautas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

J. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 26 d. apie 3.30 val. būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir veikdamas kartu su E. S., Švenčionių raj., Adutiškio mst. Partizanų gatvėje, asmeninio konflikto metu E. S. pargriovė ant žemės G. P., tyčia spyrė pastarajam kojomis ne mažiau trijų kartų, o J. G. gulinčiam nukentėjusiajam tyčia spyrė kojomis ne mažiau 18 kartų. Abu nuteistieji G. P. spardė į gyvybiškai svarbias kūno vietas, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. P. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teigiama, kad skirtingi liudytojai davė skirtingus parodymus dėl smūgių skaičiaus, todėl jam nepagrįstai skirta didesnė bausmė vien dėl to, kad tariamai sudavė didesnį smūgių skaičių. Toliau kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nes neatidėjo bylos nagrinėjimo dėl nukentėjusiojo G. P. neatvykimo į teisiamąjį posėdį, nors į posėdį jis neatvyko dėl svarbios priežasties. Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę turėjo vadovautis BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, nes iki nuosprendžio priėmimo atlygino padarytą žalą, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Nuteistojo nuomone, nepagrįstai konstatuota, kad kaltę pripažino iš dalies, nes teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, o nesutiko tik su nustatytu suduotų smūgių skaičiumi. Toliau kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes nepagrįstai atsisakė atlikti įrodymų tyrimą ir jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį, nors tokie prašymai buvo pateikti, todėl buvo suvaržytos jo teisės.

Nuteistojo J. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 251 straipsnio reikalavimų

Nuteistojo J. G. teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo būti padaryta teisiamojo posėdžio pertrauka, nes neatvyko nukentėjusysis G. P.. Pagal BPK 251 straipsnio nuostatas, tuo atveju, jeigu nukentėjusysis ar jo atstovas neatvyko į teismo posėdį, teismas sprendžia, ar nagrinėti bylą, ar padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką, ar bylos nagrinėjimą atidėti. Priimdamas vieną iš minėtų sprendimų, teismas atsižvelgia į tai, ar galima be nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. Nėra pagrindo teigti, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nedalyvaujant nukentėjusiajam G. P., buvo padarytas esminis Baudžiamojo proceso pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ankstesniame teisiamajame posėdyje, vykusiame 2005 m. spalio 5 d., apklausus nukentėjusįjį, išsiaiškintos visos bylos aplinkybės ir G. P. aiškiai išreiškė, kad padaryta žala jam neatlyginta, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas galėjo tinkamai apginti nukentėjusiojo interesus. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai, kad byla buvo išnagrinėta nukentėjusiajam nedalyvaujant, nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nesuvaržė nuteistojo J. G. teisių, todėl kasatoriaus argumentas dėl BPK 251 straipsnio pažeidimo nepagrįstas.

Dėl nurodytų kitų BPK pažeidimų

Kasatorius ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes – nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 1dalį įsiteisėję nuosprendis ir nutartis ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka tuomet, jeigu, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Bylos aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas nėra kasacinio nagrinėjimo pagrindas. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, o pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka.

Nuteistasis J. G. kasaciniame skunde teigia, kad, nepristačius jo į apeliacinės instancijos teismo posėdį ir atsisakius atlikti įrodymų tyrimą, buvo suvaržytos jo teisės ir pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis). BPK 322 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistasis ir kiti šioje straipsnio dalyje išvardinti asmenys, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau šioje normoje taip pat įtvirtinta, kad šių asmenų dalyvavimas nėra privalomas, ir jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, jeigu jiems laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką. BPK 319 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga išsiusti reikalavimą dėl suimto nuteistojo pristatymo į apeliacinės instancijos teismą tuo atveju, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Šiuo atveju buvo paduotas paties nuteistojo J. G. apeliacinis skundas, todėl teismas neprivalėjo reikalauti jo pristatymo į apeliacinės instancijos teismą.

Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, o tai reiškia, kad ši norma nėra imperatyvi. Nors J. G. apeliaciniame skunde ir prašė atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad įrodymų tyrimo atlikti nepageidavo nei prokuroras, nei nuteistojo J. G. gynėjas. Kiekvienoje konkrečioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, ar reikia atlikti įrodymų tyrimą nepriklausomai nuo proceso dalyvių pateiktų prašymų.

Dėl BK 59 straipsnio taikymo

Nuteistojo nuomone, skiriant bausmę jam turėjo būti pritaikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos. Minimo straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši norma šiuo atveju negali būti taikoma, nes nuteistasis J. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jis nesutiko su nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiumi. Tai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuomet kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Tačiau vėlgi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajam G. P. padaryta žala neatlyginta. Nėra pagrindo teigti, kad skiriant bausmė buvo pažeisti BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Dėl bausmės skyrimo J. G. išsamiai ir motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas ir kasacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Gintaras Goda

Josifas Tomaševičius